- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-06
- Bylos Nr.
- 1S-1485-327/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-1-00419-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nuteistasis
- R. M.
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas V. P., nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo R. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutarties, kuria nuteistojo R. M. prašymas dėl bausmės sušvelninimo (bausmės vykdymo atidėjimo taikymo) atmestas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nuosprendžiu R. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. ir nuteistas subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64¹ str. bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant R. M. vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. šiuo nuosprendžiu R. Mureikai paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo ir 6 MGL (780 litų) bausme, R. Mureikai nustatant galutinę subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę su 6 MGL, t. y. 225 (dviejų šimtų dvidešimt penkių) eurų bauda. Į bausmės laiką įskaityta pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendį atliktos bausmės dalis.
Kauno apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo R. M. prašymas sušvelninti jam paskirtą bausmę, vadovaujantis naujai įsigaliojusia BK 75 str. redakcija, tačiau Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 30 d. nutartimi nuteistojo prašymą atmetė.
Šalies argumentai
Skunde apygardos teismui nuteistasis R. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą – jo prašymą dėl bausmės sušvelninimo, vadovaujantis naujai įsigaliojusiomis BK 75 str. nuostatomis, tenkinti. Nuteistojo teigimu, jis yra atlikęs daugiau nei pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nuobaudų neturi, lanko anoniminių alkoholikų grupę, yra dirbantis, atlikdamas bausmę laisvės atėmimo vietoje mokėsi, lanko įvairius papildomus užsiėmimus.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. M. skundas atmetamas.
2015 m. kovo 24 d. (2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554) įsigaliojo nauja BK 75 str. 1 d. redakcija, pagal kurią asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Ankščiau galiojusi aptariamo straipsnio redakcija numatė bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo galimybę tik asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo bausme už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau nei šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Tokiu būdu, nauja BK 75 str. redakcija leidžia taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą ir tiems asmenims, kurie pripažįstami kaltais už sunkių tyčinių nusikaltimų padarymą.
Šių duomenų kontekste analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad 2015 m. vasario 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu R. M. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, įtvirtintas BK 178 str. 1 d. ir 187 str. 1 d., kurios, sutinkamai su BK 11 str. nuostatomis, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Už aptariamų nusikalstamų veikų padarymą R. M. buvo paskirta subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją sumažinus BK 64¹ str. pagrindu, nustatyta sumažinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vertinant šias aplinkybes matyti, kad net ir galiojant senajai BK 75 str. redakcijai R. M. buvo galimybė nuosprendžio priėmimo metu taikyti komentuojamo straipsnio nuostatas.
Pažymėtina tai, kad įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, numatydamas galimybę atidėti bausmės vykdymą nuteistojo atžvilgiu, įtvirtino esminę sąlygą, kurios nebuvimas apriboja galimybę asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, t. y. kai teismas, skirdamas bausmę, nenustato, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybę įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas (nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan., kas suponuoja išvadą, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vadovaujamasi ne tik BK 75 str. nuostatomis, bet ir bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41 str., 54 str.) bei kitomis baudžiamojo įstatymo normomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.
Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nuosprendžio turinio, teismas, skirdamas R. M. bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį (2 nesunkūs nusikaltimai), kaltininko kaltės formą (nusikaltimai padarytas tiesiogine tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (abu nusikaltimai padaryti siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamų veikų stadiją (abi nusikalstamos veikos baigtos). Įvertino ir R. M. asmenybę – ankščiau teistas penkis kartus, naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, dėl ko pripažino R. M. recidyvistu BK 27 str. 1 d. prasme. Atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ko pasėkoje, nuteistojo atžvilgiu skyrė realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Vertindamas išdėstytas R. M. asmenybę bei jo įvykdytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad švelnesnių bausmės rūšių R. M. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, todėl bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 str., nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti tik paskyrus R. M. realią laisvės atėmimo bausmę.
Aptartų duomenų visuma aukštesniajam teismui leidžia iš esmės pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl BK 75 str. nuostatų netaikymo nuteistajam R. M., kartu pažymint, kad bausmės vykdymo atidėjimas vis tik yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. Šiuo aspektu akcentuotina ir tai, kad BK 75 str. nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Dėl to, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė minėto straipsnio taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Be to, vertinant R. M. skunde išdėstytas aplinkybes dėl jo elgesio laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, pabrėžtina, kad sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo nuteistojo atžvilgiu, vertinamos tik tos aplinkybės, kurios egzistavo peržiūrimo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu, todėl tai, kiek pasikeitė nuteistojo elgesys ar jo padėtis jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, nagrinėjamu atveju BK 75 str. nuostatų taikymui reikšmės neturi. Esant nuteistojo nurodytoms aplinkybėms, jo atžvilgiu taikytinos ne BK 75 str., o esant pagrindui – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatos, reglamentuojančios nuteistojo lygtinio paleidimo galimybę.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje pakankamai išsamiai nurodyti nuteistojo prašymo netenkinimo motyvai, ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo argumentais teisinio pagrindo nėra, todėl skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo R. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.