Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, jam susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamoji byla nutraukta, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį,

D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas, 2017 m. gruodžio 5 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T., mušdamas padarė žmogui nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2017 m. spalio 3 d., apie 23.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), konflikto metu, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nepilnamečiu D. Ž. ir asmeniu, kuris neturi amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, kambaryje užpuolė ir sumušė Ž. S., t. y. kiekvienas sudavė po nemažiau kaip vieną smūgį, bendrai sudavė nemažiau kaip 20 smūgių rankomis Ž. S. į galvą, krūtinę, nugarą ir kitas kūno vietas, taip nukentėjusiajam padarė poodines kraujosruvas nugaroje, bei abiejuose žastuose – nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sukėlė jam fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais V. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

D. Ž., mušdamas padarė žmogui nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2017 m. spalio 3 d., apie 23.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), konflikto metu, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. T. ir asmeniu, kuris neturi amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, kambaryje užpuolė ir sumušė Ž. S., t. y. kiekvienas sudavė po nemažiau kaip vieną smūgį, bendrai sudavė nemažiau kaip 20 smūgių rankomis Ž. S. į galvą, krūtinę, nugarą ir kitas kūno vietas, taip nukentėjusiajam padarė poodines kraujosruvas nugaroje, bei abiejuose žastuose – nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sukėlė jam fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais D. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. T. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad grįžo namo išgėręs, buvo be nuotaikos, pristojo prie auklėtojo, susistumdė, trenkė jam, vėliau atbėgo abu D.. Buvo išgėręs ir todėl įvyko konfliktas. Jis sudavė smūgius į veidą su ranka, neprisimena, kiek buvo smūgių. Konfliktas truko apie 30 minučių. Iš pradžių buvo vienas, paskui atbėgo D. Ž. ir D. T., tada jau jie pradėjo mušti. Kiek jie sudavė smūgių, jis nematė. Konfliktas pasibaigė, kai auklėtojas išbėgo į lauką ir iškvietė policiją. Po to bendravo su nukentėjusiuoju, jo atsiprašė. (duomenys neskelbtini) nebesimoko, baigė, dirba statybose, gaunu 30 Eur per dieną, gyvena su motina. Daugiau tokių konfliktų su nukentėjusiuoju ir kitais asmenimis nebuvo. Suvartotas alkoholis turėjo įtakos tokiems jo veiksmams. Blogai padarė, daugiau taip nesielgs.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. Ž. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad buvo vakaras, miegojo, išgirdo triukšmą, atbėgo ir pamatė ginčą, matė kaip V. nukrito ant stalo ir sureagavo taip, kad užpuolė auklėtoją, sudavė jam maždaug du smūgius, tada jie išsiskyrė, auklėtojas pabėgo į lauką ir viskas pasibaigė. Jis sudavė du smūgius auklėtojui rankomis, lyg į nugarą. Atbėgo kartu buvo iš D. T.. Žinoma, kad auklėtojui skaudėjo. Po to bendravo su nukentėjusiuoju, jo atsiprašė, jis atleido, atsiprašo ir dabar. (duomenys neskelbtini) centre, ten turi mokytis iki kol jam sueis 18 metų. Anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Ateityje nori baigti mokslus, pradėti dirbti. Blogai padarė, tiesiog tuo momentu taip užėjo, taip sureagavo. Gailisi dėl to, ką padarė.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis Ž. S. paaiškino, kad kaltinamiesiems atleido, buvo su jais pokalbis, pakalbėjo ir susitaikė, daugiau tokių konfliktų nebuvo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamiesiems ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis D. Ž. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), bute, kartu su G. S., D. T., ir anksčiau gyveno V. T.. Jų auklėtoja yra J. K., o vakarais nuo 17 valandos ateina kiti auklėtojai. Pas juos dirbo anksčiau toks auklėtojas Ž. S.. 2017 m. rudens metu tikslios datos nepasakys kažkurią darbo dieną kai dirbo Ž. S., reikėjo įprastai eiti miegoti apie 22 valandą, ir jis jau buvo savo kambaryje, kai išgirdo maždaug apie 23 valandą, kad kažkas mušasi ar baladojasi kitame kambaryje. Jis tada atsikėlė ir įėjo pažiūrėti, nes jis suprato, kad vyksta pas juos bute. Jis bendrajame kambaryje svetainėje pamatė, kad Ž. kovoja su V., Ž. matė, kaip numetė V. ant stalo. Tada jis nieko negalvodamas iš karto trenkė Ž. viena ranka galimai kaire ne mažiau 2 smūgių, kumščiu į nugarą. Tuomet V. buvo paleistas, nes Ž. nugriuvo ant žemes. Jis pasitraukė prie durų ir leido Ž. išeiti. G. nesikišo fiziškai į konfliktą jis stovėjo ir žiūrėjo, D. T. kiek atsimena trenkė vieną smūgį Ž., o gal daugiau jau neatsimins kiek smūgių ir kuriuo metu. Po įvykio iš V. sužinojo, kad konfliktas vyko dėl maisto, kad nebuvo padaryta vakarienė. Jis tikrai tą dieną buvo negirtas, jis negeria alkoholinių gėrimų, ir nerūko. Kambaryje po konflikto buvo sulaužytas stalas, kai V. buvo susikibęs su Ž., buvo išmėtyti dokumentai, ant žemės kambaryje buvo kraujo, nes V. vieną smūgį iš galvos sudavė Ž. į nosį. Po įvykio jis valė kraują ir tvarkė. Jis nenorėjo, kad namuose būtų tokia betvarkė. Jam tvarkytis padėjo D. G.. V. ruošėsi išeiti. Po maždaug 10 minučių atvyko policija. Jis nuėjo miegoti. Kas vyko toliau pasakyti negali. Po maždaug savaitės jis Ž. atsiprašė, jis atleido jam. Dėl padarytos veikos jis prisipažįsta ir gailisi, kad taip nutiko, nes spontaniškai sudavė smūgius, nors puikiai supranta, kad tai neleistina. Tai buvo vienintelis atvejis kada buvo fiziškai sumuštas Ž. (b. l. 78, 84, 90).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. T. parodė, kad jis iki pilnametystės gyveno (duomenys neskelbtini), ir dažnai grįždavo išgėręs namo. 2017 m. spalio pabaigoje apie 24 valandą grįžo namo ir susibarė su auklėtoju Ž. dėl kažko, net nežino dėl ko, jis grįžo girtas. Jam kažkas nepatiko ir iš karto sudavė rankos kumščiu auklėtojui į veidą, tada jie susistumdė auklėtojo kambaryje ten kur šaldytuvas. Jis buvo piktas ir gerai negali pasakyti tiksliai kiek kartų sudavė auklėtojui. Žino, kad auklėtojas jį pastūmė ir jis nukrito ant stalo, tada atbėgo Ž. ir T., jie irgi pradėjo mušti auklėtoją, kiek smūgių sudavė Ž. ir D. T., jis nematė. Auklėtojui pavyko ištrūkti ir jis pabėgo iš kambario, netgi ir iš buto. Tą vakarą jį išvežė į policiją. Kitą dieną jis grįžęs atsiprašė auklėtojo, jis atleido ir jie susitaikė. Jis prisipažįsta, kad sudavė auklėtojui smūgius rankomis kumščiais, kiek smūgių tiksliai nepasakys apie 5 galimai. Jis pripažįsta padaręs veiką ir dėl to gailisi. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su broliu S. T.. Dirba kol kas pavienius darbus kad išgyventi. Mokosi (duomenys neskelbtini) vidaus apdailos specialybėje (b. l. 129, 134, 139).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis Ž. S. parodė, kad jis dirba antrame darbe (duomenys neskelbtini), socialinio darbuotojo padėjėjas, jo darbo laikas yra nuo 17 val. iki 08 val. ryto, darbo pobūdis su nepilnamečiais, užsiimti, dėl jų socialinių įgūdžių: namų ruošoje, ruošiant pamokas, organizuojant laisvalaikio praleidimo klausimus. Dirba ir budi maždaug kas trečią parą, adresu: (duomenys neskelbtini), jaunuolių namuose, kur gyvena 5 vaikai. Tame tarpe gyvena ir V. T., kuriam šiuo metu yra 17 metų. Vaikinas yra pasimetęs, nes žino, kad greitai reiks palikti tuos namus ir jam reikės gyventi vienam. Neturi jis pastovaus darbo, jis mokosi profesinėje mokykloje, apdailininku. Bet jam sunkiai sekasi mokslai. Pagal numatytas taisykles jis turi grįžti į namus iki 22 valandos, bet dažnai nepraneša ir grįžta vėlai, jis grįžta blaivus. 2017 spalio 3 d., jis dirbo adresu: (duomenys neskelbtini), ir apie 23 valandą atėjo V. neblaivus. Iki tos dienos jie turėjo konfliktą, nes jis jam neleido valgyti sriubos prie kompiuterio. Kambaryje svetainėje kur yra kompiuteris, ir šaldytuvas, V. atėjęs iš karto priėjo prie šaldytuvo, kur atsidaręs rado dešros gabalą ir jį paėmęs be priežasties metė tą dešrą į jį, ir pataikė jam į krūtinę. Tuo metu jam neskaudėjo, tada jis priartėjo prie jo ir jį rankomis pastūmė, jis išsitraukė telefoną ir paskambino policijai 112, nes vaikinas fiziškai kibo prie jo. Jis net metė pasitaikiusią kėdę į jį, bet nepataikė, jis ją pagavo. Kai jį pastūmė, jis nenukrito. Jis atsisėdo ant kušetės. Po to, buvo daugiau smūgių rankomis, V. jam sudavė kumščiais ne mažiau 20 kartų į veidą ir krūtinę, bei kitur. Jis bandė jį sulaikyti apversti, tačiau nepavyko iš karto, tada pribėgo kiti vaikai. Paskui jis nematė kas dar jį stumdė, kumščiavo, įvykį dar matė D. Ž., 16 metų, D. T., 14 metų ir G. S., 13 metų. Tuo metu jautė skausmą, ypač nosies srityje, kai sudavė į nosį vieną smūgį jam V. su savo kakta, tada bėgo kraujas, taip pat po įvykio jam skaudėjo galvą. Po dviejų dienų kreipėsi į medikus. Buvo Didlaukio gatvėje pas ekspertus. Kai jį pargriovė jis rėkė ,,ką darai?“ Kiti vaikai nebuvo girti, tik V. buvo girtas. Kai jis atsistojo ir nuo jo ištrūko, vaikai nuo jo pasitraukė ir tada vaikščiojo po butą. Mano, kad suprato, kad atvyks policija. Po maždaug pusės valandos atvyko patruliai. Tą pačią dieną patruliai iškvietė greitąją, jis atsisakė atvykti, apie įvykį pranešė savo direktoriui. Jis paėmė raktus ir išėjo į kiemą laukti policijos, vaikai liko bute užrakinti. Anksčiau kiek dirbo V. fiziškai nekibo prie jo. Buvo tik konfliktas dėl sriubos valgymo prie kompiuterio. Bute niekas nebuvo sugadinta. Liko tą vakarą su vaikais ir daugiau konflikto nebuvo. V. buvo vienas išvežtas į policiją. Vaikai nuėjo miegoti. Dėl padarytos veikos vaikai jo atsiprašė, ir V., jis jiems atleido. Daugiau situacija nesikartoja. Dėl fizinių sužalojimų byloje nenori būti pripažintas nukentėjusiuoju, ieškinio nereikš nei dėl moralinės, nei dėl materialinės žalos (b. l. 20). Šiuos savo parodymus Ž. S. 2018-01-08 patvirtino įvykio vietoje parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu (b. l. 30-32).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. S. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bute kartu su nepilnamečiu D. Ž., V. T. ( jau jam aštuoniolika) ir D. T.. 2017 metais maždaug prieš mėnesį ar du, apie 23 valandą vakaro, kai jis su D. Ž. buvo savo kambaryje ir miegojo kitame kambaryje įvyko konfliktas. Tą vakarą budėjo pas juos auklėtojas Ž.. Jis išgirdo kitame kambaryje garsą, kad kažkas dunda, tada jis atsibudo ir D. taip pat ir jie abu nuėjo pažiūrėti kas vyksta. Jis matė, kad Ž. mušėsi su V.. Jis matė kad Ž. gynėsi. V. buvo suimtas Ž. už krūtinės tiksliau už V. striukės ir jis buvo Ž. paguldytas ant kambaryje buvusio stalo. Tuo metu sulūžo viena stalo koja. Tuomet pribėgo D. Ž. ir jis sudavė ne mažiau 5 kartus Ž. rankomis kumščiais į Ž. strėnas. V. tada ištrūko ir paėmė rankomis už Ž. marškinių ir su savo galva trenkė į nosį. Tada pamatė, kad Ž. pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Vėliau jis sužinojo, kad Ž. nepadarė V. valgyti. Dažniausiai jie valgyti darosi patys. Kartais jiems padaro vadovai arba darosi kartu. Ž. pasakė, ką vaikai darote ir gynėsi dar, nes T. dar sudavė kelis ne mažiau 5 smūgių Ž. į strėnas. Tada nukrito Ž. ant žemės kambaryje ir tuo metu visi jie išėjo. V. buvo namo parėjęs girtas. Jie visi keturi jo kambaryje kalbėjosi kas įvyko, klausė V. dėl ko kilo konfliktas. Tuo metu pamatė, kad Ž. išbėgo iš buto ir vaikai visi liko namuose. V. liepė visiems eiti miegoti. Jis sakė, kad kaltas tik jis. D. Ž. tada puolė plauti kambarį, kad nebūtų kraujo ir kitų įkalčių. Jis nuėjo miegoti. Po maždaug 5-10 minučių atvyko policija. Jie išvežė V.. Jis tą dieną nesudavė nei vieno smūgio, jį mušė kiti trys vaikai, V. mušė rankomis Ž. ir vieną smūgį sudavė galva. Anksčiau nebuvo Ž. sumuštas (b. l. 39).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. T. parodė, kad 2017 m. tikslios datos neatsimins maždaug prieš mėnesį, kai jis buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), apie 23 valandą sukonfliktavo V. su vadovu. Jis tuo metu tvarkė tualetą. Jis išgirdo kažkas mušasi, nubėgo į kambarį ir ten pamatė, kad V. stovėjo prie šaldytuvo ir kalbėjosi su vadovu Ž., V. sakė, kad Ž. jam turi padaryti valgyti. V. tada pradėjo mušti vadovą, po to atėjo D. Ž. ir jis irgi trenkė vadovui į nugarą, D. sakė padėti, ir jis tada sudavė vadovui į nugarą kiek smūgių neatsimena, su kumščiais. Pavyko vadovui išlaisvinti jis išbėgo iš buto. Jis nuėjo į savo kambarį ir atsigulė. Kiti irgi ėjo miegoti. Kambaryje kur vyko muštynės buvo sugadintas stalas lyg tai koja nulaužta. Kaip tai įvyko negali pasakyti. Konfliktas dėl ko kilo jau neatsimena. Vadovas iš buto išbėgo sumuštu veidu, jam bėgo kraujas iš nosies. Vadovas sakė, padėkite ir baikite vaikai. Jis matė, kad V. mušė vadovą rankomis. Jis sudavė ir V. ir vadovui, nes jų negalėjo išskirti ir nežinojo gerai kaip tai padaryti. G. įvykio metu stovėjo ir žiūrėjo. Iš bėgus vadovui jis su D. apsitvarkė kas buvo išvartyta ir nuėjo miegoti (b. l. 43).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. M. parodė, kad 2017 m. spalio 3 d., patruliuojant kartu su vyr. patruliu I. M. apie 23 Val. 15 min. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), socialinis darbuotojas prašo patikrinti globotinio blaivumą. Atvykus minėtu adresu, juos lauke basas pasitiko Ž. S., kuris parodė jog vienas iš jo globotinių tai yra V. T. gim. (duomenys neskelbtini) į namus grįžo, kaip įtaria, neblaivus ir rankomis sudavė į veidą. GMP 0852 Ž. S. apžiūrėjo ir pagalbą suteikė vietoje. Nukentėjęs asmuo buvo sužalotas jam bėgo kraujas, ant veido buvo žaizda kaktoje, vizualiai kraujosruvų tuo metu nematė, veidas buvo pakankamai kraujuotas. Nukentėjęs nesakė, kad jam ką skauda, medikų jis atsisakė ir paaiškino, kad konfliktas su globotiniu įvyko dėl to, kad vaikas grįžo girtas į namus. Bute kiti vaikai buvo savo kambaryje, su jais jie nebendravo. Grumtynių požymių bute nebuvo. Sugadintų daiktų nebuvo. Dėl buvusių veiksmų Ž. S. parašė pareiškimą. V. T. buvo pristatytas į 1 PK. Pristatant spec. priemonės nepanaudotos. Nepilnametis, kuris pristatytas į 1 PK buvo neblaivus, jis sunkiai koordinavo savo veiksmus, aplinkoje sunkiai orientavosi ir nuo jo sklido alkoholio kvapas. Nepilnametis paaiškino, kad kelis kartus sudavė savo auklėtojui, nes auklėtojas valgyti nedaro ir jais nesirūpina tinkamai (b. l. 25).

2017-10-05 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 3239/2017 (01) konstatuota, kad Ž. S. padarytos poodinės kraujosruvos nugaroje bei abiejuose žastuose. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, 2-3 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai tiriamojo nurodytu laiku, t. y. 2017-10-03. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 22).

Alkotesterio pažymos kvitu nustatyta, jog 2017-10-03 23.58 val. V. T. nustatytas 1,21 promilės girtumas (b. l. 123).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamųjų teisiamajame posėdyje duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamųjų V. T. ir D. Ž. kaltė, padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog V. T. ir D. Ž. mušdami padarė žmogui nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2017 m. spalio 3 d., apie 23.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), konflikto metu, veikdami bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kuris neturi amžiaus nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, kambaryje užpuolė ir sumušė Ž. S., t. y. kiekvienas sudavė po nemažiau kaip vieną smūgį, bendrai sudavė nemažiau kaip 20 smūgių rankomis Ž. S. į galvą, krūtinę, nugarą ir kitas kūno vietas, taip nukentėjusiajam padarė poodines kraujosruvas nugaroje, bei abiejuose žastuose – nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sukėlė jam fizinį skausmą. Pažymėtina, kad kaltinamųjų veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaip matyti iš suformuluoto kaltinimo, šioje byloje V. T. ir D. Ž. nusikalstami veiksmai yra inkriminuoti kaip atlikti bendrininkų grupe kartu su nepilnamečiu D. T., kuris neturi amžiaus nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė. Kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog asmuo neturi amžiaus, nuo kurio galima būtų jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn bei atsižvelgiant į teismų praktikos nuostatas, draudžiančias nuosprendyje vartoti formuluotes, liudijančias apie dar nenuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų ir toje byloje neteisiamų asmenų kaltę padarius nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą” 3.1.3. punktas), aprašomojoje nuosprendžio dalyje, dėstant nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, teismas tokio asmens neįvardina, nurodydamas, jog V. T. ir D. Ž. veikė bendrininkų grupėje su asmeniu, kuris neturi amžiaus nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė.

Dėl BK 38 ir 93 straipsnių taikymo

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis D. Ž. ir jo gynėjas prašė nutraukti baudžiamąją bylą vadovaujantis BK 38 straipsniu, kadangi nurodė, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitaikė, naujų nusikalstamų veikų kaltinamasis nėra padaręs. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamą veiką D. Ž. padarė būdamas nepilnametis, pirmiausia turi būti įvertinta galimybė taikyti BK 93 straipsnį, reglamentuojantį nepilnamečio kaltinamojo atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos išsamiai išnagrinėtos teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-P-85/2008 nurodyta, jog: „pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų“. Minėtoje nutartyje taip pat nurodyta, kad pagal BK 93 straipsnį asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. Ž., būdamas nepilnametis – 16 metų, padarė tik vieną nesunkų nusikaltimą, dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino visiškai, gailisi, nusikalto pirmą kartą, tačiau anksčiau jo atžvilgiu jau buvo taikytos BK 93 straipsnio nuostatos ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Šios nustatytos aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad taikyti besąlyginį atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės D. Ž. atžvilgiu nebūtų tikslinga.

Visgi, pažymėtina, kad bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia griežčiausia forma – įkalinimas, bet ir tikra ar tariama socialinė pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (t. y. jauno žmogaus brandai tinkamos) priemonės, taigi jos turi pasižymėti jaunimui pritaikytais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599-976/2015). Taip pat pastebėtina, kad prokuroras baigiamojoje kalboje motyvavo bausmės skyrimą D. Ž. vien dėl to, kad D. Ž. jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Su tokiu argumentu sutikti negalima.

Baudžiamojoje teisėje įtvirtintas reikalavimas baudžiamosios teisės priemonėmis siekti teisingumo kiekvienoje baudžiamojoje byloje reiškia ir tai, kad teisingumo principas gali būti įgyvendinamas ne tik skiriant bausmes nusikalstamas veikas padariusiems asmenims. Baudžiamasis procesas turi kiek įmanoma prisidėti prie teisinės santarvės atkūrimo visuomenėje. Viena iš teisinių galimybių atkurti teisingumą ir užtikrinti nukentėjusiojo bei kaltininko interesų pusiausvyrą - kai nukentėjusiajam asmeniui yra suteikiama galimybė gauti žalos atlyginimą, jaustis saugiau ir siekti, kad būtų galutinai išspręsta įvykusio konflikto problema, o teisės pažeidėjui leidžiama įžvelgti savo elgesio priežastis, padarinius ir sąmoningai prisiimti atsakomybę, yra BK 38 straipsnyje įtvirtintas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius institutas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-386-1020/2017).

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis D. Ž. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris savo pobūdžiu laikytinas nesunkiu (BK 11 straipsnis). Teismo posėdžio metu D. Ž. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, savo poelgį vertino kritiškai, be to, pažymėtina, jog kaltinamasis ne inicijavo, o įsitraukė į jau vykusį konfliktą, taigi jo vaidmuo nebuvo nusikalstamos veikos padaryme nebuvo pagrindinis. Nukentėjusysis Ž. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog su kaltinamaisiais susitaikė, jiems atleidžia. Iš bylos medžiagos matyti, jog teisei priešingu elgesiu turtinė žala nebuvo padaryta, nukentėjusysis civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nereiškė. D. Ž. anksčiau neteistas, mokosi (duomenys neskelbtini), Mokymo įstaigos administracijos D. Ž. charakterizuojamas teigiamai (b. l. 60), administracine tvarka baustas, tačiau dėl smulkių nusižengimų (b. l. 67), jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad jis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, byloje nėra. Be to, teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos D. Ž. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas D. Ž. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.

Toks sprendimas, turint omenyje jo sąlyginį pobūdį ir galimybę jį panaikinti bei patraukti D. Ž. baudžiamojon atsakomybėn už šioje byloje konstatuotą nusikalstamą veiką, jei per 1 (vienerius) metus bus padaryta nauja nusikalstama veika, užtikrintų teisingumo interesus. Teismas nenustatė pagrindų skirti D. Ž. baudžiamojo poveikio priemones. Teismo vertinimu, vien BK 38 straipsnio taikymas sukelia kaltinamajam pakankamas teisines pasekmes, kurios numatytos šio straipsnio 3 ir 4 dalyse, o tai šios bylos kontekste laikytina pakankamomis priemonėmis siekiant pakeisti kaltinamojo D. Ž. elgesį.

D. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl bausmės skyrimo V. T.

Kaltinamojo V. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, bei į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau neteistas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, jam susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamoji byla nutraukta. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog jo atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, jo teigimu, dirba pagal individualią veiką, administracine tvarka baustas (b. l. 107-119), ir daro išvadą, kad kaltinamajam V. T. skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro pasiūlyta bausmė – laisvės apribojimas, nustatant atitinkamus įpareigojimus.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajam V. T. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Kaltinamajam V. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302-308 straipsniais,

nusprendžia:

D. Ž. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju Ž. S. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

D. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. T. laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.

V. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.