Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamosios bylos Nr. 1A-290-478-2014

Teisėja Danguolė Urbanavičienė Teisminio proceso Nr. 1-70-1-00170-2011-1

2014 m. balandžio 1 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Albino Antanaičio ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Raudeliūnienei, nuteistojo R. S. gynėjui Vincui Pacevičiui, nukentėjusiosios A. D. atstovei advokatei Vidutei Tiškuvienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal BK 144 straipsnį – 40 parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, R. S. uždrausta 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Nukentėjusiosios A. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, jos naudai priteisiant iš R. S. 60 000 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Iš R. S. A. D. priteista 5 000 Lt jos turėtų išlaidų byloje dalyvavusio advokato paslaugoms apmokėti.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) vykdančio veiklą Lietuvos Respublikoje per (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialą, civilinis ieškinys tenkintas visiškai, priteisiant iš R. S. 17 390,39 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 4 dalį, 144 straipsnį už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, kai dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2011 m. rugpjūčio 9 d., apie 22 val. 05 min., kelio Druskininkai – Leipalingis – Seirijai 1-ame kilometre, vairuodamas automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą D. S. vardu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 133, 134 punktų reikalavimus, t. y. privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, vairuodamas transporto priemonę neblaivus (nustatytas 1,82% promilių girtumas), artėdamas prie ta pačia kryptimi važiavusios dviratininkės A. D., nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio, meteorologines sąlygas, matomumą, kad galėtų suvaldyti ir sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, iškilus grėsmei eismo saugumui nesulėtino greičio, nesustabdė transporto priemonės, nesiėmė visų atsargumo priemonių nesukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, dėl ko nesuvaldęs automobilio partrenkė dviratininkę A. D., tuo padarydamas jai sunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų – galvos smegenų ligos, ūmaus periodo, vidutinio sunkumo formos, galvos smegenų sukrėtimo-sumušimo nukentėjusioji A. D. neteko daugiau nei trisdešimt procentų bendro darbingumo.

Be to, R. S. tuo pat metu ir toje pačioje vietoje, eismo įvykio metu sukėlęs pavojų nukentėjusiajai A. D., kai grėsė pavojus jos gyvybei, turėdamas galimybę suteikti A. D. pagalbą, jai nepagelbėjo ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.

Be to, skunde nurodoma ir tai, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog priteisiant neturtinės žalos atlyginimo dydį atsižvelgta į teismų praktiką, tačiau apeliantas, išanalizavęs nuosprendyje nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, atkreipia dėmesį, jog baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167/2011 nurodytos aplinkybės nepatvirtina jam teismo priteistos sumos (68 632 Lt); baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2010 ir Nr. 2K-511/2008 aplinkybės taip pat nėra tapačios nagrinėjamai bylai, nes jose nukentėjusiesiems nustatyti daug sunkesni padariniai; baudžiamojoje byloje Nr. 2K-556/2008 nukentėjusiąja pripažinta mažametė, todėl ši byla taip pat nėra tapati ar labai panaši į nagrinėjamą bylą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį šioje byloje, nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos šios kategorijos bylose už analogiškas veikas.

Skunde R. S. teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.254 straipsnio 2 d. nuostatas, todėl civilinio ieškinio klausimą išsprendė neteisingai. Skundžiamo nuosprendžio turinys rodo, kad nukentėjusiajai A. D. padarytos neturtinės žalos dydis įvertintas 60 000 Lt suma. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), vykdanti veiklą Lietuvos Respublikoje per (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialą, sumokėjo nukentėjusiajai A. D. 8 632 Lt dydžio draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti. Teismui, nustačius, kad nusikaltimu buvo padaryta didesnė nei draudimo bendrovės atlyginta neturtinė žala, vadovaudamasis CK 6.254 straipsnio 2 d., privalėjo priteisti tik tą neturtinės žalos atlyginimo sumą, kuri viršija draudimo bendrovės pareigos apimtis.

Dėl išdėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per didelis ir turi būti sumažintas iki 30 000 Lt. Tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas šioje byloje atitinka CK 6.250 straipsnio įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei susiformavusią teismų praktiką analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2011, 2K-370/2012, 2K-299/2012, 2K-554/2012, 2K-149/2013 ir kt.). Įvertinus tai, kad 8 632 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajai yra atlyginusi draudimo bendrovė, nukentėjusiajai priteistina 21 368 Lt neturtinei žalai atlyginti (8632 Lt + 21 368 Lt = 30 000 Lt).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas nuteistojo R. S. skundą palaikė ir prašė tenkinti. Prokurorė ir nukentėjusiosios atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiajai A. D. priteistos neturtinės žalos dydžiu ir prašo nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka ir įvertinusi byloje esančią medžiagą, su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais sutinka tik iš dalies.

Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė – neatsargiais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas R. S. nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį nustatė vadovaudamasis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Teismas išvardijo visus reikšmingus nukentėjusiajai A. D. padarytos neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, esminiais iš jų laikydamas žalos pasekmes ir dėl to patirtus bei vis dar patiriamus dvasinius išgyvenimus.

Byloje surinkti duomenys patvirtina, jog iki eismo įvykio, kurio metu ji patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, A. D. buvo sveika ir darbinga, o dėl 2011-08-09 eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ją ištiko koma, trukusi ilgiau nei 10 valandų, ji beveik dvi savaites buvo gydoma ligoninėje, vėliau - mėnesį laiko sanatorijoje, po to gydymas buvo tęsiamas ambulatoriškai. Teismo medicinos eksperto išvada patvirtina, kad A. D. eismo įvykio metu padarytas sveikatos sutrikdymas vertintinas kaip sunkus (t. 2, b. l. 103-124), ji iki šiol tęsia gydymą dėl patirtos galvos traumos pasekmių. Po patirtos traumos nukentėjusiajai atsinaujino epilepsijos priepuoliai, kurie prieš tai apie 6 metus nesikartojo, antiepilepsinių preparatų ji nevartojo apie 3 metus iki traumos. Nors po traumos atsiradęs epileptinis sindromas gali būti tiek tiesioginė traumos pasekmė, tiek anksčiau diagnozuotos epilepsijos tąsa (t. 2, b. l. 103-124), tačiau akivaizdu, kad patirta trauma turėjo įtakos epilepsijos atsinaujinimui. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų A. D. gyvenimo kokybė ženkliai suprastėjo, ji ilgą laiką buvo priklausoma nuo artimųjų, jai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga, nukentėjusioji negalėjo ir iki šiol negali pilnai pasirūpinti dviem mažamečiais vaikais, jai pačiai vis dar reikalinga nuolatinė artimųjų pagalba.

Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nukentėjusioji dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė ypatingas fizines kančias, kentė didelius skausmus, patyrė emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, iki šiol tęsiamas jos gydymas ir nėra aišku, ar nukentėjusioji ateityje galės gyventi pilnavertį gyvenimą. Eismo įvykio metu patirti sužalojimai turėjo esminės neigiamos reikšmės ne tik nukentėjusiosios gyvenimo kokybei, bet ir darbinei veiklai. Nors iš byloje esančių darbingumo lygio pažymų matyti, kad netekto darbingumo lygis palaipsniui mažėjo, tačiau nuo 2013-05-27 iki 2015-05-26 jai nustatytas 50 procentų netektas darbingumas (t. 3, b. l. 159), ji negali dirbti darbo, susijusio su stovėjimu, vaikščiojimu, rankų judesiais, dirbti su mechaniniais įrenginiais, vairuoti transporto priemones (t. 3, b. l. 160), taigi, A. D. įsidarbinimo galimybės yra ženkliai ribotos, o netekto darbingumo pensija sudaro tik 299,36 litus (t. 3, b. l. 163-169), taigi, ji yra finansiškai priklausoma nuo artimųjų. Apeliacinio skundo motyvas, jog A. D. nustatomas vis didesnis darbingumo lygis rodo, kad ateityje po įvykio atsiradę liekamieji reiškiniai išnyks, tėra tik prielaida, kadangi iš nukentėjusiosios atstovės pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusioji vis dar gydosi (t. 4, b. l. 54-55), o iki pat 2015-05-26 jai nustatytas 50 procentų nedarbingumo lygis rodo, kad nukentėjusioji avarijos pasekmes jaučia iki šiol ir jaus ateityje.

Teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, jog iš dalies ir pati nukentėjusioji, elgdamasi neatsargiai, prisidėjo prie eismo įvykio kilimo, į tai, jog R. S. nusikalstamą veiką padarė neatsargiai, tačiau taip pat įvertintina ir aplinkybė, jog eismo įvykį R. S. sukėlė neblaivus (nustatytas 1,82% promilių girtumas) ir iš eismo įvykio pasišalino, nesuteikdamas nukentėjusiajai pagalbos, nors turėjo galimybę tai padaryti.

Pažymėtina, jog, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nustatydamas neturtinės žalos dydį A. D., pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos šios kategorijos bylose, kadangi nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 30 000 Lt iki 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-556/2008, 2K-181/2010 ir kt.).

Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvu, jog, įvertinus tai, kad 8632 Lt sudarančią neturtinės žalos dalį nukentėjusiajai yra atlyginusi draudimo bendrovė, iš nuteistojo priteistinas neturtinės žalos dydis šia dalimi mažintinas (CK 6.254 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo pateiktas pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis nukentėjusiosios A. D. patirtas išlaidas dėl teisinių paslaugų teikimo apeliaciniame procese. Iš šio kvito matyti, kad nukentėjusioji A. D. advokatei Vidutei Tiškuvienei už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 600 (šešis šimtus) litų. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, nusistovėjusių teisinių paslaugų įkainius, teisinei pagalbai teikti skirtą darbo laiką, sprendžia, kad nukentėjusiosios turėtų išlaidų suma teisinėms paslaugoms apeliaciniame procese nėra aiškiai per didelė, todėl, vadovaujantis LR BPK 106 str. 2 d. nuostatomis, turi būti priteista iš nuteistojo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutarė:

Nuteistojo R. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendį pakeisti. Priteisti iš R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. D. 51 368 Lt (penkiasdešimt vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt aštuonis litus) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 600 (šešis šimtus) litų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.