Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Indrei Žilinskienei, dalyvaujant prokurorei Džiuljetai Grigienei, kaltinamajam R. M., jo gynėjai advokatei A. R. M., civilinis ieškovo atstovui A. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šakių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, jo teigimu turi tris vaikus, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, nuo 2013 m. kovo 1 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, jo teigimu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), teistas: 2010 m. balandžio 30 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. – 10 parų areštu; 2012 m. kovo 20 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d., 253 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2014 m. gegužės 21 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. – 6 MGL (780 Lt) bauda, baudos nesumokėjęs; 2014 m. birželio 27 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams ir 6 MGL (780 litų) bauda, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. , 187 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. 2014 m. gegužės 10 d., apie 23.00 valandą, Kauno geležinkelio stoties teritorijoje, esančioje A. Juozapavičiaus pr. 144, Kaune, tyčia pjūklu nupjovė 88 metrus uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio ryšių kabelio, tai yra tyčia sugadino svetimą turtą, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ padarė 4800 litų turtinę žalą;

be to, jis 2014 m. gegužės 12 d., apie 4.00 valandą, Kauno geležinkelio stoties teritorijoje, esančioje A. Juozapavičiaus pr. 144, Kaune, pjūklu nupjovė ir pagrobė 88 metrus uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio 3828 litų vertės ryšių kabelio.

Kaltinamasis R. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, pilnai sutiko su prokurorės nurodytomis aplinkybėm, ir parodė, kad važiavo dviračiu, buvo savaitgalis, apie 23 val. pamatė kabelius, mėtė maži gabaliukai, geležinkelio stotyje. Kažkiek nupjovė, pradėjo vynioti, atvažiavo traukinys ir paliko susuktus kabelius ant žvyro krūvos. Po dviejų dienų atėjo, žiūri tie kabeliai guli, pasiėmė maišą, įdėjo, nuvežė į Šančius. Ten gyvena kaimynas. Jo paprašė, kad kaimynas nuvežtų į „skubkę“ priduoti. Jis atvežė 40 litų. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Su pateiktu ieškiniu sutinka.

Kaltinamasis R. M. apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė (37, 42, 43 b. l.), kad 2014 m. gegužės 10 d., apie 23.00 valandą, laiko tiksliau negali pasakyti, neprisimena, Kauno geležinkelio stoties teritorijoje, metaliniu pjūklu nupjovė ant žemės gulėjusius du kabelius. Kabelius pastebėjo eidamas pro šalį. Ta teritorija, kurioje buvo kabeliai, nebuvo aptverta. Į ją galima buvo nekliudomai patekti. Jokių užrašų apie saugomą teritoriją nebuvo. Kabelius nupjovė dvejose vietose. Gali būti kad bendras kabelių ilgis galėjo būti apie 80 metrų. Kabeliai gulėjo ant žvyro, jie juodos spalvos. Jie nebuvo užkasti. Toje vietoje vyko geležinkelio remonto darbai. Kabeliai buvo šiek tiek storesni nei pieštukas, juos norėjo pagrobti, nes norėjo parduoti į metalo supirktuvę. Žinojo, kad kabelių viduje yra varis. Tada kabelio nepavyko pagrobti. Nupjautus kabelius paliko ant žemės. Kitą naktį, tai yra 2014 m. gegužės 12 d., apie 04.00 valandą, tiksliai laiko negali pasakyti, neprisimena, sugrįžo prie paliktų kabelių. Tuos pačius kabelius, kuriuos nupjovė sukišo į maišą. Kabeliai galėjo sverti apie 15 kilogramų. Maišą su kabeliais padėjo prie krūmų. Po to, teritorijoje rado vežimėlį. Maišą su kabeliais sudėjo ant vežimėlio ir nuvežė į apleistą pastatą. Tame pastate jis nudegino plastmasinę izoliaciją nuo kabelių. Liko variniai laidai. Tada su dviračiu prie jo atvažiavo pažįstamas R. A. ir jis į R. A. kuprinę sukrovė kabelių varinius laidus. Tada su R. A. susitarė, kad jis varį nuveš į metalo supirktuvę ir parduos. Jie visai nesusitarė, kaip pinigus dalinsis. Jis pats pažadėjo atvežti pinigų. Po kelių valandų, kai buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), su dviračiu atvažiavo R. A., kuris jam padavė 40 litų. Pinigai buvo už parduotą varį. Kiek iš viso pinigų gavo R. A., nežino. Nusikaltimus įvykdė vienas. Grobė varinius kabelius, nes pinigų reikėjo pargyvenimui.

Kaltinamajam R. M. pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be paties prisipažinimo, R. M. kaltė yra visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Liudytojas M. K. ikiteisminio tyrimo metu (30 b. l.) nurodė, kad jis yra uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovas. Kai įmonė atliko darbus Kauno geležinkelio stoties teritorijoje, laikotarpyje nuo 2014 m. gegužės 9 d., 17.00 val., iki 2014 m. gegužės 10 d., 07.00 val., buvo pagrobtas 41 metras kabelio. Kabelis buvo varinis. Vieta, kurioje buvo atliekami darbai nebuvo aptverta, tačiau įrengtos vaizdo stebėjimo kameros.

Liudytojo A. A. ikiteisminio tyrimo metu (31 b. l.) nurodė, kad jis yra uždarosios akcinės bendrovės „Vyčio komisarai“ vykdomasis direktorius. Jo vadovaujama įmonė nesaugojo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ objekto Kauno geležinkelio sotyje.

Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pranešimu (5 b. l.) nustatyta, kad 2014 m. gegužės 9 d., apie 07.00 val., buvo pastebėta, kad Kauno geležinkelio stotyje yra sugadinti esami ryšių kabeliai - nukirsta 6 vietose ir pavogti apie 88 m. kabelio.

Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu (12 b. l.) nustatyta, kad dėl kabelio pagrobimo iš objekto Kauno geležinkelio stotyje padaryta 8626,00 litų žala.

Įvykio vietos apžiūros protokolu (26 - 29 b. l.) nustatyta, kad įvykio vieta - A. Juozapavičiaus pr. 144, Kaune.

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu (44 - 48 b. l.) nustatyta, kad R. M. patvirtino savo parodymus ir parodė vietą , kurioje buvo kabeliai, kurioje juos nupjovė, į kur juos sukrovė ir iš kurios vietos pagrobė, pastatą, kuriame nudegino nuo kabelių izoliaciją.

Uždarosios akcinės bendrovės „Gelsauga“ raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (22 b. l.) nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „Gelsauga“ nėra sudariusi sutarties su uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos sutarčių ir vykdomų objektų „Geležinkelio linijos Kaišiadorys - Kybartai geležinkelio ruože Kaunas - Jiesia rekonstrukcijos (4 statinys) nesaugo.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato vyresniojo tyrėjo V. J. tarnybiniu pranešimu (25 b. l.) nustatyta, kad vaizdo įrašas yra nereikšmingas, nes jis peržiūrėjęs jį nustatė, kad vaizdo kameros nefiksavo tos vietos, kur įtariamasis R. M. nukirpo ir pagrobė kabelius.

Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Slapta ir atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, R. M. veika pasireiškė tyčia, jis suvokė, kad grobia svetimą turtą, numatė, kad turto savininkui bus padaryta žala ir norėjo šį turtą užvaldyti. Kad pagrobtų svetimą turtą R. M. suvokdamas, kad jis gadina svetimą turtą, pjūkleliu nupjovė dalį kabelio ir tokiu būdu sugadino svetimą turtą, padarydamas turto savininkui turtinę žalą. Sugadinto turto vertė – 10439,88 litai. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 str., svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas yra laikomas nusikaltimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. tik tada, kai sunaikinto ar sugadinto turto vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos.

Kaltinime nurodoma, kad R. M. 2014 m. gegužės 12 d., apie 04.00 valandą, Kauno geležinkelio stoties teritorijoje, esančioje A. Juozapavičiaus pr. 144, Kaune, pjūklu nupjovė ir pagrobė 88 metrus uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio 3828 litų vertės ryšių kabelio. Teismo neginčitinai nustatyta, kad ryšių kabelį jis nupjovė 2014 m. gegužės 10 d., apie 23.00 valandą, o 2014 m. gegužės 12 d., apie 04.00 valandą, pagrobė, todėl iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad R. M. 2014 m. gegužės 12 d., apie 04.00 valandą, Kauno geležinkelio stoties teritorijoje, esančioje A. Juozapavičiaus pr. 144, Kaune, pjūklu nupjovė ryšių kabelį.

Kaltinamasis R. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., 187 str. 1 d. ir jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai bei įrodytos virš aptartų įrodymų visuma.

Uždaroji akcinė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 10439,88 litų civilinį ieškinį (15 b. l.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kaltinamasis teisme pilnai sutiko su ieškiniu, sumos neginčijo ir pažadėjo žalą atlyginti. Ieškinio dydis pagrindžiamas byloje esančiais dokumentais(16, 17 b. l.), todėl dėl ieškinio dydžio ir pagrįstumo teismas neturi pagrindo abejoti. R. M. pripažinus kaltu dėl minėtos vagystės bei svetimo turto sugadinimo įvykdymo, ikiteisminio tyrimo metu nurodyta žala pagrįsta ir civilinis ieškinys 10439,88 litų bendrai sumai yra tenkintinas pilnai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 str. 1 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš principo galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto R. M..

Teismas įvertina asmens turtinę padėtį, t. y. tai, jog R. M. jokio turto neturi (žinių, kad turėtu turto nėra), nedirba, jo teigimu turi tris vaikus, bylos duomenimis du (55 b. l.), šioje byloje iš jo yra priteistinas didelės sumos civilinis ieškinys, jam gresia tik realus laisvės atėmimas, kas rodo, kad artimiausiu metu jis nebus pajėgus finansiškai net ir šio ieškinio atlyginti, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos 131,32 eurų sumai yra nepriteistinos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

Teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia ir į bausmės tikslus, nustatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d., t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas du tyčiniai nesunkus nusikaltimai), kaltės formą (abu nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (abu nusikaltimai padaryti siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamų veikų stadiją (abi nusikalstamos veikos baigtos), kaltinamojo asmenybę. R. M. teistas (64 - 71 b. l.), administracine tvarka baustas (59 - 63 b. l.), viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos ligoninės Aleksoto skyriuje neregistruotas (54 b. l.), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (53 b. l.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atkreiptinas dėmesys, kad R. M. teisiamas jau penktą kartą, kas rodo, kad jis linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikaltimas veikas, naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą taip pat už tyčinius nusikaltimus, kas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 str. 1 d. vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, o pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus kitas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 str.), teismas sprendžia, kad švelnesnių bausmės rūšių R. M. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus griežtą bausmės rūšį bei asmens padarytą veiką individualizuojančią jos trukmę, todėl už kaltinamajam skirtina inkriminuojamų straipsnių sankcijoje numatyta griežčiausia - terminuoto laisvės atėmimo - bausmės rūšis, bausmės dydį nustatant atsižvelgus į virš aptartas aplinkybes.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ str. 1 d., baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė R. M. neskirta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 112 str., 115 str., 272 str., 273 str., 291 str., 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d., 312 str., 313 str.,

nusprendžia:

R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. ir nuteisti jį 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) galutinę bausmę – 1 (vienerius ) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2014 m. birželio 27 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo ir 6 MGL (780 litų) bausme ir R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) skirti galutinę subendrintą bausmę 2 (du) metus laisvės atėmimo ir 6 MGL, t. y. 225 (dviejų šimtų dvidešimt penkių) eurų bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti pagal 2014 m. birželio 27 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį atliktos bausmės dalį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 163281914, naudai 10439,88 (dešimt tūkstančių keturis šimtus trisdešimt devynis litus litų 88 cnt.), t. y. 3023,60 (trys tūkstančius dvidešimt trys eurus 60eurocentų) eurų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų 131,32 eurų išlaidų advokato darbui apmokėti iš R. M. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.