Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-12-17 · Civilinė byla Nr. 2A-706-357/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-17
Bylos Nr.
2A-706-357/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Regina Agota Gutauskienė, Rasa Bartašienė (pran.), Egidijus Mockevičius
Atsakovas
Aukštelkės socialinės
Trečiasis asmuo
Šiaulių miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja R. Bartašienė Civilinė byla Nr. 2A-706-357/2012

Teisėja R. Andrulienė Teisminio proceso Nr. 2-41-3-01958-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.2.;121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 17 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Reginos Agotos Gutauskienės, Egidijaus Mockevičiaus,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo neveiksnaus G. Š., atstovaujamo globėjos G. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo neveiksnaus G. Š., atstovaujamo globėjos G. P. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui Aukštelkės socialinės globos namams, trečiajam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl nepagrįsto praturtėjimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovo atstovė G. P. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą prašydama priteisti iš atsakovo 16 475,85 Lt ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad atsakovas neturėjo įstatyminio pagrindo reikalauti sumokėti už G. Š. išlaikymą, nes visi mokesčiai už jo išlaikymą turėjo būti atskaitomi iš neveiksnaus G. Š. gaunamos pensijos. Mano, jog laikotarpiu nuo 2008-04-21 iki 2010-10-31 pinigus – 16 475,85 Lt – atsakovui mokėjo neteisėtai, nes 2008-04-16 ilgalaikės socialinės globos lėšų sutartis tarp Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir atsakovo buvo sudaryta neteisėtai, kadangi, vadovaujantis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 5 d., dėl sunkios materialinės padėties savivaldybė privalėjo G. P. atleisti nuo turto mokesčio mokėjimo. Teigia, jog G. P. globotinio G. Š. pasirašytas pasižadėjimas neturi jokios juridinės galios, nes buvo pasirašytas dar iki jai tampant globėja. 2008-04-21 G. Š. nerašė ir nepasirašė jokio prašymo ir mano, jog prašymas galėjo būti parašytas atgaline data, bei jame galėjo būti suklastotas G. Š. parašas. G. P. nuomone, vadovaujantis 2006-01-19 LR Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 pagrindu dėl mokėjimų už socialines paslaugas su ja turėjo būti sudaryta rašytinė sutartis, tačiau ji su atsakovu rašytinės sutarties nepasirašė. Nurodo, jog socialinės paramos skyrius 2008-04-18 G. P. informavo, jog G. Š. turi mokėti turto mokestį, nors tuo metu ji dar nebuvo G. Š. globėja. Atsakovas jos neįspėjo, jog turės mokėti 543,16 Lt išlaikymą kas mėnesį. G. P. 2010-04-23 parašė prašymą savivaldybei dėl įmokos sumažinimo. Nuo 2010-10-31 neveiksnus G. Š. gyvena (duomenys neskelbtini), kur papildomai už išlaikymą mokėti nereikalaujama.

Atsakovas Aukštelkės socialinės globos namai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (1 t., 98 b. l.). Nurodė, kad atsakovas 16 475,85 Lt turto mokestį įgijo įstatymo pagrindu, t. y. teisėtu būdu, todėl ginčo santykiai negali būti kvalifikuojami kaip nepagrįstas praturtėjimas ar nepagrįstas turto gavimas. Kadangi G. Š., kuriam buvo paskirta ilgalaikė socialinė globa, apgyvendinimo Aukštelkės socialinės globos namuose metu gavo ne tik pensiją, tačiau turėjo jo vardu registruoto nekilnojamojo turto, kurio vertė buvo didesnė už Šiaulių miesto savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą- 48 000 Lt, todėl apskaičiuojant mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydį per mėnesį, buvo paskaičiuotas 1 procento, skaičiuojant nuo normatyvą viršijančios turto vertės, dydžio turto mokestis - 543,16 Lt, kurį valstybiniuose globos namuose apgyvendintas G. Š. privalėjo mokėti už jam teikimas nuolatines ilgalaikės socialinės globos paslaugas, vadovaujantis LR Vyriausybės 2006-06-14 nutarimu Nr. 583 „Dėl mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės administracija su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jis yra nepagrįstas, kadangi, vadovaujantis LR Vyriausybės 2006-06-14 nutarimu Nr. 583 „Dėl mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir 2008-04-16 Ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos lėšų kompensavimo sutarties Nr. 16 IV dalies 5.2 punktu, sudarytos tarp užsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus ir vykdytojo Aukštelkės pensionato, gyventojas G. Š. už suteiktas ilgalaikes socialinės globos paslaugas privalėjo mokėti 543,16 Lt turto mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 23 d. sprendimu ieškovo neveiksnaus G. Š., atstovaujamo globėjos G. P. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui Aukštelkės socialinės globos namams, trečiajam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl nepagrįsto praturtėjimo atmetė.

Priteisė iš ieškovo G. Š. globėjos G. P. atsakovui Aukštelkės socialinės globos namams 360,00 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Teismas nepriteisė teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (1 t., 187-189 b. l.).

Teismas nustatė, jog G. Š. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytas visuomenei pavojingas veikas, ir atiduotas į psichiatrinę ligoninę sustiprinto stebėjimo sąlygomis, jam paskirtas priverstinis gydymas, vėliau G. Š. priverstinis stacionarinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas ir pratęstas į ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis. 2006-05-30 G. Š. parašė prašymą Šiaulių miesto socialinės rūpybos skyriui dėl jo apgyvendinimo globos namuose. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2007-08-23 sprendimo Nr. 5 „Dėl ilgalaikės socialinės globos skyrimo valstybiniuose globos namuose“ pagrindu G. Š. pasiųstas socialinei globai į Aukštelkės pensionatą (toliau tekste – Aukštelkės socialinės globos namai) dėl ilgalaikės socialinės globos skyrimo valstybiniuose globos namuose. Kadangi G. Š. 2008-04-21 iš Rokiškio psichiatrijos ligoninės perkeltas į Aukštelkės socialinės globos namus ambulatorinio stebėjimo pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis, jam paskirta ilgalaikė socialinė globa valstybiniuose globos namuose, todėl teismas pažymėjo, kad jo atžvilgiu yra taikomos 2006-01-19 LR Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 bei LR Vyriausybės 2006-06-14 nutarimo Nr. 583 „Dėl mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatos, reglamentuojančios asmens mokėjimo už socialines paslaugas dydžių nustatymą, pinigų mokėjimą, asmens finansinių galimybių mokėti socialines paslaugas įvertinimą.

Teismo nustatyta, kad ilgalaikės socialinės globos paskyrimo ir apgyvendinimo valstybiniuose globos namuose metu G. Š. ne tik gavo šalpos pensiją bei priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, tačiau nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą, kurio vertė viršijo Šiaulių miesto savivaldybės nustatytą turto vertės normatyvą (šiuo atveju turto vertė viršijo 54316,00 Lt, todėl teismas padarė išvadą, jog 1 procento, skaičiuojant nuo normatyvą viršijančios turto vertės, dydžio papildomas mokestis už ilgalaikę socialinę globą per mėnesį, t. y. 543,16 Lt, buvo paskaičiuotas pagrįstai ir teisėtai, vadovaujantis LR Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493, 7 skirsnio bei LR Vyriausybės 2006-06-14 nutarimu Nr. 583 „Dėl mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ VII skyriaus nuostatomis, t. y. valstybiniuose globos namuose apgyvendintas G. Š. privalėjo mokėti už jam teiktas nuolatines ilgalaikės socialinės globos paslaugas padidintą mokestį, kurį sudarė ne daugiau kaip 80 procentų jo gaunamų pajamų ir 1 procentą, skaičiuojant nuo G. Š. nuosavybės teise priklausančio turto vertės, viršijančios jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą.

2008-04-16 Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir Aukštelkės pensionatas (dabartinis pavadinimas - Aukštelkės socialinės globos namai) pasirašė Ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos lėšų kompensavimo sutartį Nr. 16, kuria susitarė dėl ilgalaikių socialinės globos paslaugų Aukštelkės pensionate teikimo G. Š., t. y. jog Šiaulių miesto savivaldybės administracija mokės po 1353,00 Lt per mėnesį, o G. Š. mokės po 543,16 Lt turto mokesčio per mėnesį tol, kol bus išmokėta 54316,00 Lt suma. Iš 2008-04-21 G. Š. (tuo metu buvusio veiksniu) prašymo teismas matė, jog jis prašo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus iš jo gaunamų pajamų atskaičiuoti mokestį už pragyvenimą pensionate ir suteiktas socialines paslaugas pagal tuo metu galiojusius LR įstatymus. Iš sutarties priedų teismas nustatė, jog laikotarpiu nuo 2008-08-27 iki 2009-09-03 dėl G. Š. gaunamų pajamų dydžio pasikeitimų buvo keičiama mokėjimo už jam teikiamas ilgalaikės socialinės globos paslaugas kompensavimo tvarka ir dydžiai, tačiau 543,16 Lt mokesčio dalis, skaičiuojama nuo turto vertės, viršijančios normatyvą, nekito, o prievolė G. Š. mokėti šią mokesčio dalį išliko ir jis nebuvo atleistas nuo mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą. Todėl teismas konstatavo, jog atsakovas pagrįstai reikalavo iš ieškovo sumokėti mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą 543,16 Lt dalį kas mėnesį, paskaičiuotą nuo ilgalaikės socialinės globos paslaugas gaunančio asmens turto vertės, viršijančios normatyvą.

Iš 2008-04-18 pasižadėjimo kopijos teismas matė, jog G. P. Šiaulių miesto socialinės paramos skyriui įsipareigojo mokėti 543,16 Lt turto mokestį kas mėnesį, kol bus išmokėta 54316,00 Lt ir nurodė, jog tuo metu vyko procesas dėl jos paskyrimo G. Š. turto administratore. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-06-06 sprendimu G. Š. pripažintas neveiksniu. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-07-14 nutartimi neveiksniam G. Š. nustatyta globa ir jo globėja bei turto administratore paskirta G. P.. Iš kasos pajamų orderių ir mokėjimo nurodymų kopijų teismas nustatė, jog laikotarpiu nuo 2008-04-21 iki 2010-10-31 G. P. atsakovui sumokėjo 16 475,85 Lt sumą, t. y. G. P. sumokėjo atsakovui teisės aktu numatytą ilgalaikės socialinės globos mokesčio dalį už G. Š. suteiktas ilgalaikės socialinės globos paslaugas, o būtent vykdė įstatymo nustatytą G. Š. prievolę atsakovo atžvilgiu.

Teismas atmetė ieškovo atstovės nurodomus argumentus, jog atsakovas neturėjo teisės reikalauti ieškovo mokėti 543,16 Lt mokestį dėl rašytinės sutarties tarp ieškovo ir atsakovo nebuvimo, kadangi rašytinės sutarties tarp ilgalaikes socialines globos paslaugas gaunančio asmens (ieškovo) ar jo globėjo ir savivaldybės (trečiojo asmens) nepasirašymo faktas nepaneigia teisės akto (LR Vyriausybės 2006-06-14 nutarimo Nr. 583 „Dėl mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ 43 p.) numatytos pareigos mokėti padidintą mokestį už ilgalaikę socialinę globą, kadangi G. Š. turi nekilnojamąjį turtą, kurio vertė viršija Šiaulių miesto savivaldybės nustatytą turto vertės normatyvą. Be to, teismas pažymėjo, jog tarp Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir Aukštelkės pensionato (dabartinis pavadinimas- Aukštelkės socialinės globos namai) 2008-04-16 pasirašyta Ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos lėšų kompensavimo sutartis Nr. 16, kuria aptarta ilgalaikių socialinės globos paslaugų Aukštelkės pensionate teikimo G. Š. tvarka ir mokėjimo už socialines paslaugas dydžiai pinigine išraiška, bei po 5 dienų, t. y. 2008-04-21 parašytas G. Š. (tuo metu buvusio veiksniu) prašymas iš jo gaunamų pajamų atskaičiuoti mokestį už pragyvenimą pensionate ir suteiktas socialines paslaugas pagal tuo metu galiojusius LR įstatymus leido teismui spręsti, jog G. Š. buvo supažindintas su minėtos sutarties sąlygomis ir žinojo jo atžvilgiu nustatytą mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydžius ir mokėjimo tvarką. Taip pat, teismas atmetė ieškovo atstovės globėjos G. P. argumentą dėl 2008-04-21 G. Š. prašymo surašymo atgaline data ir ieškovo parašo jame suklastojimo, kadangi minėtų aplinkybių ieškovo atstovės teisme neįrodinėjo, nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, byloje šio dokumento klastojimo faktai nebuvo nustatyti, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti šio dokumento tikrumu.

Teismas įvertinęs įrodymų visumą padarė išvadą, jog atsakovas Aukštelkės socialinės globos namai 16475,85 Lt sumą iš ieškovo G. Š. įgijo remdamasi teisės aktu, todėl nurodė, kad yra preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu (CK 6.242 str.) turto išreikalauti negalima, todėl ieškinį atmetė bei išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovo atstovė G. P. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. sprendimą ir byloje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui G. Š. iš atsakovo Aukštelkės socialinės globos namų 16475,85 Lt ir žyminį mokestį valstybei bei bylinėjimosi išlaidas valstybei advokato pagalbai apmokėti 1126,80 Lt; priteisti iš atsakovo už laikotarpį nuo 2010-10-31 iki 2012-07-03 dienos delspinigius po 200,0 Lt už dieną iš viso 122 400,00 Lt (1 t., 195-198 b. l.).

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantė laiko, kad turto mokestį globos namams, t. y. vieną procentą nuo nuosavybės teise priklausančio turto vertės, viršijančios jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, G. Š. mokėjo nepagrįstai.

Šalies argumentai

2. Apeliantė teigia, kad nors 2008-04-21 yra parašytas G. Š. (tuo metu buvusio veiksniu) prašymas iš jo gaunamų pajamų atskaičiuoti mokestį už pragyvenimą pensionate ir suteiktas socialines paslaugas pagal tuo metu galiojančius įstatymus, tačiau laiko, kad toks prašymas iš ieškovo G. Š. Aukštelkės socialinės globos namų darbuotojų buvo paimtas ir pasirašytas po jo pripažinimo neveiksniu, atgaline data, parašas galėjo būti suklastotas, kadangi apeliantė apie tokio prašymo buvimą nebuvo informuota. Teigia, kad teismas visiškai netyrė šių aplinkybių. Laiko, kad jei tuo metu ieškovas G. Š. tokį prašymą ir parašė, tai pagal bylos aplinkybes, prašymo pasirašymo metu, ieškovas G. Š. jau sirgo psichine liga - paranoidine šizofrenija ir buvo teismo nutartimi pripažintas nepakaltinamu. Todėl laiko, kad toks prašymas yra negaliojantis ir niekinis, neturi jokios juridinės galios, todėl teismas šiuo ieškovo G. Š. prašymu vadovautis negalėjo.

3. Kadangi su apeliante, kaip ieškovo G. Š. globėja, atsakovas Aukštelkės socialinės globos namai ir Šiaulių miesto savivaldybė, nesudarė rašytinės sutarties dėl turto mokesčio mokėjimo už ieškovą G. Š., laiko, kad nepagrįstai reikalavo mokėti turto mokestį už G. Š. už laikotarpį nuo 2008-04-21 iki 2010-10-31, todėl atsakovas nepagrįstai praturtėjo.

4. Kadangi sprendimą priėmusi teisėja išreiškė išankstinę nuomonę dėl šios civilinės bylos nagrinėjimo, o ieškovo atstovės pareikštas nušalinimas teisėjai atmestas, bei teisėjai išreiškus išankstinę nuomonę dėl netinkamo ieškovo, teismas turėjo pagrindą ieškinį atmesti, netiriant kitų civilinės bylos aplinkybių.

5. Apeliantė laiko, kad teismas neteisingai priteisė atsakovo naudai 360 Lt bylinėjimosi išlaidas. Teismas rezoliucinėje dalyje nurodė, kad iš ieškovo atsakovo naudai priteistina rekomendacijų maksimalių dydžių neviršijanti išlaidų advokato pagalbai apmokėti dalis - 360 Lt, tačiau šias išlaidas priteisė neteisėtai iš ieškovo G. Š. globėjos G. P..

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Aukštelkės socialinės globos namai prašo apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti 500 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje (2 t., 1-4 b. l).

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovas iš ieškovo gavo pinigus už ieškovo išlaikymą ir turto mokestį ne sutarties, o įstatymo pagrindu, todėl negalima vertinti ieškovo sumokėtos sumos kaip nepagrįsto praturtėjimo. Apeliacinį skundą apeliantė grindžia naujomis aplinkybėmis, kurių ji nenurodė nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Apeliantė nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad teisėja buvo neobjektyvi ar šališka.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Apeliantė ieškovo atstovo G. P. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi yra paliečiami G. Š. neįgalaus ir neveiksnaus asmens interesai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantė turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl pagrįstai ieškinį atmetė. Teismo nuomone, vertinant faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas apeliacinio skundo motyvais turėtų būti keičiamas. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai, o skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagristas ar buvo netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos.

Atmestinas apeliantės argumentas, kad turto mokestį globos namams, t. y. vieną procentą nuo nuosavybės teise priklausančio turto vertės, viršijančios jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, G. Š. mokėjo nepagrįstai.

Byloje nustatyta, kad Ilgalaikės socialinės globos paslaugos G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), Aukštelkės pensionate pradėtos teikti 2008 m. balandžio 21 d., į kurį jis buvo perkeltas iš VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės. Asmeniui gydantis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje šalpos išmokos nebuvo mokamos, asmuo pajamų neturėjo, todėl vadovaujantis LR Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 583 „Dėl mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo" X skyriaus 84 punktu, apgyvendinant Aukštelkės pensionate 2008 m. balandžio mėnesį, G. Š. buvo paskaičiuotas tik turto mokestis 543,16 Lt. G. Š. kreipimosi momentu turėjo apskaitomo turto, t. y. butą (duomenys neskelbtini), kurio vertė už Šiaulių miesto savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą buvo didesnė 54316 litų.

LR Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 583 „Dėl mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo" VII skyriaus 43 punktas nurodo, kad asmuo už ilgalaikės socialinės globos paslaugas per mėnesį moka 80 procentų savo pajamų ir turto mokestį, t. y. 1 procentą skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą, todėl už G. Š. suteiktas paslaugas turėjo būti mokama 80 procentų jo pajamų ir 543,16 Lt turto mokesčio per mėnesį (t. y. 1 procentas nuo turto vertės, viršijančios normatyvą), kol bus išmokėta 54316 Lt suma.

2008 m. balandžio 16 d. pasirašyta Ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos lėšų kompensavimo sutartis Nr. 16, kurios pagrindu už G. Š. suteiktas ilgalaikės socialinės globos paslaugas Šiaulių miesto savivaldybės administracija mokėjo po 1353,84 Lt, o pats G. Š. mokėjo turto mokestį, kuris buvo po 543,16 Lt per mėnesį. Teisėjų kolegijos pažymima, kad byloje esanti mokėjimo už socialinės paslaugas tvarkos aprašo normų analizė leidžia teigti, kad byloje nenustatyta jokių įstatymo pažeidimų paskaičiuojant turto mokestį mokamą G. Š. globos namams. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo konstatuota, kad atsakovas teisėtai reikalavo iš ieškovo sumokėti mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą 543,16 Lt dalį kas mėnesį, paskaičiuotą nuo ilgalaikės socialinės globos paslaugas gaunančio asmens turto vertės, viršijančios normatyvą.

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodomiems argumentams, kad 2008-04-21 G. Š. prašymas iš jo gaunamų pajamų atskaičiuoti mokestį už pragyvenimą pensionate ir suteiktas socialines paslaugas pagal tuo metu galiojančius įstatymus, paimtas ir pasirašytas po jo pripažinimo neveiksniu, atgaline data, kad parašas galėjo būti suklastotas, pagrįsti, nepateikė jokių įrodymų. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad gali būti jog G. Š. visai nepasirašė 2008-04-21 prašymo, teisėjų kolegijos nevertintina, kadangi apeliacinis skundas grindžiamas naujomis aplinkybėmis, kurių nebuvo nurodyta nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. LR CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, todėl šio straipsnio pagrindu apeliantė turėjo teisę ir galimybę teikti įrodymus, taip pat prašyti iškvieti ir apklausti liudytoju darbuotoją, kuris davė G. Š. pasirašyti 2008-04-21 prašymą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad apeliantė būtų ginčijusi G. Š. parašą 2008-04-21 prašyme. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad prašymo pasirašymo metu, ieškovas G. Š. jau sirgo psichine liga - paranoidine šizofrenija ir buvo teismo nutartimi pripažintas nepakaltinamu, nesudaro pagrindo teigti, kad prašymas yra negaliojantis ir niekinis, ir kad jis neturi jokios juridinės galios. Pirma, prašymo pasirašymo metu ši aplinkybė apeliantei buvo žinoma, ir antra, teisės institutų „pripažinimas nepakaltinamu“ ir „pripažinimas neveiksniu“ skirtumas nepaneigia aplinkybės, kad G. Š. 2008-04-21 prašymą pasirašė būdamas veiksniu (140-141 b. l.). Be to, 2008 m. balandžio 18 d. G. P., kaip artima G. Š. giminaitė, besirūpinanti juo, pati parašė Socialinės paramos skyriui pasižadėjimą mokėti G. Š. turto mokestį 543,16 Lt per mėnesį, kol bus išmokėta 54316 Lt suma (138 b. l.). Byloje esantys kasos pajamų orderiai ir mokėjimo nurodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2008-04-21 iki 2010-10-31 apeliantė atsakovui sumokėjo 16 475,85 Lt sumą (8-31, 34, 59 b. l.), t. y. G. P. sumokėjo atsakovui teisės aktais numatytą ilgalaikės socialinės globos mokesčio dalį už G. Š. suteiktas ilgalaikės socialinės globos paslaugas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad būtent pati apeliantė neginčijo įstatymo nustatytos G. Š. prievolės atsakovo atžvilgiu, ją pripažino ir vykdė.

Apeliantės argumentas, kad su ja, kaip ieškovo G. Š. globėja, atsakovas Aukštelkės socialinės globos namai ir Šiaulių miesto savivaldybė, nesudarė rašytinės sutarties dėl turto mokesčio mokėjimo už ieškovą G. Š., todėl nepagrįstai mokėdama turto mokestį už G. Š. už laikotarpį nuo 2008-04-21 iki 2010-10-31, atsakovas praturtėjo, laikytinas nepagrįstu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas Aukštelkės socialinės globos namai iš apeliantės gavo sumokėtas sumas už G. Š. išlaikymą ir turto mokestį ne sutarties, o įstatymo pagrindu, todėl apeliantės sumokėtas sumas negalima vertinti kaip atsakovo nepagrįstą praturtėjimą.

Nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neapklausė apeliantės prašomos kviesti liudytojos V. L., kuri būtų patvirtinusi, jog G. P. mokėjo turto mokestį už G. Š. jo motinos duotais pinigais už parduotą butą.

G. Š. nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių 35,93 kv. m. bendro ploto butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai įregistruotas G. Š. vardu paveldėjimo teisės liudijimo 1998-10-07 Nr. 4999 pagrindu, nuo kurio vertės ir buvo paskaičiuotas nekilnojamojo turto mokestis. Apeliantė šį butą turėjo savo žinioje, galėjo jį išnuomoti ir gautomis lėšomis sumokėti turto mokestį, arba butą parduoti. Tačiau apeliantės pačios tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodoma, jog ji gavo pinigų iš G. Š. motinos už jos parduotą savo butą, ir siekė išsaugoti nuosavybės teisę į G. Š. turimą nekilnojamąjį turtą. Kadangi turto mokestis mokamas nuo turimo nekilnojamojo turto vertės, todėl teisėjų kolegija pažymi, kad jį privalu mokėti nepriklausomai nuo to, iš kokių lėšų šis mokestis mokamas. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad liudytojos V. L. apklausa nėra susijusi sunagrinėjamu ginču, todėl teismas pagrįstai atsisakė šią liudytoją apklausti.

Kadangi turto mokestis paskaičiuojamas ne nuo viso turto vertės, o pagal tam tikrą metodiką, sumokėjus mokestį, nekilnojamasis turtas lieka savininko nuosavybė ir pensionato nuosavybėn jis nepereina, todėl 2011 m. sausio 5 d. laikraštyje "Šiaulių kraštas" išspausdintas straipsnis niekaip negali patvirtinti aplinkybės, kad G. Š. nepagrįstai mokėjo mokesčius.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (LR CPK 326 str. 1d. 1p.).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.), todėl dėl kitų nurodytų argumentų liečiančių šį aspektą teisėjų kolegija plačiau nepasisakys, nes visiškai pritaria pirmos instancijos teismo padarytai išvadai.

Dėl teismo šališkumo

Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad sprendžiant pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo nešališkumu.

Apeliantės teiginius apie bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumą grindžia išankstine nuomone dėl šios civilinės bylos nagrinėjimo susidarymu, bei išreikšta nuomonė dėl netinkamo ieškovo. Tačiau šie argumentai apeliacinės instancijos teismo vertintini kaip apeliantės subjektyvi nuomonė. Apeliantė pasinaudojo teise pareikšti teisėjai nušalinimą ir šis nušalinimas buvo išspręstas įstatyme nustatyta tvarka. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad teisėja buvo neobjektyvi ar šališka. Nutarties priėmimas dėl procesinių dokumentų trūkumų ištaisymo yra išskirtinai teisėjui įstatyme suteikta teisė, todėl teisėjas realizuodamas šią teisę įstatymo nepažeidžia. Tai, kad Šiaulių apygardos teismas 2012 m. kovo 14 d. nutartimi grąžino pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą, nesuponuoja išvados dėl galimai teisėjos išnaktinės nuomonės dėl bylos nagrinėjimo susidarymu. Tai, kad nebuvo priimtas apeliantei palankus sprendimas, teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindas pripažinti, jog teisėja buvo šališka ar neobjektyvi. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantės keliamos abejonės dėl bylą nagrinėjusios teisėjos galimo šališkumo nesudaro pagrindo išvadai, kad teisėja dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti šališki ar suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje priteisė iš ieškovo G. Š. globėjos G. P. atsakovui Aukštelkės socialinės globos namams 360,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Tai, kad teismas motyvuojamoje dalyje nurodė, jog iš ieškovo atsakovo naudai priteistina rekomendacijų maksimalių dydžių neviršijanti išlaidų advokato pagalbai apmokėti dalis - 360 Lt, nekeičia ieškovo statuso nagrinėjamoje byloje, kadangi ieškinį G. Š. vardu, dėl jo neveiksnumo, pareiškė jo įstatyminėm atstovė, globėja G. P.. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai priteisė atsakovo naudai 360 Lt bylinėjimosi išlaidas, laikytinas nepagrįstu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Atsakovas Aukštelkės socialinės globos namai prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, prideda įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą turėjo 500 Lt išlaidų ( 2 t., 1-8 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, atsakovui priteistinos jo patirtos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (LR CPK 98 str.).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 23d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo G. Š. globėjos G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovui Aukštelkės socialinės globos namams, juridinio asmens kodas 290791630, buveinė - Poilsio g. 16 A, Aukštelkės k., 80181 Šiaulių r., 500,00 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje.

Kolegijos pirmininkė Rasa BartašienėTeisėjai Regina Agota GutauskienėEgidijus Mockevičius