Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2025-04-02 · Administracinė byla Nr. eA-1579-789/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-02
Bylos Nr.
eA-1579-789/2025
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ernestas Spruogis (pirm.), Iveta Pelienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė (pran.)
Pareiškėjas
N. L.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-1579-789/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06621-2024-6Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. L. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja N. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. 24S250068, kuriuo pareiškėjai atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 24S251710, kuriuo pareiškėjai uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių (5 metus) nuo sprendimo priėmimo dienos (toliau – ir 2024 m. lapkričio 9 d. sprendimas) (toliau – kartu Sprendimai); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė, jos šeimos nekilnojamasis turtas Baltarusijos Respublikoje yra parduotas, ji nebeturi leidimo gyventi Baltarusijos Respublikoje, jos nepilnametis vaikas mokosi Lietuvoje. Be to, 2020 m. ji ir jos aplinka Baltarusijos Respublikoje dalyvavo protestuose prieš A. L. režimą. Taigi jos socialiniai ryšiai su Baltarusijos Respublika yra nutraukti jos pačios iniciatyva. Atsakovas, priimdamas skundžiamus Sprendimus, nesudarė galimybės pareiškėjai pateikti papildomus duomenis, patvirtinančius, kad ji nuosekliai laikosi proeuropietiškos pozicijos, sieja savo ir savo šeimos ateitį su Lietuva. Pareiškėjos gyvenamoji vieta Ukrainoje šiuo metu yra okupuota Rusijos Federacijos, ten vyksta karo veiksmai, todėl pareiškėja neturi jokių galimybių grįžti į savo gyvenamąją vietą Ukrainoje. Ji neturi nekilnojamojo turto ir socialinių ryšių kitose Ukrainos vietovėse.

3. Pareiškėjos teigimu, atsakovas nepagrįstai įvertino trumpalaikį 13 mėnesių darbą Baltarusijos režimui pavaldžioje įstaigoje (dirbant pagal darbo sutartį, o ne statutiniu darbuotoju) prieš 7–8 metus kaip pakankamą pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjos gyvenimas ar buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Tačiau atsakovas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja, siekdama sukurti saugią aplinką sau ir savo šeimai, išvyko iš Ukrainos, (duomenys neskelbtini) į Baltarusiją dėl 2014 m. pradėtos Rusijos karinės agresijos. Ukrainos ir Baltarusijos santykiai tuo laikotarpiu buvo taikūs, nes galiojo bevizis režimas, vyko nuolatinis abiejų šalių gyventojų bendravimas.

4. Pasak pareiškėjos, nors ji, atvykusi į Baltarusiją, dirbo valstybinėje įstaigoje „Borisovo karinių pajėgų eksploatavimo valdyba“, kuri yra pavaldi Baltarusijos Respublikos gynybos ministerijai, tačiau tuo metu pagal savo išsilavinimą ir gyvenimišką patirtį ji negalėjo vertinti Baltarusijos, kaip priešiškos Ukrainai šalies. Pareiškėja darbe buvo atsakinga už pastatų priežiūrą. Ji vyko į Baltarusiją, siekdama užtikrinti finansinį stabilumą, susirasti būstą ir užsidirbti, o šie sprendimai nebuvo politiškai ar ideologiškai motyvuoti – tai buvo šeimos, auginančios mažą vaiką, gyvenimiški pasirinkimai, nulemti materialinių ir saugumo aplinkybių. Pareiškėja neturėjo ryšių su kariškiais, bendravo tik su kolegomis ir vadovais, atsakingais už pastatų priežiūrą, šie ryšiai jau seniai nutrūkę. Gyvendama Baltarusijoje, ji nuolat nešiojo Ukrainos simboliką.

5. Situacija pasikeitė po 2020 m. suklastotų Baltarusijos prezidento rinkimų, kai pareiškėja pamatė, kad Baltarusijos piliečiai negali išsirinkti teisėtos valdžios. Pareiškėja su savo tuometiniais draugais dalyvavo mitinguose, nukreiptuose prieš Baltarusijos režimą, kai kurie jos draugai buvo sulaikyti, patyrė Baltarusijos režimo pareigūnų smurtą. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėja nebuvo ir nėra lojali Baltarusijos režimui.

Šalies argumentai

6. Pareiškėjos teigimu, priimant Sprendimus nebuvo atsižvelgta į jos šeiminius ryšius su Lietuva, t. y. nepilnamečio sūnaus poreikius, šeimos socialinius ryšius ir tai, kad jai, kaip (duomenys neskelbtini) pilietei, šiuo metu nesaugu gyventi Baltarusijoje. Baltarusijoje aktyviai veikia Rusijos Federacijos tarnybos, bendradarbiaujančios su Baltarusijos režimu, todėl (duomenys neskelbtini) piliečiai negali jaustis saugūs. Pareiškėjos šeima Baltarusijoje nebeturi nekilnojamojo turto, o Lietuvoje turi stiprius socialinius ryšius – vyras dirba Lietuvoje, sūnus lanko mokyklą, pati pareiškėja dirbo Lietuvoje, kol turėjo tokią teisę.

7. Pareiškėja nėra padariusi teisės pažeidimų, siekė sukurti saugų gyvenimą Lietuvoje, tačiau dėl vienkartinio darbo epizodo Baltarusijoje yra laikoma grėsmę keliančiu asmeniu Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pareiškėja sąžiningai pateikė visą informaciją apie darbovietes Baltarusijoje ir nenuslėpė nieko. Jos nuomone, taikomos priemonės yra neproporcingos.

Atsiliepimas

8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nesutiko su juo ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

9. Atsakovas nurodė, jog, priimant ginčijamus Sprendimus, buvo vadovautasi kompetentingos institucijos – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) – išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 3 dalį, VSD atlieka užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD 2024 m. spalio 2 d. išvadoje Nr. 18-8994 (toliau – ir Išvada) nurodyta, kad užsienietė, dirbdama Baltarusijos Respublikos įstaigoje „Borisovo karinių pajėgų eksploatavimo valdyba“, privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

10. Migracijos departamentas, nustatydamas grėsmę, vertino faktų visumą, t. y. kad pareiškėja, būdama (duomenys neskelbtini) piliete, po 2014 m. kovo mėnesį įvykusios Krymo aneksijos, sąmoningai pasirinko ir dirbo Baltarusijos Respublikos įstaigoje „Borisovo karinių pajėgų eksploatavimo valdyba“, kuri yra pavaldi Baltarusijos Respublikos gynybos ministerijai, tai rodo jos lojalumą Baltarusijos Respublikai. Baltarusijos Respublikos įstaigos „Borisovo karinių pajėgų eksploatavimo valdyba“ tikslas – aprūpinti karinius dalinius visų rūšių būstu, kariniuose padaliniuose esančių kareivinių – gyvenamųjų namų fondo, komunalinių statinių ir inžinerinių tinklų, komunalinės įrangos priežiūra, remontas ir eksploatavimo kontrolė, taip pat gynybai skirtų žemės sklypų naudojimo kontrolė, siekiant sudaryti sąlygas kariuomenei gyvuoti. Aplinkybė, kad pareiškėja dirbo minėtoje įstaigoje neilgą laiko tarpą (2015-2016 m.), nutraukė darbo santykius su šia įstaiga prieš 8 metus ir šiuo metu nedirba, nesudaro pagrindo paneigti jos galimą lojalumą Baltarusijos Respublikos atžvilgiu (ypač atsižvelgiant į tai, kad ji gyveno Baltarusijoje nuo 2012 m., turėdama iki 2023 m. lapkričio 23 d. galiojantį Baltarusijos išduotą leidimą gyventi) ir savaime nereiškia, kad grėsmė dėl asmens darbinių ryšių yra išnykusi, neaktuali ir nereikšminga, sprendžiant keliamos grėsmės valstybės saugumui klausimą.

11. Iš ginčijamų Sprendimų matyti, kad jie yra motyvuoti, padarytos pagrįstos išvados. Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su tokiomis išvadomis, nėra pagrindas konstatuoti, kad Sprendimai nemotyvuoti ir tai yra pagrindas panaikinti juos. Migracijos departamento Sprendimuose yra pateikti aiškūs argumentai, kad asmuo, kirsdamas valstybės išorinę sieną, kelia kontržvalgybines rizikas, t. y. asmuo, vykdamas į ir iš Baltarusijos, yra labiau paveikiamas ir pažeidžiamas, o tai suponuoja ir didesnę galimos grėsmės valstybės saugumui tikimybę. Aplinkybė, kad pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nereiškia, kad ji turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jai šis leidimas visą laiką ateityje turės būti pakeistas ar negalės būti panaikintas Įstatyme įtvirtintais pagrindais, jeigu užsienietė neatitinka Įstatymo reikalavimų. Lietuvos Respublika neturi pareigos leisti laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu toks leidimas neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

12. Atsakovo vertinimu, pareiškėjai buvo pagrįstai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Priimant Sprendimus, buvo vadovautasi Migracijos departamento nustatytais duomenimis ir VSD Išvada. Pareiškėjos asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, o draudimas atvykti yra proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, bei užkardyti galinčias kilti grėsmes.

Atsiliepimas

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjos skundą nesutiko su juo ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

14. VSD nuomone, skundžiami atsakovo Sprendimai yra priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Pagal viešų šaltinių duomenis, „Borisovo karinių pajėgų eksploatavimo valdyba“ yra pavaldi Baltarusijos Respublikos gynybos ministerijai. Taigi pareiškėja, dirbdama šioje įstaigoje, privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

15. Pareiškėja nepateikė į bylą jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų jos akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką. Pareiškėja nuo 2012 iki 2023 m. gyveno Baltarusijos Respublikoje. Skunde pateikiami argumentai, kad pareiškėjai šiuo metu nėra saugu gyventi Baltarusijoje, nėra pagrįsti jokiais duomenimis, be to, pareiškėja gyveno Baltarusijoje ir prasidėjus Rusijos karinei invazijai į Ukrainą, tačiau jokios represinės priemonės jai nebuvo taikomos.

16. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos besąlygiškai leisti pareiškėjai gyventi Lietuvoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

II.

17. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 3 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.

18. Teismas nustatė, kad:

Šalies argumentai

18.1 Pareiškėja 2024 m. gegužės 4 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

18.2 Migracijos departamentas 2024 m. spalio 2 d. gavo VSD Išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi ji, 2024 m. kovo 23 d. ir 2024 m. gegužės 4 d. pildydama klausimynus, nurodė, kad 2015–2016 m. dirbo Baltarusijos Respublikos įstaigoje „Borisovo karinių pajėgų eksploatavimo valdyba“. Pagal viešų šaltinių duomenis, „Borisovo karinių pajėgų eksploatavimo valdyba“ yra pavaldi Baltarusijos Respublikos gynybos ministerijai.

18.3 Migracijos departamentas, įvertinęs VSD pateiktą medžiagą, atlikęs kitos surinktos medžiagos tyrimą, 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 24S250068 atsisakė pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, nes jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. 2024 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 24S251710 pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėn. (5 metus) nuo sprendimo priėmimo dienos, nes ji gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Žemesnės instancijos teismas

19. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į Baltarusijos Respublikos keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, į Rusijos Federacijos išprovokuotos agresijos prieš Ukrainą faktą (šią aplinkybę teismas pripažįsta visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (ABTĮ 57 str. 1 d.) ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, sutiko su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimu.

20. Teismo įsitikinimu, VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad Migracijos departamentas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti ginčijamus Sprendimus. Pareiškėja, dirbdama Baltarusijos Respublikos įstaigoje „Borisovo karinių pajėgų eksploatavimo valdyba“, privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos Respublikos įstaigos „Borisovo karinių pajėgų eksploatavimo valdyba“ tikslas – aprūpinti karinius dalinius visų rūšių būstu, kariniuose padaliniuose esančių kareivinių – gyvenamųjų namų fondo, komunalinių statinių ir inžinerinių tinklų, komunalinės įrangos priežiūra, remontas ir eksploatavimo kontrolė, taip pat gynybai skirtų žemės sklypų naudojimo kontrolė, siekiant sudaryti sąlygas kariuomenei gyvuoti. Baltarusijos žvalgybos tarnybos kontroliuoja Baltarusijos valstybės institucijose (įstaigose) dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei. Jos užtikrina, kad šiose institucijose (įstaigose) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD Išvadoje taip pat nurodė, kad po 2014 m. kovo mėnesį įvykusios Krymo aneksijos asmuo 2015-2016 m. dirbo Baltarusijos Respublikos gynybos ministerijai pavaldžioje įstaigoje. Šios aplinkybės patvirtina pareiškėjos lojalumą Baltarusijos Respublikos, Rusijos Federacijos sąjungininkės, režimui, keliančiam grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

21. Vien faktas, kad pareiškėja ėjo pastatų priežiūros specialistės pareigas (nebuvo statutinė darbuotoja, karė) Baltarusijos Respublikos įstaigoje „Borisovo karinių pajėgų eksploatavimo valdyba“ 2015-2016 m. ir šiuo metu pareiškėja nebedirba, savaime nereiškia, kad ji neturėjo ryšių ar kad jos ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) bei nebegali kelti grėsmės. Aplinkybės, kad nuo darbo pabaigos yra praėjęs ilgas laikotarpis (7-8 metai) bei kad darbas truko tik 13 mėnesių, nesudaro pagrindo paneigti jos galimą lojalumą kilmės valstybėje esančios minėtos įmonės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykusi.

22. Vertindamas pareiškėjos argumentus dėl jos buvusio darbo pobūdžio, santykių nebepalaikymo su ten dirbančiais asmenimis, teismas pažymėjo, kad susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste asmens ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama bei grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi. Taigi pareiškėja gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ar kitose jėgos struktūrose dirbančiais Baltarusijos režimui lojaliais asmenimis, tokie ryšiai gali bet kada atsinaujinti, tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad pareiškėjos darbas gali būti laikoma aplinkybe, suponuojančia jos pažeidžiamumą, kartu ir realia tikimybe, galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams, o ypač šiuo geopolitiškai jautriu metu.

23. Teismo įsitikinimu, Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjos situacijos vertinimą, t. y. vertino jos šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje. Atsakovas nustatė, kad Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjos sutuoktinis – (duomenys neskelbtini) pilietis (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), turintis leidimą laikinai gyventi, išduotą nuo 2020 m. liepos 19 d. darbo Lietuvoje pagrindu (2024 m. birželio 7 d. asmens sutuoktiniui išduotas leidimas laikinai gyventi galioja iki 2026 m. birželio 7 d.). Sprendimuose nurodė, jog pareiškėjos sutuoktinis nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. iki šiol yra įdarbintas Lietuvos Respublikos įmonėje. Atsakovas taip pat nustatė, jog pareiškėjos nepilnametis sūnus – (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje nuo 2022 m. spalio 17 d., jam nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. buvo išduoti leidimai laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu (Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio asmens šeimos narys, kuris pragyveno Lietuvos Respublikoje pastaruosius 2 metus, turi ne mažiau kaip vienus metus galiojantį leidimą laikinai gyventi). Šiuo metu pareiškėjos sūnus turi leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2025 m. rugpjūčio 11 d. Migracijos departamento duomenimis, pareiškėjos sūnus nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. lanko Lietuvos pradinę mokyklą, taip pat nuo 2023 m. kovo 6 d. ledo ritulio ir nuo 2023 m. spalio 1 d. meno mokyklą. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos skundo argumentais, jog priimant Sprendimus nebuvo vertinti jos šeiminiai ir socialiniai ryšiai Lietuvoje.

24. Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjos sutuoktinis nuo 2020 m. liepos 19 d. ir pareiškėja nuo 2023 m. kovo 22 d. gyvena Lietuvoje, o jų sūnus taip pat nuo 2022 m. spalio 17 d. yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje, tačiau iki tol minėti asmenys gyveno ir kitose valstybėse, t. y. (duomenys neskelbtini), ir tik vėliau atvyko į Lietuvą. Nors pareiškėja skunde paaiškino, jog dėl susiklosčiusios geopolitinės situacijos šeima negalėtų gyventi kartu (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), tačiau 2024 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjai yra uždrausta atvykti tik į Lietuvą, o ne į kitas Europos Sąjungos šalis, todėl jie galėtų vykti į kitą pasirinktą šalį. Todėl nėra pagrindo vertinti, jog 2024 m. lapkričio 9 d. sprendimu yra išskiriama šeima, kadangi jie gali gyventi (duomenys neskelbtini) ar kitoje Europos Sąjungos šalyje.

Šalies argumentai

25. Nors pareiškėja skunde nurodė, jog Baltarusijoje jiems nebūtų saugu, nes ji su savo tuometiniais draugais 2020 m. dalyvavo mitinguose, nukreiptuose prieš Baltarusijos režimą, tačiau pareiškėjos pateikti vaizdo įrašai ir kita medžiaga apie dalyvavimą mitinguose yra abstrakti, t. y. iš pateiktų duomenų nėra aišku, kada, kur ir dėl ko vyko mitingai, nepateikta jokių detalizuojančių aplinkybių. Be to, pati pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino, jog po dalyvavimo mitinguose –protestuose ji nebuvo sulaikyta, ja nesidomi Baltarusijos Respublikos teisėsauga. Pareiškėja, jau gyvendama Lietuvoje, (po 2023 m. kovo 22 d.) kelis kartus kirto išorės sieną, vykdama į Baltarusijos Respubliką, nesusilaukė jokio teisėsaugos institucijų dėmesio. Taigi teismas vertino pareiškėjos skundo argumentus dėl jos baimės būti persekiojamai Baltarusijoje kaip deklaratyvius, nes protestai Baltarusijoje vyko 2020 m., o pareiškėja ir jos sutuoktinis vyko į Baltarusiją ir grįždavo iš jos jau būdami Lietuvoje.

Žemesnės instancijos teismas

26. Teismo posėdžio metu pareiškėja taip pat patvirtino, kad jai, kaip užsienietei, nebuvo panaikintas leidimas gyventi Baltarusijos Respublikoje (kas būtų buvę padaryta, jeigu teisėsauga būtų susidomėjusi pareiškėja dėl jos veiklos prieš Baltarusijos politiką), o leidimas gyventi nustojo galioti tik tada, kada suėjo jo galiojimo terminas. Jos sutuoktinis ne 3 kartus yra kirtęs sieną, bet, pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) duomenis, nuo 2019 m. rugpjūčio 4 d. iki 2024 m. rugsėjo 2 d. jis yra kirtęs sieną 50 kartų (duomenys tiek išvykstant, tiek ir atvykstant). Išvykimas ir atvykimas fiksuojamas į Baltarusijos Respubliką (Medininkų, Tverečiaus ir Šumsko pasienio kontrolės punktai). Nors pareiškėjos sutuoktinio sienos kirtimas iki 2023 m. kovo mėn. buvo susijęs su šeimos lankymu Baltarusijoje, tačiau net ir šeimai persikėlus gyventi į Lietuvą, vizitai į Baltarusiją neretėjo, 2023-2024 m. buvo vykstama po 4-5 kartus per metus, kaip nurodė pareiškėja, lankyti tėvų ir vyro sesers, tai rodo, kad pareiškėjos šeimos socialiniai ryšiai su Baltarusija nėra nutrūkę ir kad jie gali būti paveikti priešiško Lietuvai režimo per artimus asmenis.

27. Teismas atmetė pareiškėjos skundo argumentus, jog ji savo iniciatyva nutraukė ryšius su Baltarusijos Respublika, o tai parodo, jog ji nepritaria Baltarusijos režimui. Pareiškėja turėjo Baltarusijos Respublikos išduotą leidimą laikinai gyventi, tačiau ji pati neatsisakė jo, t. y. šio leidimo galiojimas pasibaigė tik suėjus jo termino pabaigai (galiojo iki 2023 m. lapkričio 23 d.), nors tuo metu pareiškėja jau turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir joje gyveno, tai parodo, kad pareiškėja savo iniciatyva neparodė jokio nepritarimo Baltarusijos režimui ir neskubėjo nutraukti ryšius su ja.

Žemesnės instancijos teismas

28. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja Ukrainoje gali / turi galimybę kreiptis į atsakingas institucijas dėl viduje perkelto asmens statuso suteikimo ir apsigyventi saugesnėje Ukrainos vietovėje. Šiuo atveju pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad ji negali pasinaudoti vidinio persikėlimo į saugią teritoriją galimybe.

29. Teismas nurodė, kad pareiškėjos šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiu nepilnamečiu sūnumi ir jo integracija į Lietuvos visuomenę nepaneigia pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui ir negali būti laikomi prioritetinėmis aplinkybėmis, sprendžiant pareiškėjai išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje klausimą. Šios grėsmės neatsveria pareiškėjos šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiu nepilnamečiu sūnumi. Kita vertus, pareiškėjos sūnus taip pat yra (duomenys neskelbtini) pilietis, o tai leidžia spręsti apie jo (duomenys neskelbtini) identitetą (tautybė, kultūra, religija ir kalba), kuris, be kita ko, yra artimas jo abiem tėvams (motina – (duomenys neskelbtini), tėvas – (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjos nepilnamečio vaiko interesų centras (įprastinė gyvenamoji vieta) yra susijęs išimtinai tik su Lietuva, juo labiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos sūnus iki 2022 m. spalio 17 d. gyveno ne Lietuvoje.

30. Teismo vertinimu, pareiškėjos teiginiai dėl sutuoktinio negalėjimo sklandžiai vykti į Ukrainą yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Šiuo atveju nėra duomenų, jog Ukraina būtų nustačiusi draudimą (duomenys neskelbtini) piliečiams atvykti į šalį ar joje keliauti, išskyrus individualiai vertinamus atvejus, kai kyla pagrįstų nacionalinio saugumo rizikų. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad jos sutuoktinis būtų susidūręs su konkrečiomis kliūtimis dėl savo pilietybės ar kad jo kelionės į Ukrainą būtų realiai suvaržytos.

31. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, jog jos motina ir brolis iki šiol gyvena Ukrainoje, (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra okupuota Rusijos Federacijos. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) (šis faktas patvirtintas VSAT duomenimis). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėja per minėtus asmenis taip pat gali būti veikiama Baltarusijos ir (ar) Rusijos žvalgybos tarnybų.

32. Teismo vertinimu, VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad pareiškėja gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Jos asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

33. Teismo įsitikinimu, atsižvelgus į tai, jog byloje pateikta kompetentingos institucijos (VSD) išvada dėl galimos grėsmės valstybės saugumui, į tai, kad pareiškėjos šeiminiai ryšiai su Lietuva negali būti aukščiau valstybės saugumo interesų, nėra pagrindo vertinti, jog ginčijamas atsakovo 2024 m. lapkričio 9 d. sprendimas uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos pažeidžia teisės aktų reikalavimus.

34. Teismas akcentavo, jog nacionalinis saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, todėl pareiškėjai 2024 m. lapkričio 9 d. sprendimu taikyti apribojimai laikytini proporcingais ir būtinais užtikrinti nacionalinį saugumą. Byloje nėra pateikta įrodymų, paneigiančių minėto sprendimo proporcingumą, todėl su tuo susiję pareiškėjos argumentai atmetami.

35. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimas ir 2024 m. lapkričio 9 d. sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, jie yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, juose aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

Šalies argumentai

36. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti jos prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi laikytas išvestiniu reikalavimu iš reikalavimo panaikinti Sprendimus, todėl teismas atmetė išvestinį skundo reikalavimą.

Žemesnės instancijos teismas

37. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad sprendimas nepriimtas pareiškėjos naudai, konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

III.

38. Pareiškėja N. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą, panaikinti Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir 2024 m. lapkričio 9 d. sprendimą, įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja taip pat prašo priteisti jos naudai iš atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens jos patirtas bylinėjimosi (teisinės pagalbos, atstovavimo, žyminio mokesčio ir kt.) išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

39. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta iš ginčo ribų išeinanti išvada, kad „pareiškėja <...> taip pat gali būti veikiama Baltarusijos ir (ar) Rusijos žvalgybos tarnybų“. Byloje ginčijamuose atsakovo administraciniuose aktuose ir pareiškėjos pirmosios instancijos teismui teiktame skunde nebuvo nustatyta aplinkybių ar pateikta duomenų apie tai, kad pareiškėja galėtų būti veikiama Rusijos Federacijos žvalgybos tarnybų. Skundžiamuose atsakovo administraciniuose aktuose pareiškėja buvo laikoma keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui tik dėl tariamų jos ryšių (buvusių darbo santykių) su Baltarusijos Respublika. Taigi pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad pareiškėja gali būti veikiama ne tik Baltarusijos, bet ir (ar) Rusijos žvalgybos tarnybų, nepagrįstai išplėtė ginčo ribas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas.

40. Teismo sprendime nepateikta argumentų dėl pareiškėjos tariamai keliamos grėsmės realumo. Pareiškėjos skundas atmestas, hipotetiškai pasisakant, kad pareiškėja gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ar kitose jėgos struktūrose dirbančiais Baltarusijos režimui lojaliais asmenimis, ar tokie ryšiai gali bet kada atsinaujinti. Byloje nėra ir pareiškėja kategoriškai paneigė bet kokius ryšius su buvusioje darbovietėje ar kitose jėgos struktūrose dirbančiais Baltarusijos režimui lojaliais asmenimis.

Šalies argumentai

41. Pareiškėja prašo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2516-502/2024, kurios faktinės aplinkybės panašios, kaip nagrinėjamos bylos.

42. Pareiškėjos nuomone, nevertintas pareiškėjos skunde nurodytas jos asmeninės biografijos ir geopolitinės situacijos raidos kontekstas.

Žemesnės instancijos teismas

43. Pirmosios instancijos teismas nevertino fakto, kad pareiškėja, tiek pirmą kartą gaudama leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, tiek siekdama pratęsti leidimą, nurodė atsakovui tuos pačius biografijos faktus, tačiau jie buvo traktuojami skirtingai (pirmą kartą leidimas buvo išduotas, tačiau atsisakyta pratęsti jį).

Atsiliepimas

44. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

45. Atsakovas nurodo, kad teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, nurodė aktualias teisės normas, kuriomis remdamasis padarė savo išvadas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, kad „pareiškėja taip pat gali būti veikiama Baltarusijos ir (ar) Rusijos žvalgybos tarnybų“, vertintina kaip rašymo apsirikimas, kuris nėra pagrindas pripažinti, kad buvo išeita už nagrinėjimo skundo ribų.

46. Migracijos departamento Sprendimuose buvo vertinta, kad pareiškėja, dirbdama Baltarusijos Respublikos įstaigoje „Borisovo karinių pajėgų eksploatavimo valdyba“, privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos žvalgybos tarnybos kontroliuoja Baltarusijos valstybės institucijose (įstaigose) dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei. Jos užtikrina, kad šiose institucijose (įstaigose) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

47. Migracijos departamentas, nustatydamas grėsmę, vertino faktų visumą, t. y. kad pareiškėja, būdama (duomenys neskelbtini) piliete, po 2014 m. kovo mėnesį įvykusios Krymo aneksijos sąmoningai pasirinko ir dirbo Baltarusijos Respublikos įstaigoje „Borisovo karinių pajėgų eksploatavimo valdyba“, kuri yra pavaldi Baltarusijos Respublikos gynybos ministerijai. Aplinkybė, kad asmuo dirbo Baltarusijos Respublikos įstaigoje „Borisovo karinių pajėgų eksploatavimo valdyba“ neilgą laiko tarpą (2015–2016 m.), nutraukė darbo santykius su šia įstaiga prieš 8 metus ir šiuo metu nedirba, nesudaro pagrindo paneigti asmens galimą lojalumą Baltarusijos Respublikos atžvilgiu (ypač atsižvelgiant į tai, kad asmuo Baltarusijoje gyveno nuo 2012 m., turėdamas iki 2023 m. lapkričio 23 d. Baltarusijos išduotą leidimą gyventi) ir savaime nereiškia, kad grėsmė dėl asmens darbinių ryšių yra išnykusi, neaktuali ir nereikšminga, sprendžiant keliamos grėsmės valstybės saugumui klausimą. Šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste šie ryšiai gali aktualizuotis, Baltarusijos žvalgybos tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti užsienietį, taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, nepaisant to, jog nuo ryšių susiformavimo ar aktualumo praėjo tam tikras laiko tarpas.

48. Pareiškėjos argumentas, kad pažeidžiamas Konstitucijos 38 straipsnis, yra nepagrįstas. Pareiškėjos sutuoktinis ir sūnus yra (duomenys neskelbtini) piliečiai. Šios aplinkybės buvo vertintos ir ginčijamuose Sprendimuose.

49. Pareiškėjai buvo pagrįstai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Priimant 2024 m. lapkričio 9 d. sprendimą, buvo vadovautasi Migracijos departamento nustatytais duomenimis ir VSD Išvada, kurie leido spręsti, jog pareiškėjos asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

50. Pareiškėjai uždrausta atvykti tik į Lietuvą, bet nėra įtrauktas draudimas atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje.

Atsiliepimas

51. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

52. VSD nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, kad skundžiami Migracijos departamento Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Teismas tinkamai įvertino pareiškėjos keliamos grėsmės Lietuvos valstybei realumą ir akivaizdumą.

53. Pareiškėja gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose valdžios struktūrose dirbančiais Baltarusijos režimui lojaliais asmenimis (pvz., buvusiais kolegomis), tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjos pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

54. Pareiškėja nepateikė į bylą jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų pareiškėjos akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką. Byloje surinktais duomenimis, pareiškėjos socialiniai ryšiai su Baltarusija nėra nutrūkę, medžiaga apie jos dalyvavimą mitinguose yra abstrakti ir savo iniciatyva pareiškėja neparodė jokio nepritarimo Baltarusijos režimui.

55. Buvo atliktas individualus pareiškėjos situacijos vertinimas, t. y. vertinti jos šeiminiai, socialiniai bei ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika, iš kurių matyti, kad pareiškėja nėra pasiekusi ilgalaikės ir tvarios integracijos lygio Lietuvoje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

56. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. 24S250068, kuriuo pareiškėjai atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir 2024 m. lapkričio 9 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjai uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus.

57. Regionų administracinis teismas atmetė pareiškėjos skundą.

58. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, išėjo už skundo ribų, nepasisakė dėl esminių skundo argumentų, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos.

59. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

60. Vertinant pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus dėl Sprendime padarytos išvados, kad pareiškėjos gyvenimas gali kelti grėsmę valstybės saugumui, pagrįstumo, pažymėtina, kad, sprendžiant dėl išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu); kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika) ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2391-415/2023, 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2383-442/2023 ir kt.); sprendžiant dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1563-624/2023; 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023; 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2474-415/2023). Migracijos departamentas, gavęs VSD išvadą dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, turi pagrįsti priimamą atitinkamą administracinį sprendimą (pvz., dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo) objektyviais duomenimis, įvertinti visas nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgti į šių aplinkybių visumą bei laikytis proporcingumo principo, be kita ko, gero administravimo principo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023).

61. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, apibendrinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, atsižvelgdamas į aktualią geopolitinę situaciją, VSD atliktą pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju VSD Išvadoje pateikta informacija apie pareiškėjos darbinę veiklą Baltarusijoje praeityje, vertinant ją kartu su aplinkybe, kad pareiškėja iki šiol dažnai vyksta į Baltarusiją, sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, o tai sudaro pagrindą atsisakyti pakeisti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

62. Nagrinėjamu atveju pareiškėja procesiniuose dokumentuose nepateikė argumentų ir objektyvių duomenų, sukeliančių pagrindą abejoti VSD, kaip kompetentingos institucijos, vertinančios galinčią kilti (kylančią) grėsmę valstybės saugumui, pateikta informacija. Tai, kad pareiškėja nebedirba Baltarusijos Respublikos valstybinėje įstaigoje „Borisovo karinių pajėgų eksploatavimo valdyba“, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl pareiškėjos ryšių su buvusia darboviete yra išnykusi, neaktuali ir nereikšminga, sprendžiant keliamos grėsmės valstybės saugumui klausimą. Kaip minėta, sprendžiant šį klausimą, atliekamas iš esmės tik perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, kurio metu vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, siekiant nustatyti, ar pagrįsta manyti, jog užsieniečio darbas Baltarusijos Respublikos valstybinėje institucijoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių išvadą, kad pareiškėja gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

63. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, kad šiuo konkrečiu atveju Migracijos departamentas neatliko individualaus pareiškėjos situacijos vertinimo, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, susijusių su pareiškėja, nustatė, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą, individualiai vertino pareiškėjos socialinius, šeiminius bei ekonominius ryšius. Migracijos departamentas nustatė, kad Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjos sutuoktinis – Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), turintis leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2026 m. birželio 7 d.; pareiškėjos sutuoktinis nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. iki šiol yra įdarbintas Lietuvos Respublikos įmonėje; pareiškėjos nepilnametis sūnus – (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris turi leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2025 m. rugpjūčio 11 d., jo gyvenamoji vieta yra deklaruota Lietuvoje nuo 2022 m. spalio 17 d., nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. jis lanko Lietuvos pradinę mokyklą, nuo 2023 m. kovo 6 d. lanko ledo ritulio mokyklą, nuo 2023 m. spalio 1 d. – meno mokyklą.

64. Taigi Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjos socialinių, šeiminių bei ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje vertinimą. Tai, kad, pareiškėjos nuomone, Migracijos departamentas nenustatė visų reikšmingų jos individualią situaciją apibūdinančių aplinkybių, savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad Sprendimas, kuriuo atsisakyta pareiškėjai pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas pareiškėjos pirmosios instancijos teismui nurodytas jos situaciją apibūdinančias aplinkybes, kurios pakartojamos ir papildomos pareiškėjos apeliaciniame skunde, daro išvadą, kad jų visuma šiuo konkrečiu atveju nepagrindžia pareiškėjos asmeninio intereso ir toliau laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje prioriteto prieš siekį užtikrinti valstybės saugumą.

65. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus (ABTĮ 10 str. 2 d.), aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.); teismui jokie įrodymai neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). Bylos proceso šalių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo nesaisto teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto aptartomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2304-822/2023).

66. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių.

67. Atsakant į pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, formuojamos, sprendžiant klausimą dėl užsieniečio tarnybos (darbo) Baltarusijos Respublikos institucijose, pažymėtina, kad ginčai dėl atitinkamų Migracijos departamento sprendimų, kurie priimti vertinant net ir panašias situacijas, yra individualūs, skiriasi tam tikros faktinės aplinkybės, kurias kiekvienu konkrečiu atveju būtina išsamiai įvertinti. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta LVAT praktika suformuota bylose, kuriose nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo aplinkybių, kurios nustatytos nagrinėjamoje byloje. Nors nagrinėjamu atveju Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimas iš esmės yra grindžiamas VSD Išvadoje pateikta informacija ir joje nurodytu pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimu, tačiau iš Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas atliko savarankišką sprendimui priimti aktualių ir reikšmingų faktinių aplinkybių vertinimą.

68. Tai, kad pareiškėjai anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, taip pat nėra pakankamas pagrindas paneigti galimybę kitaip vertinti reikšmingas užsienietės biografijos aplinkybes, atsižvelgiant į pasikeitusią situaciją.

69. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, išėjo už skundo ribų, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja taip pat gali būti veikiama ir (ar) Rusijos žvalgybos tarnybų. Byloje ginčijamuose atsakovo administraciniuose aktuose nebuvo vertinta, ar pareiškėja galėtų būti veikiama Rusijos Federacijos žvalgybos tarnybų, atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini). Todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, kad pareiškėja taip pat gali būti veikiama ir (ar) Rusijos žvalgybos tarnybų, šalintini iš ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo.

70. Pareiškėja taip pat nesutinka su Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 9 d. sprendimu, kuriame buvo nuspręsta uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos.

71. Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

72. Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 9 d. sprendimas grindžiamas aktualiu teisiniu reguliavimu, jame buvo įvertintas pareiškėjos šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje pobūdis. Migracijos departamentas nenustatė aplinkybių, dėl kurių draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pareiškėjai galėtų būti netaikomas. Migracijos departamentas, įvertinęs tai, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, tačiau buvo nustatyti pareiškėjos šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, ir, atsižvelgęs į Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos 5 bei 37, punktus, nustatė pareiškėjai 60 mėnesių draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, kurį vertino kaip proporcingą. Teisėjų kolegijos nuomone, Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 9 d. sprendimas yra pakankamai konkretizuotas, motyvuotas ir individualizuotas, todėl pareiškėjai taikomo draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas.

73. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nustatytas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

74. Pareiškėja prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos N. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta PelienėRasa Ragulskytė-MarkovienėErnestas Spruogis