- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-05
- Bylos Nr.
- 2S-1227-275/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01223-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. S.
- Pareiškėjas
- M. S., A. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. S. ir A. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. sausio 5 d. sprendimu patenkino pareiškėjų M. S. (M. S.) (toliau – ir pareiškėjas) ir A. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Pareiškėjų santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys 2.1.1. punkte susitarė, kad nepilnamečių vaikų A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. E. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma kartu su pareiškėja A. S.; pareiškėjas M. S. turi teisę ne mažiau nei du savaitgalius per mėnesį bendrauti su dukromis A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. E. S., gim. (duomenys neskelbtini), susitikimų datą ir laiką iš anksto SMS žinute, elektroniniu paštu arba paskambinant mobilaus telefono numeriu suderinęs su vaikų motina A. S..
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas M. S. prašė išduoti vykdomąjį raštą, A. S. nevykdant Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1.1. punkto sąlygų. Nurodė, kad A. S. nuolat sudaro kliūtis pasimatyti su vaikais, pridėjo į lietuvių kalbą išverstą susirašinėjimą su A. S..
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo A. S. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti. Nurodė, kad nei viename pareiškėjo pateiktame dokumente nėra nurodyta, kad ji informuojama apie M. S. atvykimo datą. Pažymėjo, kad M. S. teismui pateikė ištraukas iš susirašinėjimo. Pabrėžė, kad vaikai yra tokio amžiaus, kada gali patys spręsti tam tikrus gyvenimo klausimus, tame tarpe ir dėl bendravimo su tėvu. Paaiškino, kad po vaikų bendravimo su tėvu, pastaruosius tenka ilgai raminti, nes vaikai patiria stresą ir tai netgi perauga į tai, jog sumažėja vaikų bendravimo galimybės su bendraklasiais, vaikai tampa uždari bei psichologiškai palaužti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. kovo 9 d. nutartimi tenkino pareiškėjo M. S. (M. S.) prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Išdavė pareiškėjui M. S. (M. S.) vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2YT-777-1130/2021 dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patvirtintos Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu, 2.1.1. punkto nevykdymo.
5. Teismo vertino, kad A. S. tinkamai nevykdė taikos sutarties sąlygų, t. y. sudarė kliūtis bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė teismui įrodymus – susirašinėjimą su A. S. dėl bendravimo su vaikais, iš kurio matyti, jog pareiškėjas kreipėsi į A. S. siekdamas susitarti dėl bendravimo su vaikais, įspėjo, kad bus kreiptasi į antstolius ar į teismą, tačiau susitarti nepavyko. Padarė išvadą, kad pateikti atsakovo įrodymai patvirtina, kad 2.1.1. sutarties sąlygą A. S. pažeidė. Pažymėjo, kad pareiškėjui bandant susitarti dėl bendravimo su vaikais, perspėjant iš anksto apie planuojamą vizitą, A. S. nurodydavo pareiškėjui, jog su vaikais dėl įvairių aplinkybių susitikti nepavyks. Teismo vertinimu tėvo ir vaikų bendravimas privalo būti užtikrintas, o motinos teiginiai dėl vaikų teisės spręsti jie nori ar nenori bendrauti su tėvu yra manipuliatyvaus pobūdžio, kadangi mama gyvendama kartu su vaikais gali daryti lemiamą įtaką vaikų apsisprendimui dėl bendravimo su tėvu. Pažymėjo, kad tėvas gyvena užsienio valstybėje, todėl motina, derindama susitikimo laiką ir rūpindamasi geriausiais vaikų interesais, privalo atsižvelgti ne tik į savo planus ar norus, bet ir į tėvo galimybes susitikti su vaikais. Pažymėjo, kad sudarant dirbtines kliūtis tėvo ir vaikų bendravimui jų tarpusavio ryšys silpnėja, todėl kuo ilgiau tęsiasi tokia ydinga situacija, tuo didesnė žala padaroma vaikams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. S. prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjo M. S. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
7. Nurodė, kad pareiškėjo pateiktame susirašinėjime nėra nurodyta, kad suinteresuotas asmuo A. S. būtų iš anksto informuojama apie pareiškėjo atvykimo datą ir laiką, taip kaip yra numatyta santuokos nutraukimo pasekmių 2.1.1. punkte. Pirmos instancijos teismas net nenurodė nei vienos susirašinėjimo ištraukos konkrečių žodžių ar sakinių, remiantis kuriais galima būtų teigti, kad pareiškėjo teisės yra varžomos, pažeidžiamos.
8. Nurodė, kad pirmos instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad 2021 m. liepos 8 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba), išnagrinėjęs pareiškėjo pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, dėl to, kad A. S. neleidžia pareiškėjui matytis su savo vaikais, nenustatė vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Pažymėjo, kad vaikai pokalbio su Tarnyba metu patvirtino, kad niekas joms bendrauti su tėvu nedraudžia, su tėvu bendrauja Messenger programos pagalba.
9. Teigė, kad pareiškėjas atsisakė keisti bendravimo su vaikais tvarką.
10. Akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neištyrė bei nepasisakė dėl teismui pateikto „Klasės auklėtojo pokalbio su mokinio tėvais“ rašto, kuriame nurodyta, kad dukra A. S. klasės auklėtojai išreiškė nerimą dėl tėčio, nes pastaroji galvoja jog tėtis gali ją išvežti. Pažymėjo, kad paskata tokiam išgąsčiui buvo pareiškėjo elgesys, t. y. pareiškėjas vaiko atžvilgiu vartojo fizinį smurtą bei dėl šio fakto yra pateiktas pareiškimas Vaiko teisių tarnybai ir yra pradėtas tyrimas.
11. Nurodė, kad pareiškėjas byloje nėra pateikęs įrodymų patvirtinančių, kad jam atvykus sutartu laiku ir sutartą dieną, suinteresuotas asmuo A. S. būtų uždraudusi matytis su vaikais. Iš to dalytina išvada, kad teikdamas nieko nepagrįstą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, pareiškėjas siekia tokiu būdu daryti neteisėtą spaudimą suinteresuotam asmeniui A. S.. Pažymėjo, kad byloje nepateikta įrodymų patvirtinančių, kad suinteresuotas asmuo A. S. nesilaikė bendravimo su vaikais susitarimo sąlygų.
12. Atsiliepimo į atskirąjį skundą pareiškėjas nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino pareiškėjo prašymą ir išdavė vykdomąjį raštą dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1.1. punkto nevykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalis, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. CPK 646 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka. Dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas.
16. Sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį svarbu nustatyti faktą, ar taikos sutartis (jos dalis) yra nevykdoma. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant tokio vykdomojo rašto išdavimo klausimą teismo atliekamas šalių nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų apie taikos sutarties sąlygų vykdymą vertinimas atliekamas būtent nurodytu tikslu, t. y. vertinant, ar pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį yra teisinis pagrindas išduoti arba atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies.
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą išduoti vykdomąjį raštą, įvertino klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, t. y. ginčo šalių nurodytas aplinkybes susijusias su tėvo bendravimo su dukromis galimybes.
18. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo pasekmių 2.1.1. punkte šalys susitarė, kad pareiškėjas M. S. turi teisę ne mažiau nei du savaitgalius per mėnesį bendrauti su dukromis susitikimų datą ir laiką iš anksto SMS žinute, elektroniniu paštu arba paskambinant mobilaus telefono numeriu suderinęs su vaikų motina. Taigi, tam kad pareiškėjas galėtų bendrauti su dukromis, pirmiausiai vaikų tėvai privalo suderinti tarpusavyje susitikimo dieną ir laiką. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remiantis prie bylos pridedu tarp ginčo šalių vykusiu susirašinėjimu, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjui bandant susitarti dėl bendravimo su vaikais laiko, perspėjant iš anksto apie planuojamą vizitą, vaikų motina dėl įvairių aplinkybių nurodydavo, kad tėvui su vaikais susitikti nepavyks. Pažymėtina, kad susirašinėjimo tekstas patvirtina, kad pareiškėjas ne vieną kartą siekė suderinti susitikimo laiką ir susitikti su vaikais, tačiau jam tokia galimybė nebuvo suteikiama, kas patvirtina, jog vaikų motina nenori vykdyti ir nevykdo santuokos nutraukimo pasekmių 2.1.1. punkto.
19. Atkreiptinas dėmesys, kad A. S. nepateikė teismui jokių priešingų įrodymų, t. y., kad ji vykdė šalių sudarytos ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2.1.1. punkte nustatytus įpareigojimus, t. y. geranoriškai siekė suderinti susitikimo laiką, leido dukroms bendrauti su tėvu.
20. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė suinteresuoto asmens A. S. dėmesį į tai, kad derindama susitikimo laiką ir rūpindamasi geriausiais vaikų interesais, A. S. privalo atsižvelgti ne tik į savo planus ar norus, bet ir į tėvo, gyvenančio užsienio valstybėje, galimybes susitikti su vaikais.
21. Pažymėtina, kad turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
22. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai.
23. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimas dėl pareiškėjo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo neįgijo res judicata galios ir gali būti keičiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.