- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-16
- Bylos Nr.
- e2A-434-253/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- A. J.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. M. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui A. J. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu ir žemės sklypu nustatymo, skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. M. vienu iš ieškinio reikalavimų prašė leisti jai VĮ Registrų centrui pateikti MB „Kretingos projektai“ 2018 m. sausio 18 d. parengtą pastato – gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas), kadastrinių matavimų bylą ir kadastrinius matavimus įregistruoti be A. J. sutikimo. Dėl reikalavimo dėl kadastrinių matavimų įregistravimo šalys sudarė taikos sutartį, ji patvirtinta Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutartimi ir bylos dalis dėl šio reikalavimo nutraukta.
2. Ieškovė ieškinyje taip pat pareiškė tokius reikalavimus:
1) atidalyti iš atsakovui A. J. priklausančios Gyvenamojo namo dalies 8,59 kv. m, juos priteisiant ieškovei, o iš jos priteisti atsakovui 463,26 Eur dydžio kompensaciją.
2) Atidalijus 8,59 kv. m, nustatyti bendraturčių dalis taip: V. M. nuosavybės teise priklauso 3915/10000 dalys Gyvenamojo namo; A. J. nuosavybės teise priklauso 6085/10000 dalys Gyvenamojo namo.
3) Nustatyti naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarką taip:
– V. M. asmeniškai skiriamos naudotis Gyvenamojo namo patalpos, plane pažymėtos indeksais: 1-11 (2,35 kv. m); 1-12 (4,78 kv. m); 1-10 (14,90 kv. m); 1-9 (26,43 kv. m); 1-8 (9,36 kv. m). Iš viso ieškovei asmeniškai naudotis tenkantis plotas sudaro 57,82 kv. m, t. y. 3915/10000 dalys Gyvenamojo namo;
– A. J. asmeniškai skiriamos naudotis Gyvenamojo namo patalpos, plane pažymėtos indeksais: 1-1 (6,86 kv. m); 1-2 (2,78 kv. m); 1-3 (18,28 kv. m); 1-4 (3,91 kv. m); 1-5 (18,19 kv. m); 1-6 (11,19 kv. m); 1-7 (17,79 kv. m.); 1-13 (7,18 kv. m); 1-14 (3,69 kv. m). Iš viso atsakovui asmeniškai naudotis tenkantis plotas sudaro 89,87 kv. m (6085/10000 dalys Gyvenamojo namo).
4) Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), tvarką pagal UAB „Kartografiniai projektai“ 2018 m. sausio 8 d. parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą taip:
– ieškovė atskirai naudosis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais „A“ (2227 kv. m) ir „A“ (211 kv. m). Iš viso ieškovė naudosis indeksu „A“ 2438 kv. m;
– atsakovas atskirai naudosis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais „B“ (1306 kv. m) ir „B“ (688 kv. m). Iš viso atsakovas naudosis indeksu „B“ 1994 kv. m;
– ieškovė ir atsakovas bendrai naudosis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais „B“ (494 kv. m), „B“ (277 kv. m) ir „B“ (271 kv. m). Iš viso ieškovė ir atsakovas bendrai naudosis „B“ 1043 kv. m.
5) Priteisti iš atsakovo 423 Eur skolą ir 5 procentus metinių palūkanų nuo 423 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei.
6) Priteisti iš atsakovo visas bylos vedimo išlaidas ieškovei.
Šalies argumentai
3. Ieškovė nurodė, kad jai ir atsakovui A. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: 1) Žemės sklypas; 2) Gyvenamasis namas (153,37 kv. m bendro ploto); pastatas – klėtis; 4) kiti inžineriniai statiniai (šulinys, 2 lauko tualetai). Ieškovei nuosavybės teise priklauso 3011/5474 dalys Žemės sklypo, 1/3 dalis statinių – namo, klėties, kitų kiemo statinių (šulinys, 2 lauko tualetai), o atsakovui 2463/5474 dalys Žemės sklypo ir 2/3 dalys statinių (namo, klėties, kitų kiemo statinių). Atsakovas 2017 m. gruodžio 11 d. ieškovei pateikė prašymą ir pasiūlė bendraturtei (ieškovei) išspręsti klausimą dėl naudojimosi gyvenamuoju namu ir priklausiniais tvarkos arba svarstyti turto atidalijimą, sumokant kitam bendraturčiui piniginę kompensaciją. Buvo atlikti gyvenamojo namo ir namų valdos žemės sklypo kadastriniai matavimai ir paaiškėjo, kad Žemės sklypo bendras plotas sumažėjo nuo 0,5559 ha iki 0,5474 ha, namo bendras plotas sumažėjo nuo 153,37 kv. m iki 147,68 kv. m. Bendraturčiai nepasiekė bendro sutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo ir naudojimo.
4. Ieškovė pažymėjo, jog pagal nusistovėjusią faktinę Gyvenamojo namo naudojimosi tvarką, bendraturčiai naudojasi gyvenamajame name esančiomis patalpomis: ieškovė V. M. – patalpomis 1-11, 1‑12, 1-10, 1-9, 1-8, o atsakovas A. J. – patalpomis 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-13, 1-14. Ieškovė į namą patenka atskirai per patalpą, plane pažymėtą 1-8 (9,36 kv. m), o atsakovas – atskirai per patalpą, plane pažymėtą 1‑1 (6,86 kv. m). Kadangi ieškovei pagal turimą dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausytų naudotis 49,23 kv. m, o faktiškai naudojasi 57,82 kv. m, t. y. 8,59 kv. m daugiau, todėl būtina spręsti klausimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ir kompensacijų sumokėjimo bei dalių nustatymo bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Iš Gyvenamojo namo 8,59 kv. m atidalyti natūra negalima, todėl atidalijama, paskiriant kompensaciją pinigais. Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis, gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė yra 7 965 Eur, tad vieno kvadratinio metro kaina yra 53,93 Eur. Ieškovė už atidalijamus 8,59 kv. m sutinka sumokėti ieškovui 463,26 Eur. Ieškovė nesutinka su atsakovo pozicija dėl didesnės turto vertės.
5. Tarp namo bendraturčių V. M. ir A. J. rašytiniu susitarimu naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta. Atsižvelgdama į tai, kad reiškiamas reikalavimas pakeisti nuosavybės teisės dalis Gyvenamajame name, į tai, jog šalys nuo pat nuosavybės teisės pastate įgijimo naudojasi tam tikromis konkrečiomis patalpomis, ir į tai, kad šios patalpos yra naudojamos atskirai, jų nesieja bendros komunikacijos, ieškovė prašo nustatyti nurodytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką.
6. Ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas. Ieškovės iniciatyva ir lėšomis MB „Kartografiniai projektai“ 2018 m. sausio 8 d. parengė namų valdos žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano projektą, pagal jį ieškovė prašo nustatyti naudojimosi tvarką. Ieškovės nuomone, siūloma nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarka yra racionali.
7. Ieškovė, turėdama atsakovo sutikimą, savo lėšomis atliko Gyvenamojo namo ir namų valdos Žemės sklypo kadastrinius matavimus, tam patyrė 800 Eur išlaidų. Atsakovas raštu buvo sutikęs dalį išlaidų proporcingai atlyginti, tačiau atlygino tik 90 Eur. Kadangi atsakovo dalis Gyvenamajame name yra didesnė nei ieškovės, o ieškovės dalis Žemės sklype yra didesnė, nei atsakovo, todėl ieškovė šias išlaidas prašė atsakovo atlyginti proporcingai turimai savo daliai, t. y.: 180 Eur už Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir 243 Eur už Gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, iš viso 333 Eur (atėmus sumokėtus 90 Eur).
Atsiliepimas
8. Atsakovas A. J. su ieškiniu nesutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
9. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimu nuspręsta:
1) Atmesti reikalavimo dalį dėl 8,59 kv. m atidalijimo iš A. J. priklausančios Gyvenamojo namo dalies ir reikalavimą nustatyti naujas bendraturčių nuosavybės dalis.
2) Iš dalies tenkinti reikalavimą nustatyti naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarką ir ją nustatyti:
- V. M. – patalpos 1-9 (26,43 kv. m); 1-10 (14,90 kv. m); 1-11 (2,35 kv. m); patalpa 1-12 (4,78 kv. m);
- A. J. – patalpos 1-1 (6,86 kv. m); 1-2 (2,78 kv. m); 1-3 (18,28 kv. m); 1-4 (3,91 kv. m); 1-5 (18,19 kv. m); 1-6 (11,19 kv. m); 1‑7 (17,79 kv. m); 1-8 (9,36 kv. m) 1-13 (7,18 kv. m); 1-14 (3,69 kv. m).
3) Nustatyti naudojimosi Žemės sklypu, kurio bendras plotas 0, 5474 ha, tvarką pagal 2018 m. sausio 8 d. UAB „Kartografiniai projektai“ parengtą planą:
- V. M. atskirai naudosis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis (žalia spalva) indeksais „A“ (2227 kv. m.) ir „A“ (211 kv. m); iš viso 2438 kv. m;
- A. J. atskirai naudosis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis (raudona spalva) indeksais „B“ (1306 kv. m) ir „B“ (688 kv. m); iš viso 1994 kv. m.
- V. M. ir A. J. abu bendrai naudosis žemės sklypo dalimis pažymėtomis (mėlyna spalva) indeksais „C“ – 494 kv. m, 277 kv. m, 271 kv. m, iš viso 1042 kv. m.
4) Priteisti iš A. J. 110 Eur skolą V. M. ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už šią sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško vykdymo.
5) Priteisti bylinėjimosi išlaidas: iš atsakovo – 370,73 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei; iš ieškovės – 112,50 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas nustatė, kad iš esmės abi šalys pageidauja turėti patalpą, pažymėtą indeksu 1-8. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis Gyvenamojo namo. Nustatyta, kad ieškovės reikalavimo dėl patalpos, pažymėtos 1-8, atidalijimo jai atveju, jai atitektų didesnė dalis, nei ieškovė yra įgijusi – jos Gyvenamojo namo plotas viršytų įgytą plotą 8,59 kv. m, o paliekant atsakovui ginčo patalpą jo įgytas nuosavybės plotas viršijamas tik 0,77 kv. m. Teismas šią aplinkybę pripažino pagrindine priežastimi atmesti reikalavimą ginčo patalpą paskirti ieškovei. Pažymėta, kad ieškovė pati gyvenamosiomis patalpomis, kur yra ginčo patalpa, nesinaudoja, yra perleidusi panaudos sutartimi kitam asmeniui, taip pat, kad nėra kitų priežasčių vertinti, jog ieškovei ypatingai ir nepakeičiamai būtina reikalaujama patalpa, nes ieškovė yra įrengusi papildomas duris į kitas patalpas, į kurias dabar galima patekti per ginčo patalpą.
11. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti įsiskolinimą už kadastrinius matavimus, pažymėjo, kad sutartyje buvo numatyta 400 Eur suma, tokią išlaidų dėl visų kadastrinių matavimų sumą ieškovė nurodė ir raštuose atsakovui. Pripažinta, kad ieškovės pateiktas antras mokėjimo kvitas nepagrįstas ir nesusijęs su reiškiamais reikalavimais. Įvertinus, kad atsakovui priklauso 2/3 dalys gyvenamojo namo ir 1/3 dalis žemės sklypo, konstatuota, jog jis turi atlyginti 200 Eur kadastrinių matavimo išlaidas, iš jų 90 Eur jau yra sumokėjęs, todėl ieškovei iš jo priteistina 110 Eur. Teismas taip pat paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė V. M. prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą:
1) Patenkinti atmestus ieškovės ieškinio reikalavimus dėl 8,59 kv. m atidalijimo iš A. J. priklausančios Gyvenamojo namo dalies iš šios dalies priteisimo ieškovei, atsakovui priteisiant 463,26 Eur dydžio kompensaciją, dėl bendraturčių dalių nustatymo ir ieškovės prašomos naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo.
2) Padidinti priteistą 110 Eur sumą iki 333 Eur, priteisiant 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistinos 333 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo V. M..
3) Priteisti iš atsakovo ieškovei apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas.
4) Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.
13. Apeliantė nurodo, kad aplinkybė, jog ieškovė name negyvena nėra svarbi. Apeliantės nuomone, aplinkybė, kad ieškovė prašo atidalyti didesnį plotą (8,59 kv. m), nei jai trūksta naudotis ploto (0,77 kv. m) pagal nuosavybės teisės įsigijimo dokumentus, nesudaro pagrindo atmesti šį ieškovės reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Iki bylos teisme iškėlimo šalys naudojosi įėjimais į gyvenamąjį namą taip – ieškovė į savo naudojamas patalpas (1-9, 1-10, 1-12) patekdavo per patalpą, žymimą 1-8 (9,36 kv. m), o atsakovas – per patalpą, žymimą 1-1. Tokia nusistovėjusi naudojimosi tvarka buvo nuo 2001 m. kovo 6 d., kai atsakovas įsigijo nekilnojamąjį turtą. Atsakovas pašalino praėjimo duris, skiriančias patalpas 1-7 ir 1‑8, taip savo iniciatyva visiškai pašalindamas savo galimybę patekti į ginčo patalpą 1-8, tad konkliudentiniais veiksmais pripažino ieškovės teisę naudotis šia patalpa ir tai truko nuo 2001 metų. Teismo sprendime nepasisakyta, kad atsakovas įsirengė įėjimą į pastogę patalpoje 1‑4, o ieškovė nuolat naudojosi patekimu į palėpę per ginčo patalpą 1-8, be to, ieškovės elektros apskaita įrengta ginčo patalpoje 1-8. Ieškovės 2017 m. naudojamoje patalpoje, pažymėtoje 1-9, vietoje buvusio lango įsirengtos durys įrengtos vasaros sezonui ir nepritaikytos kasdieniniam vaikščiojimui į gyvenamąsias patalpas. Atsakovo paaiškinimai dėl poreikio naudotis patalpa, pažymėta 1-8, nelogiški. Teismas nevertino galimybės patalpą 1-8 priskirti ieškovės ir atsakovo bendram naudojimui.
14. Apeliantė dėl skolos priteisimo nurodo, kad MB „Kretingos projektai“ sudarė ne tik gyvenamojo namo kadastrinių matavimų bylą, bet 2018 m. sausio 8 d. sudarė ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano projektą. Nors ieškovė aiškios sutarties su MB „Kretingos projektai“ dėl žemės matavimų atlikimo ir apmokėjimo tvarkos nepateikė, tačiau akivaizdu, kad pagal pinigų priėmimo kvitus ieškovė dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto matavimų iš viso patyrė 800 Eur. Be to, ieškovė nurodė, kad prašymas išspręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą buvo išnagrinėtas netinkamai. Ieškovės patirtos faktinės išlaidos advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme sudarė iš viso 1 250 Eur.
15. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
17. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, jame išreikštą prašymą skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pripažintina, kad rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
18. Ieškovė sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta. Apeliaciniu skundu ieškovė V. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, susijusia su ieškinio reikalavimais dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi tvarkos Gyvenamuoju namu nustatymo, patirtų išlaidų už kadastrinius matavimus atlyginimo, taip pat nesutinka su teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, bendraturčių dalių nustatymo ir naudojimosi tvarkos nustatymo
19. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, ieškovė V. M. ir atsakovas A. J. yra Gyvenamojo namo bendraturčiai: ieškovei nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis namo, įgyta 2011 m. rugpjūčio 24 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu, o atsakovui nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys namo, įgytos 2001 m. kovo 3 d. pirkimo–pradavimo sutarties pagrindu. Byloje esančių VĮ Registrų centro 2018 m. balandžio 10 d. ir 2018 m. liepos 13 d. išrašų duomenimis, atlikus kadastrinius matavimus Gyvenamojo namo bendras plotas pasikeitė – sumažėjo nuo 153,37 kv. m (kadastro duomenų nustatymo data 2000 m. vasario 9 d.) iki 147,68 kv. m (kadastro duomenų nustatymo data 2018 m. sausio 18 d.). Šalių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje nepasikeitė – ieškovei nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis, o atsakovui 2/3 dalys Gyvenamojo namo. Vadovaujantis viešojo registro duomenimis apie šalims nuosavybės teise priklausančias Gyvenamojo namo dalis ir namo bendrą plotą matyti, kad ieškovei tenkanti namo ploto dalis sudaro 49,23 kv. m, o atsakovui – 98,45 kv. m.
20. Nustatyta, kad iš esmės ginčas tarp šalių kilo dėl Gyvenamojo namo patalpos, pažymėtos indeksu 1-8 (9,36 kv. m). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji faktiškai naudojasi Gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-12 (4,78 kv. m), 1-11 (2,35 kv. m), 1-10 (14,90 kv. m), 1‑9 (26,43 kv. m) ir patalpa 1-8 (9,36 kv. m), taip ieškovės naudojamas plotas sudaro 57,82 kv. m. Ieškovė nurodė, kad atsakovas naudojasi likusiomis namo patalpomis, t. y. 1-1 (6,86 kv. m), patalpa 1-2 (2,78 kv. m), patalpa 1-3 (18,28 kv. m), patalpa 1‑4 (3,91 kv. m), patalpa 1-5 (18,19 kv. m), patalpa 1-6 (11,19 kv. m), patalpa 1-7 (17,79 kv. m.), patalpa 1-13 (7,18 kv. m), patalpa 1-14 (3,69 kv. m), taip A. J. naudotis tenkantis plotas sudaro 89,87 kv. m. Ieškovė byloje pretenzijų į patalpas, pažymėtas indeksais 1-13 ir 1-14, nereiškė.
21. Ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimą dėl 8,59 kv. m dalies atidalijimo iš A. J. priklausančios Gyvenamojo namo dalies, juos priteisiant ieškovei, o iš ieškovės priteisiant atsakovui 463,26 Eur dydžio kompensaciją. Ieškovė, minėto reikalavimo tenkinimo atveju, prašė nustatyti atitinkamai pasikeitusias bendraturčių dalis ir nustatyti naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarką. Ieškovė ieškinio reikalavimą dėl 8,59 kv. m dalies atidalijimo iš A. J. priklausančios Gyvenamojo namo dalies, priteisiant atsakovui kompensaciją, grindė tuo, kad pagal nuosavybės teisės dokumentus ir kadastrinius matavimus ieškovės naudojamas plotas turėtų sudaryti 49,23 kv. m, o pagal faktiškai jos naudojamas patalpas (t. y. patalpas, pažymėtas indeksais 1-12, 1-11, 1-10 ir 1-9) ieškovei trūksta naudotis 0,77 kv. m ploto. Ieškovė taip pat nurodė, kad patalpa 1-8 ieškovei būtina naudotis patekti į kitas jos naudojamas patalpas, t. y. patalpas, pažymėtas indeksais 1-12, 1-11, 1-10 ir 1-9. Atsakovas byloje nesutiko su patalpos 1‑8 priskyrimu ieškovei ir laikėsi pozicijos, kad patalpa 1‑8 turėtų priklausyti jam, taip namui nepadaroma žala. Atsakovas nurodė, kad nenori patalpos 1‑8 parduoti ir nori naudotis namo dalimi pagal jo įsigytą ir jam priklausančią idealiąją dalį. Atsakovas byloje savarankiškų reikalavimų nepareiškė.
22. Apeliaciniame skunde ieškovė iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl 8,59 kv. m atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant atsakovui kompensaciją.
23. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą bei padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atidalijimui bendrosios dalinės nuosavybės turėtų būti suteikiamas prioritetas prieš kitus bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdus, tarp jų – naudojimosi daiktu, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarkos nustatymą. Tačiau prioritetinio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taikymo taisyklė nėra absoliuti ir taikytina tik tada, jeigu, be kita ko, yra išlaikomas visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų balansas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2009; 2018 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018).
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiga įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, tenka atidalijimo siekiančiam bendraturčiui. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016). Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑482/2009). Bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-248/2016; 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018). Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus ieškovei teko procesinė įrodinėjimo pareiga pagrįsti, kad jos siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo variantas yra priimtinas, atitinka kito bendraturčio interesus ir nepažeis jo nuosavybės teisių į atidalijamus daiktus.
25. Pažymėtina, kad ieškiniu ieškovė reiškė reikalavimą tik dėl dalies bendrosios dalinės nuosavybės (8,59 kv. m) atidalijimo. Iš ieškovės ieškinio reikalavimų visumos matyti, kad ieškovė prašo jai atidalyti 8,59 kv. m iš atsakovui priklausančios Gyvenamojo namo dalies, atsakovui priteisiant kompensaciją, ir tuo pagrindu, nustatant naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarką, iš esmės priskirti ieškovei naudotis būtent patalpą 1-8.
26. Apeliantė pažymi, kad pagal nusistovėjusią naudojimosi tvarką, nuo 2001 m. kovo 6 d., kai atsakovas įsigijo nekilnojamąjį turtą, ieškovė į savo naudojamas patalpas patekdavo per patalpą 1-8, o atsakovas – per patalpą 1-1. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas nurodė, kad buvęs savininkas, iš kurio atsakovas įsigijo savo namo dalį, parodė, kuria dalimi atsakovas gali naudotis, o atsakovas proporcijų neskaičiavo. Iš atsakovo pirmosios instancijos teisme duotų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimais iš esmės motyvuodamas tuo, jog tiek ankstesnis namo dalies savininkas, tiek ieškovė nepagrįstai naudojosi didesniu plotu, todėl atsakovas nori atsiimti tai, kas jam priklausė, ir nenori nieko parduoti. Iš šių duomenų matyti, kad atsakovas nesutinka su ieškovės nurodomos susiklosčiusios naudojimosi tvarkos patalpa 1-8 pagrįstumu.
27. Ieškovės trūkstama naudotis ploto dalis sudaro 0,77 kv. m. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovės nurodomo atidalijimo varianto atveju (priskiriant ieškovei ginčo patalpą 1-8), ieškovei tenkanti Gyvenamojo namo dalis viršytų jai nuosavybės teise priklausantį plotą 8,59 kv. m, t. y. viršijantis plotas būtų 11 kartų didesnis, lyginant su atveju, jei ginčo patalpa liktų atsakovui. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl nurodytos dalies atidalijimo priteisiant jam kompensaciją.
28. Apeliantė akcentuoja, kad patalpa 1-8 ieškovei būtina, siekiant naudotis kitomis jai priklausančiomis patalpomis, nes ginčo patalpoje yra įrengta ieškovės elektros apskaita, ieškovė per šią patalpą patenka į palėpę, be to, per ginčo patalpą ieškovė patenka į kitas savo naudojamas patalpas, nes naudojamoje patalpoje 1-9 įrengtos durys nepritaikytos kasdieniam naudojimui. Apeliantės teigimu, atsakovas neturi poreikio naudotis ginčo patalpa. Vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus reikšminga aplinkybe pripažintina tai, kad iš Gyvenamojo namo plano matyti, jog iš patalpos 1-8 numatytas patekimas į izoliuotas patalpas 1-13 ir 1-14. Iš ieškovės ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovė pretenzijų į minėtas patalpas nereiškia ir iš esmės ieškinio reikalavimais dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nurodytas patalpas prašo paskirti naudotis atsakovui.
29. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad atsakovas pats pašalino praėjimo duris, skiriančias patalpas 1-1 ir 1-13, ir pašalino praėjimo duris, skiriančias patalpas 1-7 ir 1-8. Iš atsakovo 2018 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme duotų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovui įsigyjant dalį namo anksčiau buvusios durys iš patalpos 1-1 į patalpas 1-13 ir 1-14 ir buvusios durys iš patalpos 1-7 į patalpą 1-8 jau buvo panaikintos, atsakovas nurodė, kad jas panaikino namo dalies ankstesnis savininkas. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad jam įsirengti duris į patalpą 1‑13 būtų sudėtinga, nes tektų ardyti suremontuotą ir sutvarkytą koridorių.
30. Iš nurodytų duomenų matyti, kad ieškovės prašomos atidalyti iš atsakovo ploto dalies, palyginus su ieškovės trūkstamo naudotis ploto dalimi, skirtumas būtų itin didelis. Be to, ginčo patalpa techniškai būtina faktiškai patekti į kitam bendraturčiui tenkančias naudotis namo patalpas. Abiejų šalių interesus pakankamai užtikrinantis atidalijimo variantas nagrinėjamoje byloje nepateiktas. Įvertinus anksčiau nurodytus duomenis pripažintina, kad ieškovė neįrodė, jog jos siūlomas dalies namo ploto atidalijimo variantas yra priimtiniausias, neproporcingai nepažeidžia kito bendraturčio interesų ir jo nuosavybės teisių ir užtikrina tolesnį turto naudojimo racionalumą (CPK 12, 178 straipsnis). Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus dėl konkrečios namo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kitokių turto dalių nustatymo. Atsakovas savarankiškų materialinių reikalavimų dėl kitokio atidalijimo varianto nepareiškė, dėl to pagrįstai nespręsta dėl kitokio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo.
31. Apeliaciniame skunde ieškovė pažymi, kad neišsprendus 8,59 kv. m atidalijimo klausimo ir palikus teismo patvirtintą naudojimosi tvarką, ieškovei trūksta 0,77 kv. m ploto, o atsakovas, jam paskyrus naudotis patalpą 1-8, naudosis didesne turto dalimi, nei jam priklauso nuosavybės teise. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atsakovui nesutikus su atidalijimu, turėjo teisę nustatyti iš dalies kitą naudojimosi tvarką, nei siūlė ieškovė, t. y. patalpą 1-8 priskirti ieškovės ir atsakovo bendram naudojimui, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino. Apeliantė nurodo, kad liko nepašalinta bendraturčių konfliktų grėsmė.
32. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš dalies tenkino ieškovės ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarkos tarp bendraturčių nustatymo. Pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės nustatyta ieškovės prašoma naudojimosi patalpomis tvarka, t. y. ieškovei naudotis skirtos patalpos 1-9, 1-10, 1-11 ir 1-12, o atsakovui naudotis skirtos patalpos 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-13 ir 1-14, tačiau, priešingai nei ieškovės ieškinio reikalavime, patalpa 1-8 paskirta naudotis ne ieškovei, o atsakovui. Sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovui paskyrus naudotis patalpa 1-8 jam tenkanti naudotis dalis yra šiek tiek didesnė, nei jam priklauso nuosavybės teise, o ieškovei, atsižvelgiant į jai priskirtų naudotis patalpų plotą, trūksta 0,77 kv. m ploto.
33. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje.
34. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Viena vertus, praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Kita vertus, sprendžiant bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, turi būti atsižvelgiama į visų bendraturčių įstatymų saugomus interesus ir priimamas abiem pusėms priimtiniausias sprendimas, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinus šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui.
35. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimu nustačius naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarką, patalpą 1-8 priskiriant naudotis atsakovui, šalims, kaip bendraturčiams, paskirtos naudotis dalys skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių – apeliantei trūksta 0,77 kv. m ploto. Ieškovė byloje dėl būtinybės naudotis patalpa 1-8 nurodė motyvus, kad per šią patalpą patenka į kitas jos naudojamas patalpas ir palėpę, be to, šioje patalpoje įrengta ieškovės elektros apskaita. Atsakovas, pirmosios instancijos teisme pasisakydamas dėl galimybės patalpą 1‑8 naudoti bendrai, nurodė abstrakčius argumentus, kad jei atsirastų bendra patalpa jis negalėtų name įrengti dviejų butų. Pažymėtina, kad atsakovas savarankiškų reikalavimų byloje nepareiškė, kitokio naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise tvarkos varianto nepateikė. Atsakovas nenurodė kitokio būdo, kuriuo būtų galima kompensuoti ieškovei trūkstamą ploto dalį. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tarp šalių nekilus ginčo dėl paskyrimo naudotis kitomis Gyvenamojo namo patalpomis, tačiau pagal abiem šalims tenkančias idealiąsias dalis ir priskirtas patalpas liekant ploto ir abiem šalims iš esmės pageidaujant naudotis patalpa 1-8, ši patalpa skirtina šalims naudotis bendrai. Darytina išvada, kad toks naudojimosi ginčo patalpa tvarkos nustatymas užtikrins racionalų turto naudojimą, abiejų šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą ir nebus nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių. Nurodytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarka ir patalpa 1-8 (9,36 kv. m) paskirta naudotis asmeniškai A. J. keistina, ir patalpa 1-8 paskirtina naudotis V. M. ir A. J. bendrai (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnio 1 dalis).
Dėl skolos priteisimo
36. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmesta dalis ieškinio reikalavimo dėl dalies ieškovės išlaidų, turėtų kadastriniams matavimams atlikti, priteisimo iš atsakovo. Apeliantė prašo padidinti priteistą 110 Eur skolos sumą iki 333 Eur. Ieškovė remiasi pinigų priėmimo kvitais ir nurodo, kad dėl šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto matavimų iš viso patyrė 800 Eur išlaidų.
37. Iš byloje esančios V. M. su MB „Kretingos projektai“ 2017 m. gruodžio 15 d. sudarytos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų atlikimo sutarties turinio nustatyta, kad sutarta atlikti nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų plano sudarymo darbus, darbų kaina – 400 Eur. Reikšminga aplinkybė, kad būtent tokią visų kadastrinių matavimų darbų kainą, t. y. 400 Eur, ieškovės atstovas nurodė ir atsakovui A. J. 2017 m. gruodžio 16 d. rašte, informuojant, kad tokią sumą bendraturčiai turės apmokėti proporcingai pagal turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Taigi pati ieškovė informavo atsakovą apie 400 Eur dydžio išlaidas kadastriniams matavimams atlikti pagal su MB „Kretingos projektai“ 2017 m. gruodžio 15 d. sudarytą sutartį. Iš atsakovo 2017 m. gruodžio 20 d. atsakymo į 2017 m. gruodžio 16 d. raštą matyti, kad atsakovas sutikimą dėl MB „Kretingos projektai“ atliekamų matavimų išreiškė pagal ieškovės 2017 m. gruodžio 16 d. rašto turinį. Nustatyta, kad 2018 m. vasario 12 d. ir 2018 m. vasario 26 d. pinigų paėmimo kvituose užfiksuoti duomenys, jog V. M. sumokėjo po 400 Eur. Minėtuose pinigų paėmimo kvituose nurodyta, kad pinigai sumokėti už atliktus darbus adresu (duomenys neskelbtini). Minėtuose rašytiniuose dokumentuose nenurodyta, kokio susitarimo pagrindu ir kokie konkretūs darbai atlikti. Vien aplinkybė, kad ieškovė patyrė dar 400 Eur išlaidų nepatvirtina, kad šios išlaidos susijusios su reiškiamasi reikalavimais. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovė įrodė 400 Eur išlaidas už kadastrinius matavimus, o kitą ieškovės nurodomą išlaidų dalį pagrįstai atmetė kaip neįrodytą (CPK 178 straipsnis).
Dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų
38. Apeliantė teigia, kad skundžiamu teismo sprendimu paskirstant bylinėjimosi išlaidas neteisingai nustatytas ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis. Apeliantė nurodo, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą sudarė 1 250 Eur, o ne 850 Eur.
39. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovės išlaidas už advokato teisinę pagalbą, rėmėsi ieškovės atstovo 2018 m. birželio 12 d. detalizuota pažyma dėl ieškovei suteiktų teisinių paslaugų. Šioje pažymoje nurodyta, kad ieškovės išlaidos teisinėms paslaugoms byloje sudarė 850 Eur. Nustatyta, kad kartu su ieškiniu ieškovė pateikė 2018 m. kovo 15 d. pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, kad ieškovė už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 300 Eur. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad nurodytas išlaidas patyrė iki bylos iškėlimo. Nurodyti rašytiniai įrodymai, kuriais remiasi apeliantė, patvirtina 1 150 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nenurodė kitų rašytinių įrodymų, apeliantės nurodyta 1 250 Eur suma laikytina rašymo apsirikimu.
40. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 nauja redakcija išdėstytose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 8.19 punkte numatytos ir advokato teikiamos konsultacijų, taip pat dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo teisinės paslaugos.
41. Nustatyta, kad ieškovės sutartis su advokatu dėl teisinės pagalbos buvo sudaryta 2017 m. gruodžio 15 d. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad iki bylos nagrinėjimo teisme vyko ieškovės atstovo ir atsakovo susirašinėjimas dėl šalių bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo, buvo teikiami pasiūlymai dėl taikaus ginčo išsprendimo, parengtas taikos sutarties variantas. Tad, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, yra pagrindas pripažinti, kad buvo teiktos teisinės paslaugos derantis dėl taikaus ginčo išsprendimo bendraturčių taikiu sutarimu ir, ginčui tapus teisminiu, šios išlaidos yra susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsižvelgtina ir į tai, kad byloje ieškovę atstovavo tas pats advokatas, be to, iš 2018 m. birželio 12 d. detalizuotos pažymos matyti, kad už ieškinio parengimą nurodyta suma yra gerokai mažesnė, nei numatyta Rekomendacijose. Nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad ieškovės nurodomos išlaidos advokato pagalbai apmokėti nepagrįstai didelės ar viršija Rekomendacijose numatytus dydžius. Pripažintina, kad sprendžiant klausimą dėl ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepagrįstai neįvertinti rašytiniai įrodymai apie ieškovės turėtas 300 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai.
42. Bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teisme jos patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos ieškovei priteistinos jos turėtų bylinėjimosi išlaidų dalies apskaičiavimo tvarkos, dėl to ja vadovautinasi. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei iš atsakovo pripažinta teisė į pusės jos atstovavimo išlaidų atlyginimą dėl trijų (iš keturių) reikalavimų, tuo pagrindu iš ieškovės turėtų 1 150 Eur išlaidų ieškovei iš atsakovo priteistina atstovavimo išlaidų suma sudaro 431,25 Eur. Pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovo ieškovei priteistą sumą sudarė 318,75 Eur atstovavimo išlaidos ir 51,88 Eur žyminis mokestis (9,38 Eur + 5 Eur + 37,50 Eur). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų suma padidintina iki 483,13 Eur (431,25 Eur + 51,88 Eur).
Dėl bylos baigties
43. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė materialinės teisės normas ir pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus dėl konkrečios dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kitokių turto dalių nustatymo. Pripažintina, kad iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patalpą, pažymėtą 1-8, paskyrė naudotis vien tik atsakovui, todėl ši teismo sprendimo dalis keistina nustatant šios patalpos bendrą naudojimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pripažintina, kad nurodytas pakeitimas nekeičia pirmosios instancijos teismo nustatytos tenkintos ieškinio reikalavimų dalies proporcijos. Taip pat anksčiau nurodytų motyvų pagrindu keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
44. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus apie sumokėtą 90 Eur žyminį mokestį ir turėtas 300 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Apeliaciniu skundu ieškovė iš esmės reiškė tris reikalavimus (du turtinius ir vieną neturtinį reikalavimą). Iš dalies tenkinus apeliantės neturtinį reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, už kurį mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis, ieškovei iš atsakovo priteistina 37,50 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2–3 dalys). Pripažinus, kad tenkinta pusė vieno apeliacinio skundo reikalavimo iš trijų, ieškovei iš atsakovo priteistina 50 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis). Iš viso ieškovei iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme priteistina 87,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą pakeisti.
Sprendimo dalyje, kuria, nustatant naudojimosi gyvenamuoju namu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką, nustatyta, kad patalpa 1-8 (9,36 kv. m) skirta A. J., nustatyti, jog patalpa 1-8 (9,36 kv. m) skiriama naudotis V. M. ir A. J. bendrai.
Padidinti iš atsakovo A. J. ieškovei V. M. priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 483,13 Eur.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. J. ieškovei V. M. 87,50 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.