Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Taip pat pareiškėjui iš atsakovės atsakymo yra nesuprantama, kokia tvarka ji išnagrinėjo pareiškėjo skundo klausimą dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) metinių ataskaitų nepateikimo. Vertina, jog teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principo taikymas yra netinkamas, kai santykius reglamentuoja specialus įstatymas – ANK, tačiau atsakovė ANK nesirėmė visiškai. Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad po pareiškėjo skundo pažeidėja „šiek tiek pavėluotai“ įvykdė prievolę, nėra įstatymo nustatytas teisenos negalimumo pagrindas, bet tik potencialiai atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į kurią atsižvelgtina parenkant nuobaudą teisenos metu.

Nurodo, jog atsakovė, neišnagrinėjusi pareiškėjo skundo per įstatymo nustatytą terminą, vengusi telefonu paaiškinti savo neveikimą, paskubomis surašė pareiškėjui atsakymą, objektyviai neišnagrinėjusi pareiškėjo klausimų, susijusių su VšĮ (duomenys neskelbtini) pažeidimais. Pareiškėjo nuomone, atsakovei buvo svarbiau greitai parengti bet kokį atsakymą atsiliepiant į pareiškėjo skundą teismui byloje dėl neveikimo, negu objektyviai ir išsamiai išnagrinėti pareiškėjo skundą. Laiko, jog atsakovė neapgynė pareiškėjo pažeistų teisių ir teisėtų interesų, vilkinusi skundo nagrinėjimą, o jos sprendimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos akivaizdžiai neprotingas ir neteisingas. Pareiškėjas, nesulaukęs atsakovės pagalbos, pats turėjo ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus kitais būdais, patirdamas žalos – tiesiogiai reikalavo sušaukti visuotinį narių susirinkimą, patvirtinti ir pateikti metines ataskaitas registrui kaip numato įstatymas. Teigia, jog neveikusi atsakovė pareiškėjo pastangų rezultatą – ataskaitų (pavėluotą) pateikimą – aiškina kaip pagrindą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos. Teisenos nepradėjusi atsakovė dėl šio nusižengimo net nebuvo susisiekusi su kaltininku, taigi, pareiškėjas vertina, jog savo neveikimu ir jai pavestų funkcijų neatlikimu iš esmės skatina šio nusižengimo kartojimą, įstatymo nustatytų terminų nepaisymą, daro žalą pareiškėjui, o ne gina jo teises ir interesus

Pažymi, jog atsakovė sąmoningai ilgą laiką nevykdo Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo reikalavimo savo interneto svetainėje skelbti informaciją apie priemones, kurių buvo imtasi dėl šių teisės aktų pažeidimų pašalinimo, atsakovė skelbia tik nuorodas į nuasmenintus teismo sprendimus. Šios informacijos neskelbimas trukdo pareiškėjui ginti atsakovės pažeidžiamas teises, pažeidžia jo teisėtą interesą susipažinti su skelbtina informacija, daro jam žalą.

Paaiškina, jog patikrinęs pareiškėjo nurodytą informaciją dėl viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) 2021 m. finansinių ataskaitų nepateikimo JAR tvarkytojui, Registrų centras nustatė, kad 2021 m. finansinė atskaitomybė, aiškinamasis raštas, metinis pranešimas (veiklos ataskaita) yra pateikti ir paviešinti (duomenys neskelbtini) todėl atsižvelgdamas į tai, kad viešoji įstaiga šiek tiek pavėluotai pateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir įvykdė teisės aktais nustatytą prievolę paviešinti šiuos dokumentus JAR, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekse įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, administracinio nusižengimo teisenos juridinio asmens vadovui nepradėjo. Registrų centras (duomenys neskelbtini) rašte (duomenys neskelbtini) „Dėl pateikto skundo“ pripažino, kad skundo nagrinėjimas užtruko, tačiau dėl objektyvių priežasčių – JADIS naudos gavėjo posistemio, kuris visa apimti pradėjo funkcionuoti nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. modernizavimo, naudos gavėjų duomenų teikimo į JADIS tiek teisinėmis, tiek programinėmis priemonėmis.

Vertina, jog Registrų centro (duomenys neskelbtini) raštas (duomenys neskelbtini) nėra individualus administracinis aktas, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes, todėl nėra teisinio pagrindo nurodyti ir jo apskundimo tvarką. Pastebi, kad tokios apskundimo tvarkos nenurodymas informaciniame rašte nesutrukdė pareiškėjui kreiptis į administracinį teismą dėl numanomo savo teisių pažeidimo. Laikantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išaiškinimų, viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teisme.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Registrų centre 2022 m. birželio 6 d. buvo gautas pareiškėjo 2022 m. birželio 3 d. skundas, kuriuo prašoma išsamiai paaiškinti, kokius veiksmus atliko Registrų centras tam, kad būtų galima įregistruoti viešosios įstaigos dalininkus, kokia yra šio klausimo sprendimo eiga, ar du asmenys, valdantys viešosios įstaigos kapitalo dalį, jau gali būti įregistruoti Juridinių asmenų registre (toliau – ir JAR) dalininku ar dalininkais. Pareiškėjas taip pat skundė viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) neteisingų duomenų pakeitimą 2020 m. veiklos ataskaitoje, pateiktoje 2021 m. gegužės 27 d., kurioje teigiama, kad dalininko įnašo paveldėtojai nenustatyti, tuo tarpu, kai dalininko teisių paveldėtojai buvo nustatyti, jie faktiškai paveldėję dalininko teises, tačiau dėl techninių galimybių Registrų centras jų negalėjo registruoti. Pareiškėjas prašė informuoti, ar (ir kaip) buvo sprendžiamas šis viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) pažeidimas ir taikyti šio juridinio asmens valdymo organui atsakomybę. Pareiškėjas taip pat prašė pažyma patvirtinti šio skundo priėmimą.

Registrų centras 2022 m. birželio 6 d. elektroniniu laišku pareiškėjui patvirtino pareiškėjo skundo gavimą ir užregistravimą Registrų centre Nr. SR-414 (4.49 Mr). Skundas buvo nukreiptas atsakingam darbuotojui.

Į pareiškėjo 2022 m. birželio 3 d. skundą pateiktas Registrų centro (duomenys neskelbtini) raštas (duomenys neskelbtini) „Dėl pateikto skundo“, kuriuo pareiškėjas informuotas, kad Registrų centras, kaip Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojas 2022 m. birželio 8 d. baigė vykdyti JADIS programavimo ir testavimo darbus ir įdiegė JADIS funkcionalumą, suteikiantį galimybę duomenų teikėjams į JADIS pateikti duomenis apie viešosios įstaigos dalininkus, kai dalininko teisės ir pareigos priklauso keliems asmenims. Vadovaujantis JADIS nuostatų 15.7.3 papunkčiu, JADIS tvarkomi viešosios įstaigos dalininkų duomenys, kai dalininko teisės priklauso keliems savininkams bendrosios nuosavybės teise, šie duomenys į JADIS gali būti teikiami nuo 2022 m. birželio 8 d.

Tuo pačiu Raštu Registrų centras informavo pareiškėją, kad viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) vadovas informuotas apie galimybę į JADIS pateikti duomenis apie viešosios įstaigos dalininkus, kai dalininko teisės ir pareigos priklauso keliems asmenims, tačiau viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. naujų duomenų nepateikė.

Patikrinęs pareiškėjo nurodytą informaciją dėl viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) 2021 m. finansinių ataskaitų nepateikimo JAR tvarkytojui, Registrų centras nustatė, kad viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) 2021 m. finansinė atskaitomybė, aiškinamasis raštas, metinis pranešimas (veiklos ataskaita) yra pateikti ir paviešinti (duomenys neskelbtini) todėl atsižvelgdamas į tai, kad viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) pavėluotai pateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir įvykdė teisės aktais nustatytą prievolę paviešinti šiuos dokumentus JAR, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, administracinio nusižengimo teisenos juridinio asmens vadovui nepradėjo.

Registrų centras (duomenys neskelbtini) rašte (duomenys neskelbtini) „Dėl pateikto skundo“ pripažino, kad pareiškėjo skundo nagrinėjimas užtruko, tačiau dėl objektyvių priežasčių – JADIS naudos gavėjo posistemio, kuris visa apimti pradėjo funkcionuoti nuo 2022 m. birželio 1 d. modernizavimo, naudos gavėjų duomenų teikimo į JADIS tiek teisinėmis, tiek programinėmis priemonėmis.

Pažymėtina, kad viešojo administracinio subjekto valia gali būti išreiškiama priimant skirtingo pobūdžio administracinius sprendimus. Individualus administracinis aktas – tai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. Taigi individualus administracinis teisės aktas yra įstatymo normų ar kitų hierarchiškai aukštesnės pakopos norminių teisės aktų normų taikymo priemonė (2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-566/2013). LVAT savo jurisprudencijoje nuosekliai pažymi, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2073-662/2019). Taip pat LVAT, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-176-822/2020).

Nagrinėjamu atveju, vertintina, jog pareiškėjo skundžiamas (duomenys neskelbtini) raštas (duomenys neskelbtini) nėra individualus administracinis aktas. Šiuo raštu pareiškėjui nėra nustatytos jokios teisės ir pareigos, o tik pateikta pareiškėjo 2022 m. birželio 3 d. skunde prašoma informacija apie įdiegtus JADIS atnaujinimus, suteikiančius galimybę duomenų teikėjams pateikti duomenis į šią sistemą apie viešosios įstaigos dalininkus, kai dalininko teisės ir pareigos priklauso keliems asmenims. Rašte paaiškinta, kad juridinių asmenų dalyvių duomenys šioje sistemoje nėra registruojami, paaiškinta duomenų teikimo į JADIS tvarka, pateikta informacija apie viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) informavimą apie galimybę pateikti į JADIS duomenis apie viešosios įstaigos dalininkus, kai dalininko teisės ir pareigos priklauso keliems asmenims ir tokių duomenų nepateikimą 2022 m. rugpjūčio 1 d. Taip pat pareiškėjas informuotas apie tai, kad viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) 2021 m. finansinės ataskaitos pateiktos (duomenys neskelbtini) bei administracinio nusižengimo teisena šio juridinio asmens vadovui nepradėta. Pareiškėjui paaiškinta, kad Registrų centras pateiktų finansinių dokumentų turinio nenagrinėja ir nėra už jį atsakingas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nesavalaikio ir neišsamaus ginčijamo Rašto turinio, dėl kurio, pasak pareiškėjo, nesulaukęs atsakovės pagalbos, pats turėjo ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, patirdamas žalos – tiesiogiai reikalavo sušaukti visuotinį narių susirinkimą, patvirtinti ir pateikti metines ataskaitas registrui kaip numato įstatymas.

Šiuo atveju, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad žmogaus teisė gauti ir skleisti informaciją – tai konstitucinė teisė, kurią garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis. Pagal šį straipsnį, žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, o laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Konstitucijos 25 straipsnio 2, 3 dalys). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad konstitucinė teisė gauti informaciją – tai svarbi prielaida įgyvendinti įvairias Konstitucijoje įtvirtintas asmens teises ir laisves (Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas). Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimai), kadangi žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimas, kitų konstitucinių vertybių užtikrinimas labai priklauso nuo galimybių gauti iš įvairių šaltinių informaciją ir ja naudotis (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas). Vis dėlto teisė gauti informaciją nėra absoliuti. Pagal Konstitucinio Teismo praktiką, informacijos laisvės ribojimai gali būti nustatomi tik įstatymu, tačiau Konstitucija neužkerta kelio kai kurių su informacijos gavimu ir skleidimu susijusių santykių reguliuoti ir įstatymų įgyvendinamaisiais teisės aktais. Šiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris nebūtų grindžiamas Konstitucija ir įstatymais arba kuris konkuruotų su įstatymų nustatytuoju (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimai).

Asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ir viešųjų įstaigų informaciją ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas, įgyvendinimo priemones ir tvarką nustato Teisės gauti informaciją įstatymas. Vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus.

VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, jog viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.

Bendrus asmenų prašymų, pateiktų viešojo administravimo institucijoms, nagrinėjimo reikalavimus ir tvarką nustato Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Aptarnavimo taisyklės). Vadovaujantis Aptarnavimo taisyklių 32 punktu prašymai ir skundai, išskyrus prašymus ir skundus, į kuriuos Taisyklių 18 punkte nustatyta tvarka galima atsakyti iš karto arba ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytus terminus. 35 punkte reglamentuota, jog prašymus ar skundus institucijos nagrinėja ir į juos atsako pagal teisės aktais joms nustatytą kompetenciją. 36 punktas numato, jog priimant ar priėmus asmens prašymą ar skundą, adresuotą vienai institucijai, paaiškėja, kad prašyme ar skunde nurodyti klausimai yra priskirtini ir kitų institucijų kompetencijai, prašymą ar skundą gavusi institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos persiunčia jo kopiją kitoms institucijoms nagrinėti pagal jų kompetenciją (jei asmens prašymas ar skundas pateikiamas užsienio kalba Taisyklių 25 punkte nustatytu atveju, prie persiunčiamos jo kopijos pridedamas institucijos parengtas neoficialus šio prašymo ar skundo vertimas į valstybinę kalbą). Kitos institucijos, gavusios persiųstą asmens prašymą ar skundą, jį nagrinėja pagal savo kompetenciją ir atsako asmeniui, pridėdamos atsakymo kopiją prašymą ar skundą persiuntusiai institucijai. 37 punkte numatoma, jog prašymą ar skundą, kai jis adresuotas kelioms institucijoms ir kai prašyme ar skunde nurodyti klausimai priskirtini kelių institucijų kompetencijai, nagrinėja kiekviena prašymą ar skundą gavusi institucija pagal savo kompetenciją ir asmeniui į jį atsako, pridėdama atsakymo kopijas kitoms prašymą ar skundą nagrinėjusioms institucijoms.

Registrų centras, gavęs prašymą, vadovaudamasis atsakingo valdymo principais ir kitais iš jo išplaukiančiais principais, kaip viešojo administravimo institucija, turėjo reaguoti į prašymą tinkamai ir teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka imtis atitinkamų veiksmų, siekiant reaguoti į pareiškėjo nurodomus VšĮ (duomenys neskelbtini) pažeidimus. Juolab, kad pareiškėjas aiškiai buvo suformulavęs savo prašymus, t. y. ko konkrečiai prašo, apie ką informuoti ir ką paaiškinti. Tokiu būdu, teismas konstatuoja, kad Registrų centras, priimdamas skundžiamą atsakymą, nesivadovavo gero viešojo administravimo principu, atmestinai išsprendė pareiškėjo prašymą, nors turėjo veikti atidžiai ir rūpestingai.

Pastebėtina, jog proporcingumo principas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje kaip vienas iš viešojo administravimo principų, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai. Proporcingumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus (VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pažymėtina, jog administracinė atsakomybė pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį kyla už vieno iš alternatyvių nusižengimų padarymą, tame tarpe ir už juridinio asmens finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

Analizuojant bylos kontekste aktualų teisinį reguliavimą pažymėtina, kad CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nurodoma, jog įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino.