- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-26
- Bylos Nr.
- e2A-784-924/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05380-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Edvardas Paliokas, Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Dainava“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo S. V. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Dainava“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų - uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. V. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti ieškovui iš atsakovės UAB „Mano būstas Dainava“ 1 147,14 Eur turtinę žalą, 7 000,00 Eur neturtinę žalą, įpareigoti atsakovę sustabdyti tolimesnės bei didesnės žalos kilimą – suremontuojant sienų siūles, per kurias patenka drėgmė bei pelėsis į butą/patalpą - butą, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso butas/patalpa - butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau ir – butas). UAB „Mano būstas Dainava“ yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė. Ieškovas už atsakovės teikiamas paslaugas (pvz., administravimą, daugiabučio namo techninę priežiūrą, laiptinių valymą, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, siūlių remontą, teritorijos priežiūrą, kt.) moka atitinkamas įmokas. 2020 m. gruodžio 10 d. ieškovas Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratorės UAB „Mano Būstas Dainava“ vykdomos namo bendro naudojimo objektų priežiūros“, kuriame nurodė, kad atsakovė jau 7 metus nesutvarko jo buto sienų, kurios nuolat drėksta ir pelija. 2020 m. gruodžio 30 d. atsakovė pateikė atsakymą ieškovui, kuriame nurodė, kad atlikus apžiūrą buvo nustatyta: siūlėse matosi įtrūkimai, pamatavus sienų kampuose paviršiaus temperatūrą pastebėta, kad temperatūros pokytis apie 2 laipsniai nuo siūlės viduryje esančios temperatūros. Atsakovė atsakyme taip pat nurodė, kad pagal techninio inžinieriaus išvadas buvo organizuoti defekto šalinimo darbai, tarpblokinių siūlių hermetizavimas ties 8 butu, adresu (duomenys neskelbtini), atliktas 2020 m. gruodžio 5 d. Ieškovas pažymėjo, kad tarpblokinių siūlių hermetizavimas ties 8 butu, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atliktas 2020 m. gruodžio 5 d., tačiau vėliau, t. y. 2020 m. gruodžio 30 d. atsakyme atsakovė nurodė, kad po naujai atliktos apžiūros matyti įtrūkimai, temperatūrų pokytis sienų kampuose nuo siūlės viduryje esančios temperatūros, atsakovė patvirtino, kad jos 2020 m. gruodžio 5 d. darbai buvo neveiksmingi. Mano, jog sužinojusi šį faktą, atsakovė privalėjo nedelsiant ištaisyti šį trūkumą, kad ieškovo buto sienos toliau nepelytų, nedrėktų ir kad būtų įmanoma užkirsti kelią dar didesnės žalos kilimui. Tačiau iki šiol atsakovė minėtų trūkumų nepašalino, toliau ignoruoja ieškovo teikiamus prašymus tinkamai sutvarkyti tarpblokines siūles. Ieškovo buto sienos toliau drėksta, pelija. Ieškovo iniciatyva buvo atlikta statybinė ekspertizė. Eksperto išvados pateiktos 2021 m. sausio 25 d. Ataskaitoje Nr. 210125 (toliau ir – Ataskaita), kurioje pagal eksperto lokalinę sąmatą (pagal 2020 m. spalio mėnesio kainas) nustatyta, jog dėl atsakovės, kaip namo administratorės, neveikimo, ieškovui padaryta žala yra 1 147,14 Eur. 2021 m. vasario 5 d. ieškovas atsakovei pateikė pretenziją „Dėl netvarkomų tarpblokinių siūlių“, kurią atsakovė 2021 m. vasario 5 d. patvirtino gavusi. Tačiau iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakymo į pretenziją nei ieškovas, nei ieškovo atstovas nesulaukė, telefonu atsakymo taip pat nepavyko gauti. Ieškovo teigimu, dėl atsakovės veiksmų ieškovas patyrė 1 147,14 Eur turtinę žalą bei 7 000,00 Eur neturtinę žalą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė atmesti ieškovo pareikštą patikslintą ieškinį. Atsakovės teigimu, nėra aišku, kokiu būdu ieškovo pateiktoje Ataskaitoje padarytos išvados, kad dėl per blokinio namo sutrūkusias tarpblokinines siūles patenkančio šalto ir drėgno oro drėksta nešančios (laikančiosios) namo sienos. Ekspertas išoriškai sienų ir siūlių neapžiūrėjo, taip pat nebuvo atidengtos ir vidinės buto konstrukcijos sienų blokų sujungimo vietose. Pastebėjo, jog be Ataskaitoje esančių fotonuotraukų, joks kitas ekspertinis tyrimas atliktas nebuvo. Teigia, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių ir patikimų tikrąją buto drėkimo ir pelijimo priežastį pagrindžiančių įrodymų. Pažymėjo, kad Ataskaitoje pateikiama rekomendacija pačiam ieškovui įrengti buto virtuvės ventiliaciją, kadangi virtuvės patalpose ji yra suprastėjusi, todėl atsakovės įsitikinimu, būtent tinkamos ventiliacijos nebuvimas bei netinkamas patalpų vėdinimas galėjo lemti pelėsio ant sienų susidarymą. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, kaip administratorė, kokias teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai vykdė netinkamai. Be to, teigia, kad vien į bylą pateiktos fotonuotraukos ir lokalinė sąmata savaime nepatvirtina žalos masto. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas, reikalaudamas iš atsakovės žalos atlyginimo absoliučiai neatsižvelgia į turto būklę, t. .y neapskaičiuoja žalos dydžio remdamasis buto nusidėvėjimu. Atsakovė pažymėjo, jog byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti ieškovo sveikatos sutrikimus būtent dėl menamos žalos jo butui padarymo. Ieškovas neturtinei žalai pagrįsti nepateikia jokių įrodymų, išskyrus teorines prielaidas apie galimas ligas. Taip pat nurodė, kad tarpblokinių siūlių hermetizavimo darbai ties 8 butu, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti 2020 m. gruodžio 5 d., jokių pranešimų dėl vandens pratekėjimo nėra, todėl ieškinio reikalavimas suremontuoti sienų siūles, per kurias patenka drėgmė bei pelėsis į butą yra nepagrįstas ir atmestinas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 1 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė.
5. Teismas darė išvadą, kad namo administratorė gavusi ieškovo pretenziją dėl namo tarpblokinių siūlių būklės ties 8 butu, nedelsiant ėmėsi veiksmų, jog tarpblokinės siūlės būtų suremontuotos. Pažymėjo, jog tai patvirtina 2020 m. gruodžio 30 d. atsakovės atsakymas ieškovui bei pridėta fotofiksacija. Atkreipė dėmesį, jog į bylą ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo argumentus, jog savo pareigų namo administratorė nevykdė 7 metus. Byloje nepateikti įrodymai, jog pastaruosius 7 metus ieškovas būtų kreipęsis į namo administratorę dėl netinkamo namo administravimo.
6. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovo buto apžiūra ir fotonuotraukos Ataskaitai parengti buvo darytos tik 2021 m. sausio 15 d., todėl sprendė, jog kyla pagrįstos abejonės dėl to, kokiu būdu ekspertas nustatė, kad ieškovo butui padaryta žala tęsėsi 7 metų laikotarpį. Pažymėjo, jog kitų, ieškovo nurodytą aplinkybę, kad administratorius 7 metus netinkamai prižiūrėjo jam priskirto gyvenamojo namo tarpblokines siūles, patvirtinančių įrodymų (kreipimųsi į administratorių raštu ar kt.) byloje nėra pateikta.
7. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad atsakovė netinkamai prižiūrėjo atsakovo buto sienų tarpblokines siūles 7 metus, į tai, kad Ataskaita parengta ir joje išvados padarytos iš esmės netyrus tarpblokinių siūlių būklės, į tai, kad Ataskaitoje nustatyta, jog ieškovo buto virtuvei reikalinga ventiliacija siekiant, kad būtų pašalintas sienų drėkimas ir pelėsio susidarymas, į tai, kad ieškovas yra įsirengęs kondicionierių ant tarpblokinės siūlės ir nėra tinkamai nuvedęs kondensato šlangutės, darė išvadą, kad iš byloje pateiktų įrodymų nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovo bute atsiradusią žalą sukėlė atsakovės neteisėti veiksmai (tarpblokinių siūlių netinkama priežiūra) arba atsakovė būtų pažeidusi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
8. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog Ataskaitoje pateiktos fotonuotraukos (Ataskaitos šeštas ir septintas paveikslėliai) patvirtina, kad ieškovo buto sienos yra pažeistos pelėsio ir drėgmės, t. y., kad ieškovas yra patyręs žalą, tačiau pažymėjo, kad šioje byloje nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo teigti, kad ieškovo patirta žala dėl sienų drėkimo ir pelėsio susidarymo, buvo sąlygota atsakovės, kaip namo administratorės, netinkamai prižiūrimų ieškovo buto sienų tarpblokinių siūlių. Teismas sprendė, kad Lokalinė sąmata, kuria remiasi ieškovas, prašydamas priteisti turtinę žalą yra ne tik ekonomiškai nepagrįsta, bet joje taip pat įrašyti darbai, kurių atlikimo reikalingumas, ar kad tuos darbus privalėtų atlikti atsakovė, nėra pagrįstas įrodymais. Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog ieškovas neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio.
9. Teismas vertino, jog byloje įrodymų, kad ieškovas turi sveikatos sutrikimų, sąlygotų pelėsio ar drėkstančių buto sienų, nėra pateikta. Pažymėjo, kad ieškovas teigia, jog jo bute kaupiasi pelėsis ir drėksta sienos jau 7 metus, tačiau, jog per tuos metus būtų pasireiškę kokie nors jo nurodyti galimi sveikatos negalavimai nenurodė. Taip pat byloje nėra pateikta įrodymų, kad gyvenimo sąlygos ieškovo bute neatitiktų higienos ar kitų reikalavimų, kad bute būtų tam tikros sąlygos iš esmės trukdančios įgyvendinti savo teisę naudotis būstu. Teismas sprendė, kad ieškovas prašomą priteisti neturtinę žalą grindžia hipotetinėmis priežastimis, kurios nėra paremtos faktinėmis aplinkybėmis ar konkrečiais įrodymais, todėl ieškovui nepateikus jokių neturtinės žalos kilimą pagrindžiančių įrodymų bei nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atmetė.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovas S. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, arba panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti S. V. patikslintą ieškinį, bei iš atsakovės UAB „Mano būstas Dainava“ priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime remiasi CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, tačiau nesiremia CK 6.266 straipsnio 1 dalimi, nors atsakovei atsakomybė kyla ne tik bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais: ji netinkamai atliko savo funkcijas, neorganizavo sienų tarpblokinių siūlių remonto ir elgėsi nerūpestingai, o atsiradusi žala yra tiesioginis administratorės pareigų nevykdymo rezultatas, bet ir CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu.
10.2. Teismas nepagrįstai visą įrodinėjimo naštą dėl apelianto kreipimosi su prašymais į atsakovę dėl defektų šalinimo perkėlė apeliantui. Pagal savo kompetenciją atsakovė, kaip namo administratorė, turi teisę pati priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros, namo administratorei tenka prievolė organizuoti nuolatinę namo stogo, sienų ir viso namo techninę priežiūrą ir nustačius, kad namo bendrojo naudojimo objektai turi defektų, dėl kurių daroma žala atskiriems butams ir visam gyvenamajam namui, skubiai imtis priemonių, kad nustatyti defektai būtų pašalinti.
10.3. Teismas netinkamai aiškino apelianto pateiktą 2021 m. sausio 25 d. eksperto Ataskaitą Nr. 210125. Pirma, teismas nepagrįstai nurodo, jog ekspertas išoriškai buto sienų ir siūlių neapžiūrėjo, nors ataskaitoje nurodoma, jog vienas iš eksperto naudotų metodų buvo būtent objekto apžiūra. Antra, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad ekspertas nenurodė, jog tarpblokinių siūlių hermetizavimas atliktas netinkamai. Tai yra nelogiška, kadangi ekspertui nurodžius, jog žala butui yra kilusi dėl nesutvarkytų tarpblokinių siūlių, savaime reiškia, jog 2020 m. gruodžio 5 d. tarpblokinių siūlių hermetizavimo darbai buvo atlikti netinkamai. Trečia, teismas remiasi eksperto Ataskaitoje nurodomu faktu, kad butui reikalinga tiek sutvarkyti namo sienų siūles, tiek įrengti ventiliaciją, tačiau apelianto patikslintą ieškinį vis tiek atmeta visa apimtimi. Jei teismas būtų nustatęs, kad dėl neįrengtos buto ventiliacijos apeliantas prisidėjo prie žalos kilimo, tuomet teismas turėjo proporcingai mažinti priteistinos žalos dydį, tačiau ne savaime atmesti patikslintą ieškinį visa apimtimi.
10.4. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi deklaratyviais atsakovės teiginiais, jog nuo apelianto įrengto ant namo sienos kondicionieriaus, nėra nuvesta kondensato nubėgimo šlangutė iki pirmo aukšto. Šiuo klausimu atsakovė nedarė nei ekspertizės, nei pateikė į bylą kokius nors kitus rašytinius įrodymus. Teismas taip pat nepagrįstai nurodo, kad apeliantas neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio. Vien tai, kad apeliantas nepateikė buto nusidėvėjimo, nebuvo pagrindas teismui savaime visa apimtimi atmesti patikslintą ieškinį. Darbai, dėl atsakovės lauko sienų nepriežiūros, kuriuos reikalinga atlikti apelianto bute, kad būtų atstatyta buvusi padėtis, nurodyti Ataskaitoje sudarytoje lokalinėje sąmatoje.
10.5. Nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog bute gyvenimo sąlygos neatitinka higienos ar kitų reikalavimų, kad bute tam tikros sąlygos iš esmės trukdo įgyvendinti teisę naudotis būstu. Apeliantas pateikė Ataskaitą, fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad buto sienos drėksta, pelija. Be to, pats teismas skundžiamame sprendime nurodo, jog Ataskaitoje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad ieškovo buto sienos yra pažeistos pelėsio ir drėgmės. Drėgmė ir pelėsis bute neabejotinai yra sąlygos, kurios neatitinka higienos reikalavimų. Įkvėptos pelėsio sporos gali sukelti kvėpavimo takų uždegimą, nosies gleivinės pakitimus ir kitus nemalonumus.
10.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, jog byloje nėra įrodymų, kad tarpblokinių siūlių hermetizavimas ties 8 butu buvo atliktas netinkamai ir kad būtų reikalingi papildomi tarpblokinių siūlių hermetizavimo darbai. Pati atsakovė 2020 m. gruodžio 30 d. atsakyme nurodė, kad po naujai atliktos apžiūros matyti įtrūkimai, temperatūrų pokytis sienų kampuose nuo siūlės viduryje esančios temperatūros. Taip atsakovė pati patvirtino, kad jos nurodomi 2020 m. gruodžio 5 d. darbai buvo neveiksmingi ir nesiėmė jokių veiksmų ištaisyti esamus defektus, dėl ko žala šiai dienai apelianto bute vis dar didėja.
11. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei įpareigojimo pašalinti daugiabučio namo trūkumus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Byloje nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė.
15. Ieškovo teigimu, atsakovė nesutvarko namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienų (namo tarpblokinės siūlės įtrūkę), dėl ko jo buto sienos drėksta bei pelija. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, taip pat įpareigoti atsakovę suremontuoti namo sienų siūles. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patikslintą ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
16. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl nepagrįstai nenustatė atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygų bei priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą ieškinį atmesti. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.
17. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ir tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
Dėl atsakovės civilinės atsakomybės
18. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žala kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovai), pareiškęs ieškinį atsakovui dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis).
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, remdamasis bylos duomenimis ir pateiktų į bylą įrodymų visuma, bei nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, konstatuodamas, kad ieškovas neįrodė, jog būtent dėl atsakovės neveikimo (dėl namo sienos įtrūkusių tarpblokinių siūlių nesuremontavimo) drėksta bei pelija jo buto vidaus sienos.
20. Akcentuotina, kad taikant deliktinę atsakomybę nepakanka vien nustatyti žalos faktą, būtina įrodyti atsakovės padarytą neteisėtą neveikimą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių. Ši pareiga nagrinėjamu atveju teko ieškovui. Yra ar ne šios civilinės atsakomybės sąlygos, sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visus byloje nustatytus faktus bei esančius įrodymus.
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovės neteisėtą neveikimą, t. y., jog ieškovo bute atsiradusią žalą sukėlė netinkama namo tarpblokinių siūlių priežiūra, arba, kad atsakovė būtų pažeidusi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų įvertinimu, kad ieškovas byloje neįrodė būtinųjų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo (CK 6.246 – 6.248 straipsniai).
22. Byloje nekilo ginčo, kad ieškovo buto vidaus sienos yra pažeistos drėgmės ir pelėsio. Taip pat byloje nustatyta, jog atsakovė atlikusi namo sienos apžiūrą nustatė, jog siūlėse yra įtrūkimai, organizavo bei 2020 m. gruodžio 5 d. atliko defekto šalinimo darbus, t. y. tarpblokinių siūlių ties 8 butu hermetizavimą. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas iki tol būtų kreipęsis į namo administratorę ar į daugiabučių namo savininkų susirinkimą dėl netinkamo namo priežiūros bei būtinų atlikti defektų šalinimo darbų.
23. Ieškovas neteisėtą atsakovės neveikimą bei priežastinį ryšį tarp neteisėto veikimo ir ieškovo patiriamos žalos įrodinėjo savo paties iniciatyva užsakyta ir eksperto V. Š. pateikta 2021 m. spalio 21 d. ataskaita. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu šio įrodymo įvertinimu nelaikyti jo pakankamu įrodymu ieškovo nurodytoms aplinkybėms pagrįsti. Kaip matyti iš ataskaitos turinio, ji pateikta tik ieškovo patirtos žalos dydžiui, o ne žalos priežasčiai nustatyti. Atliekant ieškovo patirtos žalos dydžio įvertinimą nebuvo atlikta namo sienos įtrūkusių siūlių apžiūra (buvo atlikta tik buto vidaus sienų apžiūra), neatlikti jokie tyrimai į butą patenkančios ar besikaupiančios drėgmės patekimo priežasčiai nustatyti. Todėl šioje ataskaitoje jokių duomenų patvirtinančių, kad ieškovo namo sienos drėksta ir pelija būtent dėl po atsakovės 2020 m. gruodžio 5 d. atliktų darbų vis dar namo tarpblokinių siūlėse esančių įtrūkimų (plyšių) nėra bei negali būti, nes tokia užduotis ekspertui net nebuvo pateikta. Apeliantas taip pat klaidingai interpretuoja atsakovės 2020 m. gruodžio 30 d. atsakymą, nes šiame atsakyme nėra atsakovės pripažinimo, jog 2020 m. gruodžio 5 d. defekto šalinimo darbai, t. y. tarpblokinių siūlių ties 8 butu hermetizavimas, buvo atliktas netinkamai, juo tik informuojama apie 2020 m. gruodžio 5 d. atliktus darbus.
24. Apeliantas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog atsakovei turėjo būti taikoma ir vadinamoji griežtoji atsakomybė, įtvirtinta CK 6.266 straipsnyje. CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog administratoriaus paskyrimas yra daugiabučio namo valdymo forma, tačiau tai savaime nereiškia bendrojo naudojimo objektų valdytojo statuso CK 6.266 straipsnio prasme. Esant paskirtam namo administratoriui, šiame teisiniame santykyje dalyvauja tiek administratorius, tiek ir daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad nagrinėjamu atveju turėjo teismas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę ir pagal CK 6.266 straipsnį, nes, kaip jau minėta, administratorė neatlieka savarankiško valdymo ir neturi teisės priimti sprendimų, susijusių su daugiabučio namo valdymu, įskaitant namo sienų remonto atlikimą, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, kai būtina imtis neatidėliotinų veiksmų (likviduoti avarijas ar kitus padarinius, galinčius sukelti žalos žmonių gyvybei ar aplinkai). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog būtų kilusi grėsmė namo sienų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, lemianti pareigą atsakovei imtis neatidėliotinų veiksmų remontuoti namo sienos siūles nenustatyta.
25. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo teisines išvadas dėl atsakovei nustatytų pareigų, susijusių su pastato administravimu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė iš esmės vykdo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, atsakovės neteisėti veiksmai dėl ieškovo patirtos žalos drėkstant ir pelijant buto vidaus sienai nėra nustatyti. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovei deliktinė atsakomybė negali būti taikoma, nes nėra visų būtinų jos taikymo sąlygų. Apeliantas taip pat nepagrindė, jog pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, atsakovė privalo suremontuoti namo sienos siūles, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį reikalavimą atmetė.
26. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad atsakovei deliktinė atsakomybė negali būti taikoma, nes nėra visų būtinų jos taikymo sąlygų, dėl apelianto argumentų, susijusių su priteistinos žalos dydžiu, plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).
Dėl bylos procesinės baigties
27. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas atmestas, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.