Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2022-11-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-700-791/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-11-28
Bylos Nr.
1-700-791/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11696-2022-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
L. A.
Nukentėjusysis
J. J., V. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-700-791/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11696-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.13; 1.1.10.1; 1.2.14.1.2.2; 2.1.8; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 28 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja V. D.,sekretoriaujant E. B.,dalyvaujant prokurorei J. Š.,kaltinamajam L. A.,nukentėjusiesiems J. J. ir V. L.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, nevedęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2019 m. gruodžio 11 d. Alytaus apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 182 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio nuostatas, subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausme; 2021 m. gruodžio 22 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme;

2. 2021 m. lapkričio 18 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 2 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 2022 m. kovo 24 d. teismo nutartimi nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 7 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, subendrinta 2019 m. gruodžio 11 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, kuri 2021 m. gruodžio 22 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimi buvo pakeista 90 parų areštu, bausmių apėmimo būdu, ir L. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 90 parų arešto, bausmę atlikęs 2022 m. rugpjūčio 3 d., teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis L. A. 2022 m. balandžio 5 d. apie 11-12 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), įsibrovė į patalpą - J. J. ir V. L. priklausančią lentpjūvę, iš kur slaptai pagrobė svetimą turtą - 3 metalinius vežimėlius, kurių kiekvieno vertė 150 po eurų, bendra vertė 450 eurų, pečiaus dalis - kaitinimo plokštę, orkaitę, dureles, pakuros groteles, oro sklendę, kurių bendra vertė100 eurų, 2 gesintuvus, kurių kiekvieno vertė po 10 eurų, bendra vertė 20 eurų, medienos pjovimo gaterio detalę, 200 eurų vertės, tuo nukentėjusiesiems J. J. ir V. L. padarė bendrą 770 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis L. A. savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, jog įvykio dieną kartu su draugu E. V. išvažiavo supirkinėti metalo. Tą veiklą vykdė kurį laiką, kadangi buvo didelės metalo supirkimo kainos. Automobilį nuomavo draugas E., kadangi jis neturi teisės vairuoti transporto priemones. Bevažiuojant link tos pusės, pamatė apleistą pastatą, jis buvo šalia miško. Paprašė E. sustoti, o jis nuėjo pažiūrėti į pastato vidų. Pastato viduje buvo išvardinti daiktai. Pastato vidus atrodė pakankamai tvarkingai, tačiau matėsi primėtytų tuščių alkoholio butelių. Pagalvojo, kad daiktai niekam nepriklauso, matėsi, jog pastatas apleistas, apaugęs žolėmis. Atrodė, jog pastatas neturi savininkų. Pastato durys buvo išvitusios į išorę, todėl pro šias duris pateko į pastato vidų. Supranta, jog jo patekimas yra pastatą yra neteisėtas. Iš pastato vidaus paėmė du vežimėlius. Vienas vežimėlis stovėjo lyg tai arčiau durų, kitas - toliau pastato viduje. Trečio vežimėlio, kaip nurodyta kaltinime, pastate nebuvo. Taip pat paėmė krosnies metalines dalis, gesintuvus, keletą skardų. Gaterio detalės neėmė. Matė, jog pastato viduje yra kažkoks aparatas, lyg gateris, tačiau norint paimti jo dalį, reikėjo jį ardyti, o jis neturėjo įrankių. Vienas vežimėlis buvo su žnyplėmis, skirtomis rąstams kelti ir vežti. Jis buvo sunkus, galėjo sverti 70-80 kg. Kitas vežimėlis buvo paprastas, su platforma ir keturiais ratais, kuris galėjo sverti 30-40 kg. Vežimėlius į automobilį sukrovė pats, padėjęs lentas, kurių pagalva įstūmė vežimėlius į automobilį. E. buvo automobilyje, jis nepadėjo jam sukrauti daiktų. Pastate užtruko apie 15 minučių. Metalą pardavė Pramonės gatvėje „Pranmetal“ metalo laužo supirktuvėje. Už metalą gavo apie 300 eurų. Visi daiktai galėjo sverti apie 100 kg. Metalo laužo supirkimo punkte metalo pridavė maždaug 703 kg. Šis kiekis galėjo susidaryti, kadangi prieš tai buvo nupirkęs metalo. Balandžio 5 dieną, kai išsinuomavo automobilį, užvažiavo pas draugą, pasikrovė metalo ir tuomet važiavo link Merkinės. Iš draugo pasikrovė metalinių vamzdžių, skardų. Duomenų draugo nurodyti negali. Šiuo metu šis draugas gyvena užsienyje. E. V. nežinojo ir nesuprato, jog jis daro vagystę. Motina nukentėjusiesiems atlygino 200 eurų turtinės žalos. Civilinius ieškinius pripažįsta. Prašo iš jo paimtus 150 eurų, saugojamus policijos komisariate, nukreipti ieškinių atlyginimui.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gegužės 6 d. apklaustas L. A. parodė, jog E. V. yra jo draugas. Su juo pažįstamas apie 1,5 metų. Sugalvojo, jog reikia išsinuomoti mikroautobusą ir važiuoti ieškoti pas kažką nupirkti metalo laužo. Abu nuvyko į Ulonų gatvę, ten nuomojo autobusiukus. Išsinuomojo autobusiuką parai laiko. Mokėjo 40 eurų. Nuvažiavo į Daugų pusę. Važinėjo po kaimus, bet metalo nerado. Važiuojant netoli (duomenys neskelbtini), jis pamatė pamiškėje apleistą pastatą. Pagalvojo, kad jis apleistas, gal niekam nepriklauso. Sustojo šalia pastato. Buvo maždaug pietų metas. E. liko automobilyje, o jis apėjo tą pastatą ir pamatė, kad jame yra visokių metalų. Buvo galima suprasti, kad ten lentpjūvė, nes buvo pjuvenų, bėgiai, gateris. Pastato durys buvo išimtos, ar tai išvirtę su stakta. Iš pastato vidaus jis į autobusiuką sunešė vežimėlius, jų buvo lyg du, o ne trys. Viename vežimėlyje buvo tokios kaip žnyplės ar panašiai, o kitas tik su platforma. Tada sunešė į autobusiuką metalines pečiaus detales - vieną pečiaus kaitlentę su rinkėmis, dureles, du gesintuvus raudonos spalvos. Gaterio neardė, nes jį būtų buvę sunku nuardyti, būtų reikėję įrankių, o jų neturėjo. Jeigu gerai atsimena, jis lyg atrodė neardytas. E. neprisidėjo, jis sėdėjo automobilyje. Jam buvo pasakęs, kad jeigu bus pripaišyta vagystė, tai bus jam vienam. Metsalą nuvežė į „Pranmetal“ metalo laužo supirktuvę. Svėrė mažiau nei tona. Gavo apie 147 eurus. E. davė apie 40 eurų. Autobusiuką į firmą nuvarė E.. Daugiau su E. metalų vagysčių nėra padarę. Už gautus pinigus jis nusipirko rūbų (2 t., b.l. 77–80).

2022 m. gegužės 24 d. atliktos apklausos metu L. A. parodė, jog lentpjūvę rado atsitiktinai. Toje pusėje tą dieną ieškojo metalo laužo. Važinėjo po kaimus su E.. Niekas jam ar E. V. nesuteikė informacijos, kad būtent toje vietoje yra tas apleistas pastatas. Mikroautobusas buvo pastatytas prie įėjimo į lentpjūvę, t.y. prie išvirtusių durų, jos siauros, praeiti vienam žmogui. Maždaug savaitė iki vagystės jis su E. V. važinėdamiesi po apylinkes, važiuodami iš Markinės į Daugus, užvažiavo prie šitų pastatų. T. y. šalia lentpjūvės yra dar ir kitų pastatų, ir tą kartą, savaitė iki vagystės, jie buvo sustoję prie tvarto. Berūkant jis nuėjo prie pat pastato, jis buvo užrakintas. Pažiūrėjo per duris ir matė, kad tvarte yra visokių mašinų detalių, mašinų laužo. Nieko ten nelaužė. Tuo kartu buvo atvykę tikrai ne tam, kad apsižiūrėti, ar kur nors būtų metalo laužo, o šiaip sau, parūkyti. Jis su E. V. neretai taip pasivažinėdavo po apylinkes, kažkur sustodami ir parūkydami. Į lentpjūvę nesibrovė. Į jį pateko per duris, kurios buvo išvirtę. Į lentpjūvę E. V. nėjo. Kai sustojo, jam pasakė palaukti automobilyje, o jeigu kas nors bus, tai jis į automobilį įmes. Nei jis, nei E. V. nežinojo kam priklauso tas pastatas. Jis galvojo, kad jis niekieno. Apie priklausomybę su E. V. nekalbėjo, tik kai jis pamatė tą pastatą, tai pasakė E. V. "žiūrėk, apleistas pastatas, stabtelk, pasižiūrėsiu į vidų". Tai jam atrodo kaip ir buvo pareiškimas, kad jis galvojo, kad jis niekieno. E. V. nieko į tai neatsakė. Pastato vienas langas buvo be stiklo, durys buvo išvirtę, jis buvo apaugęs žolėmis, nesimatė kad kažkas jį prižiūrėtų, kad rūpintųsi. Ar E. V. suprato, kad daroma vagystė, negali atsakyti, jo minčių neskaito. Jie nekalbėjo apie tai, kad reikia dairytis, kad reikia pasižiūrėti ar niekas nemato. Visus daiktus, tame tarpe ir vežimėlius, į mikroautobusą įkėlė vienas, jie nebuvo jam per sunkūs. Vienas iš vežimėlių buvo sunkesnis nei kitas, bet ir tą sunkesnį įkėlė be vargo (2 t., b.l. 88–92).

2022 m. birželio 30 d. atliktos apklausos metu L. A. parodė, jog kaltu prisipažįsta visiškai. Laiko, kada padarė šitą vagystę, tiksliai neatsimena, galėjo būti balandžio pradžioje. Su E. V. tą dieną (duomenys neskelbtini) išsinuomojo mikroautobusą, kad pavažinėti ir paieškoti ar iš ko nors negalėsi nupirkti metalo laužo. Važiavo link Merkinės. Nuo šito kelio link Merkinės nusuko į kairę, į žvyrkelį. Nežino į kokį kaimą įvažiavo. Nepavažiavo nei kilometro. Netoli kelio stovėjo šie pastatai. Pasakė E. V. užsukti prie vieno iš pastatų. Prie vieno iš šitų pastatų, kuris panašus į kluoną, buvo sustoję prieš kurį laiką, važiuodami pro šalį. Bet kad ten yra metalo, jis nežinojo, tiesiog paprašė E. V., kad užsuktų ir viskas, nes norėjo patikrinti, gal būtų. Kokiu tikslu ten prašė užvažiuoti, jam nesakė. Sustojo prie lentpjūvės. Jis pasakė E. V. kad jis palauktų automobilyje, o pats nuėjo į pastatą. Lango nedaužė, durų nespyrė. Jos buvo išvirtę. Įėjo, apsižiūrėjo, iš vidaus paėmė du vežimėlius. Nors įtarime parašyta, kad vežimėlių buvo trys, bet jis paėmė du. Vienas buvo sunkesnis už kitą. Dar iš pečiaus paėmė detales. Jų pavadinimų nežino. Paėmė vieną gesintuvą. Gaterio detalės neėmė. Gaterio neardė, negalėjo paimti tos detalės. Sunešė viską į automobilį. E. tuo metu sėdėjo automobilyje. Po to, kai sunešė metalo laužą, pasakė E. važiuoti į metalo supirktuvę. Neatsimena į kokią metalo pirkimo aikštelę nuvažiavo. Neprisimena, kuris pateikė asmens dokumentą. Jeigu gerai atsimena, tai už metalo laužą gavo 200-300 eurų (2 t., b.l. 110–113).

Nukentėjusioji J. J. teisme parodė, jog šis pastatas priklausė jos tėčiui, po jo mirties pastatą paveldėjo kartu su broliu V. L.. Šis pastatas stovi toliau nuo gyvenamųjų namų, ant kalniuko. Dukra dažnai eina pasivaikščioti, kadangi vedžioja šuniuką, praeina pro minėtą pastatą. Sekmadienį pastebėjo išverstas pastato duris. Dukra su žentu duris įstatė į vietą, žentas dar kažkokiu pleištu duris užkalė. Tvarkydami pastato duris, apžiūrėjo pastato vidų, matė stovinčius tris metalinius vežimėlius ir kitus daiktus, tai yra du gesintuvai, krosnis. Vėliau pastebėjo išverstas pastato duris ir daiktų vagystę. Apie vagystę pranešė dukra. Vežimėliai buvo žalios spalvos, masyvūs, su dideliais ratais, stovėjo ant bėgių. Vežimėlių paskirtis vežioti rastus. Krosnis buvo kaimiško tipo, viršuje kaitlentė, paierkos ir orkaitė. Krosnis stovėjo kitoje patalpoje. Gaterio detalė buvo nuardyta. Žalą kartu su broliu įvertino 770 eurų sumai. Kaltinamojo motina davė 200 eurų, kuriuos kartu su broliu pasidalino po 100 eurų. Todėl šiai dienai padaryta žala yra 285 eur.

Nukentėjusioji J. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog lentpjūvę, esančią (duomenys neskelbtini), paveldėjo lygiomis dalimis su broliu po tėvo mirties. Kiekvienam iš jų priklauso po 1/2 lentpjūvės. Lentpjūvė nedirbo kiek daugiau nei 10 metų. Visa įranga buvo palikta veikianti, tik kad jau ja nedirbo. Visa, kas buvo pavogta, paminėjo jos dukra. Lentpjūvėje buvo 3 vežimėliai, skirti bėgiais nutransportuoti rastą iki gaterio. Vežimėliai buvo sunkūs, mano, kad ne mažiau nei 200 kg svorio kiekvienas. Nes tėvas sakydavo, kad jeigu vežimėlis nukrenta nuo bėgių, tai reikia 3 žmonių, kad su laužtuvais jį atstatyti į vietą. Vežimėliai masyvūs, nes turėjo išlaikyti sunkius rastus, ne tik juos transportuojant link gaterio, bet ir laikant rastą tuo metu, kai jis buvo pjaunamas. Vežimėlių tikrai buvo 3 vienetai. Iš viso, kažkada, kai lentpjūvė veikė, jų buvo 5 vienetai, tačiau 2 iš jų jau nebuvo likę ten. Vienas iš vežimėlių turėjo šakes rąstui suspausti, o kiti buvo be šakių. Vežimėliai buvo maždaug 1x1 m. dydžio, ratai metaliniai, panašūs į traukinio, tik kad mažesni. Vežimėlių spalva - žalia. Vieną vežimėlį vertina 150 eurų. Tokią vertę nurodo dėl to, kad tai yra gamybai skirtas daiktas, jie vienetiniai, neparduodami bet kur parduotuvėse ir be jų lentpjūvė dirbti negali. Krosnies dalis (2 skylių kaitlentę, orkaitę, dureles, pakuros groteles, oro sklendę) vertina 100 eurų. Nors jos jau buvo naudotos, tačiau tokia įranga yra brangi, perkant juos naujai, beveik kiekviena iš išvardintų krosnies dalių galėtų kainuoti daugiau nei 50 eurų. Gesintuvų buvo du. Gesintuvai buvo cilindro formos, raudonos spalvos korpusu, juodu dangteliu. Mano, kad jie jau buvo neveikiantys, todėl juos vertina kaip metalo laužą, po 10 eurų kiekvieną. Gaterio viršutinę detalę vertina 200 eurų. Vertę nurodė tokią dėl to, kad gateris be jos neveiktų, o ją gauti tikriausia labai sudėtinga. Taigi, iš viso padaryta 770 eurų turtinė žala. Kai tėvas 2012 metais numirė, ji ir brolis paveldėjo lentpjūvę ir joje buvusią įrangą per pusę. Jokių priėmimų-perdavimų dokumentų nebuvo rašoma. Jokie dokumentai nebuvo rašomi ir kai tėvas ją pirko iš kolūkio. Po paveldėjimo, kadangi veiklos ten nevykdė, atjungė elektrą, tačiau jokių įrenginių, mechanizmų iš ten nepaėmė, jie liko taip, kaip buvo palikti sustabdžius veiklą. Paskutinį kartą lentpjūvėje lankėsi 2021 m. vasarą. Viskas buvo tvarkinga, visi daiktai buvo savo vietose. Tačiau prieš pat vagystę lentpjūvę apžiūrėjo jos dukra ir ji taip pat matė, kad įranga, kuri vėliau buvo pagrobta, ten dar buvo. Pavogtus daiktus įvertino taip: vežimėlius įvertino daugiausiai remdamasi metalo laužo kaina. Tuo metu 1 tona metalo laužo kainavo apie 460 eurų, todėl vežimėlis, sveriantis bent 200 kilogramų, tik už metalo kainą būtų vertas 100 eurų, o vis tiek vertina tai kaip atskirą gaminį, turintį savo paskirtį. Be to, reikia turėti mintyje, kad jo vertę reikėtų skaičiuoti kaip lentpjūvės įrangos dalį, t.y. iš kelių dalių susidaro gamybinė įranga, o tokia įranga brangi, todėl mano, kad 150 eurų yra minimali kaina už tokius daiktus. Krosnies dalis įvertino 100 eurų. Dabar, pasikalbėjusi su šeimos nariais, papildo, kad prieš pat veiklos nutraukimą tėvas buvo krosnį naujai išmūrijęs, sudėjęs naujas detales, todėl vagystės metu krosnies detalės nors ir buvo nenaujos, tačiau nedaug naudotos, jų vertė parduotuvėse yra didelė, todėl įvertino taip pat tik minimaliai. Gesintuvus irgi įvertino atsižvelgdama daugiau į metalo laužo kainą, nes jie, nors buvo neveikiantys, tačiau tai vis tiek daiktai, kuriuos buvo galima kažkur panaudoti, ar parduoti. Nurodyta jų vertė taip pat yra minimali. Viršutinę gaterio detalę įvertino 200 eurų. Jos vertę nurodė nesiremdama niekuo, mano, kad jos vertė tikrai ne mažesnė, nes ji yra sudėtinė įrenginio dalis, be jos gateris negali dirbti. Nemano, kad kur nors būtų galima sužinoti tokios detalės vertę, nes viena vertus, pats įrenginys yra senas, negaminamas, o kita vertus, tokių įrenginių detalėmis niekas nepardavinėjo. Vagyste padaryta žala 770 eurų padaryta bendrai su broliu, kadangi turtas priklausė abiem, todėl kiekvienam iš jų padaryta po 385 eurų turtinė žala. Daiktų pasidalinę nebuvo, tiesiog buvo jų bendrasavininkiai. L. A. mama N. A. jai sumokėjo 200 eurų vagyste padarytai žalai atlyginti, todėl dalis žalos jai atlyginta (1 t., b.l. 46–49, 57–60, 61–64, 74–76).

Nukentėjusysis V. L. teisme parodė, jog iki vagystės pastate buvo prieš mėnesį laiko. Jo buvimo metu visi daiktai buvo pastate. Pastate buvo trys vežimėliai, du stovėjo vienoje pusėje, o kitas – kitoje. Gateris yra labai senas, kaip antikvarinis. Dingusi gaterio detalė buvo gaterio viršuje, vientisa metalo dalis, negali paaiškinti, kaip ji galėjo būti nuimama. Šią detalę įvertino 200 eurų suma, tačiau mano, kad viso gaterio, kaip antikvarinio daikto, vertė yra žymiai didesnė. Vagystę pastebėjo sesers dukra. Jis pastatą apžiūrėdavo kartą į mėnesį, rūpinosi, jog į pastatą nepatektų pašaliniai asmenys. Pastato durys buvo nerakinamos, užkabintos kabliais iš vidaus, o iš lauko spyna užkabinta kaip imitacija. Jam atlyginta 100 eurų žalos dalis, todėl ieškinį reiškia 285 eurų sumai.

Nukentėjusysis V. L., apklaustas ikiteisminmio tyrimo metu, parodė, po tėvo mirties paveldėjo lentpjūvę, esančią (duomenys neskelbtini). Paveldėjo 1/2 lentpjūvės, kitą dalį paveldėjo sesuo. Pats gyvena (duomenys neskelbtini), į kaimą grįždavo ne rečiau nei kartą per mėnesį, todėl lentpjūvės būklė ir joje esantys daiktai jam buvo žinomi. Apie vagystę jam pranešė sesuo. Ji ir pasakė kokie daiktai pavogti. Grįžęs nuėjo į lentpjūvę ir pamatė, kad nėra 3 ten buvusių vežimėlių rąstams gabenti. Jų vertė po 150 eurų. Taip pat išgriauta krosnis, krosnies dalys pavogtos, 2 skylių kaitlentę, orkaitę, dureles, pakuros groteles, oro sklendę vertina bendrai 100 eurų. Taip pat pagrobti 2 gesintuvai cilindro formos, raudonos spalvos korpusu, juodu dangteliu. Vertina po 10 eurų kiekvieną. Taip pat pagrobta sunki metalinė gaterio viršutinė detalė, ją vertina 200 eurų. Taigi, iš viso vagyste padaryta 770 eurų turtinė žala. Jis sutvarkė duris, pro kurias buvo įsibrauta į vidų. Apžiūrėjęs pastatą pamatė, kad durys buvo su visa stakta išgriautos į lauką, taip pat išmuštas langas, kuris prieš tai buvo užkaltas lentomis, todėl pagalvojo, kad vogę daiktus asmenys, išmušė tą langą, tada išspyrė duris ir pro jas išnešė daiktus. Dėl lango ir durų sugadinimo pretenzijų neturi. Kadangi turtas padalytas nebuvo, todėl kiekvienam su seserimi padaryta po 385 eurų turtinė žala (1 t., b.l. 80–83, 84–87)..

Liudytoja A. Č. teisme parodė, jog J. J. yra jos motina. Gyvena netoliese, todėl dažnai vaikščioja su šunimi šalimais šio pastato. Sekmadienį vaikšiojo su šunimi ir pastebėjo į lauko pusę išgriuvusias pastato duris. Įėjo į pastato vidų. Pastato viduje visi daiktai buvo, tai yra gateris, trys vežimėliai, gesintuvai, senelio statyta krosnis. Gateris buvo tvarkingas. Vyras įstatė duris, įkalė medžio pleikštą. Pastato langas buvo tvarkingas. Pirmadienį pravažiavo pro pastatą, vizualiai pastatas atrodė tvarkingai. Antradienį vėl važiavo ir tuomet pastebėjo vėl iškritusias pastato duris. Pažiūrėjusi į pastato vidų, pastebėjo, jog nėra vežimėlių, gesintuvų. Taip pat buvo išimtas pastato lango rėmas. Langos rėmas išimtas nuo tos pastalpos, kurios viduje stovėjo krosnis. Gaterio viršuje nebuvo metalinės apsaugos, tai yra gaterio viršutinės dalies. Atvykus policijos pareigūnams ir detaliai apžiūrėjus pastato vidų, pastebėjo, kad pavogtos krosnies visos metalinės detalės. Vežimeliai buvo trys, du vienos paskirties, o trečias buvo lengvesnis, naudojamas pagalbiniams darbams.

Liudytoja A. Č., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog 2022 m. balandžio 5 d. apie 14 val. ji važiavo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), į darbą, esantį Alytuje. Važiuojant automobiliu pravažiavo pro jos mamai ir mamos broliui V. L. priklausantį pastatą, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini), kur seniau buvo įsikūrusi lentpjūvė. Važiuojant pro jį, viskas buvo tvarkinga, durys ir langai buvo savo vietose. 2022 m. balandžio 5 d. apie 23.40 val., važiuojant iš darbo, nors ir važiavo pro lentpjūvę, pro jos kiemą nevažiavo. Šalia jos stovinčių asmenų ar automobilių nepastebėjo. 2022 m. balandžio 6 d. ryte apie 9 val. važiavo pro lentpjūvės kiemą ir pamatė, kad durys išverstos, lango rėmas, kuris buvo apkaltas metalu, išluptas, metalas dingęs. Priėjusi prie durų pamatė, kad yra dingę trys vežimėliai, naudojami lentpjūvėje, iš kurių vienas su loveliu ir šakėmis, o kiti du be šakių, tačiau vienas su padėklu, tačiau kitas be jo. Iš lentpjūvės taip pat dingę mūrinio pečiaus metalinės dalys, (pakuros durelės, rinkės, ketaus plokštė), du ar trys senoviniai gesintuvai, kurie gali būti apie 10 kg, jie buvo kampuoti, dalys nuo gaterio viršaus. Likus keletui dienų iki vagystės, buvo sekmadienis, ji su sutuoktiniu vaikščiojo prie lentpjūvės ir pamatė, kad išverstos jos durys. Jos buvo nuvirtę ties pat durų anga. Pagalvojo, kad buvo įsibrauta, įėjo į vidų apžiūrėjo. vidų. Vežimėliai, gesintuvai stovėjo savo vietose, Gateris irgi buvo pilnai sukomplektuotas, neišardytas. Kadangi niekas nebuvo dingę, tai nebuvo įsitikinę, kad tai žmogaus darbas. Įstatė duris, sutuoktinis įkalė pleištą taip, kad durys stovėtų tvirtai, ir nuėjo. Šitos durys, kurios buvo išverstos, jų nebuvo naudojamos. Jeigu norėdavo įeiti, tai eidavo pro duris, kurios buvo rakinamos spyna. Langas tuo metu buvo neišdaužtas. Balandžio 6 dieną pravažiuodama pastebėjo kad išverstos tos pačios durys ir išdaužtas langas-pusė lango buvo dengta stiklu, o pusė užkalta geležine skarda (1 t., b.l. 101–104, 105–108).

Liudytojas E. V. teisme parodė, jog L. A. yra jo draugas. Su L. A. važiuodavo po kaimus ir supirkinėdavo metalą. Tuo tikslu savo vardu nuomavo automobilį ir jį vairavo. Įvykio dieną automobilį išsinuomavo balandžio 5 dienos ryte, apie 9-10 val. Važiavo link Merkinės, žmonių klausinėdavo, ar neturi kas partduoti metalo laužo. (duomenys neskelbtini) L. pastebėjo apleistą mūrinį pastatą, kuris buvo prie kelio. Paprašė, jog sustotų. L. nuėjo į pastatą, o jis liko laukti automobilyje. Mano, kad L. į pastatą įėjo per duris, atvažiuojant matė, kad pastato durys buvo išverstos ant žemės. Girdėjo garsus, suprato, jog L. į automobilį krauna daiktus. L. nepadėjo sukrauti metalo į automobilį, net nebuvo išlipęs iš automobilio. Nematė, kokius daiktus dėjo į automobilį. Kai L. sukrovė daiktus, važiavo į metalo supirkimo punktą. L. išsikrovė metalą iš automobilio. Metalo supirktuvėje pirkimo pardavimo dokumentai buvo surašyti jo (liudytojo) vardu, kadangi L. neturėjo asmens tapatybės dokumento. Matė, kad buvo įvairaus metalo, gesintuvai, strypai, kažkoks vežimėlis. Nesuprato, jog L. daro vagystę, galvojo, jog dėl šio metalo yra susitaręs, jį nupirkęs. Po (duomenys neskelbtini) buvo užvažiavę pas L. draugą, kuris gyvena gal (duomenys neskelbtini), važiuojant link (duomenys neskelbtini) kaimo. L. norėjo pas draugą paimti metalo. Iš (duomenys neskelbtini) važiavo į metalo laužo supirkimo punktą. Metalo supirkimo punkte pridavė maždaug 600-700 kg metalo. Už metalą gavo gal 700 eurų. Pinigus pasiėmė L., jam sumokėjo tik už automobilio nuomą.

Liudytojas E. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog L. A. yra jo draugas. Jį pažįsta daugiau nei metai laiko. Kovo ir balandžio mėnesiais dažnai bendraudavo. Tuo metu kaip tik pabrango metalo laužas. L. jam pasiūlė, kad būtų galima važiuoti nupirkti iš asmenų metalo laužo ir, jį atvežus į Alytų, parduoti brangiau. Be to, L. pasakė, kad žino vietą, kur yra metalo, kurį būtų galima tiesiog paimti ir išvežti. Konkrečiau jis nesakė, bet patikėjo juo, kad viskas legalu, nebus daroma joks pažeidimas ar nusikaltimas. Galėjo būti tas metalas jo šeimos, ar gal nupirkęs ir panašiai, bet smulkiau jo apie tai neklausinėjo. L. apie tokį verslą, kad pirkti metalą iš žmonių ir jį parduoti, buvo girdėjęs iš savo draugų. Tuo metu nedirbo, todėl pagalvojo, kad tai gera galimybė užsidirbti. Sugalvojo, kad reikia išsinuomoti mikroautobusą, į kurį būtų galima krauti metalą. Balandžio mėnesio pradžioje su L. nuvyko į (duomenys neskelbtini), ši firma yra Daugų gatvėje, išsinuomojo mikroautobusą. Jis pasirašė sutartį, nes turi vairuotojo pažymėjimą. L. jo neturi. Sėdo į mikroautobusą ir nuvažiavo link Merkinės. Kur važiuoti nurodė L.. Prie (duomenys neskelbtini) pasuko į kairę, pavažiavo apie 3-4 kilometrus ir privažiavo kažkokį apleistą pastatą. Kai atvažiavo, buvo šviesu, tiksliai valandos neatsimena, galėjo būti apie vidurdienį. L. pasakė kur sustoti, o pats nuėjo link to pastato. Matė, kad L. įėjo per duris. Jos nebuvo užrakintos. Jis toje vietoje buvo pirmą kartą. Jis iš automobilio nelipo. Nes L. buvo pasakęs jam palaukti automobilyje, jis metalą turėjo sunešti vienas. Metalą L. krovę apie 20-30 minučių. Matė, kad atnešė kažkokius kaip vežimėlius. Jie buvo aprūdiję. Jeigu gerai matė, vežimėliai buvo du. Dar matė, kad atnešė lyg du gesintuvus. Visa tai matė per galinio vaizdo veidrodėlį. Liepė važiuoti į „Pranmetal“ metalo laužo supirktuvę, esančią Pramonės gatvėje. Supirktuvėje pateikė savo asmens dokumentą. Metalo laužas svėrė apie 700 kg. Gavo apie 400 eurų. L. jam nesakė, kad tokiu būdu ima svetimą daiktą. Po šio įvykio dar keletą kartų pirko metalo laužą (2 t., b.l. 52–55).

Iš J. J. pareiškimo matyti, jog 2022 m. balandžio 6 d. nukentėjusioji kreipėsi į policijos komisariatą, nurodydama, kad 2022 m. balandžio 6 d. apie 09 val. jai paskambino dukra A. Č. ir pasakė, kad iš jai ir jos broliui V. L. nuosavybės teise priklausančios buvusios lentpjūvės dingo įvairūs daiktai. Padarytos turtinės žalos dydį patikslins tyrimo eigoje. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b.l. 1).

Iš 2022 m. gegužės 30 d. V. L. skundo matyti, jog nukentėjusysis nurodė, kad laikotarpyje nuo 2022 m. balandžio 5 d. iki balandžio 6 d. padaryta vagystė iš jam ir seseriai J. J. priklausančios lentpjūvės, esančios (duomenys neskelbtini). Vagystė padaryta įsibraunant į lentpjūvę, išvertus duris, išdaužus langą. Pavogti 3 vežimėliai rastams gabenti, kurių vertė po 150 eurų kiekvieno, pavogta 2 skylių kaitlentė, orkaitė, durelės, pakuros grotelės, oro sklendės, kurių bendra vertė 100 eurų. Pavogti du seni, galimai neveikiantys gesintuvai, jų vertė po 10 eurų. Pavogta sunki metalinė gaterio viršutinė dalis, kurios vertė 200 eurų. Iš viso pavogto turto vertė 770 eurų. Kadangi turtas nepadalintas, yra su J. J. jo bendrasavininkai, kiekvienam jų padaryta žala po 385 eurus (1 t., b.l. 77).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad tai yra neveikiančios lentpjūvės mūrinis pastatas. Jo šiaurės vakarų pusėje yra mūrinis priestatas, kurio šiaurės rytų sienoje yra išlaužtas medinis langas. Medinio lango rėmo dalis yra atremta į sieną, šalia lango. Lango angos dydis yra 100x100 cm, nuo žemės iki apatinio lango krašto yra 90 cm atstumas. Lentpjūvės pastato šiaurės rytų sienoje yra 90x210 cm dydžio durų anga, medinės durys su stakta yra išstumtos ir guli prie pastato sienos šalia durų angos ant žemės. Pro minėtą durų angą patekus į lentpjūvės pastato vidų, jo centrinėje dalyje, arčiau kairės sienos, žiūrint nuo įėjimo, stovi įrengtas gateris. Gaterio viršutinė dalis yra apardyta. Pastato viduje grindys dalinai yra betoninės, dalinai medinių lentų. Šalia gaterio ant medinių lentų grindų yra pribyrėjusių medžio pjuvenų. Lentpjūvės pastato viduje, dešinėje sienoje yra medinės, atidarytos, be laužimo žymių durys, pro kurias patenkama į priestato vidų. Priestate stovi medinis stalas, suolas, spintelė ir kt. (1 t., b.l. 18–27).

Iš 2014 m. gruodžio 29 d. Paveldėjimo pagal įstatymo liudijimo nuorašo išrašo matyti, jog A. L., mirusio (duomenys neskelbtini), turto 1/2 dalį paveldi J. J. (1 t., b.l. 53–54).

VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog pastatas - lentpjūvė nuosavybės teise po 1/2 priklauso V. L. ir J. J. (1 t., b.l. 98).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjo G. Š. tarnybinio pranešimo matyti, jog atlikus E. V. mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės analizę laikotarpiu nuo 2022-04-01 00.01 val. iki 2022-04-20 23.59 val., nustatyta, kad 2022-04-05 12:16:06 val. šis telefono numeris jungėsi prie telekomunikacijos bokštelio Nr. A685, nurodančio adresą (duomenys neskelbtini), 12:58:39 val. jungėsi prie bokštelio Nr. 2C6850E, nurodančio adresą (duomenys neskelbtini), 13:59:33 val., 13:59:40 val. ir 13:59:41 val. jungėsi prie bokštelio Nr. 2C61922 nurodančio adresą (duomenys neskelbtini). 2022-04-13 15:42:46 val. jungėsi prie telekomunikacijos bokštelio Nr. 2C55618, nurodančio adresą (duomenys neskelbtini). 2022-04-14 08:43:07 val. jungėsi prie telekomunikacijos bokštelio Nr. 2C55622, nurodančio adresą (duomenys neskelbtini), 11:51:55 val. jungėsi prie bokštelių Nr. D556, nurodančio adresą (duomenys neskelbtini) ir Nr. 660A, nurodančio adresą (duomenys neskelbtini). Nuo 2022-04-14 19:25:15 val. iki 2022-04-15 16:39:31 val. jungėsi prie įvairių telekomunikacijos bokštelių nurodančių adresą Kauno mieste (1 t., b.l. 126–128).

Iš 2022 m. balandžio 5 d. automobilio nuomos sutartis tarp UAB „Mainvesta“ ir E. V. matyti, jog E. V. nuo 2022 m. balandžio 5 d. 11.48 val. iki 2022 m. balandžio 6 d. 10.05 val. nuomojosi mikroautobusą „MB Sprinter“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 150).

Iš UAB „Mainvesta“ duomenų ir pateiktų sutarčių matyti, jog 2022 m. balandžio mėnesį E. V. nuomojosi automobilius keturis kartus, L. A. automobilių nenuomojo (1 t., b.l. 153–158).

Iš 2022 m. balandžio 5 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 22152 matyti, jog 2022 m. balandžio 5 d. UAB „Pranmetal“ iš E. V. nupirko 703 kilogramus juodųjų metalų laužo, už jį sumokėjo 310, 56 Eur (1 t., b.l. 163).

Iš 2022 m. birželio 15 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimo matyti, jog ikiteisminis tyrimas E. V. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, nutrauktas, nesant jo veikoje šios nusikalstamos veikos požymių (2 t., b.l. 41–45).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais. Aptartų įrodymų visetas teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis L. A. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalyku gali būti tik svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-365-699/2017). Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vagystę kvalifikuojantis požymis yra vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Formuojamoje teismų praktikoje aiškinama, kad įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas, t. y. padarytas prieš turto savininko ar teisėto valdytojo sutikimą, patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įvairiais būdais: įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007, 2K-403/2009, 2K-403/2010 ir kt.). Formuojamoje teismų praktikoje taip pat pasisakyta, jog kliūčių nugalėjimas, pasireiškęs spynos atrakinimu, nuplėšimu, durų išlaužimu ar panašiais veiksmais, nėra būtinas įsibrovimo į patalpą ar saugomą teritoriją požymis. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.

Kaltinamasis L. A. savo kaltę dėl svetimo turto pagrobimo iš esmės pripažino, tik nurodė, jog iš lempjūvės pastato 2022 m. balandžio 5 d. pasisavino du vežimėlius, o ne tris, kaip nurodyta kaltinime, taip pat nepripažino, jog pasisavino medienos pjovimo gaterio detalę. Tačiau teismas įvertinęs visus kaltinamojo L. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, daro išvadą, jog jie yra prieštaraujantys tarpusavyje, be to, prieštarauja kitiems bylos surinktiems duomenimis. Liudytoja A. Č. parodė, jog nukentėjusioji J. J. yra jos motina. Prieš šį įvykį sekmadienį vaikšiojo su šunimi šalia lempjūvės pastato ir pastebėjo į lauko pusę išgriuvusias pastato duris.Įėjusį į pastato vidų, jį apžiūrėjo. Pastato viduje esantys daiktai buvo savo vietose. Medienos pjovimo gateris buvo tvarkingas. Taip pat buvo tvarkingas pastato langas. Vagystės pėdsakų nebuvo. Jos sutuoktinis įstatė duris, įkalė medžio pleikštą. Pirmadienį pravažiavo pro pastatą, vizualiai pastatas atrodė tvarkingai. Antradienį, tai yra 2022 m. balandžio 5 d., važiuodama pro pastatą, pastebėjo išvirtusias pastato duris. Pastato viduje nebuvo trijų vežimėlių, gesintuvų. Taip pat buvo išimtas pastato lango rėmas. Gaterio viršuje nebuvo metalinės apsaugos, tai yra gaterio viršutinės dalies. Vėliau detaliau apžiūrėjus pastato vidų, pastebėjo, kad yra pavogtos krosnies visos metalinės detalės. Apie vagystę pranešė motinai J. J.. Panašius parodymus davė nukentėjusieji J. J. ir V. L.. Iš 2022 m. balandžio 5 d. automobilio nuomos sutartis tarp UAB „Mainvesta“ ir E. V. matyti, jog E. V. nuo 2022 m. balandžio 5 d. 11.48 val. iki 2022 m. balandžio 6 d. 10.05 val. nuomojosi mikroautobusą „MB Sprinter“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 150). Iš 2022 m. balandžio 5 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 22152 matyti, jog 2022 m. balandžio 5 d. UAB „Pranmetal“ iš E. V. nupirko 703 kilogramus juodojo metalo laužo, už jį sumokėjo 310, 56 Eur (1 t., b.l. 163). Todėl teismas įvertinęs šiuos duomenis, daro išvadą, jog kaltinime nurodytų pagrobtų daiktų svoris atitinka Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartyje užfiksuotą priduotą juodųjų metalų kiekį, be to, šiuos duomenis patvirtina nukentėjusiųjų J. J., V. L. bei liudytojos A. Č. parodymai, kuriais abejoti teismas neturi jokio pagrindo. Kaltinamojo L. A. nurodytą aplinkybę, jog prieš pagrobiant kaltinime nurodytus daiktus, jis tam tikrą metalo laužo kiekį pasikrovė pas draugą, kurio duomenų negalintis nurodyti, teismas vertina kritiškai, kaip siekį sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę. Be to, ši aplinkybė prieštarauja liudytojo E. V. teisme duotiems parodymams. Liudytojas E. V. teisme parodė, jog pas L. A. draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini), užvažiavo po daiktų pakrovimo iš lempjūvės pastato (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu apklausti L. A. ir E. V. šios aplinkybės nebuvo nurodę. Be to, kaip matyti ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta E. V. mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės analizė laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. 00.01 val. iki 2022 m. balandžio 20 d. 23.59 val. ir surašytas tarnybinis pranešimas (1 t., b.l. 126-128). Iš tarnybinio pranešimo matyti, jog 2022-04-05 12:16:06 val. šis telefono numeris jungėsi prie telekomunikacijos bokštelio Nr. A685, nurodančio adresu (duomenys neskelbtini), 12:58:39 val. jungėsi prie bokštelio Nr. 2C6850E, nurodančio adresą (duomenys neskelbtini), o 13:59:33 val., 13:59:40 val. ir 13:59:41 val. jungėsi prie bokštelio Nr. 2C61922 nurodančio adresą Alytaus m., (duomenys neskelbtini). Šie duomenys patvirtina, jog 2022 m. balandžio 5 d. L. A. kaltinime nurodytu laikotarpiu vyko link Merkinės, o tos pačios dienos apie 14 val. jungėsi prie bokštelio Nr. 2C61922, nurodančio adresą (duomenys neskelbtini), tai yra netoli UAB „Pranmetal“ metalo laužo supirktuvės, kurios adresas Pramonės g. 15, Alytus. Tai paneigia E. V. teisme nurodytą aplinkybę, jog po (duomenys neskelbtini) vyko į (duomenys neskelbtini) gyvenantį L. A. draugą, iš kurio paėmė tam tikrą kiekį metalo. Todėl teismas nesivadovauja kaltinamojo L. A. ir liudytojo E. V. parodymais, kaip prieštaraujantiems kitiems bylos duomenimims.

Aptarti įrodymai visumoje patvirtina, kad kaltinamasis L. A. 2022 m. balandžio 5 d. apie 11-12 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), įsibrovė į patalpą - J. J. ir V. L. priklausančią lentpjūvę, iš kur slaptai pagrobė svetimą turtą - 3 metalinius vežimėlius, kurių kiekvieno vertė 150 po eurų, bendra vertė 450 eurų, pečiaus dalis - kaitinimo plokštę, orkaitę, dureles, pakuros groteles, oro sklendę, kurių bendra vertė 100 eurų, 2 gesintuvus, kurių kiekvieno vertė po 10 eurų, bendra vertė 20 eurų, medienos pjovimo gaterio detalę, 200 eurų vertės, tuo nukentėjusiesiems J. J. ir V. L. padarė bendrą 770 eurų turtinę žalą. Veiką kvalifikuoja įsibrovimo į patalpą požymis, nes kaltinamasis L. A. į patalpą pateko neteisėtai, be savininkų sutikimo, ir turėdamas susiformavusią tyčią iš patalpos pavogti daiktus, todėl teismas tokį patekimą laiko įsibrovimu. Esant kvalifikuojančiam požymiui, pagrobto turto vertė nusikalstamos veikos kvalifikacijai reikšmės neturi. Nusikalstama veika baigta, turtas buvo užvaldytas. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo L. A. veiksmuose yra visi BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, kad bausmė skiriama pagal straipsnio sankciją, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę atsižvelgiama ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Asmuo, padaręs BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Kaltinamasis L. A. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, kuris pagal pavojingumą priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis teisiamas trečią kartą, daug kartų nubaustas administracinėmis nuobaudomis už įvairius administracinius nusižengimus, didelės dalies paskirtų baudų nesumokėjęs (2 t., b. l. 141–159, 161). Kaltinamasis L. A. nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. vykdo individualią veiklą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis atlygino nukentėjusiesiems dalį žalos, sutinka su ieškiniu, sutinka, jog 150 eurų, kurie yra saugojami Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, būtų nukreipti civilinio ieškinio atlyginimui. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam L. A., kaip teistam asmeniui, skiriama nusikaltimo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, jos dydį nustatant mažesnį už bausmės vidurkį.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, asmens teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog atidėjus bausmės vykdymą bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai, tai yra sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog kaltinamasis L. A. pagal individualios veiklos pažymą vykdo individualią veiklą. Po šios nusikalstamos veikos padarymo nėra kitų duomenų, kurie neigiamai charakterizuotų kaltinamąjį. Įvertinus visus duomenis, daroma išvada, jog L. A. resocializacija (kompleksinė pagalba siekiant pozityvaus nuteisto asmens sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Todėl teismas suteikia L. A. šansą toliau koreguoti savo elgesį teigiama linkme būnant laisvėje ir pasitaisyti be realaus bausmės atlikimo. Jam bausmės vykdymas atidedamas vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui, skiriant intensyviąją priežiūrą - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, bei kitas pareigas. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas kartu su intensyvia priežiūra ir skiriamomis pareigomis šiuo atveju gali turėti pozityvesnę įtaką kaltinamojo elgesiui, nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas. Kartu tai būtų ir pakankama priemonė užkertant kelią nusikalstamų veikų pakartotiniam darymui. Teismas mano, kad tokios bausmės skyrimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus. L. A. nevykdant teismo nustatytų įpareigojimų, jam nepadarius teigiamų išvadų dėl savo elgesio, padarius kitus teisės pažeidimus, baudžiamasis įstatymas numato galimybę panaikinti sprendimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. gegužės 5 d. 18.00 val. iki 2022 m. gegužės 6 d. 13.20 val. (viena diena) (2 t., b.l. 64–65, 115–116).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki faktinio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Civilinio ieškinio išsprendimas

Nukentėjusieji J. J. ir V. L. pareiškė civilinį ieškinį, prašydami priteisti po 385 eurų turtinės žalos (1 t., b.l. 65). Teisiamojo posėdžio metu abu nukentėjusieji ieškinį sumažino iki 285 eurų, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo atlyginta po 100 eurų turtinės žalos. Kaltinamasis visiškai sutiko su pareikštu civiliniu ieškiniu, prašo iš jo paimtus 150 eurų nukreipti turtinės žalos atlyginimui.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal bendrąsias deliktinės atsakomybės nuostatas žala atlyginama tik tuomet, kai yra konstatuoti neteisėti veiksmai, asmens kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1, 4 dalys, 6.246–6.248 straipsniai). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Šio principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Kaltinamasis neginčijo, jog turtinė žala nukentėjusiesiems padaryta jo neteisėtais kaltais veiksmais, taip pat neginčijo ir turtinės žalos dydžio, dalį žalos (po 100 eur) atlygino nukentėjusiesiems ikiteisminio tyrimo metu. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys tenkinamas, iš L. A. priteisiama nukentėjusiesiems J. J. ir V. L. po 285 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Kiti klausimai

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2022 m. gegužės 6 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš L. A. paimti 150 eurų, saugojami Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal kvitą Nr. 013885 (1 t., b.l. 181–184, 185, 187, 188), nuosprendžiui įsiteisėjus nukreipiami J. J. ir V. L. civilinio ieškinio padengimui. Pagal BK 72 straipsnio 2 straipsnio 3 punktą iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir kiti materialią vertę turintys daiktai konfiskuojami valstybės naudai, jei kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nėra nukentėjusiųjų arba nors jie yra, bet jie nereiškia civilinių ieškinių kaltininkui. Tokiais atvejais neteisėtai gautas pajamas teismas vadovaudamasis BK 72 straipsnio nuostatomis privalo konfiskuoti valstybės naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-270/2004). Tačiau šiuo atveju byloje yra nukentėjusieji, kurie pareiškę civilinius ieškinius, todėl turto konfiskacija netaikytina. Šiuo atveju saugojami 150 eurų nukreiptini civilinių ieškinių padengimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

L. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam terminuotą laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti į paskirtą bausmę L. A. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. gegužės 5 d. 18.00 val. iki 2022 m. gegužės 6 d. 13.20 val. (vieną dieną).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5 dalimis, paskirtos bausmės vykdymą L. A. atidėti vieniems metams šešiems mėnesiams ir paskirti jam intensyviąją priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant L. A. neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini) nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti/tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

L. A. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki faktinio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Priteisti iš L. A. nukentėjusiesiems J. J. ir V. L. po 285 eurų turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - pinigus 150 eurų sumoje, saugojamus Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2022 m. gegužės 12 d. kvitą serija AAA Nr. 013885 (1 t., b.l. 189), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti nukentėjusiųjų J. J. ir V. L. civilinio ieškinio padengimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.

Teisėja V. D.