- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- e2A-1765-259/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00155-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė, Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas
- Atsakovas
- A. T., A. B., O. M.
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Būstukas“
- Advokatai
- Virginija Bradulskienė
- Kategorijos
- 2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Būstukas“ ieškinį atsakovams A. T., A. B., O. M., nepilnamečiams E. B., R. B., I. B., K. B., atstovaujamiems įstatyminio atstovo A. T., nepilnamečiui D. M., atstovaujamam įstatyminio atstovo O. M., dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, išvada teikianti institucija – Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Jonavos rajone.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė MB „Būstukas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame suformulavo reikalavimus iškeldinti atsakovus A. T., A. B., O. M., E. B., atstovaujamą motinos atsakovės A. T., R. B., atstovaujamą motinos atsakovės A. T., I. B., atstovaujamą motinos atsakovės A. T., K. B., atstovaujamą motinos atsakovės A. T., ir D. M., atstovaujamą motinos atsakovės O. M., iš ieškovei MB „Būstukas“ nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), su visais atsakovams priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., e. b. l. 1-7). Nurodė, kad atsakovės A. T. atžvilgiu antstolės Ramunės Mikliušienės kontoroje buvo vykdomos vykdomosios bylos, kur atliekant išieškojimą buvo organizuotos atsakovei A. T. priklausančio nekilnojamojo turto pardavimas iš varžytinių. Ieškovė MB „Būstukas“ iš antrųjų varžytynių įsigijo atsakovės butą už 2 484 Eur sumą. 2018-06-15 antstolė Ramunė Mikliušienė surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-18-64-11954, su kuriuo atsakovė buvo pasirašytinai supažindinta 2018-06-18. Dėl įvykusių varžytinių kilo teisminiai ginčai skundžiant antstolės veiksmus, tačiau antstolės veiksmų neteisėtumo faktas nenustatytas. Nepaisant to, atsakovė A. T. ir kiti šiuo adresu gyvenamąją vietą deklaravę asmenys iki šiol nėra išsikėlę iš nurodyto būsto. Remiantis Gyventojų registro išrašu ginčo bute gyvena atsakovai A. T., A. B., O. M., taip pat nepilnamečiai vaikai E. B., R. B., I. B., K. B. ir D. M. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė negali naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu (butu), taip pat į tai, kad atsakovai juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, ieškovė teikia šį negatorinį ieškinį atsakovams dėl jų iškeldinimo iš buto su jų nepilnamečiais vaikais kartu su jiems priklausančiais daiktais.
2. Atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
3. Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Jonavos rajone pateiktoje išvadoje nurodė, kad nepilnamečių vaikų E. B., R. B., I. B. ir K. B. gyvenamoji vieta yra nustatyta su tėvu M. B., kuriam yra skirtas iš išnuomotas socialinis būstas, šio būsto adresas nėra žinomas, tačiau žinoma, kad M. B. su E. B. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kiti asmenys, atsakovės A. T. teigimu, bute (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), negyvena. Todėl atsakovės A. T. ir kartu sugyvenančių nepilnamečių vaikų iškeldinimas neprieštarautų nepilnamečių vaikų interesams, nes vaikų interesus privalo užtikrinti jų tėvai (1 t., e. b. l. 61-62).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu visiškai tenkino ieškovės ieškinį ir atsakovus A. T., A. B., O. M., E. B., atstovaujamą motinos atsakovės A. T., R. B., atstovaujamą motinos atsakovės A. T., I. B., atstovaujamą motinos atsakovės A. T., K. B., atstovaujamą motinos atsakovės A. T., ir D. M., atstovaujamą motinos atsakovės O. M., iškeldino iš ieškovei MB „Būstukas“ nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), su visais atsakovams priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. (1 t., e. b. l. 146-149).
5. Teismas nustatė, kad 2018-06-15 antstolė Ramunė Mikliušienė turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-18-64-11954 įvykusiose varžytinėse ieškovei pardavė 30,75 kv.m. 1 kambario butą (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), už 2 484 Eur. Visa suma už nupirktą turtą sumokėta 2018-05-28. Atsakovė A. T. su pardavimo iš varžytinių aktu buvo pasirašytinai supažindinta 2018-06-18. Atsakovė A. T. skundė teismui varžytinių aktą, prašė pripažinti negaliojančiu ir taikyti restituciją, atstovaujama advokato, civilinėje byloje Nr. 2-435-737/2019. Kauno apylinkės teismas 2019-07-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-435-737/2019 A. T. ieškinį atmetė, nes teismas nustatė aplinkybes, kad ieškovės vaikų gyvenamoji vieta užtikrinta pas vaikų tėvą M. B., adresu (duomenys neskelbtini), todėl atsakovei priklausančio buto pardavimas iš varžytinių jos vaikų interesų nepažeidžia. Atsakovės apskundė šį sprendimą, tačiau Kauno apygardos teismas 2019-12-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1909-230/2019 apeliacinį skundą atmetė, konstatavo, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus, teismo padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, teismo sprendimas paliktas nepakeistas.
6. Teismas pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismo 2019-07-19 sprendimas įsiteisėjęs, į ieškovės reikalavimą išsikelti iš gyvenamosios patalpos, atsakovai nereaguoja, ir gera valia neišsikelia. Pareiškus ieškinį teisme, atsakovai su ieškiniu nesutinka pateiktais subjektyviais motyvais. Teismas taip pat nustatė, kad su atsakovais buto nuomos ar panaudos sutartis nesudaryta. Kadangi atsakovai nesant jokiam teisiniam pagrindui gyvena ieškovei priklausančiame bute, atsakovai tokiais savo veiksmais pažeidė ieškovės, kaip buto savininkės teises, dėl ko ieškovė gali ginti savo turtines teises Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytais būdais, t.y. reikalaudama iškeldinti atsakovus iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, atsakovams nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.
7. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovai A. T., gim. (duomenys neskelbtini), su vaikais (E. B., gim. (duomenys neskelbtini), R. B., gim. (duomenys neskelbtini), I. B., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), K. B., gim. (duomenys neskelbtini), D. M., gim. (duomenys neskelbtini)), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), O. M., gim. (duomenys neskelbtini), deklaravę savo gyvenamąją vietą adresu, (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020-01-29 išrašas patvirtina, kad nuosavybės teisės įregistruotos savininkui – ieškovei MB ,,Būstukas“, įregistravimo pagrindas: 2018-06-15 Turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-18-64-11954, įrašas galioja nuo 2018-06-20.
8. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, jog tais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalimumu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu, nuosavybės teisės gynimas nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, kaip numato CK 4.98 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos, ieškinys pagrįstas pateiktais įrodymais, įrodytos aplinkybės negatoriniam ieškiniui pareikšti ir jį tenkinti. Ieškovės nuosavybės teisę į butą įrodo varžytynių aktas, 2019-07-19 Kauno apylinkės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-435-737/2019, taip pat nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurių aiškiai matyti, kad butas varžytynėse buvo parduotas ieškovei, ieškovei įregistruotos nuosavybės teisės nekilnojamojo turto registre. Tuo tarpu atsakovai įspėjus apie iškeldinimą, pareiškus ieškinį teisme, nėra išsikėlę iš buto, taip pat jame yra deklaravę savo gyvenamąją vietą.
9. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnį vaiko teisę į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, visų pirma, privalo užtikrinti vaiko tėvai. Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Jonavos rajone pateikė išvadą. Paaiškino, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, 2018-03-08 Jonavos rajono savivaldybės administracijos sprendimu Nr. 7B-40, M. B., E. B., R. B., I. B. ir K. B. yra skirtas ir išnuomotas socialinis būstas, tačiau tikslus šio būsto adresas skyriui nėra žinomas. M. B. kartu su nepilnamečiu sūnumi E. B. gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini).
10. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 15 straipsnyje įtvirtinta, kad nei vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai. To paties įstatymo 13 straipsnis nurodo, jog vaiko teises į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma užtikrina tėvai, o valstybės ir savivaldos institucijoms tokia pareiga atsiranda, kai vaiko tėvai šios teisės dėl įvairių priežasčių negali užtikrinti.
11. Teismas pažymėjo, kad nepilnamečių vaikų E. B., R. B., I. B. ir K. B. gyvenamoji vieta yra nustatyta su tėvu M. B., kurio gyvenamoji vieta yra žinoma adresu (duomenys neskelbtini). M. B. kartu su minėtais nepilnamečiais vaikais yra skirtas ir išnuomotas socialinis būstas, todėl teismo vertinimu atsakovės A. T. bei kartu su ja gyvenančių nepilnamečių vaikų iškeldinimas, neprieštarautų nepilnamečių vaikų interesams, nes vaikų interesus privalo užtikrinti jų tėvai. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai reikalauja iškeldinti atsakovus iš gyvenamosios patalpos teismine tvarka, ginant savininko teises nuo pažeidimų nesusijusių su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), todėl atsakovai iškeldintini iš gyvenamosios patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.612 straipsnis).
12. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas nurodė kad atsakovei A. T. yra teikiama 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020-02-19 sprendimas Nr. (8.2)TP-20-T-583-2303 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, todėl ji yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškinį patenkinus visiškai, bylinėjimosi išlaidos 150,51 Eur priteistinos valstybei iš atsakovų, neatleistų nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, A. B., O. M. (CPK 93, 96 straipsniai).
13. Teismas nustatė, kad už ieškinio reikalavimą teikiant ieškinį per EPP dėl iškeldinimo sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis valstybei, ieškovės atstovavimo išlaidos sudaro 560,00 Eur, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos - 15,33 Eur. Teismas sprendė, kad šios išlaidos priteistinos atitinkamai ieškovei ir valstybei iš atsakovų, neatleistų nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo - A. B., O. M..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniame skunde atsakovės A. T. įgaliota atstovė advokatė Virginija Bradulskienė prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą dalyje dėl atsakovės A. T. ir jos vaikų iškeldinimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti valstybei patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., e. b. l. 165-168). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovės vaikų gyvenamoji vieta užtikrinta pas vaikų tėvą M. B., adresu (duomenys neskelbtini), todėl nepagrįstai vertino, kad atsakovei priklausančio buto pardavimas iš varžytinių jos vaikų interesų nepažeidžia. Atsakovė neturi kitos gyvenamosios vietos, o jos vaikai pas tėvą M. B. nenori gyventi.
14.2. Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Jonavos rajone pateikė išvadą, kuri neatitinka faktinių aplinkybių. Paaiškino, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, 20180308 Jonavos rajono savivaldybės administracijos sprendimu Nr. 7B40, M. B., E. B., R. B., I. B. ir K. B. yra skirtas ir išnuomotas socialinis būstas, tačiau tikslus šio būsto adresas skyriui nėra žinomas. Pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybės apie išnuomotą socialinį būstą, nes nėra žinoma, ar toks butas iš viso ar buvo suteiktas. M. B. kartu su nepilnamečiu sūnumi E. B. negyvena bute adresu (duomenys neskelbtini), nes E. B. gyvena su atsakove A. T.. Jonavos rajono savivaldybės administracija nesuteikia atsakovei ir jos vaikams kitos gyvenamosios patalpos. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovės A. T. bei kartu su manimi gyvenančių nepilnamečių vaikų iškeldinimas, neprieštarautų nepilnamečių vaikų interesams, nes tai neatitinka Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio, numatančio, kad vaiko teises į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma užtikrina tėvai, o valstybės ir savivaldos institucijoms tokia pareiga atsiranda, kai vaiko tėvai šios teisės dėl įvairių priežasčių negali užtikrinti.
Žemesnės instancijos teismas
14.3. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir tai, kad antstolė nustatė per mažą buto rinkos kainą, dėl ko butas buvo parduotas už pernelyg mažą kainą, nors Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose išnagrinėjus atsakovės ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S186411954 pripažinimo negaliojančiu ir ieškinys buvo atmestas.
14.4. Atsakovė ir kiti asmenys patraukti šioje byloje atsakovais, faktiškai gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini), moka komunalinius mokesčius. Su atsakove nebuvo tariamasi dėl nuomos ar panaudos sutarties sudarymo.
Atsiliepimas
15. Ieškovė MB „Būstukas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės A. T. apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą (1 t., e. b. l. 172-176). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
15.1. Ieškovė neturi pareigos su apeliante sudaryti nei buto nuomos, nei panaudos sutarčių, nes tokios pareigos nenumato teisės aktai. Be to, apeliantė dėl to į ieškovę nei karto nesikreipė. Dar nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-435-737/2019 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose apeliantė buvo pareiškusi, kad neketina nieko mokėti ieškovei ir nori toliau gyventi ginčo bute. Priešingai nei teigia apeliantė, kol butas priklauso ieškovei, ji nemokėjo jokių komunalinių mokesčių. Apeliantė mokėjo dalį komunalinių mokesčių, dengdama senus įsiskolinimus. Negano to, apeliantė sugebėjo užsisakyti kabelinę televiziją ieškovės vardu, nors mokėti neturi iš ko. Todėl neaišku iš kokių lėšų apeliantė mokėtų ieškovei nuomos mokestį.
15.2. Kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos. Įstatymuose ir teismų praktikoje aiškiai nurodyta, kad nuosavybės teisė yra viena iš svarbiausių asmens teisių, kiekvienas asmuo turi teisę nevaržomai valdyti, naudoti ir disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu. Niekas neturi teisės pažeisti ar varžyti savininko teisių, o valstybė (taip pat ir teismai) turi pareigą ginti ir saugoti asmens nuosavybę nuo bet kokių pažeidimų. Nuosavybė gali būti ribojama tik išimtiniais ir ypatingais atvejais, t. y. dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Teismas, ketindamas apriboti asmens nuosavybės teises (taip pat ir atsisakydamas ginti pažeistas asmens nuosavybės teises), privalo įsitikinti, ar šiuo konkrečiu atveju įstatymas suteikia teisę apriboti asmens nuosavybės teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2009). Kadangi atsakovai nesant jokiam teisiniam pagrindui gyvena ieškovei priklausančiame bute, atsakovai tokiais savo veiksmais grubiai pažeidė ieškovės kaip buto savininkės teises, dėl ko ieškovė pagrįstai gynė savo turtines teises CK nustatytais būdais pareikšdama negatorinį ieškinį, t. y. reikalaudama iškeldinti atsakovus iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, atsakovams nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.
Žemesnės instancijos teismas
15.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė įrodė abi sąlygas, reikalingas negatoriniam ieškiniui pareikšti ir jį tenkinti, t. y. tiek ieškovės nuosavybės teisę į ginčo butą, tiek negalimumą naudotis nuosavybe dėl to, kad atsakovai gyvena ginčo bute. Apeliantė ne kartą buvo įspėta žodžiu dėl išsikėlimo iš buto, ko neneigė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliantė žinojo apie civilinę bylą dėl atsakovų iškeldinimo nuo pat vasario mėnesio, tačiau nepaisant to, neatlaisvino buto, o ir toliau jame gyvena ir tokiu būdu daro ieškovei turtinę žalą, kadangi ieškovė negali įsigyto buto nei išnuomoti, nei parduoti.
15.4. Tai, kad apeliantė nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. sprendimu ar Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi neturi jokios teisinės reikšmės, nes šie teismų procesiniai sprendimai yra įsiteisėję ir turi res judicata galią, o teismų nustatytos faktinės aplinkybės turi prima facie galią.
15.5. Tai, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute gyvena nepilnamečių vaikų, nėra pagrindas atmesti ieškovės ieškinį, o šių vaikų gyvenimo sąlygas, tame tarpe ir gyvenamąjį bustą, turi užtikrinti jų tėvai, kurie yra darbingo amžiaus ir privalo tinkamai išlaikyti bei rūpintis savo nepilnamečiais vaikais. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad iškeldinimas iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto nepažeidžia prioritetinio vaikų teisių apsaugos principo ir yra proporcinga ieškovės, kaip turto savininkės, pažeistų teisių gynimo priemonė. Tuo labiau, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su vaikų tėvu M. B., vaikams yra skirtas socialinis būstas, todėl akivaizdu, kad nepilnamečiai vaikai be pastogės neliks. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, vaiko teisių, kaip ir bet kurių kitų teisių, negalima suabsoliutinti. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2012).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.
17. Byloje sprendžiama dėl nekilnojamojo turto savininko teisų gynimo, asmenų, be teisėto pagrindo naudojančių savininko turtą, iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nepilnamečių asmenų teisės į būstą užtikrinimo.
18. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovė MB „Būstukas“ yra teisėta dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė. Atsakovai A. T., gim. (duomenys neskelbtini), su vaikais (E. B., gim. (duomenys neskelbtini), R. B., gim. (duomenys neskelbtini), I. B., gim. (duomenys neskelbtini), K. B., gim. (duomenys neskelbtini), D. M., gim. (duomenys neskelbtini)), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), O. M., gim. (duomenys neskelbtini), deklaravę savo gyvenamąją vietą adresu, (duomenys neskelbtini). Ieškovė su atsakovais buto nuomos ar panaudos sutarties nėra sudariusi. Nepilnamečių atsakovės A. T. vaikų E. B., R. B., I. B. ir K. B. gyvenamoji vieta yra nustatyta su tėvu M. B., kurio gyvenamoji vieta yra žinoma adresu (duomenys neskelbtini). M. B. kartu su minėtais nepilnamečiais vaikais yra nustatyta tvarka skirtas ir išnuomotas socialinis būstas. Ieškovė MB „Būstukas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame suformulavo reikalavimus iškeldinti atsakovus A. T., A. B., O. M., E. B., atstovaujamą motinos atsakovės A. T., R. B., atstovaujamą motinos atsakovės A. T., I. B., atstovaujamą motinos atsakovės A. T., K. B., atstovaujamą motinos atsakovės A. T., ir D. M., atstovaujamą motinos atsakovės O. M., iš ieškovei MB „Būstukas“ nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), su visais atsakovams priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.
19. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovės A. T. įgaliota atstovė advokatė, skundas grindžiamas tais argumentais, jog teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovės A. T. vaikų gyvenamoji vieta užtikrinta pas vaikų tėvą M. B., adresu (duomenys neskelbtini), nepagrįstai konstatavo, kad atsakovei priklausančio buto pardavimas iš varžytinių jos vaikų interesų nepažeidžia. Atsakovė neturi kitos gyvenamosios vietos, o jos vaikai pas tėvą M. B. nenori gyventi, todėl teismo sprendimo išvada, kad atsakovės A. T. bei kartu su manimi gyvenančių nepilnamečių vaikų iškeldinimas neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams, nepagrįsta. Teismas turėjo įvertinti ir tai, kad antstolė nustatė per mažą buto rinkos kainą, dėl ko butas buvo parduotas už pernelyg mažą kainą; su atsakove nebuvo tariamasi dėl nuomos ar panaudos sutarties sudarymo.
20. Teisėjų kolegija nustatė, jog 2018 metų birželio 15 d. ieškovė MB „Būstukas“ varžytynėse įsigijo atsakovės A. T. nuosavybės teise turėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė A. T. skundė teismui ginčo buto pardavimo iš varžytinių aktą, prašė pripažinti jį negaliojančiu, grąžinti jai butą nuosavybėn. Kauno apylinkės teismas 2019-07-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-435-737/2019 A. T. ieškinį atmetė, o Kauno apygardos teismas 2019-12-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1909-230/2019 atmetė A. T. apeliacinį skundą, Kauno apylinkės teismas 2019-07-19 teismo sprendimas įsiteisėjęs. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė yra teisėta buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, ieškovės ir atsakovės ginčas dėl varžytynių pagrįstumo, varžytynių akto teisėtumo ir kainos, už kurią ieškovė įgijo butą, yra išspręstas kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Nurodomais motyvais teisėjų kolegija atmeta apeliantės skundo argumentus (skundo 14.1, 14.3 punktai), kad Kauno apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime nepagrįstai konstatavo, jog atsakovei priklausančio buto pardavimas iš varžytinių jos vaikų interesų nepažeidžia, teismas neatsižvelgė, jog jai priklausęs butas varžytynėse buvo parduotas už pernelyg mažą kainą.
21. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs visiems savininkams Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių apsaugą (CK 4.93 straipsnis). Įstatyme įtvirtinta, jog savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, reikalauti pašalinti bet kokius jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.95, 4.98 straipsniai). Byloje nustatyta, kad atsakovai be jokio teisėto pagrindo gyvena ir naudojasi ieškovei priklausančiu butu, todėl tokiais neteisėtais veiksmais jie pažeidžia ieškovės teisę savo nuožiūra valdyti, naudotis ir disponuoti ginčo butu CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Pirmiau nurodomų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog Kauno apylinkės teismas pagrįstai iškeldino atsakovus ir ieškovei priklausančio buto (CK 6.612 straipsnis). Teisėjų kolegija atmeta ir tuos apeliacinio skundo teiginius (skundo 14.4 punktas), jog ieškovė nesiūlė atsakovei sudaryti buto nuomos ar panaudos sutartį. Jau minėta, kad savininkas turi teisę savo nuožiūra valdyti ir naudotis jam priklausančiu daiktu. Ieškovė neturi įstatyminės pareigos su apeliante sudaryti nei buto nuomos, nei panaudos sutarties, be to, byloje nėra jokių duomenų, kad pati atsakovė siekė sudaryti nuomos sutartį su ieškove.
22. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar teismo sprendimas kartu su atsakove iškeldinti jos nepilnamečius veikus, nepažeidžia vaikų teisės į būstą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, Konvencijos 8 straipsnyje nėra aiškiai įtvirtintos teisės būti aprūpintam būstu (namais) (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 2001 m. sausio 18 d. sprendimą byloje Chapman prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 27238/95, par. 99; 2001 m. sausio 18 d. didžiosios kolegijos sprendimą byloje Jane Smith prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 25154/94, par. 106; kt.), taigi valstybės neturi pozityviosios pareigos visiems asmenims suteikti gyvenamąją vietą, joms taip pat nenustatomas draudimas iškeldinti asmenį iš gyvenamųjų patalpų vien dėl to, jog asmuo ilgai gyveno atitinkamame būste (pastaroji aplinkybė svarbesnė vertinant, ar konkrečiu atveju Konvencijos 8 straipsnis apskritai gali būti taikomas). Konvencijos garantuojamas ir EŽTT praktikoje nuosekliai plėtojamas reikalavimas, sprendžiant iškeldinimo iš būsto klausimą, užtikrinti taikomos priemonės proporcingumo ir pagrįstumo svarstymą teisme (žr., pvz., EŽTT 2008 m. gegužės 13 d. sprendimo byloje McCann prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 19009/04, par. 50; 2009 m. sausio 15 d. sprendimą byloje Ćosić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28261/06; kt.). Tinkamam Konvencijos suteikiamos teisės į būstą užtikrinimui svarbu nustatyti, ar šios teisės ribojimai proporcingi. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą byloje Bjedov prieš Kroatiją, peticijos Nr. 42150/09; 2007 m. spalio 9 d. sprendimą byloje Stankova prieš Slovakiją, peticijos Nr. 7205/02; minėtą sprendimą byloje Pinnock ir Walker prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 31673/11).
23. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą (Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. kovo 5 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. birželio 7 d. nutarimai); socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, ji neturi virsti privilegija (Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2012).
24. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nustatė, jog apeliantės nepilnamečių vaikų E. B., R. B., I. B. ir K. B. gyvenamoji vieta yra nustatyta su tėvu M. B., kurio gyvenamoji vieta yra žinoma adresu (duomenys neskelbtini). Vaikų tėvui M. B. kartu su minėtais nepilnamečiais vaikais valstybės yra skirtas ir išnuomotas socialinis būstas, todėl teisėjų kolegijos vertinimu atsakovės A. T. bei kartu su ja gyvenančių nepilnamečių vaikų iškeldinimas iš ieškovei priklausančio buto iš esmės nepažeidžia jų teisės į būstą. Teisėjų kolegija laiko nepakankamu pagrindu keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą iškeldinti ją su nepilnamečiais vaikais iš buto ir tą apeliantės argumentą, jog nepilnamečiai vaikai nenori gyventi kartu su tėvu M. B.. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Apeliantė nepateikė byloje įrodymų, leidžiančių spręsti, kad priimtas sprendimas iškeldinti ją su nepilnamečiais vaikais iš buto, pažeidė nepilnamečių vaikų teisę į būstą. Be to, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, vaikų interesus privalo užtikrinti jų tėvai. Šios nutarties 22-24 pastraipose nurodomais motyvais teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, dėl nepilnamečių vaikų teisės į būstą pažeidimo (skundo 14.2 punktas).
25. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas svarbias bylai aplinkybes, jas teisingai įvertino, to pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio keisti ar naikinti skunde nurodomais argumentais, pagrindo nėra. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliekamas nepakeistas CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.