- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-19
- Bylos Nr.
- eI-145-320/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00672-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Varžinskienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- O. G.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Rokiškio skyriaus
- Advokatai
- Irmantas Ruželė
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir DalytėsZlatkuvienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. G. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Rokiškio skyriaus, dėl įstatymu nustatyto praleisto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja administraciniam teismui pateiktu prašymu prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymui atkurti nuosavybės teises į jostėvo J. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytonekilnojamojo turto dalį – 3,98 ha žemės Rokiškio r., Panemunėlio apylinkėje, Tindžiulių kaime. Pareiškime nurodė bei teismo posėdyje pareiškėjos atstovas paaiškino, kad pareiškėja su prašymu atkurti jai nuosavybės teises kreipėsi įstatymo nustatytu terminu- 1991 metais, nurodė buvusį žemės savininką, turėtos žemės vietą bei kiekį- 7,96 ha, taip pat savo prašyme nurodė kaip pretendentę savo seserį G.K. 1992 metais su seserimi pasirašė susitarimą, kokiomis dalimis turėtų būti atkuriamos nuosavybės teisės. Pareiškėja pati pateikė visus reikalingus dokumentus ir jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į visą jai tenkančią žemės dalį. Jos sesuo G.K. sunkiai sirgo. Nei pati sesuo, nei (po jos mirties) jos testamentinis įpėdinis J.K. įstatymo nustatytu terminu Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau- ir NŽT) nepateikė giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančių dokumentų, todėl nuosavybės teisės į likusią J.J. nuosavybės teise valdytos žemės dalį- 3,98 ha liko neatkurtos. Mirus ir J.K., šio žmona G.K. kreipėsi į teismą, prašė atnaujinti praleistą terminą giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti, tačiau teismas termino neatnaujino. Tokiu būdu neliko kitų pretendentų, galinčių atkurti nuosavybės teises į likusią J.Janušonio valdytos žemės dalį. Ji, kaip žemės savininko dukra, kreipėsi į NŽT dėl galimybės atkurti jai nuosavybės teises į šią žemės dalį, tačiau NŽT Rokiškio skyrius jai paaiškino, jog nuosavybės teisės negali būti atkurtos, nes pareiškėja yra praleidusi terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į šią žemės dalį paduoti. Kaip svarbią termino praleidimo priežastį pareiškėja nurodė tai, jog ji nežinojo, kad mirusi jos sesuo, o vėliau ir jos įpėdinis,sūnus J. K., įstatymo nustatytu terminu nėra pateikę visų dokumentų, būtinų sprendimui atkurti nuosavybės teises priimti, o apie tai, kad G.K. įpėdinis J.K. nebuvo pareiškęs valios atkurti nuosavybės teises mirusios motinos vardu, į teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą nesikreipė, sužinojo tik 2016 metais Panevėžio apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos administracinės bylos Nr.I-987-279/2016 metu.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamaRokiškio skyriaus, su prašymu nesutinka. Atsiliepime teismui nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad O.G. tuometinei Rokiškio rajono Panemunėlio apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J.J. iki nacionalizacijos valdytą 7,96 ha žemę, pretendentėmis nurodė save bei seserį G. K. 1992-03-06 pasirašytu susitarimu pretendentės susitarė nuosavybės teises į J.J. žemę atkurti lygiomis dalimis- kiekvienai po 3,98 ha. Esant tokiam susitarimui, į G. Ke. tenkančią žemės dalį po jos mirties gali pretenduoti tik G.K. įpėdiniai. Aplinkybė, kad G.K. testamentinis įpėdinis J. K. iki įstatymu nustatyto termino pabaigos - 2003-12-31 nepateikė trūkstamų giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančių dokumentų, nesudaro pagrindo pareiškėjai pretenduoti į likusią neatkurtą žemės dalį, nes prašymą atkurti nuosavybės teises į šią dalį yra pateikusi G. K., kuri šios savo teisės nėra atsisakiusi. G.K. mirus, nuosavybės teisės gali būti atkuriamos mirusiosios vardu ir perduotos jos įpėdiniams.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo terminus nustato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau- ir Atkūrimo įstatymas). Įstatymų leidėjas prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų, nustatė galutinius terminus: prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti – iki 2001-12-31 (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti – iki 2003-12-31 (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Nuo 2004-10-26 galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004-10-12 įstatymo Nr. IX-2490) nuostatos numato galimybę atnaujinti praleistus šiame straipsnyje nustatytus terminus, jeigu teismas pripažįsta svarbiomis jų praleidimo priežastis.
Bylos medžiaga patvirtina, ir šalys to neginčija, kad pareiškėjos tėvas J. J. nuosavybės teise iki žemės nacionalizacijos valdė 7,96 ha žemės Rokiškio r., Panemunėlio apylinkėje, Tindžiulių kaime. Pareiškėja O. G. tuometinei Rokiškio rajono Panemunėlio apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1991-11-19 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. J. iki nacionalizacijos valdytą 7,96 ha ploto žemę, pretendente atkurti nuosavybės teises nurodė ir savo seserį G. K. 1992-03-06 O.G. ir G.K. pasirašė susitarimą, kuriuo nuosavybės teises susitarė atkurti lygiomis dalimis- kiekvienai po 3,98 ha. O.G. savo teisę atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią dalį realizavo- jai nuosavybės teisės atkurtos Panevėžio apskrities sprendimais 2004-09-03 Nr.27-97831-20338 ir 2008-11-26 Nr.27-109278-22747. G.K. savo teisės atkurti nuosavybės teises nerealizavo, 1994-03-09 mirė. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad tuo atveju, jei turintys teisę atkurti nuosavybės teises piliečiai, įvardintišio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009-06-10 sprendimu administracinėje byloje Nr.I-146-283/2009 nustatyta, kad G. K. turtinę teisęatkurti nuosavybės teises paveldėjo jos paskirtas testamentinis įpėdinis J. K., todėl jis iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino – 2003-12-31 turėjo teisę pateikti trūkstamus dokumentus, būtinus nuosavybės teisėms atkurti mirusios G. K. vardu. Tačiau ir J.K. trūkstamų dokumentų nepateikė, mirė (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu liko neatkurta nuosavybės teisė į 3,98 ha J. J. turėtos žemės dalį, pagal 1992-03-06 susitarimą tarp pretendenčių turėjusi tekti G.K.Pareiškėja prašo atnaujinti terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į šią žemės dalį pateikti, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos 1991-11-19 tuometinei Rokiškio rajono Panemunėlio apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikto prašymo turinį, konstatuoja, kad pareiškėja yra pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teises į visą jos tėvo J. J. valdytos žemės plotą- 7,96 ha. Šis prašymas pateiktas laiku, nepraleidus Atkūrimo įstatymo nustatyto termino- iki 2001-12-31, todėl teismas neturi pagrindo spręsti klausimo dėl termino atnaujinimo prašymui atkurti nuosavybės teises į dalį šios žemės pateikti. Aplinkybės, kad pareiškėja įstatymo nustatytu terminu yra pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teises į visą jos tėvo J.J. nuosavybės teise valdytą žemės plotą, iš esmės neginčija nei pati pareiškėja, nei trečiasis suinteresuotas asmuo. Iš šalių teismui teiktų paaiškinimų matyti, kad pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises į likusią J.J. turėtos žemės dalį-3,98 ha.NŽT teikia argumentus, kad pareiškėja tokios teisės neturi. Klausimas, ar pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į likusią J.J. turėtos žemės dalį, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Jokio sprendimo šiuo klausimu (nei teigiamo, nei neigiamo) NŽT nėra priėmusi, t.y. tarp šalių nėra kilęs ginčas dėl nuosavybės teisių pareiškėjai atkūrimo į šią žemės dalį, ką patvirtina ir teismui pateiktas NŽT Rokiškio skyriaus 2017-02-17 raštas Nr. (duomenys neskelbtini). Tik NŽT atsisakius atkurti nuosavybės teises į likusią neatkurtą žemės dalį- 3,98 ha, pareiškėja galėtų tokį NŽT sprendimą ginčyti teisės aktų nustatyta tvarka atskiroje administracinėje byloje.
Dėl nurodytų argumentų pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą prašymui atkurti nuosavybės teises pateikti atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija
nusprendžia:
O. G. prašymą atnaujinti terminą pateikti prašymui atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. J.iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.