Kauno apygardos teismo nutartis

2015-08-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1485-327/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-02-03Kauno apylinkės teismas
  2. T-1453-825/2015Nutartis · 2015-06-30Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2015-08-06Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-06
Bylos Nr.
1S-1485-327/2015
Teisminio proceso Nr.
1-23-1-00419-2014-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nuteistasis
R. M.
Byla Nr. 1S-1485-327/2015
Proceso Nr. 1-23-1-00419-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.1.; 1.1.8.1.; 1.1.8.14.; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas V. P., neren­giant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo R. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutarties, kuria nuteistojo R. M. prašymas dėl baus­mės sušvelninimo (bausmės vykdymo atidėjimo taikymo) atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nuosprendžiu R. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. ir nu­teistas subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos na­muo­se. Vadovaujantis BK 64¹ str. bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant R. M. vie­ne­rių metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. šiuo nuosprendžiu R. Mu­reikai paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nuos­pren­džiu paskirta vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo ir 6 MGL (780 litų) bausme, R. Mu­rei­kai nustatant galutinę subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę su 6 MGL, t. y. 225 (dviejų šimtų dvidešimt penkių) eurų bauda. Į bausmės laiką įskaityta pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendį atliktos bausmės dalis.

Kauno apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo R. M. prašymas sušvelninti jam pas­kirtą bausmę, vadovaujantis naujai įsigaliojusia BK 75 str. redakcija, tačiau Kauno apylinkės teis­mas 2015 m. birželio 30 d. nutartimi nuteistojo prašymą atmetė.

Šalies argumentai

Skunde apygardos teismui nuteistasis R. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą – jo prašymą dėl bausmės su­švelninimo, vadovaujantis naujai įsigaliojusiomis BK 75 str. nuostatomis, tenkinti. Nuteistojo tei­gi­mu, jis yra atlikęs daugiau nei pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nuobaudų neturi, lanko anoniminių alkoholikų grupę, yra dirbantis, atlikdamas bausmę laisvės atėmimo vietoje mo­kėsi, lanko įvairius papildomus užsiėmimus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. M. skundas atmetamas.

2015 m. kovo 24 d. (2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554) įsigaliojo nauja BK 75 str. 1 d. redakcija, pagal kurią asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Ankščiau galiojusi aptariamo straipsnio redakcija numatė bausmės vykdymo atidėjimo ins­ti­tuto taikymo galimybę tik asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo bausme už vieną ar kelis nesun­kius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau nei še­šeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Tokiu būdu, nauja BK 75 str. re­dak­cija leidžia taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą ir tiems asmenims, kurie pripažįstami kal­tais už sunkių tyčinių nusikaltimų padarymą.

Šių duomenų kontekste analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą baudžiamosios bylos me­džiagą matyti, kad 2015 m. vasario 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu R. M. buvo pri­pažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, įtvirtintas BK 178 str. 1 d. ir 187 str. 1 d., kurios, su­tinkamai su BK 11 str. nuostatomis, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Už aptariamų nusikalstamų veikų padarymą R. M. buvo paskirta subendrinta vienerių metų šešių mėnesių lais­vės atėmimo bausmė, ją sumažinus BK 64¹ str. pagrindu, nustatyta sumažinta vienerių metų lais­vės atėmimo bausmė. Vertinant šias aplinkybes matyti, kad net ir galiojant senajai BK 75 str. re­dak­cijai R. M. buvo galimybė nuosprendžio priėmimo metu taikyti komentuojamo straips­nio nuostatas.

Pažymėtina tai, kad įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti as­menis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar ap­riboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, numatydamas galimybę atidėti bausmės vykdymą nuteistojo atžvilgiu, įtvirtino esminę sąlygą, kurios nebuvimas apriboja galimybę asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, t. y. kai teismas, skirdamas bausmę, nenustato, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybę įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas (nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan., kas suponuoja išvadą, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vadovaujamasi ne tik BK 75 str. nuostatomis, bet ir bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41 str., 54 str.) bei kitomis baudžiamojo įstatymo normomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nuosprendžio turinio, teismas, skirdamas R. M. bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį (2 nesunkūs nusikaltimai), kal­tininko kaltės formą (nusikaltimai padarytas tiesiogine tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tiks­lus (abu nusikaltimai padaryti siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamų veikų stadiją (abi nu­si­kalstamos veikos baigtos). Įvertino ir R. M. asmenybę – ankščiau teistas penkis kartus, nau­ją tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, dėl ko pripažino R. M. recidyvistu BK 27 str. 1 d. prasme. Atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nu­si­kaltimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), bei jo atsakomybę sunkinančių aplin­kybių nebuvimą, ko pasėkoje, nuteistojo atžvilgiu skyrė realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Vertindamas išdėstytas R. M. asmenybę bei jo įvykdytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad švelnesnių bausmės rūšių R. M. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, todėl bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 str., nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti tik paskyrus R. M. realią laisvės atėmimo bausmę.

Aptartų duomenų visuma aukštesniajam teismui leidžia iš esmės pritarti pirmosios instan­ci­jos teismo išvadoms dėl BK 75 str. nuostatų netaikymo nuteistajam R. M., kartu pažymint, kad bausmės vykdymo atidėjimas vis tik yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neat­lie­ka­ma, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. Šiuo aspektu akcentuotina ir tai, kad BK 75 str. nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Dėl to, net ir esant for­ma­liems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė minėto straipsnio taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Be to, vertinant R. M. skunde išdėstytas aplinkybes dėl jo elgesio laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, pabrėžtina, kad sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo ins­ti­tuto taikymo nuteistojo atžvilgiu, vertinamos tik tos aplinkybės, kurios egzistavo peržiūrimo apkal­ti­namojo nuosprendžio priėmimo metu, todėl tai, kiek pasikeitė nuteistojo elgesys ar jo padėtis jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, nagrinėjamu atveju BK 75 str. nuostatų taikymui reikšmės neturi. Esant nuteistojo nurodytoms aplinkybėms, jo atžvilgiu taikytinos ne BK 75 str., o esant pagrindui – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatos, reglamentuojančios nuteistojo lygtinio paleidimo galimybę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. bir­že­lio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje pakankamai išsamiai nurodyti nuteistojo prašymo neten­kinimo motyvai, ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo argumentais teisinio pagrindo nėra, todėl skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo R. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas V. P.