Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-03-23 · Civilinė byla Nr. e2-659-241/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-23
Bylos Nr.
e2-659-241/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Gasiūnienė
Suinteresuotas asmuo
T. V. T.
Civilinė byla Nr. e2-659-241/2017Proceso Nr. 2-55-3-01882-2016-3Procesinio sprendimo kategorija (S) 3.1.9.5.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 23 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens T. V. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. nutarties, kuria atmestas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Patrol“ buvusio vadovo T. V. T. prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartimi paskirtos 1 500 Eur baudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 18 d. nutartimi iškėlė UAB „Patrol“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė V. T., įpareigojo bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartimi buvusiam bankrutuojančios UAB „Patrol“ vadovui T. V. T. skirta 1 500 Eur bauda už teismo įpareigojimo nevykdymą dėl to, kad jis neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto ir reikalaujamų finansinės atskaitomybės bei kitų dokumentų. Suinteresuotas asmuo T. V. T. padavė teismui prašymą dėl baudos panaikinimo. Prašyme nurodyta, kad nuo 2006 m. vidurio UAB „Patrol“ jau nebevykdė veiklos. 2008 m. sausio 4 d. įmonės veikla buvo visiškai sustabdyta, o turimi įmonės dokumentai 2008 m. sausio 4 d. perdavimo – priėmimo aktu buvo perduoti vienintelei bendrovės akcininkei, kuriai 2010 m. rugpjūčio 14 d. mirus, turimas bendrovės akcijas paveldėjo suinteresuotas asmuo ir jo brolis. Suinteresuotam asmeniui buvo prieinami tik tie bendrovės dokumentai, kuriuos jis rado buvusios akcininkės namuose. Suinteresuotas asmuo dėl objektyvių priežasčių negali perduoti bankroto administratoriui visų įmonės dokumentų, nes nuo bendrovės veiklos sustabdymo praėjo jau beveik 10 metų, o suinteresuotam asmeniui nėra žinoma, kur iki mirties vienintelė akcininkė saugojo visus įmonės dokumentus. Į visus bankroto administratoriaus klausimus pareiškėjas atsako be delsimo, su administratoriumi bendradarbiauja, todėl nepagrįsta teigti, jog buvęs įmonės vadovas siekia apsunkinti bankroto administratoriaus darbą vykdant įmonės bankroto procedūras. Suinteresuotas asmuo perdavė visus jo žinioje buvusius dokumentus bankroto administratoriui, todėl baudos skyrimas jam yra nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 27 d. nutartimi atmetė suinteresuoto asmens prašymą dėl teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartimi paskirtos 1 500 Eur baudos panaikinimo.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad suinteresuoto asmens nurodomos priežastys, dėl kurių jis nepateikė dokumentų, nėra reikšmingos, nes įsiteisėjus nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, suinteresuotas asmuo turėjo pareigą parengti (ar pasirūpinti, kad būtų parengti) įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus bei, remiantis naujos finansinės atskaitomybės duomenimis, perduoti administratoriui įmonės turtą bei visą įmonės dokumentaciją, nepaisant to, kad bendrovės veikla buvo sustabdyta ir turimi dokumentai 2008 m. sausio 4 d. perduoti bendrovės akcininkei. Teismo vertinimu, suinteresuoto asmens minimas 2008 m. sausio 4 d. bylų (dokumentų) perdavimo aktas nelaikytinas pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu nurodomas aplinkybes dėl bendrovės dokumentų perdavimo akcininkei, kadangi jis neatitinka Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme (toliau – BAĮ) nustatytų tokiems dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų, t. y. jame nėra išvardyti perduodami dokumentai ir pan. Be to, nors dokumentus ir bendrovės antspaudą pareiškėjas tariamai ir perdavė akcininkei, tačiau iki bankroto bylos iškėlimo liko įmonės direktoriumi, todėl jam ir tenka pareiga įvykdyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintą pareigą. Teismas sprendė, kad priešingai nei teigia suinteresuotas asmuo, į bylą pateikti susirašinėjimo su bankroto administratoriumi dokumentai tik patvirtina, jog T. V. T. vengia įvykdyti teismo įpareigojimą perduoti reikalaujamus finansinės atskaitomybės ir kitus dokumentus, todėl jam pagrįstai 2017 m. sausio 6 d. nutartimi skirta bauda už teismo įpareigojimų nevykdymą. Duomenų, kad pareiškėjas šiuo metu visiškai įvykdė teismo įpareigojimą, byloje nėra, todėl nėra pagrindo panaikinti teismo paskirtą baudą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Suinteresuotas asmuo T. V. T. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartimi paskirtą baudą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:BAĮ nuostatose (nei galiojusiose 2008 m. sausio 4 d. bylų (dokumentų) perdavimo akto pasirašymo dieną, nei aktualioje redakcijoje) nėra reglamentuojama, kokios formos ir turinio įmonės dokumentų perdavimo-priėmimo aktas turi būti, todėl teismo abejonės dėl akto atitikties BAĮ nuostatoms yra nepagrįstos ir atmestinos. Bendrovės akcininkė buvo apelianto motina, todėl dokumentų perdavimui, sustabdžius bendrovės veiklą, buvo pasirinktas laisvos formos perdavimo-priėmimo aktas bei nebuvo jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių galėjo kilti abejonės, kad atkūrus įmonės veiklą visi dokumentai bus grąžinti vadovui. Vadovas neprognozavo, kad bendrovei bus iškelta bankroto byla, kaip ir neprognozavo savo motinos mirties, todėl negalėjo atsiimti visų įmonės dokumentų, kurie jai buvo perduoti. Teismo teiginys, kad suinteresuotam asmeniui kartu su broliu paveldėjus bankrutavusios įmonės akcijas negalėjo kilti sunkumų perimant bendrovės dokumentus, yra prieštaringas ir nepagrįstas. Visus įmonės dokumentus akcininkė laikė jos gyvenamosiose patalpose, tačiau apeliantas nežinojo konkrečios dokumentų buvimo vietos. Apeliantas perdavė bankroto administratoriui visus jo žinioje buvusius dokumentus, kuriuos jam pavyko surasti, ir negali bankroto administratoriui perduoti dokumentų, kurių ne tik kad neturi, bet ir dėl objektyvių priežasčių neturi galimybės išsiaiškinti jų buvimo vietos.Į visus įmonės bankroto administratoriaus klausimus apeliantas atsako be delsimo, su administratoriumi bendradarbiauja, todėl pozicija, kad buvęs vadovas siekia apsunkinti administratoriaus darbą vykdant įmonės bankroto procedūras, yra visiškai klaidinga ir nepagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas gali skirti jam iki 2 896 Eur baudą. Minėtos normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios įmonės buvusius vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam bankroto administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus bei turtą, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras; jeigu įmonės valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar įmonės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo pareiga, jog egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti bankroto administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nurodytų dokumentų, tenka valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-562-186/2015; 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-771-330/2016).Nagrinėjamu atveju atsakovės buvęs vadovas savo nesutikimą su skundžiama nutartimi iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, dėl kurių apeliantas objektyviai negali perduoti bankroto administratoriui jo reikalaujamų įmonės dokumentų. Pasak apelianto, įmonės veikla buvo sustabdyta, įmonės dokumentai 2008 m. sausio 4 d. perdavimo-priėmimo aktu buvo perduoti vienintelei akcininkei (apelianto motinai), kuri 2010 m. rugpjūčio 14 d. mirė, todėl apeliantas neturi galimybės atsiimti visus įmonės dokumentus ir perduoti juos bankroto administratoriui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokie skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų nurodytų aplinkybių vertinimo išvadų pagrįstumo. Nustatyta, kad iki bankroto bylos atsakovei UAB „Patrol“ iškėlimo įmonės vadovu buvo T. V. T.. Juridinių asmenų registre nėra duomenų apie įmonės valdymo organų pasikeitimą, todėl būtent T. V. T. tenka ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta pareiga, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą perduoti įmonės administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantas buvo tinkamai informuotas apie jam, kaip įmonės vadovui, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytą pareigą, taip pat, kad šios jam tenkančios pareigos įmonės vadovas iki šiol nėra įvykdęs, nors teismo nustatytas terminas šiam įpareigojimui įvykdyti yra jau suėjęs. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad įmonės dokumentų perdavimas artimais giminystės ryšiais siejamam asmeniui – motinai – nebuvo kliūtis apeliantui šiuos dokumentus surasti ir perduoti įmonės bankroto administratoriui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal BAĮ nuostatas vadovas yra atsakingas už įmonės apskaitos dokumentų saugojimą, todėl neturi teisinės reikšmės, kokias saugojimo tvarką numatančias priemones, kurios užtikrintų dokumentų saugumą, nustato įmonės vadovas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovo buvimas įmonės valdymo organu lemia tai, kad daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo pagrindu. Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam įmonės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio (lietuvių kalba – pagal pareigas) veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (anglų kalba - duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja įmonei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2002).Kiti atskirojo skundo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam klausimo dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui svarbias faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino aktualias ĮBĮ ir CPK nuostatas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Gasiūnienė