- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- e2S-595-779/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26937-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. V., I. V., A. V., VĮ Turto bankas
- Pareiškėjas
- D. V.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų V. V., I. V. ir A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties bei 2020 m. vasario 19 d. papildomos nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys V. V., A. V., I. V., VĮ Turto bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas D. V. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti praleistą terminą priimti palikimą po velionės L. V. mirties.
2. Pareiškėjas nurodė, jog mirusioji L. V. ir pareiškėjo motina daug metų palaikė artimus tarpusavio santykius. Nuo pat vaikystės pareiškėjas taip pat daug laiko praleisdavo kartu su L. V.. Net ir pareiškėjui gyvenant užsienyje, pareiškėjas reguliariai telefonu bendraudavo su L. V. ir jos sūnumi V. V., žinojo jų abiejų fizinę sveikatos būklę. Tokius veiksmus pareiškėjas atlikdavo dėl to, kad, pirma, nuo vaikystės su L. V. užsimezgė itin artimas ryšys, antra, nei vienas iš L. V. tikrųjų vaikų ar artimųjų ja visiškai nesirūpino, jos nelankė ir su ja nebendravo.
3. Vienas iš L. V. sūnų, V. V., tuo metu jau sirgęs vėžiu, gyveno to paties gyvenamojo namo, kuriame nuo 2014 metų pabaigos pas L. V. nuolat gyveno ir pareiškėjas, antrame aukšte, 2014 metų pabaigoje paskambino pareiškėjui, gyvenusiam užsienyje, ir paaiškino, kad tiek L. V., tiek ir jo sveikata bei galimybės save apsitarnauti yra ypač sunkios, niekas jais nesirūpina, todėl jiems abiem skubiai reikia pareiškėjo pagalbos. Pareiškėjas nedelsdamas, 2014 metų gruodžio mėnesį, grįžo į Lietuvą ir apsigyveno su L. V. ir jos sūnumi bei abu prižiūrėjo iki kiekvieno iš jų mirties.
4. L. V., matydama, kad ja niekas iš jos vaikų, išskyrus pareiškėją, nesirūpina ir jos neprižiūri, nors jai nuo 2013 metų buvo nustatytas nuolatinės slaugos ir priežiūros poreikis, Vilniaus m. 44-ajame notaro biure 2015 m. kovo 17 d. padavė pareiškimą, kuriuo panaikino ankstesnius, 2010 m. gegužės 6 d. ir 2010 m. rugpjūčio 10 d. sudarytus, testamentus. Tą pačią dieną L. V. sudarė asmeninį testamentą, kuriuo išreiškė savo valią ir visą jai nuosavybės teise priklausantį turtą po savo mirties paliko pareiškėjui. Asmeninis testamentas buvo pateiktas saugoti notarui.
5. Po ilgos ir sunkios ligos, L. V. mirė 2019 m. kovo 29 d. Apie jos mirtį bendrajam pagalbos centrui pranešė pareiškėjas, kuris visą laiką buvo su L. V.. Už L. V. palaidojimą atsakingas taip pat buvo pareiškėjas, kuris apmokėjo laidojimo išlaidas.
6. Pareiškėjas, neturėdamas teisinio išsilavinimo, užsienyje dirbęs meno srityje, buvo įsitikinęs, kad į palikimo atsiradimo vietos notarą reikia kreiptis praėjus 3 mėnesiams po palikėjos mirties. Būtent tokius veiksmus jis ir atliko. Paskutinė 3 mėnesių termino priimti palikimą diena – 2019 m. birželio 29 d., šeštadienis. Paskutinę birželio savaitę pareiškėjas jautėsi prastai, jį kankino nuolatinė nemiga, bloga savijauta supratus, kad jis liko vienas ir L. V., kurią jis vadino savo mama, daugiau nebepamatys. Pareiškėjas vartojo turėtus raminamuosius vaistus, niekur nėjo iš namų. Būdamas įsitikinęs, kad turės galimybę priimti jam L. V. paliktą palikimą, pas notarą kreipėsi ne 2019 m. liepos 1 d. (sekančią po ne darbo dienos einančią darbo dieną), bet 2019 m. liepos 2 d. antradienį.
7. Pirmiausia pareiškėjas nuvyko į Notarų rūmus išsiaiškinti, pas kokį notarą jam reikėtų kreiptis dėl palikimo priėmimo. Jam buvo nurodyta kreiptis į Vilniaus miesto 38-ąjį notaro biurą. Nuvykus pas notarą ir žodžiu nurodžius, kad pareiškėjui asmeniniu testamentu L. V. paliko visą turėtą turtą, notarė paaiškino, kad jis vieną dieną praleido palikimo priėmimo terminą, todėl šiuo metu jis gali tik gražiuoju susitarti su įstatyminiais įpėdiniais, kuriems L. V. paveldėjimo teisę buvo panaikinusi asmeniniu testamentu, kad pastarieji sutiktų, jog pareiškėjas priimtų palikimą pagal testamentą. Buvo paskirta asmeninio testamento paskelbimo diena – 2019 m. liepos 10 d. Pareiškėjas bandė kalbėtis su įstatyminiais įpėdiniais apie tikrąją L. V. valią, tačiau įstatyminiai įpėdiniai nesutiko.
8. L. V. išreiškė savo tikrąją valią ir panaikino paveldėtojų pagal įstatymą paveldėjimo teisę, sudarydama 2015 m. kovo 17 d. asmeninį testamentą, kuriuo po mirties visą savo turtą paliko pareiškėjui. Būtent tokia buvo tikroji L. V. valia.
9. Pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti, tačiau jį praleido tik vieną dieną ir, būdamas įsitikinęs, kad palikimą galima priimti ne per 3 mėnesius nuo palikėjos mirties, bet po 3 mėnesių. Atsisakius pareiškėjui atnaujinti palikimo priėmimo terminą tik dėl to, kad jis praleistas itin nežymiai — 1 dieną, būtų ne tik visiškai paneigta tikroji testatorės valia, bet ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.
10. Sprendžiant klausimą, ar atnaujinti palikimo priėmimo terminą, turi būti atsižvelgiama į tai, kiek tas terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyra.
11. Pareiškėjas palaidojo palikėją praėjus 1,5 mėnesio po jos mirties. Paskutinę 3 mėnesių termino priimti palikimą savaitę jautėsi itin prastai. Jeigu būtų žinojęs ir supratęs, kad jis palikimą turi priimti per 3 mėnesius po L. V. mirties ir šį terminą praleidus vieną dieną jis iš esmės gali nebetekti teisės paveldėti pagal testamentą, būtų su kitų asmenų pagalba bet kokiu atveju ir bet kokios būsenos atvykęs pas notarę ir pareiškęs, kad priima palikimą pagal testamentą. Tačiau šiuo konkrečiu atveju tokių veiksmų pareiškėjas neatliko, o pasijutęs geriau, 2019 m. liepos 2 d. nuvyko į Notarų rūmus išsiaiškinti, pas kokį notarą jam reikėtų kreiptis dėl palikimo priėmimo.
12. Neatnaujinus vieną dieną praleisto termino priimti palikimą, būtų paneigta ne tik testatorės valia, kuri 4 metus iki jos mirties nesikeitė, bet ir teisingumo bei sąžiningumo principai, iškreipta visa paveldėjimo procedūrų tvarka, pagrindinę reikšmę suteikiant formaliam teisės normos aiškinimui, o ne testatorės valiai. Tuo pačiu pažymėtina, kad iki pat šios dienos pareiškėjas buvo sąžiningas ir aktyvus, bandė susitarti su įstatyminiais įpėdiniais, siekė gauti visą reikšmingą informaciją iš notarės ir tik dėl notarės atostogų atsakymas iš jos buvo gautas tik 2019 m. rugsėjo 5 d.
13. Termino pareiškėjui priimti palikimą atnaujinimas niekaip nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir interesų, kadangi ne be priežasties testatorė testamentu visą savo turtą paliko pareiškėjui. Iki pat šios dienos paveldėjimo teisės liudijimai suinteresuotiems asmenims nėra išduoti, testatorės turėtu turtu šie asmenys niekada nedisponavo ir nepradėjo disponuoti, o paliktame bute iki šiol gyvena pareiškėjas.
Atsiliepimas
14. Suinteresuoti asmenys V. V., A. V. ir I. V. pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
15. Suinteresuoti asmenys nurodė abejojantys pareiškėjo sąžiningumu, nes pareiškime nurodomos klaidinančios ir melagingos aplinkybės, o sudarytas testamentas kelia rimtų abejonių jo teisėtumu.
16. Pareiškėjo išvardytos termino praleidimo priežastys yra nesvarbios ir nereikšmingos. Pareiškėjas, siekdamas pateisinti ir pagrįsti termino praleidimo priežastį, lingvistiškai manipuliuoja „3 mėnesių termino“ formuluote.
17. Nėra aišku, kaip mirusiosios L. V. gyvenime atsirado pareiškėjas. L. V. visada rūpinosi jos šeima: jos sūnūs, marčios ir anūkai. Pareiškėjo teiginiai apie tai, kad močiute buvo nesirūpinama, yra niekuo nepagrįstas, turimas interesas užgrobti svetimą turtą. L. V. gyveno kartu su savo sūnumi, prieš pareiškėjui atsirandant, t. y. gyveno kartu su V. V., kuris rūpinosi savo mama. Dar anksčiau mama (L. V.) rūpinosi ir kitas sūnus V. V.. Suinteresuotam asmeniui I. V., taip pat savo buvusiai sutuoktinei O. V., jos tėtis V. V. yra pasakojęs, jog Darius atsirado iš niekur pas močiutę L. V.. Pareiškėjas pasakė, kad atvažiavo atostogoms dviem savaitėms iš Didžiosios Britanijos. L. V. ir V. V. priėmė svečią, kuris pasiliko iki jų mirties. Galima daryti prielaidą, kad pasiliko siekdamas įgyti L. V. turtą.
18. Pareiškėjas sureikšmina ir perdeda savo indėlį į L. V. rūpinimąsi, nes nepateikia jokių argumentų, juolab įrodymų, kad jis būtų močiute rūpinęsis. Pareiškėjas gyvenimo su L. V. metu niekur nedirbo ir neturėjo savo pajamų bei gyvenamosios vietos, todėl gyveno L. V. namuose ir už jos pinigus.
19. L. V. sūnus V. V. galėjo pats savimi pasirūpinti, kadangi dirbo Vilniaus M. D. vidurinėje mokykloje, vėliau Vilniaus „Genio" pradinėje mokykloje, kuri buvo šalia jo namų. Darbo pobūdis - ūkio reikalai. Taigi, V. V., skirtingai nei nurodo pareiškėjas, jo paslaugų (rūpinimosi) nereikėjo. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad, nepaisant to, jog V. V. turėjo sudėtingą charakterį ir kartais susipykdavo su savo šeima (sūnumi, dukra ir buvusia sutuoktine), jis palaikė su ja glaudžius santykius, ir jo šeima juo rūpinosi. Pareiškėjo iniciatyva V. V. buvo paguldytas į VšĮ „Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė" laikotarpiu nuo 2015 metų kovo iki 2015 metų gegužės mėnesio.
20. Pareiškėjui likus vienam su L. V., kai pareiškėjo iniciatyva, jos sūnus V. V. gulėjo VšĮ „Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė", 2015 m. kovo 17 d. buvo sudarytas vienašalis L. V. sandoris dėl oficialių testamentų panaikinimo, ir tą pačią dieną buvo sudarytas jos asmeninis testamentas, kuriuo visas turtas paliekamas pareiškėjui.
21. Asmeninis testamentas sudarytas 2015 m. kovo 17 d., tačiau jo priėmimo saugoti aktas sudarytas tik 2015 m. balandžio 9 d. Tai kelia abejonių sudaryto testamento teisėtumu ir jo sudarymo aplinkybėmis.
22. Apie L. V. mirtį giminaičiai sužinojo tik praėjus dviem savaitėms, kuomet suinteresuotų asmenų A. V. ir I. V. mama O. V. eilinį kartą ėjo aplankyti L. V. į jos namus. Sutikus pareiškėją, pastarasis pareiškė, kad L. V. mirė prieš dvi savaites. Pareiškėjas savavališkai ir neteisėtai pats nusprendė kremuoti L. V. kūną, ir ne Lietuvoje, o Lenkijos Respublikoje. Pareiškėjas neturėjo teisės spręsti L. V. kūno kremavimo klausimo, spręsti, kur ir kaip laidoti jos palaikus ir taip toliau, tačiau ėmėsi atitinkamų veiksmų, prisistatydamas kitiems asmenims kaip L. V. sūnus.
23. Pareiškėjas pripažįsta praleidęs įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Įpėdinis, siekdamas pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą.
24. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai. Teisinio išsilavinimo trūkumas nėra pripažintina kaip svarbi ar lemiama priežastis termino palikimui priimti atnaujinti. Šiuo atveju svarbu tai, jog pareiškėjas žinojo apie testamentą. Pareiškėjas deklaratyviai nurodo, jog jis manė, kad 3 mėnesių terminas turėtų būti taikomas po palikėjos mirties. Jis pats turėjo rūpintis kaip priimti palikimą, ir ką jis veikė 91 dieną po palikėjos mirties nėra aišku, taigi, jo elgesys yra nesąžiningas priešingai nei įpėdinių giminaičių.
25. Suinteresuoti asmenys, nepraleidę 3 mėnesių termino, veikdami sąžiningai, nuvyko pas notarę ir pateikė prašymą priimti palikimą. Suinteresuoti asmenys visada veikė sąžiningai, nesislėpdami ir viešai. Terminas praleistas 91 dieną, ką veikė tuo metu pareiškėjas, žinodamas, kad jo naudai, neaiškiomis aplinkybėmis, surašytas testamentas, nėra aišku.
26. Pareiškėjas nenurodo faktinių aplinkybių, teisinių argumentų, kurie galėtų leisti teigti, kad pareiškėjas buvo sąžiningas, adekvatus ir buvo tokios reikšmingos aplinkybės, jog jis tris mėnesius neturėjo laiko priimti palikimą.
27. Suinteresuoti asmenys kategoriškai nesutinka su termino palikimui priimti atnaujinimu, kadangi tai būtų nesąžininga tikrųjų giminaičių atžvilgiu, t. y. velionės L. V. vienintelių sūnų vaikų, kurie veikdami sąžiningai, pateikė prašymą palikimui priimti.
Atsiliepimas
28. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas teismo pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškimą dėl termino atnaujinimo nagrinėti teismo nuožiūra valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
29. Valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo VĮ Turto bankas. Valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė, tad palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjo prašymas butų atmestas. VĮ Turto bankas nėra perėmusi palikėjos L. V. palikimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
30. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino, atnaujino pareiškėjui D. V. praleistą įstatymo nustatytą terminą 2019 m. kovo 29 d. mirusios L. V. palikimui priimti, nustatant pareiškėjui trijų mėnesių terminą palikimui priimti.
Žemesnės instancijos teismas
31. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pas L. V. apsigyveno nuo 2014 m. gruodžio mėnesio, gyveno iki jos mirties 2019 m. kovo 29 d., ja rūpinosi ir prižiūrėjo, nes visą tą laiką jai buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis. Pareiškėjui prižiūrint palikėją, turinčią specialiųjų poreikių ir negalinčią savęs apsitarnauti, negalėjo būti lygiaverčiu darbo rinkos dalyviu, sukaupti turto ar įsigyti kitą gyvenamąją vietą.
32. Terminas palikimui priimti baigėsi 2019 m. birželio 29 d. Termino pabaigos diena buvo ne darbo diena – šeštadienis, todėl paskutine termino diena laikytina pirmoji darbo diena, einanti po laisvos dienos, t. y. 2019 m. liepos 1 d. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas dėl palikimo priėmimo kreipėsi į notarą 2019 m. liepos 2 d., t. y. praleidęs terminą vieną dieną.
33. Teismas vertino, jog kreipimasis į notarą dėl palikimo priėmimo sekančią dieną po termino pabaigos yra ypatingai mažas laiko tarpas. Pareiškėjas, gindamas savo teises ir teisėtus interesus į teismą kreipėsi 2019 m. rugsėjo 11 d. Iki kreipimosi į teismą, pareiškėjas bandė tartis su kitais įpėdiniais ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į notarę dėl dokumentų gavimo. Iš notarės atsakymą gavo po notarės atostogų apie 2019 m. rugsėjo 4 d. Taigi, pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi į teismą dėl savo teisių ar teisėtų interesų gynimo.
34. Teismas sprendė, kad pareiškėjas labai nežymiai, dėl svarbių priežasčių praleido terminą palikimui priimti, todėl prašymas atnaujinti įstatymo praleistą terminą buvo tenkintas ir terminas atnaujintas.
35. 2020 m. vasario 19 d. teismas priėmė papildomą nutartį, kuria nutarė priteisti pareiškėjo D. V. naudai iš suinteresuotų asmenų V. V., I. V. ir A. V. 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis, t. y. po 302,50 Eur iš kiekvieno.
Žemesnės instancijos teismas
36. Teismas nurodė, kad pateikti dokumentai įrodo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, patyrė 907,50 Eur išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu, kurios jam nebuvo priteistos priimta nutartimi.
37. Teismas sprendė, kad byloje dalyvaujančių asmenų interesai yra priešingi, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, priėmė papildomą sprendimą ir pareiškėjo naudai iš suinteresuotų asmenų V. V., I. V. ir A. V. priteisė išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu – 907,50 Eur lygiomis dalimis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
38. Suinteresuoti asmenys V. V., A. V., I. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartį bei 2020 m. vasario 19 d. papildomą nutartį ir pareiškėjo prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
38.1 Pareiškėjas, būdamas sveikas, nieko nedarė, siekdamas patekti pas notarą, neatliko jokių veiksmų, pavyzdžiui, nesikonsultavo, nesiuntė jokių žinučių, laiškų ar kitos informacijos, kuria jis siektų teisėtai priimti palikimą. Tuo pat metu, kaip nurodė teismo metu liudijusi notarė G. P., 2019 m. liepos 2 d. pareiškėjas jautėsi gerai, ką pirmos instancijos teismas ignoravo.
Šalies argumentai
38.2 Pareiškėjas niekaip nebandė spręsti palikimo klausimo po termino praleidimo (susitarti su įstatyminiais įpėdiniais ar kreiptis į teismą), ir kreipėsi į teismą tik po aktyvių įstatyminių įpėdinių veiksmų šioje srityje, nors, logiškai mąstant, žmogus, kuris aiškina, kad praleido palikimo priėmimo terminą netyčia ir suinteresuotas jo paveldėjimu, turėtų pasistengti kuo greičiau ištaisyti savo klaidą. Suinteresuoti asmenys sąžiningai kreipėsi dėl savo močiutės turto paveldėjimo, nesiekdami konkuruoti su kuo nors, nes D. V. yra svetimas asmuo šeimai, niekada nieko bendro neturėjęs su šeima.
38.3 Apibendrinant ir įvertinant, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą, galima konstatuoti, kad nebuvo pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad apskritai egzistavo aplinkybės, nurodytos pareiškime.
Žemesnės instancijos teismas
38.4 Suinteresuoti asmenys, veikdami sąžiningai, realizavo savo teisę į močiutės L. V. palikimo priėmimą. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad suinteresuotiems asmenims neturės įtakos pareiškėjui termino atnaujinimas. Atvirkščiai, suinteresuoti asmenys turėjo teisėtą lūkestį paveldėti likusį savo močiutės turtą, kuris galėjo būti paliktas jiems testamentu, sudarytu iki pareiškėjo pasirodymo, ir šią teisę realizavo sąžiningai, todėl termino atnaujinimas iš esmės turės įtakos, suteikiant teisę paveldėti ir pareiškėjui. Šis argumentas yra svarbus, kadangi bendraturčiu taps visiškai svetimas asmuo, ir bet kokie veiksmai su turtu, pavyzdžiui, dalių nustatymas, naudojimosi tvarkos taisyklių nustatymas, galimas pardavimas, taps komplikuotu.
38.5 Šioje byloje interesą turi tik D. V., siekdamas termino atnaujinimo, ir savo asmeninio intereso patenkinimui jis naudojosi advokato teisine pagalba ir patyrė išlaidų. Tačiau šios pareiškėjo išlaidos teisinei pagalbai (konsultacijoms, dokumentų surašymui) gauti neturi jokio ryšio su suinteresuotų asmenų interesu, atvirkščiai, suinteresuoti asmenys turėjo faktiškai ginti jau realizuotą savo teisę į palikimą ir patyrė dėl to išlaidų.
38.6 Iš pateiktų duomenų dėl bylinėjimosi išlaidų matyti, kad 907,50 Eur išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu, pareiškėjas patyrė kaip būtinas, kreipiantis į teismą, net nežinant jo baigties. Taigi, išlaidos nėra susijusios su suinteresuotų asmenų priešingu interesu ta apimtimi, kaip nurodyta CPK 433 str. 6 d., todėl jos negali būti priteistos. Priešingu atveju, susiklostys tokia situacija, kad net ir nežinant suinteresuotų asmenų pozicijos, interesų, išlaidos teisinei pagalbai gauti pareiškėjui būtų priteistos net ir neišklausius suinteresuotos šalies.
Atsiliepimas
39. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti iš suinteresuotų asmenų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
39.1 Byloje buvo spręstas klausimas dėl vos vieną dieną praleisto įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo. Būtent šio pagrindinio fakto kontekste pirmosios instancijos teismas ir nagrinėjo šią bylą. Suinteresuoti asmenys šio fakto neginčijo nei pirmosios instancijos teisme; neginčija šio fakto ir atskirajame skunde, o tik siekia, kad būtų kitaip įvertintos faktinės aplinkybės, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Pažymėjo ir tai, kad atskirajame skunde nėra nurodyta nei viena nauja aplinkybė, kuri nebūtų buvusi nurodyta pirmosios instancijos teisme ir dėl kurios pirmosios instancijos teismas nebūtų pasisakęs. Dėl to vien tik siekis savaip aiškinti faktines aplinkybes nėra tas pagrindas, dėl kurio turėtų būti panaikintos teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutartys.
39.2 Teismas teisingai nurodė, kad pareiškėjas D. V. nuo L. V. mirties (2019-03-29) iki jos palaidojimo (2019-05-18), neturėjo objektyvios galimybės nuvykti pas notarą ir rūpintis paveldėjimo klausimais. Vadinasi, įstatyme numatytu visu 3 mėnesių terminu taip pat negalėjo galimybės pasinaudoti.
39.3 Kaip ir ginčo teisenoje, taip ir ypatingojoje teisenoje galioja principas, kad „pralaimėjęs moka“. Akivaizdu, kad pareiškėjo D. V. ir suinteresuotų asmenų interesai šioje byloje buvo visiškai priešingi: pareiškėjo D. V. – kad praleistas įstatyme numatytas terminas būtų atnaujintas; suinteresuotų asmenų – kad praleistas įstatyme numatytas terminas nebūtų atnaujintas; suinteresuoti asmenys teikė prašymus, papildomus dokumentus, kurie, anot suinteresuotų asmenų, turėjo patvirtinti, kad pareiškėjo D. V. pareiškimas yra nepagrįstas ir negali būti tenkintas. Dėl to negalima sutikti su atskirojo skundo teiginiu, kad šioje byloje interesą turėjo tik D. V..
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
40. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
41. Bylos duomenimis nustatyta kad L. V. 2015 m. kovo 17 d. sudarė vienašalį sandorį, kuriuo panaikino 2010 m. gegužės 6 d. ir 2010 m. rugpjūčio 10 d. notarų biure patvirtintus savo pačios sudarytus testamentus.
42. 2015 m. kovo 17 d. asmeninu testamentu L. V. išreiškė valią po jos mirties visą liksiantį turtą palikti pareiškėjui D. V.. 2015 m. balandžio 9 d. nurodytas asmeninis testamentas perduotas saugoti Vilniaus m. 44-ojo notaro biuro notarei I. D..
43. Nuo 2016 m. kovo 29 d. L. V. neterminuoti nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
44. 2019 m. kovo 29 d. L. V. mirė. Ji buvo palaidota 2019 m. gegužės 18 d. Saltoniškių kapinėse pagal pareiškėjo D. V. 2019 m. gegužės 17 d. prašymą.
45. 2019 m. balandžio 6 d. bei balandžio 20 d. į notarų biurą dėl mirusiosios palikimo priėmimo kreipėsi atitinkamai suinteresuoti asmenys V. V. bei A. V., I. V.. Duomenų, kad suinteresuotiems asmenims būtų išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, byloje nėra (CPK 178 str.).
46. Pareiškėjas dėl L. V. palikimo priėmimo kreipėsi į notarą 2019 m. liepos 2 d. Duomenų, kad pareiškėjui būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, byloje nėra (CPK 178 str.).
47. 2019 m. liepos 10 d. Vilniaus miesto 38-ajame notaro biure, dalyvaujant pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims buvo paskelbtas L. V. testamentas.
48. 2019 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėjas sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu P. M. dėl pareiškėjo atstovavimo. 2019 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjo atstovas kreipėsi į notarę dėl dokumentų gavimo. 2019 m. rugsėjo 4 d. notarė atsakė į prašymą ir pateikė reikalaujamus dokumentus.
49. 2019 m. rugpjūčio 11 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Dėl 2019 m. vasario 13 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
50. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 str. 1 d.). Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais jį priimti (CK 5.50 str. 2 d.).
51. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
52. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir byloje nėra ginčo dėl to, kad paskutinė termino diena po L. V. mirties atsiradusiam palikimui priimti suėjo 2019 m. liepos 1 d. (CK 1.122 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra ginčo ir dėl to, jog pareiškėjas dėl palikimo priėmimo kreipėsi į notarą 2019 m. liepos 2 d., t. y. praleidęs terminą viena diena.
53. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).
54. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje sprendžiant klausimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis yra tai, dėl kokių objektyvių ar subjektyvių priežasčių pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti, tačiau nėra nagrinėjamas klausimas susijęs su tuo, ar, ir kokiu mastu pareiškėjas rūpinosi palikėja, ar tarp jų susiklostė artimi, šeimos nariams būdingi santykiai. Tokie klausimai išeina už bylos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo nagrinėjimo ribų ir šioje byloje nenagrinėjami.
55. Pareiškėjas nurodė, kad terminą palikimui priimti praleido dėl to, kad neturėdamas teisinio išsilavinimo, manė, kad palikimą galima priimti ne per 3 mėnesių terminą, tačiau šiam terminui pasibaigus (t. y. praėjus 3 mėnesių laikotarpiui nuo palikėjos mirties). Taip pat nurodė, kad artėjant termino pabaigai jis blogai jautėsi, vartojo vaistus.
56. Civilinis procesas remiasi rungimosi principu, pagal kurį, šalis besiremianti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, privalo jas įrodyti (CPK 12, 178 str.). Taigi šalis, kuri teigia konkrečių aplinkybių egzistavimą, turi pareigą įrodyti šias faktines aplinkybes. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Įrodymų vertinimas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle, pagal kurią teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-416/2007).
57. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas neįrodė, kad artėjant termino palikimui priimti pabaigai jis blogai jautėsi, turėjo sveikatos problemų, trukdžiusių jam atlikti termino priėmimo veiksmus per nustatytą terminą, dėl ko šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės pripažintinos neįrodytomis (CPK 178 str.). Vis dėlto, vien tai, kad nurodytos aplinkybės leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nebuvo įrodytos, savaime nesudaro pagrindo pripažinti nesant kitų svarbių termino praleidimo priežasčių. Kaip minėta, vertinant termino praleidimo priežastis, svarbu atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes.
58. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienašaliu testamento sandoriu yra išreiškiama šį sandorį sudariusio palikėjo valia dėl jo turto likimo po palikėjo mirties, tokiu būdu įgyvendinant asmens valios autonomijos principą, t. y. pats teisių turėtojas sprendžia, kokias savo teises, kokia apimtimi ir kokiems asmenims perduoti po savo mirties. Sudaręs tokį sandorį palikėjas siekia konkrečios savo turto paveldėjimo tvarkos, apriboja/išplečia turto paveldėtojų sąrašą ir tikisi, kad ši tvarka bus įgyvendinta po jo mirties. Nurodytų motyvų pagrindu pripažintina, kad, esant tam būtinoms sąlygos, sudarant galimybę palikimą priimti testamente nurodytam asmeniui, būtų įgyvendinta palikėjo valia. Tuo tarpu tokios galimybės nesudarius, palikėjo išreikšta valia prarastų reikšmę, kadangi palikimas būtų paveldimas ne palikėjo nurodyta tvarka, tačiau pagal tvarką, įtvirtintą įstatyme.
59. Sprendžiant termino palikimui priimti priežastis svarbu atsižvelgti ir į pareiškėjo teisinį statusą, išsilavinimą, dėl kurių turėjimo iš tokio asmens būtų galima reikalauti konkretaus elgesio. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, dėl ko, tikėtina, netinkamai suprato termino palikimui priimti skaičiavimo tvarką ir teisinius padarinius, atsirasiančius šį terminą praleidus.
60. Taip pat svarbu nustatyti ir termino praleidimo laikotarpį bei teisinius padarinius kitų asmenų atžvilgiu, atsiradusius šiam terminui pasibaigus. Kaip minėta, pareiškėjas į notarą kreipėsi praleidęs terminą tik vieną dieną, t. y. ypatingai trumpą laiko tarpą. Nustatyta ir tai, kad po šio termino praleidimo suinteresuotiems asmenims nebuvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, jie nepradėjo palikimu disponuoti, taigi, neatsirado teisiniai padariniai, susiję su suinteresuotų asmenų teisėmis į palikimo objektu esantį turtą.
61. Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus, į teismą kreipėsi 2019 m. rugsėjo 11 d. Iki kreipimosi į teismą, pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 6 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu P. M. dėl pareiškėjo atstovavimo. 2019 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjo atstovas kreipėsi į notarę dėl dokumentų gavimo. Notarė prašomus dokumentus pateikė 2019 m. rugsėjo 4 d. Remiantis išdėstytu, pripažintina, kad pareiškėjas operatyviai, nedelsdamas kreipėsi į teismą dėl savo teisių įgyvendino, nesudarė pagrindo suinteresuotiems asmenims tikėtis, kad jis atsisako teisių pagal testamentą. Apie pareiškėją ir L. V. sudarytą testamentą pareiškėjo naudai kiti įpėdiniai žinojo, kadangi testamento turinys suinteresuotiems asmenims buvo išaiškintas 2019 m. liepos 10 d. notarei paskelbus testamentą.
62. Remiantis aukščiau išdėstytu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, neturėdamas teisinio išsilavinimo, tikėtina netinkamai suprato galiojančias palikimo priėmimui taikomas procedūras ir terminus, palikimo priėmimo terminą praleido ypatingai trumpą laikotarpį (vieną dieną), į tai, kad pareiškėjas iš notarės biuro sužinojęs, kad praleido terminą palikimui priimti, ėmėsi veiksmų savo teisėms įgyvendinti, operatyviai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl įstatymo nustatyto termino L. V. palikimui priimti atnaujinimo, į tai, kad tik atnaujinus terminą būtų įgyvendinta palikėjos valia, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad išvardintų aplinkybių kontekste darytina išvada, jog pareiškėjas procesinį terminą L. V. palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas šį terminą atnaujinti. Kadangi pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl termino pratęsimo palikimą priimti metu suinteresuotiems asmenims paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti, termino atnaujinimas nepažeis šių asmenų teisėtų interesų.
63. Nurodytas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė ir įvertino tinkamai.
Dėl 2019 m. vasario 19 d. papildomos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
64. Suinteresuotų asmenų manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama papildoma nutartimi priteisė iš suinteresuotų asmenų bylinėjimosi išlaidas.
65. Pasak suinteresuotų asmenų, pareiškėjo išlaidos teisinei pagalbai neturi jokio ryšio su suinteresuotų asmenų interesu. Suinteresuoti asmenys turėjo faktiškai ginti realizuotą savo teisę į palikimą ir patyrė dėl to išlaidų. Su tokiu suinteresuotų argumentu nėra pagrindo sutikti.
66. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 str. 6 d., (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013). Tačiau CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
9. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas įrodinėjo, kad yra pagrindas jam atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, tuo tarpu suinteresuoti asmenys tokiam prašymui prieštaravo, teikė argumentus, jų manymu, pagrindžiančius poziciją, kad terminas neturėtų būti atnaujinamas, nurodė, kad termino atnaujinimas pažeis jų interesus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumą pagrįstai vertino kaip priešingą ir bylinėjimosi išlaidas priteisė iš suinteresuotų asmenų.
67. Taip pat atmestinas suinteresuotų asmenų teiginys, kad bylinėjimosi išlaidas pareiškėjas patyrė, kai kreipėsi į teismą ir dar nežinojo, ar suinteresuoti asmenys sutiks su jo prašymu, dėl ko tuo momentu negalėjo būti aišku, ar suinteresuotų asmenų interesai yra priešingi.
68. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybes, ar suinteresuotų asmenų interesai byloje yra priešingi pareiškėjo interesams, pirmosios instancijos teismas nustatė jau išnagrinėjęs bylą, o ne pareiškimo priėmimo momentu, dar negavus suinteresuotų asmenų atsiliepimo, dėl ko pagrįstai šias išlaidas priteisė iš bylą pralaimėjusių suinteresuotų asmenų. Be to, aiškinant nurodytą situaciją pagal suinteresuotų asmenų poziciją, bet kokioje ypatingosios teisenos byloje iš suinteresuotų asmenų net negalėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, kas, akivaizdu būtų nelogiška, neatitiktų tiek CPK 443 straipsnio 6 dalies paskirties, tiek bendrųjų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų reikalavimų.
69. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų klausimą ir jas priteisė iš suinteresuotų asmenų pareiškėjo naudai.
70. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės bei materialiąsias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamas nutartis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
71. CPK 88 str., 93 str. 1 d. ir 98 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iš antrosios šalies priteisia bylinėjimosi išlaidas, taip pat išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, teisinę pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti iš apeliantų pareiškėjo D. V. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, viso – 598,95 Eur. Kadangi apeliacinis teismas suintereuotų asmenų atskiruosius skundus atmetė, esant pareiškėjo prašymui bei bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliantų atskirąjį skundą parengimą ir pateikimą teismui bei pareiškimo dėl papildomo sprendimo priėmimo rengimą ir pateikimą teismui patvirtinantiems dokumentams, iš suinteresuotų asmenų lygiomis dalimis priteistina 598,95 Eur, t. y. po 199,65 Eur iš kiekvieno.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
suinteresuotų asmenų V. V., I. V. ir A. V. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį ir 2019 m. vasario 19 d. papildomą nutartį palikti nepakeistas.
Priteisti iš suinteresuotų asmenų V. V., I. V. ir A. V. pareiškėjui D. V. lygiomis dalimis 598,95 Eur, t. y. po 199,65 Eur iš kiekvieno.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.