Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-311-1092/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-04-10
Bylos Nr.: e2A-311-1092/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-00411-2022-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aurimas Brazdeikis, Aušra Maškevičienė, Vilija Valantienė
Ieškovas: S. B.
Atsakovas: S. D., K. S., A. R., R. R., M. R., E. D.
Trečiasis asmuo: Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biuro

Kategorijos

2.4.4.1Servitutas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas

Civilinė byla Nr. e2A-311-1092/2024Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00411-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.2.4.11 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Maškevičienės ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. B. ir atsakovo S. D. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. patikslintą ieškinį atsakovams S. D., K. S., A. R., R. R., M. R., E. D. dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biuro notarė D. R., Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarė A. K., Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas S. B. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) nustatyti žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovo sklypas), kelio servitutą (0,0148 ha) – teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas, kodas 203) bei servitutą (0,0148 ha) – teisę tiesti, prižiūrėti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 222) pagal matininkų įmonės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geoplanai“ 2021 m. liepos 21 d. Žemės sklypo servituto nustatymo planą (M 1:500 mastelyje); 2) teismui netenkinus pirmo reikalavimo, nustatyti atsakovo sklypui kelio servitutą (0,0084 ha) – teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas, kodas 203) bei servitutą (0,0084 ha) – teisę tiesti, prižiūrėti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 222) pagal UAB „Geoplanai“ 2023 m. kovo 20 d. Žemės sklypo servituto nustatymo planą (M 1:500 mastelyje); 3) teismui netenkinus pirmo ir antro reikalavimo, pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento ir panaikinti 2019 m. liepos 25 d. Turto atidalijimo sutarties Nr. DR-453 (toliau – Turto atidalijimo sutartis) bei 2021 m. balandžio 29 d. Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. K1AK-4057 (toliau – Pirkimo–pardavimo sutartis) dalis, kurių pagrindu atsakovas S. D. įgijo 0,0073 ha plotą atsakovo sklype, ir grąžinti ieškovui natūra 0,0073 ha plotą atsakovo sklype, perkeliant jam daiktines teises į šią žemės dalį. Pagrindiniai patikslinto ieškinio argumentai:

1.1. Ieškovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovo sklypas), ir atsakovo sklypas yra suformuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Klaipėdos rajono skyriaus 2019 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. 12SK-777-(14.12.110) pertvarkius buvusį žemės sklypą ir šis sprendimas priimtas pagal UAB „Geoplanai“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, patvirtintą NŽT 2019 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 12FPĮ-89-(14.12.124). Buvęs žemės sklypas nuosavybės teise priklausė ne tik jam, bet ir atsakovams K. S., A. R., R. R., M. R., E. D.. Tarp ieškovo ir buvusių žemės sklypo bendraturčių 2019 m. liepos 25 d. sudaryta Turto atidalijimo sutartis, kurią patvirtino Klaipėdos m. 13-ojo notarų biuro notarė D. R.. Pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu buvę bendraturčiai savo nuosavybės dalis perleido atsakovui S. D..

1.2. Atsakovui S. D. tapus atsakovo sklypo savininku iškart prasidėjo ginčai dėl ieškovo patekimo į ieškovo sklypą, S. D. motyvuojant tuo, jog atsakovo sklype nėra jokio kelio servituto ir ieškovas neturi teisės važiuoti per jo žemės sklypą. Atsakovas S. D. atsisako atsakovo sklype nusistatyti suprojektuotus servitutus, kad ieškovas galėtų patekti ir naudotis ieškovo sklypu.

1.3. Pertvarkant žemės sklypą, buvę bendraturčiai projekto rengimo metu sutarė, kad ieškovas į savo sklypą pateks per atsakovo sklypą projektu nustatomą kelio servitutą, o mainais į nustatomus kelio ir tinklų servitutus jis atiduos buvusiems bendraturčiams savo nuosavybės dalį, likusią atsakovo sklype, ir nepretenduos į šio žemės sklypo dalį. Jo ir buvusių bendraturčių susitarimas dėl servitutų turėjo būti įtvirtintas Turto atidalijimo sutartimi ir tam notarei buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, tačiau notarė D. R. ne tik į Turto atidalijimo sutartį neįtraukė sąlygos apie bendraturčių nuosavybės dalių mainus į nustatomus servitutus, bet, neinformavusi jų, ieškovo nuosavybės dalį (73 kv. m), esančią dabartiniame atsakovo sklype, perleido buvusiems bendraturčiams, padidindama jų dalis, buvusias bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Tokiu būdu ieškovas ne tik neįgijo teisės į projektu suprojektuotus atsakovo sklype servitutus, tačiau ir prarado savo nuosavybės dalį.

1.4. Atsakovas neginčija NŽT 2019 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. 12FPĮ-89-(14.12.124), kuris nustato žemės sklypo (sklypų) formavimą, pertvarkymą, paėmimą visuomenės poreikiams, konsolidaciją, taip pat naudojimo sąlygas (paskirtį, apribojimus, servitutus ir panašiai). Projektas buvo eksponuojamas viešai, su juo viešai ir laisvai galėjo susipažinti visa visuomenė ir išreikšti savo pageidavimus ar pretenzijas, tačiau jų negauta, be to, buvę žemės sklypo bendraturčiai pritarė šio projekto sprendiniams ir tai patvirtina jų parašai, todėl tiek jis, tiek ir atsakovas į savo žemės sklypus privalo patekti per suprojektuotą kelią, tačiau ieškovas šios teisės ir pareigos negali įgyvendinti dėl atsakovo atsisakymo nustatyti projektu numatytą kelio servitutą.

1.5. Projektu suprojektuotas kelio servitutas yra toje pat vietoje, kur šis kelias buvo įrengtas jau seniai, t. y. ieškovas juo faktiškai visada naudojosi, tam pritarė ir buvę bendraturčiai, o jo vieta projektu nekeičiama, tik įtvirtinama kaip esamo kelio. Kadangi atsakovas neginčija NŽT 2019 m. kovo 19 d. ir 2019 m. liepos 12 d. sprendimų, ieškovas neprivalo įrodinėti aplinkybės, jog jam nėra kitos galimybės patekti į ieškovo sklypą.

1.6. Ta aplinkybė, kad servitutai atsakovo sklype nebuvo nustatyti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR), nesudaro pagrindo teigti, jog Turto atidalijimo sutartis yra niekinė ar ginčytina, tačiau šią sutartį daro niekine tas faktas, kad notarė be ieškovo valios neatlygintinai šios sutarties 2.1.2.2 punktu jo nuosavybės dalį (73 kv. m) perleido kitiems asmenims. Ieškovas ir buvę bendraturčiai notarės padarytos klaidos nepastebėjo, nes pasitikėjo jos profesionalumu, ir savo nuosavybės dalis įsiregistravo NTR. Buvę bendraturčiai Pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu savo nuosavybės dalis perleido atsakovui, kuris teigia, kad jis apie padarytą notarės klaidą nieko nežinojo, kaip nieko nežinojo ir notarė A. K., kuri patvirtino Pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovas laikytinas ginčo objekto sąžiningu įgijėju, tačiau ieškovo dalies (73 kv. m) – neteisėtu savininku, ir šios faktinės aplinkybės suteikia jam teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo.

1.7. Atkurti teisingumą nagrinėjamu atveju galima arba nustatant atsakovo sklype ginčo servitutus, arba atkuriant ieškovo nuosavybės teisę į ginčo turtą, esantį atsakovo sklype, kad ieškovas galėtų patekti į savo žemės sklypą. Pirmasis variantas būtų ne tik paprastesnis ir atitiktų projekto sprendinius, bet ir projektas būtų įgyvendintas iki galo ir būtų išvengta tolimesnių ginčų tarp ieškovo ir atsakovo. Antrasis variantas turi trūkumų. Nors jis apgintų ieškovo pažeistas teises, tačiau būtų neįgyvendinti projekto sprendiniai ir ateityje gali kilti ginčas tarp ieškovo ir atsakovo dėl naudojimosi tvarkos atsakovo sklype nustatymo, nes liktų neaišku, kurioje atsakovo sklypo vietoje turėtų būti ieškovui sugrąžinta 73 kv. m ploto žemės juosta. Nurodo, kad bandant šį ginčą spręsti taikiai buvo svarstoma galimybė nustatyti alternatyvius servitutus palei pietinę atsakovo sklypo ribą ir atsakovas tam pritarė, tačiau jo ir atsakovo nuomonės išsiskyrė dėl atlygio už servitutus.

1.8. Ieškovas pateikė dar vieną UAB „Geoplanai“ 2023 m. kovo 20 d. parengtą Žemės sklypo servituto nustatymo planą, kuriame kelio ir tinklų servitutas yra įbraižytas prie pietinės atsakovo sklypo ribos, atsitraukiant per 1 metrą nuo gretimo sklypo ribos. Siūlomų alternatyvių servitutų plotas, palyginus su projekte suplanuotų servitutų plotu, yra mažesnis 64 kv. m ir plotis tik 3,05 m. Siūlomų servitutų plotas apima ir jo nuosavybės dalį atsakovo sklype (73 kv. m), ir pačiam atsakovui reikalingą plotą (11 kv. m), kad patektų per šį servitutą į savo žemės sklypo kiemą. Tokiu būdu, nekeičiant atsakovo nuosavybės dalių į atsakovo sklypą, tik nustatant alternatyvius kelio ir tinklų servitutus atsakovo sklype, būtų išspręstas ir jų kompensavimo klausimas, t. y. ieškovui turėję priklausyti 73 kv. m atsakovo sklypo ploto būtų pripažinti perėję atsakovui teisėtai kaip kompensacija už šiuos servitutus ir iš esmės taip būtų atitaisyta notarės D. R. Turto atidalijimo sutartyje padaryta klaida.

Atsiliepimas

2. Atsakovai K. S., R. R., E. D., M. R. ir A. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir patikslintą ieškinį, jais prašė ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimų argumentai:

2.1. Ieškovo iniciatyva buvo nuspręsta atidalyti žemės sklypą į du atskirus žemės sklypus. Ieškovas vieną iš esminių argumentų įvardija notarės tariamai padarytą klaidą, dėl jos ieškovas prarado nuosavybės dalį atsakovo sklype, tačiau konkrečiai nenurodo, kokia tai buvo klaida. Būtent ieškovas rūpinosi Turto atidalijimo sutarties projektu, t. y. jo vykdymu / priežiūra / kontrole / įgyvendinimu, o jų vaidmuo sudarant Turto atidalijimo sutartį buvo pasyvus, tačiau visos sutarties sudarymo aplinkybės / detalės su jais buvo derinamos iš anksto iki sudarant Turto atidalijimo sutartį. Notarė nieko neperleido, o tik patvirtino jų valią dėl konkretaus sandorio sudarymo, todėl jeigu ieškovas turėjo konkrečių pageidavimų dėl Turto atidalijimo sutarties sudarymo, jis juos turėjo atskleisti notarei sutarties sudarymo metu arba nedelsdamas po jos sudarymo. Ieškovas po Turto atidalijimo sutarties sudarymo nesiėmė jokių veiksmų, o jie savo sklypą perleido atsakovui S. D., kuris į iš jų nupirktą žemės sklypą šią dieną jau yra investavęs nemažai lėšų, todėl šiuo atveju negali būti keičiama sutartis pagal ieškovo pageidavimą.

2.2. Atsakovams nėra suprantama, kas atliko ieškovo atžvilgiu netesėtus veiksmus bei kokiu pagrindu teismas turėtų panaikinti Pirkimo–pardavimo sutarties dalį, kurios pagrindu atsakovas įgijo 73 kv. m plotą atsakovo sklype, nes Turto atidalijimo sutartis, kuri buvo patvirtinta šalių parašais, buvo sudaryta aiškiai išreiškus valią dėl tokio sandorio sudarymo, t. y. nė viena iš sutarties šalių nebuvo verčiama sudaryti minimą sutartį ar kitaip būtų buvusios apribotos šalių teisės.

2.3. Ieškovas turėjo realią galimybę matyti ir matė, kad Turto atidalijimo sutartyje nėra numatytų kelio servitutų, bet sutartį pasirašė, tačiau galbūt naiviai tikėjosi, kad tai bus galima išspręsti vėliau, todėl ieškovo argumentai, kad notaras suklydo ar padarė klaidą, laikytini niekuo pagrįstais teiginiais.

3. Atsakovas S. D. pateikė atsiliepimus į ieškovo ieškinį ir patikslintą ieškinį, kuriais su ieškovo reikalavimais nesutiko ir prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimų argumentai:

3.1. Ieškovas pirmiausiai turi išnaudoti kitas realias egzistuojančias galimybes patekti į savo sklypą nuo besiribojančio kelio, žemėlapyje žymimo (duomenys neskelbtini), nes toks patekimas į ieškovo sklypą yra mažiausia intervencija į kitų asmenų nuosavybę. Gretimas sklypas tokį įvažiavimą turi.

Žemesnės instancijos teismas

3.2. Servitutas yra nustatomas bendru sutarimu arba teismo sprendimu. Ieškovo procesiniuose dokumentuose cituojamas projektas neturi jokios reikšmės jo teisių ir pareigų nustatymui. Projektą reikia vertinti tik kaip vieną iš techninių sprendimų, bet ne atsakovui privalomą vykdyti sprendimą. Ieškovo pasiūlytas variantas žymiai suvaržo atsakovo nuosavybės teisę, todėl ieškovo argumentai, kad jis be jokios priežasties nesutinka su ieškovo siūlymu, yra nepagrįsti.

3.3. Atsakovui nėra žinomos aplinkybės dėl Turto atidalijimo sutarties. Bendraturčių susitarimas turėjo būti įgyvendintas notarinio sandorio pagrindu, bendraturčiams pasirašant ne tik Turto atidalijimo sutartį, bet ir nuosavybės dalies perleidimo sutartį, pagal kurią už perleidžiamą ieškovo nuosavybės dalį, patenkančią į atsakovo sklypą, būtų kompensuojama pagal projektą nustatomais jo sklype servitutais. Gal bendraturčiai nemokėjo tinkamai paaiškinti notarei, o gal notarė D. R., rengdama Turto atidalijimo sutartį, pamiršo, ko norėjo bendraturčiai, tačiau bendraturčiai pasirašė notarės parengtą Turto atidalijimo sutartį, kuri apėmė tik nuosavybės dalių atidalijimą, bet neapėmė ieškovo nuosavybės dalies perleidimo kitiems bendraturčiams, neapėmė servitutų, suplanuotų projekte, bei kompensacijos už juos nustatymo, todėl ginčo servitutai atsakovo sklype nebuvo nustatyti. Ieškovas nepateikė jokių kitų sutarčių ar susitarimų, kurie įrodytų jo teiginius. Notarė niekam nieko neperleido, o tik patvirtino šalių valią dėl konkretaus sandorio sudarymo, o ieškovo valia yra aiškiai išreikšta Turto atidalijimo sutartyje.

3.4. Ieškovas neturi jokios deklaruojamos teisės išreikalauti nekilnojamą turtą iš atsakovo, nes jis turtą įgijo Pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, kaip sąžininga sandorio šalis, o ieškovas net nemėgina byloje paneigti jam taikomą sąžiningumo prezumpciją. Ieškinyje iš viso nėra jokių argumentų dėl atsakovo Pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgytų nuosavybės teisių į pastatą – gyvenamąjį namą (kuris po nuosavybės įgijimo yra tvarkomas įdedant į jo tvarkymą dideles atsakovo pinigines lėšas) – bei kiemo statinius.

Atsiliepimas

4. Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biuro notarė D. R. pateikė atsiliepimą, juo prašė civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

4.1. Notarė 2019 m. liepos 25 d. patvirtino Turto atidalijimo sutartį. Turto atidalijimo sandorį ji parengė griežtai laikydamasi įstatymų ir jai pateiktų dokumentų. Tvirtinant Turto atidalijimo sutartį, šalys nepageidavo aptarti jokių mokėtinų kompensacijų klausimo nei natūra, nei pinigine išraiška, nei mainais į servitutų nustatymą dėl pakitusių nei turėtų iki atidalijimo žemės sklypo dalių.

4.2. Notarė atlieka notarinius veiksmus asmenų prašymu, o ne savo iniciatyva, tai yra, notaras rengia ir tvirtina tik tokios teisinės apimties dokumentą, kurio prašo būsimo notarinio veiksmo šalys. Ji be ieškovo valios neperleido atsakovams 73 kv. m žemės sklypo dalies, pats ieškovas ir atsakovai, kurie pasirašė Turto atidalijimo sutartį, išreiškė tokią valią. Notarė nedalyvavo ieškovo ir buvusių bendraturčių ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose dėl žemės sklypo atidalijimo ir visų jų ypatumų tikrai negalėjo žinoti. Rengdama turto atidalijimo sutartį ji privalo vadovautis ne savo įžvalga, nuojautomis, o šalių jai pateiktais dokumentais, informacija, viešų registrų duomenimis, laikydamasi teisės aktų keliamų reikalavimų.

4.3. Pats ieškovas teikė Turto atidalijimo sutartį įregistravimui VĮ Registrų centrui, tik jis iš visų bendraturčių mokėjo notarui už suteiktas notarines paslaugas, Atlikęs Turto atidalijimo sutarties teisinę registraciją, ieškovas iš VĮ Registrų centro turėjo gauti NTR išrašą apie jam suformuotą žemės sklypą, kuriame nėra įrašo apie servituto nustatymą. Notarei nėra aišku, kodėl ieškovas nedelsiant nesikreipė į ją dėl ginčo sandorio pakeitimo ar papildymo. Ginčas dėl minėto žemės sklypo pertvarkymo iškilo tik po to, kai Pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovo sklypas buvo perleistas S. D. nuosavybėn, kuris nepageidauja suteikti servituto ieškovui, šį faktą ieškovo atstovas nurodo pačiame ieškinyje.

5. Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarė A. K. pateikė atsiliepimą, juo prašė ieškovo patikslintą ieškinį spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad notarės patvirtinta Pirkimo–pardavimo sutartis visa apimtimi yra teisėta ir galiojanti, iki tol, kol teismine tvarka nebus pripažinta, jog Turto atidalijimo sutarties dalis dėl ginčo turto yra negaliojanti ir turi būti taikomos atitinkamos šio negaliojimo teisinės pasekmės. Jokių savarankiškų Pirkimo–pardavimo sutarties (visos ar dalies) negaliojimo pagrindų nėra ir negali būti, kadangi notarė ją tvirtindama vadovavosi teisėta ir galiojančia Turto atidalijimo sutartimi ir prieš Pirkimo–pardavimo sutarties notarinį patvirtinimą patikrino NTR ir kadastre apie sklypą ir jo savininkus.

6. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad palaiko patikslinto ieškinio pirmą reikalavimą. Nurodė, kad ieškovo ir atsakovo sklypai yra suformuoti NŽT 2019 m. liepos 12 d. sprendimu pertvarkius žemės sklypą. Šis sprendimas buvo priimtas pagal UAB „Geoplanai“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, patvirtintą NŽT 2019 m. kovo 19 d. Po projekto patvirtinimo ieškovas Turto atidalijimo sutartimi savo nuosavybės dalį atsidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ją įsiregistravo NTR kaip asmeninio naudojimo. Kitiems bendraturčiams atiteko atsakovo sklypas, kurio projektinis Nr. 2, bendrosios dalinės nuosavybės teise. Iš projekto aiškinamojo rašto 3 dalies („Sprendiniai“) ir projekto grafinių sprendinių matyti, kad projektu atidalijamame atsakovo sklype buvo numatytas (suplanuotas) tarnaujantis kelio servitutas. Šis kelio servitutas yra skirtas tam, kad iš (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, kuriame jau anksčiau buvo nustatytas ir įregistruotas tarnaujantis kelio servitutas, ieškovas galėtų patekti į savo sklypą. Toje pačioje vietoje ir tokio pat dydžio projektu yra numatytas (suplanuotas) taip pat ir viešpataujantis komunikacijų servitutas. Ieškovui projektu yra suplanuoti viešpataujantys atsakovo sklype kelio ir komunikacijų servitutai (0,0148 ha ploto). NŽT 2019 m. kovo 19 d. įsakymo 3.2 punktu buvo nustatyti ginčo servitutai, kaip suplanuoti ir siūlomi projekte. Atsakovas neskundė nei šio įsakymo, nei paties projekto sprendinių, kurie numatė ginčo servitutais suvaržyti atsakovo sklypą ieškovo naudai, kad pastarasis galėtų naudotis jam priklausančiu žemės sklypu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimu, be kita ko, ieškovo ieškinį tenkino iš dalies – nustatė atsakovo sklypui kelio servitutą (0,0084 ha) – teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas, kodas 203) bei servitutą (0,0084 ha) – teisę tiesti, prižiūrėti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 222) pagal UAB „Geoplanai“ 2023 m. kovo 20 d. Žemės sklypo servituto nustatymo planą (M 1:500 mastelyje), priteisė iš ieškovo atsakovui 304,92 Eur vienkartinę kompensaciją už servitutų nustatymą ir paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

7.1. Teismas nustatė, kad rengiant žemės sklypo atidalijimą buvo numatyta, kad ieškovas į ieškovo sklypą turės galimybę patekti per atsakovo sklypą, tačiau tarp buvusių bendraturčių po žemės sklypų atsidalijimo nebuvo sudaryta sutartis dėl servitutų, tai yra nebuvo įgyvendinti visi projekto sprendiniai. Teismas sutiko su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, kad žemės sklypo pertvarkymo projektas nebūtų patvirtintas, jei nebūtų numatytas kelias, kuriuo jis gali patekti į jam priklausantį žemės sklypą, tačiau, teismo vertinimu, tai, kad ieškovas ir buvę bendraturčiai neįgyvendino laiku projektinių sprendinių, nesudaro pagrindo tenkinti ieškovo pirmą reikalavimą besąlygiškai, nes atsakovas apie tai nežinojo ir nedalyvavo pertvarkymo projekte. Patenkinus šį ieškovo reikalavimą būtų nepagrįstai suvaržytos atsakovo kaip teisėto žemės sklypo įgijėjo teisės, nes atsakovas jam priklausančiame žemės sklype yra pradėjęs ir vykdo namo statybos darbus, o ieškovo prašomas pirmuoju reikalavimu nustatyti kelio servitutas eitų 6,97 m, 10,61 m ir 15,93 m atstumu nuo jam priklausančių statinių ir keltų didelius nepatogumus atsakovui. Teismas sutiko su atsakovo S. D. argumentais, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis ir ieškovo teiginiais, kad toks keliukas buvo susiklostęs istoriškai, nes ieškovo nurodytas keliukas eina iki atsakovo statinių ir ties jais užsibaigia, o ieškovo sklype jokių statinių nebuvo ir šią dieną nėra. Be to, ieškovas, siekdamas įgyvendinti žemės sklypo atidalijimą, dalį jam priklausančių statinių perleido vienam iš buvusių bendraturčių, kad pastato dalis nepatektų į ieškovo sklypo dalį, tai tik patvirtina, kad istoriškai keliukas buvo tik iki statinių ir toliau niekur nevedė.

7.2. Teismo vertinimu, ieškovas, gavęs duomenis iš NTR po Turto atidalijimo sutarties, turėjo matyti ir suprasti, kad nėra išspręstas klausimas iki galo dėl servitutų ir siekti su buvusiais bendraturčiais sudaryti sutartį dėl servitutų, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Teismas taip pat nustatė, kad tarp ieškovo ir buvusių bendraturčių buvo patvirtinta Turto atidalijimo sutartis, kuria šalys laisva valia susitarė, kaip ir kokiomis dalimis po turto atsidalijimo jie naudosis žemės sklypais. Tai, kad tarp šalių nebuvo jokio ginčo dėl to, kam ir kokios dalys atiteks po Turto atidalijimo sutarties, patvirtino ne tik notarė, bet ir atsakovai A. R. bei E. D.. Liudytojas UAB „Geoplanai“ matininkas taip pat patvirtino, kad būtent paties ieškovo pageidavimu jis nubraižė ieškovui po atidalijimo tenkantį žemės sklypą taip, kaip prašė pats ieškovas. Matininkas informavo ieškovą apie tai, kad po turto pasidalijimo sutarties tarp ieškovo ir buvusių bendraturčių turės būti sudaryta sutartis dėl servitutų.

7.3. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo nuginčyti Turto atidalijimo sutartį, nes sudarydamas šią sutartį ieškovas buvo išreiškęs valią ir tarp jo ir buvusių bendraturčių jokio ginčo dėl žemės sklypo dalių po atidalijimo nebuvo, tai, teismo vertinimu, patvirtina, kad ieškovas dar prieš sudarydamas šią sutartį su matininku konsultavosi ir žinojo, kad po žemės sklypo atidalijimo jo dalis sumažės. Teismas pažymėjo, kad kiekvienas savininkas turi teisę laisva valia spręsti, ką daryti su jam priklausančiu turtu, todėl nėra pagrindo sutikti, kad Turto atidalijimo sutartis prieštarauja viešajam interesui, ir nėra pagrindo jos naikinti.

7.4. Teismas konstatavo, jog netenkinus ieškovo reikalavimo nuginčyti Turto atidalijimo sutarties, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir ieškinio reikalavimo dėl Pirkimo–pardavimo sutarties dalies, todėl šis reikalavimas taip pat atmestinas.

7.5. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas, atidalijus žemės sklypą, nebegali patekti į ieškovo sklypą, todėl yra būtinybė spręsti klausimą dėl servituto nustatymo, nes ieškovui ir atsakovui nepavyksta tarp jų kilusio ginčo išspręsti taikiu būdu. Teismo vertinimu, ieškovo alternatyvus reikalavimas, kuriuo prašoma nustatyti atsakovo sklypui kelio servitutą (0,0084 ha) – teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas, kodas 203) bei servitutą (0,0084 ha) – teisę tiesti, prižiūrėti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 222) pagal UAB „Geoplanai“ 2023 m. kovo 20 d. parengto Žemės sklypo servituto nustatymo planą (M 1:500 mastelyje), yra tenkintinas, nes jis yra racionalus ir mažiausiai ribotų atsakovo teises ir užtikrintų ieškovo teisę patekti į ieškovo sklypą.

7.6. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog nustačius tokio turinio servitutą atsakovas patirtų realius turtinius nuostolius, taip pat byloje nėra duomenų, jog nustačius servitutą ieškovas įgytų materialinę naudą. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad servitutu būtų sudaryta teisinė ir faktinė galimybė patekti ieškovui prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, todėl sprendžiant klausimą dėl servituto atlygintinumo nei tarnaujančio daikto savininkas, nei viešpataujančių daiktų savininkas realios materialinės naudos nei įgis, nei praras. Pagal VĮ Registrų centro mokestinės vertės paieškos išrašą atsakovo sklypo mokestinė vertė, kuri naudojama nekilnojamojo turto mokesčiui už 2023 m. apskaičiuoti, sudaro 23 100,00 Eur. Pagal Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką ieškovas atsakovui turėtų sumokėti 304,92 Eur vienkartinę kompensaciją už servituto nustatymą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8. Ieškovas S. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovo priteista 304,92 Eur kompensacija, iš ieškovo priteista 2 328,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui S. D., 2 432,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei E. D. ir 66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, ir atitinkamai iš naujo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

8.1. Teismo priteista kompensacijos suma būtų teisinga, protinga ir sąžininga tik tokiu atveju, jei nebūtų vertinamos reikšmingos bylos aplinkybės, t. y. kad ieškovas už servituto nustatymą atsakovams jau atsilygino jiems padovanodamas 73 kv. m žemės. Tačiau teismas dar kartą priteisė iš ieškovo kompensaciją ir tai įrodo, kad toks teismo sprendimas nėra nei teisingas, nei protingas, nei sąžiningas.

8.2. Teismas byloje nustatė, kad ieškovas yra pareiškęs tris alternatyvius reikalavimus. Tai reiškia, kad bent vieno iš jų patenkinimas apgina ieškovo pažeistas teises ir teisėtus interesus iš esmės, todėl kitų dviejų patenkinimas ieškovui tampa nebeaktualus ir laikytina, kad jis kitų dviejų ieškinio reikalavimų tiesiog nereiškia. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad ieškinys tenkintas iš dalies, tai yra apie 20 procentų, nes buvo tenkintas tik vienas iš trijų pareikštų reikalavimų, o ir šis reikalavimas buvo tenkintas iš dalies. Tačiau teismas patenkino vieną iš trijų alternatyvių ieškinio reikalavimų ir tai lėmė, kad kilusį ginčą išsprendė tik ieškovo naudai, nes atsakovai jokių reikalavimų nereiškė, todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos tik ieškovo naudai iš atsakovo S. D., nes patenkintas alternatyvus reikalavimas buvo nukreiptas tik į atsakovą S. D., nustatant ginčo servitutus atsakovo sklype, su kurių nustatymu atsakovas S. D. nesutiko. Šiuo atveju tenkinto alternatyvaus ieškinio reikalavimo prasme kiti atsakovai laikytini trečiaisiais asmenimis, palaikančiais atsakovo S. D. poziciją, t. y. nesutinkančiais su ieškinio visais alternatyviais reikalavimais, todėl atsakovei E. D. iš viso negalėjo būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nes sprendimu nebuvo apginti kokie nors pažeisti jos teisėti interesai, bent jau teismas tokių interesų byloje nenustatė.

9. Atsakovas S. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalį dėl tenkintų ieškovo ieškinio reikalavimų ir dėl šios dalies priimti naują teismo sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

9.1. Teismo sprendime nėra jokių motyvų ir teismas neatliko jokio aiškinimosi, aplinkybių nustatinėjimo, kad yra ir kita reali galimybė ieškovui patekti į savo sklypą, tačiau ieškovas pasirinko jam paprastesnį, patogesnį patekimo į sklypą būdą, ir teismas tokį pasirinktą būdą patekti į ieškovo sklypą būtent per atsakovo S. D. sklypą palaikė. Nuovažos įrengimas per pylimą būtų minimaliausia intervencija į kitų asmenų turimą nuosavybę. Toks teismo sprendimas dėl servitutų nustatymo visiškai neatitinka teismų praktikos, suformuotos servitutų nustatymo bylose. S. D. dar pirmą kartą nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų pridėjimo, kurie patvirtina, kad nuovažą įrengti per valstybei nuosavybės teise priklausantį pylimą galima tik pagal parengtą projektą ir gavus statybos leidimą, taigi ieškovas turi faktinę ir teisinę galimybę įsirengti nuovažą patekimui į jam priklausantį žemės sklypą neribodamas atsakovo S. D. kaip žemės sklypo savininko teisių. Atsakovas S. D. byloje pateikė duomenis, kad kitoje vietoje analogiškomis aplinkybėmis nuovaža per pylimą faktiškai yra įrengta atlikus visus paminėtus veiksmus, t. y. parengus projektą ir gavus statybos leidimą. Todėl atsakovas S. D. byloje įrodė, kad ieškovas turi faktinę ir teisinę galimybę įsirengti nuovažą patekimui į jam priklausantį žemės sklypą, ieškovas šios galimybės neginčijo, duomenų, kad būtų kreiptasi dėl projekto parengimo ir statybos leidimo gavimo, bylai neteikė.

9.2. Klaipėdos rajono savivaldybės pateiktais duomenimis, nuovaža per valstybei priklausantį pylimą galima, tačiau tam reikia parengti projektą ir gauti statybos leidimą, t. y. techninis įvažiavimo įrengimas į ieškovo žemės sklypą sprendimas yra galimas, visi techniniai aspektai turi būti sprendžiami rengiant projektą ir gaunant statybos leidimą. Tačiau ieškovas kategoriškai atsisakė net svarstyti tokį variantą, iš anksto, net nepatikrinęs, nesikreipęs dėl leidimo gavimo ir nepradėjęs rengti projekto, t. y. siekdamas tik jam vienam patogesnių galimybių. Taip pat vietos apžiūros metu buvo nustatyta ir aplinkybė, kad ieškovas turi teisę ir galimybę įsirengti įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pusės, nes toje vietoje jau yra įrengta įvaža į žemės sklypą.

Žemesnės instancijos teismas

9.3. Teismo sprendimu buvo atmesti kiti ieškovo argumentai dėl būtinybės nustatyti prašomą servitutą, kurių ieškovas neginčija. Pirkimo–pardavimo sutarties 5.1.4. punktu pardavėjai pareiškė ir patvirtino, kad parduodamam turtui nėra taikoma jokių servitutų, naudojimo apribojimų, išimčių, išlygų ar bet kokio kito pobūdžio apribojimų. Todėl atsakovas neprisiėmė jokių įsipareigojimų ir kaip sąžininga sandorio šalis įgijo tokios būklės, paskirties, sudėties, ir t.t. žemės sklypą su statiniais, koks yra apibrėžtas ir nurodytas Pirkimo–pardavimo sutartyje. Atsakovas S. D. žemės sklypo pertvarkymo procese nedalyvavo ir pertvarkymo projekto sprendinių nederino. Atsakovo sklypui NTR jokių nuosavybės teisės apribojimų ir (ar) suvaržymų neįregistruota. Jokių juridinių faktų apie daikto apsunkinimą servitutais nėra ir atsakovo sklypo įgijimo metu nebuvo. Buvusių sklypo savininkų ieškovo inicijuoto pertvarkymo projekto projektinių sprendinių suderinimas (ar sutikimas su jais) negali sukelti ir nesukelia jokių teisinių pasekmių atsakovui.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į atsakovo S. D. apeliacinį skundą ieškovas S. B. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

10.1. Iš teismo sprendimo nelabai aišku, kodėl teismas atsisakė nustatyti servitutus, suplanuotus projektu, todėl ieškovas mano, kad teismas netinkamai taikė teismų praktiką dėl servitutų nustatymo pagal teritorijų planavimo dokumentus.

10.2. Ieškovo nuomone, projektas, kaip ir detalusis planas, yra individualus teisės aktas ir jis yra privalomas šių ginčo žemės sklypų savininkams ir naudotojams. Jei toks teisės aktas nenuginčytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka jis tiek ieškovui, tiek atsakovui S. D. yra privalomas ir teismas negali jų atleisti nuo pareigos vadovautis projekto sprendiniais. Priešingu atveju būtų paneigta ne tik teritorijų planavimo ir žemėtvarkos esmė, bet ir teisėkūros prasmė.

10.3. Ginčo žemės sklypai yra suformuoti NŽT 2019 m. liepos 12 d. Jie yra įregistruoti NTR būtent šio sprendimo pagrindu, kuris buvo priimtas vadovaujantis projektu, patvirtintu NŽT 2019 m. kovo 19 d. sprendimu. Šie NŽT sprendimai nenuginčyti ir nėra ginčijami, todėl projekto sprendiniai turi būti įgyvendinami be jokių kliūčių, tuo labiau, kad ir atsakovas S. D. byloje nepareiškė priešieškinio dėl projekto sprendinių ar jų dalies panaikinimo.

10.4. Teismas negali leisti projektą įgyvendinti tik iš dalies, t. y. sutikti su žemės sklypo padalijimu į du žemės sklypus, tačiau nesutikti su ta projekto dalimi, kuria išspręstas privažiavimas prie kiekvieno iš šių žemės sklypų ir inžinerinių tinklų atvedimas. Jei ieškovas būtų žinojęs, kad jam bus atimta teisė patekti prie savo žemės sklypo dalies, kuria naudojosi jo šeima visą laiką, jis būtų galėjęs atsisakyti šio projekto rengimo, tuo labiau, kad jis vienintelis ir finansavo šio projekto rengimą ir įgyvendinimą.

11. Atsiliepimu į ieškovo ir atsakovo S. D. apeliacinius skundus trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarė A. K. prašo apeliacinius skundus spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad skundžiamame sprendime jokia apimtimi nėra pasisakyta dėl notarės teisių ir pareigų, nėra nustatyta / konstatuota, jog notarė būtų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus ar netinkamai atlikusi jai pavestas pareigas patvirtinant Pirkimo–pardavimo sutartį. Tokių klausimų nėra keliama ir apeliaciniuose skunduose.

12. Atsiliepimu į ieškovo ir atsakovo S. D. apeliacinius skundus atsakovai K. S., A. R., R. R., M. R., E. D. prašo apeliacinius skundus spręsti teismo nuožiūra ir išspręsti sumokėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, susijusį su atsakovų interesų atstovavimu. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad teismas tik iš dalies tenkino ieškovo ieškinį, atsakovams K. S., A. R., R. R., M. R., E. D. skundžiamas sprendimas neigiamų padarinių nesukėlė, todėl plačiau pasisakyti dėl ieškovo ir atsakovo S. D. pateiktų apeliacinių skundų nėra pagrindo, kadangi savo poziciją jau yra išdėstę pateiktuose atsiliepimuose į ieškovo pateiktus ieškinius, kurie ne kartą buvo tikslinami.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmestini.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, byloje nenustatyta.

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl servituto nustatymo sąlygų

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė atsakovo sklypui kelio servitutą (0,0084 ha) – teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas, kodas 203) ir servitutą (0,0084 ha) – teisę tiesti, prižiūrėti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 222) pagal UAB „Geoplanai“ 2023 m. kovo 20 d. Žemės sklypo servituto nustatymo planą (M 1:500 mastelyje). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas, atidalijus žemės sklypą, nebegali patekti į savo žemės sklypą, o ieškovo alternatyvus reikalavimas nustatyti atsakovo sklypui ginčo servitutus yra racionalus ir mažiausiai ribotų atsakovo teises ir užtikrintų ieškovo teisę patekti į ieškovo sklypą. Atsakovas S. D. nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės argumentuodamas, kad teismas tinkamai nemotyvavo savo sprendimo nustatyti ginčo servitutus ir netyrė atsakovo S. D. nurodytų argumentų dėl ieškovo galimybės patekti į savo žemės sklypą kitais būdais (įsirengiant įvažiavimą per pylimą arba įsirengiant įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pusės). Teisėjų kolegija tik iš dalies pritaria tokiems atsakovo S. D. argumentams.

16. Servituto nustatymu per vieno asmens nuosavybės teisės naudotis nekilnojamuoju daiktu apribojimą užtikrinama, kad kitas asmuo turėtų galimybę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu ar kitokiu teisiniu pagrindu valdomu nekilnojamuoju daiktu pagal paskirtį. Dėl to taikant servituto instituto normas būtina laikytis objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010).

17. Nustatydamas servitutą, teismas turi įsitikinti, jog servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-916/2017 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2023 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-403/2023 30 punktą). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, būtent ieškovui, reikalaujančiam servituto nustatymo, tenka įrodinėjimo našta ir pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti jo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-94-248/2016, 14 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021, 57 punktas; 2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-268-701/2021, 24 punktas). Tai, ar viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį, nenustačius servituto, sąnaudos yra normalios, yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-381/2023).

18. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsakovo S. D. vertinimu, kad pirmosios instancijos teismas pateikė labai glaustą motyvaciją dėl savo sprendimo nustatyti ginčo servitutus pagal UAB „Geoplanai“ 2023 m. kovo 20 d. Žemės sklypo servituto nustatymo planą (M 1:500 mastelyje), vis dėlto, teisėjų kolegijos nuomone, teismas priėmė teisingą sprendimą nustatyti ginčo servitutus.

19. Visų pirma pasisakytina dėl atsakovo S. D. argumentų dėl ieškovo galimybės įsirengti įvažiavimą į savo žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pusės, į kurį jau įrengtas įvažiavimas per pylimą iš privažiavimo į prieplauką kelio. Kaip matyti iš byloje pateikto Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus 2022 m. sausio 3 d. rašto atsakovo S. D. atstovui, Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyrius nurodė, kad nuovažą įrengti per valstybei nuosavybės teise priklausantį pylimą galima tik pagal parengtą projektą ir gavus statybos leidimą, o (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkas dėl leidimo gavimo ar įvažos projekto suderinimo nuo kelio (duomenys neskelbtini) per pylimą nesikreipė. Taigi šiai įvažai projektas nėra padarytas ir suderintas, statybos leidimas taip pat nėra gautas, o pagal nustatytą tvarką tai turi būti padaryta norint įsirengti įvažą per valstybei nuosavybės teise priklausantį pylimą. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija tokio atsakovo S. D. nurodyto galimo patekimo į ieškovo sklypą varianto (per įvažą į (duomenys neskelbtini)), kuris nėra įrengtas pagal nustatytą tvarką, nesvarsto ir nelaiko tinkamu.

20. Kito atsakovo S. D. nurodyto galimo patekimo į ieškovo sklypą varianto, įsirengiant įvažą per valstybei nuosavybės teise priklausantį pylimą ieškovo sklypo vakarinėje pusėje, teisėjų kolegija taip pat nelaiko tinkamu.

21. Kaip matyti iš trečiojo asmens Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos byloje pateikto rašto, ieškovo sklypo vakarinėje dalyje esantis pylimas buvo įrengtas dar 1968 metais ir pagal vėlesnius papildomos statybos, rekonstrukcijos ir remonto darbų projektus buvo atitinkamai tvarkomas. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad pylimai yra melioracijos statiniai, įtraukti į valstybei priklausančių melioracijos statinių sąrašą, kuriuos patikėjimo teise valdo ir naudoja savivaldybės. Nuovažą įrengti per valstybei nuosavybės teise priklausantį pylimą galima tik pagal parengtą projektą ir gavus statybos leidimą. Įrengti nuovažas arba kelią per pylimą nedraudžiama, tik negalima pabloginti pylimo būklės, pažeminti ar nukasti jį. Remiantis Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus 2022 m. sausio 3 d. raštu atsakovo S. D. atstovui, parengtame įvažos per valstybei nuosavybės teise priklausantį pylimą projekte taip pat turi būti numatyta pylimą sustiprinti, kad, važiuojant transportui per pylimą, jis nebūtų pažeistas. Vadinasi, tam, kad būtų įrengta įvaža per valstybei nuosavybės teise priklausantį pylimą, reikalinga ne tik gauti statybos leidimą, parengti ir suderinti atitinkamą projektą, bet ir sustiprinti pylimą, kurio negalima pažeminti. Tai reiškia, kad įvaža į ieškovo sklypą turėtų būti per kalniuką (pylimą), kurio įrengimas (sutvirtinimas) pareikalautų papildomų (organizacinių, finansinių) kaštų.

22. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovas patikslintu ieškiniu prašė atsakovo sklypui nustatyti ne tik kelio servitutą, bet ir požeminių, antžeminių komunikacijų servitutą. 2021 m. gruodžio 27 d. atliekant vietos apžiūrą ieškovas šiuo aspektu, be kita ko, akcentavo, kad keliuko (per kurį prašoma nustatyti servitutą) atėmimas, tai yra būdas atimti komunikacijų įvedimą, nes jis iš pelkių negali atsivesti nei nuotekų, nei vandens, nei elektros. Remiantis byloje pateikta medžiaga bei viešai prieinama informacija VĮ Registrų centro kuruojamame interneto puslapyje regia.lt (CPK 179 straipsnio 3 dalis), iš tiesų nėra duomenų, kad už ieškovo sklypo vakarinėje pusėje esančio pylimo būtų arti elektros, vandentiekio, lietaus ir fekalinių nuotekų tinklai. Atsakovai byloje taip pat nenurodė, kad netoli ieškovo sklypo būtų kažkur kitur komunikacijų tinklai, prie kurių ieškovas galėtų prisijungti per vakarinę sklypo pusę. Taip pat nėra jokių duomenų, kad ieškovas išvis turėtų galimybę tiesti požemines komunikacijas per pylimą, atsižvelgiant į pylimui taikomus ribojimus. Savo ruožtu pagal minėtus duomenis ieškovo sklypo rytinėje pusėje, būtent netoli tos atsakovo sklypo pusės, kur nustatytas ginčo kelio servitutas, yra elektros, vandentiekio, lietaus ir fekalinių nuotekų tinklai.

23. Teisėjų kolegija pastebi, kad atmetus reikalavimą nustatyti kelio servitutą, bet nustačius požeminių, antžeminių komunikacijų servitutą atsakovo sklype, pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 42 straipsnio 1 dalį servituto vietoje turės būti nustatyta ir speciali apsaugos zona (išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 2,5 metro į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė bei vanduo virš šios juostos). Tai reiškia, kad atsakovo galimybės naudotis ta atsakovo sklypo dalimi, kurioje nustatytas požeminių, antžeminių komunikacijų servitutas, vis tiek būtų apribotos (Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 43 straipsnis). Vadinasi, šiuo atveju nėra racionalu ir praktiška kurti du patekimo į ieškovo žemės sklypą kanalus – vieną komunikacijoms, kitą – įvažiavimui su transporto priemone.

24. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo nustatyti servitutus atsakovo sklype pagrįstumą, taip pat atsižvelgia į tai, kad S. D. bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme buvo pateikęs G. M. paslaugų įmonės padarytą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) situacijos schemą, kurioje kaip vieną iš galimų (tiesa, atsakovas ją nurodė kaip paskutinį galimą variantą) įvažiavimų į ieškovo sklypą buvo nurodęs apatinę atsakovo sklypo dalį, per kurią pirmosios instancijos teismas ir nustatė ginčo servitutus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovas S. D., įsigydamas žemės sklypą, žinojo (turėjo žinoti), kad jame gali būti nustatomi servitutai, nes nors jie ir nebuvo nustatyti, bet buvo suplanuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2019 m. kovo 13 d. įsakymu patvirtinus anksčiau buvusio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir kaip numatomi jie buvo pažymėti atsakovo žemės sklypo plane. Atsakovas S. D. apeliaciniu skundu taip pat neginčija skundžiamu sprendimu iš ieškovo priteistos kompensacijos už nustatytus ginčo servitutus. Vadinasi, atsakovui teismo priteista kompensacija iš esmės yra tinkama.

25. Atsižvelgdama į anksčiau paminėtas specifines šios bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo S. D. siūlomas įvažiavimo ir komunikacijų įsivedimo į ieškovo sklypą variantas (per valstybei nuosavybės teise priklausantį pylimą) nėra praktiniu, organizaciniu, techniniu ir ekonominiu požiūriu racionalus ir proporcingas, o pirmosios instancijos teismo parinktas ginčo servitutų variantas minėtu požiūriu yra tinkamesnis ir užtikrina, kad ieškovas daiktą (žemės sklypą) galės naudoti pagal paskirtį be neproporcingai didelių sąnaudų. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai nustatė ginčo servitutus atsakovo sklype pagal UAB „Geoplanai“ 2023 m. kovo 20 d. Žemės sklypo servituto nustatymo planą (M 1:500 mastelyje).

Dėl kompensacijos už nustatytus servitutus

26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš ieškovo atsakovui S. D. 304,92 Eur vienkartinę kompensaciją už servitutų nustatymą. Ieškovo įsitikinimu, teismo priteista kompensacijos suma būtų teisinga, protinga ir sąžininga tik tokiu atveju, jei būtų galima nevertinti reikšmingų bylos aplinkybių, t. y. kad ieškovas už servituto nustatymą atsakovams jau atsilygino jiems padovanodamas 73 kv. m žemės. Tačiau teismas dar kartą priteisė iš ieškovo kompensaciją, ir tai įrodo, kad toks teismo sprendimas nėra nei teisingas, nei protingas, nei sąžiningas.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo argumentai dėl to, kad jis neturėtų mokėti kompensacijos, yra teisiškai nereikšmingi, nes šioje byloje buvo prašoma nustatyti ginčo servitutus ne į pirminių savininkų (atsakovų K. S., A. R., R. R., M. R. ir E. D.) žemės sklypo dalį, bet į sąžiningo įgijėjo (atsakovo S. D.) žemės sklypą, kuris, pagal byloje esančius duomenis, nebuvo informuotas ir nežinojo apie buvusių savininkų ir ieškovo susitarimus. Daiktinių teisių sekimo principas ir sutarčių uždarumo principas suponuoja, kad, daikto pirkimo–pardavimo sutartimi ar kitu išvestiniu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu įgijus nuosavybės teisę, naujajam daikto savininkui paprastai (išskyrus retas išimtis, pvz., sutartinius nuomos santykius) pereina tik daiktinės, bet ne sutartinės ankstesnio savininko(-ų) teisės ir pareigos. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju minėti susitarimai atsakovo S. D. nesaisto ir jam jokios pareigos iš jų neatsiranda, nes jis nebuvo tokių susitarimų dalyvis. Jeigu ieškovas mano, kad pirminiai atsakovo sklypo savininkai neįvykdė kokių nors susitarimų, tai jis gali reikalauti būtent tų pirminių savininkų civilinės atsakomybės.

28. Vertindama ieškovo nurodytą UAB „Geoplanai“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris buvo patvirtintas NŽT 2019 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 12FPĮ-89-(14.12.124), teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai. Vadinasi, nagrinėjamu atveju ieškovo nurodytu UAB „Geoplanai“ parengtu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu, patvirtintu NŽT 2019 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 12FPĮ-89-(14.12.124), nebuvo nustatyti ginčo servitutai, nes, kaip minėta, iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą viešajame registre (NTR). Nagrinėjamu atveju priėmus NŽT 2019 m. kovo 13 d. sprendimą, servitutai nebuvo įregistruoti ir tai net negalėjo būti padaryta, nes servitutai minėtu NŽT sprendimu buvo tik pasiūlyti, bet nenustatyti. Taigi šiuo atveju aptariamame projekte atsispindi tik ieškovo ir pirminių atsakovo sklypo savininkų galimi prievoliniai susitarimai, kurie jokių daiktinių teisių suvaržymų atsakovui S. D. nesukūrė. Dėl šių priežasčių atsakovo sklypui nustačius ginčo servitutus atsakovas S. D. įgijo teisę į dėl servitutų nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimą.

29. Aptariamu aspektu teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad aktualioje kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad siūlymai dėl servituto nustatymo ir jo dydžio bei kitų sąlygų, išdėstyti teritorinio planavimo dokumentuose (taip pat ir žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektuose) nėra kokiu nors būdu privalomi šalims ar teismui, nors juose gali būti tam tikrų duomenų apie servituto būtinumą ar jo dydį. Viena vertus, tai reiškia, kad teritorijų planavimo dokumentuose (taip pat ir žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektuose) esantys faktiniai duomenys gali būti teikiami kaip vienas iš įrodymų, iš kurių teismas sprendžia dėl servituto būtinumo, dydžio ir kitų reikšmingų servituto nustatymui aplinkybių (CPK 177 straipsnis). Kita vertus, jie neturi didesnės įrodomosios ar prejudicinės galios (CPK 182, 197 straipsniai), todėl servitutui ir jo dydžio nustatymui teritorijų planavimo dokumentuose (taip pat ir žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektuose) esantys faktiniai duomenys su siūlymais gali būti vertinami tik kaip vienas iš įrodymų (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021, 40 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-943/2023, 29 punktas). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neprivalėjo nustatyti tokius servitutus, kokie buvo suplanuoti NŽT 2019 m. kovo 13 d. įsakymu patvirtintame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte.

30. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kompensacija iš ieškovo atsakovui S. D. pirmosios instancijos teismo buvo priteista pagrįstai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

31. Ieškovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, konstatavęs, kad buvo patenkintas iš dalies tik vienas ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas, t. y. apie 20 proc. patikslinto ieškinio, nors ieškovas buvo pareiškęs tris alternatyvius reikalavimus, o vieno iš jų patenkinimas, pasak ieškovo, reiškė, kad pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė tik ieškovo naudai, todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos tik ieškovo naudai iš atsakovo S. D.. Teisėjų kolegija atmeta tokius ieškovo argumentus kaip nepagrįstus.

32. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, be kita ko, įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

33. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovu, kad jis pareiškė patikslinto ieškinio reikalavimus, kuriuos suformulavo kaip alternatyvius, vis dėlto ieškovas pats pasirinko tokį savo procesinio elgesio modelį iš karto reikšti tris reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovo patikslinto ieškinio pirmąjį reikalavimą nustatyti atsakovo sklypui servitutus pagal UAB „Geoplanai“ 2021 m. liepos 21 d. Žemės sklypo servituto nustatymo planą (M 1:500 mastelyje) ir dėl to byloje ginčo nėra. Netenkinus pirmojo patikslinto ieškinio reikalavimo, pirmosios instancijos teismas ėmėsi spręsti dėl antrojo reikalavimo – nustatyti atsakovo sklypui ginčo servitutus pagal UAB „Geoplanai“ 2023 m. kovo 20 d. Žemės sklypo servituto nustatymo planą (M 1:500 mastelyje). Kadangi antruoju patikslinto ieškinio reikalavimu ieškovas prašė nustatyti neatlygintinus servitutus, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ir trečiąjį ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą – pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento ir panaikinti Turto atidalijimo sutarties bei Pirkimo–pardavimo sutarties dalis, kurių pagrindu atsakovas S. D. įgijo 0,0073 ha plotą atsakovo sklype, ir grąžinti ieškovui natūra 0,0073 ha plotą atsakovo sklype, perkeliant jam daiktines teises į šią žemės dalį. Pirmosios instancijos teismas trečiąjį ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą išsprendė, konstatuodamas, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo naikinti ieškovo ginčijamų sandorių dalių. Dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo ginčo apeliacinėje instancijos taip pat nėra. Tai reiškia, kad nors ieškovas ir suformulavo tris savo patikslinto ieškinio reikalavimus kaip alternatyvius, bet du iš jų buvo nepagrįsti ir atitinkamai atsakovams sukėlė bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovai turėjo į tokius ieškovo reikalavimus atsikirtinėti, o antrasis ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas buvo tenkintas tik iš dalies, nes buvo aiški ieškovo valia nustatyti tik neatlygintiną servitutą (to ieškovas siekia ir pateiktu apeliaciniu skundu). Vadinasi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas šiuo atveju paskirstė proporcingai, be kita ko, įvertindamas, dėl ko šalių bylinėjimosi išlaidos daugiausiai susidarė, t. y. dėl ieškovo pareikštų kelių nepagrįstų reikalavimų, o vieno pagrįsto tik iš dalies.

34. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog pagal aktualiausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo servituto nustatymo bylose kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylose dėl servituto nustatymo nusprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir formaliai taikant CPK įtvirtintą „pralaimėjęs moka“ principą galima situacija, kai yra tenkinamas ieškovo reikalavimas nustatyti servitutą ir tarnaujančiojo daikto savininkui (atsakovui) priteisiama kompensacija, tačiau pastarasis įpareigotas atlyginti bylą laimėjusio viešpataujančiojo daikto savininko (ieškovo) atstovavimo išlaidas, pagal galutinį bylos rezultatą praranda visą ar didžiąją dalį jam priteistos kompensacijos. Nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra, kuri pasiekiama, be kita ko, atlygintinumu. Kasacinio teismo vertinimu, paskirstant bylinėjimosi išlaidas pagal „pralaimėjęs moka“ principą, gali būti paneigta tarnaujančiojo daikto savininko teisė į nuosavybę, pažeistas atlygintinumo už nustatomą servitutą principas. Todėl bylose dėl servituto nustatymo, taikant viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros principą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), gali būti pagrindas nukrypti nuo „pralaimėjęs moka“ principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-611/2022. Teismų praktika. 2022, 58, puslapiai 238–252).

35. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, iš atsakovo S. D. ieškovui priteista bylinėjimosi išlaidų suma (695,25 Eur) yra du kartus didesnė nei atsakovui S. D. priteista vienkartinė kompensacija už servitutų nustatymą (304,92 Eur). Vadinasi, šioje byloje susiklostė prieš tai aptartoje kasacinio teismo praktikoje nurodyta situacija, kai iš tarnaujančiojo daikto savininko priteistos bylinėjimosi išlaidos viešpataujančiojo daikto savininko naudai „absorbavo“ tarnaujančiojo daikto savininkui priteistą kompensaciją už nustatytus servitutus. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi visumą aplinkybių, taip pat ir tai, kad atsakovas S. D. atskirai neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas ir jų perskirstyti pagal ieškovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra pagrindo.

36. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad tenkinto alternatyvaus patikslinto ieškinio reikalavimo prasme kiti atsakovai K. S., A. R., R. R., M. R. ir E. D. turėtų būti laikomi trečiaisiais asmenimis, palaikančiais atsakovo S. D. poziciją, t. y. nesutinkančiais su patikslinto ieškinio visais alternatyviais reikalavimais, todėl atsakovei E. D. iš viso negalėjo būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nes skundžiamu sprendimu nebuvo apginti kokie nors pažeisti jos teisėti interesai. Teisėjų kolegija nepritaria ir tokiai ieškovo pozicijai. Pagal ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimus atsakovų K. S., A. R., R. R., M. R. ir E. D. teisėms ir pareigoms turėjo įtakos tik trečiasis ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas dėl Turto atidalijimo sutarties bei Pirkimo–pardavimo sutarties dalių pripažinimo negaliojančiomis. Kaip minėta, toks ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas buvo atmestas visa apimtimi, todėl atsakovei E. D. atstovavimo išlaidos buvo priteistos pagrįstai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

37. Kadangi į esminius bylos klausimus atsakyta, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, nes jie neturi esminės reikšmės bylos baigčiai. Tačiau teisėjų kolegija ištaiso pirmosios instancijos teismo rezoliucinėje dalyje pastebėtą rašymo apsirikimą, nes pirmosios instancijos teismas nurodė 66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisti iš ieškovo S. D., nors ieškovas šioje byloje yra S. B. ir, kaip matyti iš sprendimo motyvuojamosios dalies, būtent iš jo teismas nusprendė priteisti minėtas išlaidas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

38. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovo, tiek atsakovo S. D. apeliaciniai skundai atmesti, todėl jų patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinių skundų parengimą ir pateikimą neatlygintinos. Apeliantai nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių kitokių bylinėjimosi išlaidų patyrimą.

39. Atsakovai K. S., A. R., R. R., M. R., E. D. už atsiliepimo į ieškovo ir atsakovo S. D. apeliacinius skundus parengimą sumokėjo 400 Eur. Atsiliepime iš esmės nurodė, kad ieškovo ir atsakovo S. D. ginčas apeliacinės instancijos teisme jų neliečia ir apeliacinius skundus palieka spręsti teismo nuožiūra. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovai K. S., A. R., R. R., M. R. ir E. D. teikdami atsiliepimą į apeliacinius skundus nepalaikė nei ieškovo, nei atsakovo S. D. pozicijos, o ginčas, kuris galėtų turėti įtakos atsakovų teisėms ir pareigoms (dėl ieškovo patikslinto ieškinio trečiojo reikalavimo pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento ir panaikinti Turto atidalijimo sutarties bei Pirkimo–pardavimo sutarties dalis), apeliacine tvarka nebuvo inicijuotas. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti atsakovų K. S., A. R., R. R., M. R. ir E. D. apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Ištaisyti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytą rašymą apsirikimą ir nurodyti, kad 66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai yra priteisiamos ne iš ieškovo S. D., bet iš ieškovo S. B..

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Aurimas Brazdeikis Aušra Maškevičienė Vilija Valantienė