Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, vidurinio išsilavinimo, vedusio, ūkininko, gyvenančio (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. P., vykdantis žemės ūkio individualią veiklą (ūkininkas), žinodamas apie savo finansinę padėtį, t. y. tai, kad jis neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdamas įsipareigojimų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos nesilaikė ir tokiu būdu pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

VMI prie FM atstovas į teismo posėdį neatvyko, šaukimas VMI prie FM įteiktas tinkamai, gautas atstovės prašymas administracinio nusižengimo bylą nagrinėti VMI prie FM atstovui nedalyvaujant, nurodo, kad D. P. visą mokestinę nepriemoką padengė visiškai ir šiuo metu valstybės biudžetui nebeskolingas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. P. paaiškino, kad su padarytu nusižengimu jis sutinka visiškai ir dėl jo padarymo labai gailisi. Šiuo metu visą buvusią mokestinę nepriemoką valstybei jis sumokėjo. Pernai buvo blogos oro sąlygos, jo ūkis negavo planuoto pelno, turėjo daug kitų kreditorių, su kuriais turėjo atsiskaityti nurodytais terminais, gerai nepasiskaičiavo savo turimų lėšų, neapskaičiavo išlaidų ir dėl to užvilkino atsiskaitymus su valstybe. Šiuo metu, pasiskolinęs pinigų iš tėvo, visą buvusią mokestinę nepriemoką valstybei jis sumokėjo. Ūkininkauja, turi ir augina mažametį, 10 metų sūnų A. P., pasižada ateityje tokių pažeidimų nebedaryti, stengtis su valstybe laiku atsiskaityti, labai gailisi padaręs pažeidimą ir prašo jam skirti kuo švelnesnę nuobaudą.

D. P. veika, surašytame administracinio nusižengimo protokole, teisingai kvalifikuota pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nes jis, vykdydamas žemės ūkio individualią veiklą, būdamas ūkininkas, žinodamas apie savo finansinę padėtį, turėdamas įsipareigojimų VMI prie FM, nesilaikė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalis numato juridinių asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę už kreditorių teisių pažeidimus, įskaitant už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimus.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką reglamentuoja CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis. Skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma yra imperatyvi ir asmuo negali pasirinkti kitokio elgesio varianto.

Nusižengimo pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį sudėtis yra formali ir neapima padarinių, atsiradusių dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo. Atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimus kyla nepriklausomai nuo to, ar asmuo tikisi kada nors ateityje atsiskaityti su valstybe ar kitu kreditoriumi, kurio teises pažeidžia. Atsakomybė pagal šį straipsnį kyla vien tik atlikus tyčinius veiksmus, kuriais pažeistas įstatymo imperatyvas, nustatantis prioritetinį skolininko atsiskaitymų eiliškumą su kreditoriais, pažeidžiant kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-697/2018). Teismų praktikoje priimta, kad administracinės atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą nešalina argumentai, kad tokiais veiksmais įmonės vadovas siekė užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad D. P., vykdantis žemės ūkio individualią veiklą (ūkininkas), buvo VMI prie FM skolininkas. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. gegužės 15 d. duomenimis D. P. įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 49 395,82 Eur. Nustatyta, kad D. P., turėdamas įsiskolinimą valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Iš Luminor Bank AS banko sąskaitų išrašų matyti, kad 2024 m. sausio 4 d. D. P. iš ŽŪK „J. A.“ pervesta 20000,00 Eur paskola, taip pat iš Ūkininko R. P. 2024 m. sausio 14 d. ir 2024 m. sausio 25 d. pervesta 5000,00 Eur bei 15000,00 Eur. Į minėtą sąskaitą 2024 m. vasario 1 d. ir 2024 m. vasario 21 d. D. P. iš ŽŪK „J. A.“ pervesta 10000,00 Eur ir 10000,00 Eur paskola. Įplaukose taip pat yra sutuoktinės K. P. 2024 m. vasario 13 d. ir 2024 m. vasario 14 d. pervestos 1400,00 Eur ir 4000,00 Eur įmokos. Tokiu būdu, matyti kad nagrinėtu laikotarpiu pavedimai tarp mokesčių mokėtojo D. P. sąskaitų sudarė 15569 Eur, įplaukos iš sutuoktinės 5400,00 Eur, iš ūkininko R. P. pervesta 20000,00 Eur, o įplaukos iš ŽŪK „J. A.“ kurių mokėjimo paskirtis: paskola, sudarė 40000,00 Eur. D. P. 2024 m. vasario 22 d. pateikė VMI prie FM prašymą dėl 40 606,36 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo iki 2024 m. spalio 31 d., tačiau VMI prie FM įvertinusi su prašymu pateiktą bei surinktą papildomą informaciją, 2024 m. balandžio 8 d. priėmė sprendimą neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo. VMI prie FM pateikė duomenis, kad D. P. laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. vasario 22 d. turėjo galimybę mokestinę nepriemoką sumažinti, tačiau to nepadarė (bendrovės „Luminor Bank“ AS banko sąskaitų Nr. LT944010040400296156 ir Nr. LT444010040400287550 išrašai). Iš atliktų finansinių operacijų matyti, kad D. P. atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydamas pirkimus bei atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne su VMI prie FM. Dėl tokių D. P. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi, D. P. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.

D. P. kaltė, padarius nusižengimą, įrodoma jo pačio visišku prisipažinimu ir parodymais, byloje esančiais dokumentais: Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašu, Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašu (balansų duomenimis), Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašu (prievolės), D. P. prašymo kopija, VMI prie FM 2024 m. balandžio 9 d. atsakymo dėl D. P. prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą elektroninio dokumento nuorašu, D. P. bankų sąskaitų išrašų kopijomis.

D. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusižengimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuojama, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-2013, 2AT-13-2013, 2AT-60-2014 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, taip pat, yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas). Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo (nusižengimo) ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad: „Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti“.

ANK 22 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Šioje situacijoje, įvertinus pažeidėją D. P. charakterizuojančias aplinkybes – yra ūkininkas, augina ir išlaiko nepilnametį sūnų, taip pat, atsižvelgiant D. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdų gailėjimąsi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad D. P. tuojau pat, po administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, visą mokestinę nepriemoką valstybei padengė visiškai ir šiuo metu valstybės biudžetui neskolingas, jog jis 2024 m. vasario 22 d. buvo kreipęsis į VMI prie FM su prašymu dėl 40 606,36 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo, kad panašaus pobūdžio nusižengimą D. P. padarė pirmą kartą, jog jis kritiškai vertina savo elgesį, teismas laiko, jog padarytas nusižengimas didelės žalos valstybei nesukėlė.

Dėl šių aplinkybių, taip pat, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, teismas laiko, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, būtent D. P. atžvilgiu pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskiriant jam švelnesnę administracinę nuobaudą negu numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje – įspėjimą. Teismo nuomone, šiuo atveju, tai būtų proporcingas teisinis D. P. veiksmų įvertinimas už neteisėtą jo, kaip vykdančio žemės ūkio individualią veiklą (ūkininko), neveikimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5, 6 dalimis, 120 straipsnio 1 dalimi, 22, 24, 32, 628 straipsniais, 635-637, 644, 646 straipsniais, teismas

nutaria:

D. P. pripažinti kaltu, padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui. Apeliacinis skundas paduodamas apygardos teismui per nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje priėmusius Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.