Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalios Pranckienės,

dalyvaujant pareiškėjai G. K. ir jos atstovui, advokato padėjėjui Jonui Povilioniui, trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Rokiškio skyriaus, atstovei R. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. K. pareiškimą dėl praleistų įstatymo nustatytų terminų atnaujinimo tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir O.G.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Iš Archyvinės nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentų matyti, kad buvęs savininkas J. J. Rokiškio rajone, Tindžiulių kaime nuosavybės teisėmis valdė 7,96 ha žemės. Prašymą dėl nuosavybės teisių į šią žemę atkūrimo 1991-11-19 pateikė buvusio savininko dukra O. G., kaip pretendentę nurodydama ir savo seserį G. K. Pretendentės 1992-03-06 raštiškai susitarė, jog nuosavybės teisės joms bus atkurtos lygiomis dalimis - po 3,98 ha kiekvienai. Panevėžio apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2008 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) O. G. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. J. nuosavybės teisėmis valdytą Rokiškio rajone, Tindžiulių kaime nekilnojamąjį turtą - 3,98 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 3,29 ha žemės sklypą ir 0,09 ha žemės sklypą (b. l. 60, 61). G. K. nuosavybės teisės neatkurtos, kadangi ji iki savo mirties 1994 m. nepateikė giminystės ryšį su buvusiu savininku įrodančių dokumentų.

Panevėžio miesto 1-ojo notarų biuro pateiktos G. K. paveldėjimo bylos dokumentų duomenys patvirtina, jog G. K. 1992-10-14 notarine tvarka sudarė testamentą, kuriuo konkrečius jai priklausančius turto objektus bei visą kitą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko vienam iš savo sūnų – J. K. (adm. byla Nr. I-146-283/2009 paveldėjimo byla, b.l. 11 ). Panevėžio miesto apylinkės teismui 2005-09-16 sprendimu nustačius, jog J. K. po savo motinos mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas jį valdyti, Panevėžio m. 1-ojo notarų biuro notarė 2005-12-14 išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į kai kuriuos G. K. valdyto turto objektus (adm. byla Nr. I-146-283/2009, paveldėjimo byla, b. l. 7-9, 22). Panevėžio apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-146-283/2009, 2009 m. birželio 10 d. sprendime konstatavo, kad G. K. turtinė teisė atkurti nuosavybės teises į J. J. Rokiškio rajone, Tindžiulių kaime nuosavybės teisėmis valdytos žemės 3, 98 ha dalį laikytina kitu testamente nurodytu G. K. turtu, paveldimu pagal testamentą ( LR CK 5.1 str. 2 d.) ir šią turtinę teisę paveldėjo G. K. paskirtas testamentinis įpėdinis J. K.

J. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėja G. K., buvusi J. K. sutuoktinė ir jo turto bei turtinių teisių paveldėtoja, pretenduoja atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. J. iki nacionalizacijos valdyto 3,98 ha ploto žemės sklypo dalį Tindžiulių kaime, Rokiškio rajone. Pareiškėja teigia, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi ji, kaip J. K. turto paveldėtoja, apie savo teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko valdytą nekilnojamąjį turtą sužinojo atsitiktinai, kai į ją kreipėsi faktiškai buvusio savininko J. J. žemę dirbantis ūkininkas.

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl praleisto termino pateikti giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinantiems dokumentams tikslu atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atnaujinimo.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau- ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus turi pateikti iki 2003 m. gruodžio31 d. Atkūrimo įstatymo 1 ir 4 dalis nustato, kad piliečiams, praleidusiems šiose dalyse nustatytus terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleisti terminai gali būti atnaujinami.

Teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-18/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad vertinant kiekvienai individualiai bylai reikšmingas aplinkybes dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo yra svarbu nustatyti: kurioje įstatymu nustatyto termino eigos stadijoje pilietis įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Atstatymo įstatymo 2 straipsnis, Atkūrimo įstatymo 2 straipsnis); kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo momento iki įstatymu nustatyto termino pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d.), siekdamas pasinaudoti šia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti prašymą ir dokumentus iki įstatymu nustatyto termino) (2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-545/2010).

Pareiškėja G. K. prašyme nurodė, kad apie J. K. teisę atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą nežinojo. Teigia, kad terminą dokumentams paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi ji, kaip J. K. turto paveldėtoja, apie savo teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko valdytą nekilnojamąjį turtą sužinojo atsitiktinai, kai į ją kreipėsi faktiškai buvusio savininko J. J. žemę dirbantis ūkininkas.

Pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, nuosavybės teisės į Atkūrimo įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą, nagrinėjamu atveju – žemę, atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: 1) turto savininkui; 2) asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams; 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939 – 1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 5) asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Norintys atkurti nuosavybės teises, piliečiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. spalio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A11-912/2007, sistemiškai aiškindamas Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra nurodęs, kad šios dalies 1-4 punktų nuostatos yra chronologiškai išdėstytos prioritetinės teisės į nuosavybės teisių atkūrimą nustatymo būdu. Tai rodo, kad nuosavybės teisės pirmiausia yra atkuriamos turto savininkui, kai jis yra gyvas (1 p.), o kituose punktuose nurodyti subjektai gali pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą tik tuo atveju, kai buvęs turto savininkas yra miręs. Tai leidžia daryti išvadą, kad kiekvienas kitas iš eilės šios dalies punktas yra taikytini tik tuo atveju, kai nėra aplinkybių, numatytų chronologiškai aukščiau nurodytuose punktuose.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad G. K., kaip Atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 3 p. nurodytas asmuo, nustatytu laiku ir tvarka padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į savo tėvo J. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą išlikusį nekilnojamąjį turtą- žemę. Tačiau iki pretendentės mirties (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į buvusio savininko J. J. valdytos žemės 3,98 ha dalį nebuvo atkurtos. Atsižvelgus į Atkūrimo įstatymo 2 str. 2 d. nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nuosavybės teisės į J. J. Rokiškio rajone, Tindžiulių kaime nuosavybės teisėmis valdytos 3,98 ha žemės galėjo būti atkuriamos mirusiosios G. K. vardu ir perduotos jos įpėdiniui- J. K., kuris pagal 1992-10-14 testamentą paveldėjo G. K. turtą. Būtent jis iki įstatymu nustatyto termino pabaigos, t. y. iki 2003 m. gruodžio 31 d., galėjo pateikti G. K. giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus.

Turtinė teisė, kurią paveldėjo J. K. po G. K. mirties, nebuvo realizuota iki įstatyme nustatyto termino- 2003 m. gruodžio 31 d. , nebuvo pradėta realizuoti ir iki jo mirties 2014 m., t.y. jis nepateikė G. K. giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančių dokumentų tikslu atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, nesikreipė į teismą su prašymu atnaujinti terminą šiems dokumentams paduoti. Nors byloje nustatyta, kad J. K. žinojo apie tai, kad jo senelis J. J. turėjo žemės, be to, dalyvaudamas trečiuoju suinteresuotu asmeniu nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-146-283-2009 , teismo posėdyje su pareiškėjos L. K. prašymu dėl termino atnaujinimo nesutiko, motyvuodamas tuo, kad G. K. jam paliko testamentą, pagal kurį jis paveldėjo visą jos turtą.

Pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius įstatymus, pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu, taigi ir domėtis bei gauti informaciją apie galimą susigrąžinti turtą tenka patiems pretendentams, konkrečiu atveju – J. K. Tačiau J. K. per pakankamai ilgą laiką nesiėmė konkrečių veiksmų realizuoti savo teisės nuosavybės teisės atkūrimo procese

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisė Konstitucijos 23 straipsnio požiūriu nėra tapati Lietuvos Respublikos piliečio teisei įstatymo nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (Konstitucinio Teismo 2010 m. gruodžio 22 d., 2013 m. rugsėjo 11 d., 2013 m. spalio 9 d. nutarimai); kol atitinkamos valstybės institucijos nėra priėmusios sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, asmenys, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, realiai neturi subjektinių nuosavybės teisių į turėtąjį turtą (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gegužės 20 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2012 m. birželio 19 d. nutarimai); tik valstybės įgaliotai institucijai priėmus sprendimą atkurti asmeniui nuosavybės teises, tas asmuo įgyja nuosavybės teises, kurios saugomos ir ginamos pagal Konstitucijos 23 straipsnį (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2012 m. birželio 19 d., 2013 m. spalio 10 d. nutarimai).

Iš pareiškėjos išdėstytų argumentų matyti, jog teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą jis iš esmės tapatina su teise paveldėti nuosavybę. Tačiau, pagal Konstituciją, teisė paveldėti nuosavybę nėra tapati Lietuvos Respublikos piliečio teisei įstatymo nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą; asmenys, kurie turi teisę paveldėti mirusio buvusio savininko turtą, neprivalo būti tapatinami su asmenimis, turinčiais teisę įstatymo nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkūrimo santykių specifiką, įstatymų leidėjo diskrecija nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką apima jo diskreciją apibrėžti inter alia nuosavybės teisių atkūrimo subjektų ratą, t. y. nustatyti asmenis, turinčius teisę atkurti nuosavybės teises. Įgyvendindamas šią diskreciją įstatymų leidėjas gali nustatyti, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos ne pagal paveldėjimo santykius reguliuojančias teisės normas, o tik specialia įstatymo nustatyta tvarka, ne visiems buvusiems savininkams ir ne visiems buvusių savininkų įpėdiniams, o tik tiems, kurie atitinka įstatyme nustatytas sąlygas (Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 8 d. nutarimas).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, nors pareiškėja G. K. po sutuoktinio J. K. mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjo jo turtą ( b.l. 7-18 ), tačiau ji Atkūrimo įstatymo prasme neturi teisės į nuosavybės teisių atkūrimą į buvusio savininko J. J. išlikusį nekilnojamąjį turtą, todėl pareiškėjos nurodomos termino praleidimo priežastys, susijusios su jos pačios elgesiu, sužinojimo momentu apie J. K. turėtą turtinę teisę, sprendžiant dėl įstatyme nustatyto termino atnaujinimo giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti, neturi teisinės reikšmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos G. K. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Rokiškio skyriaus, O. G. atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.