Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-09-08 · Civilinė byla Nr. e2YT-25331-1019/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-08
Bylos Nr.
e2YT-25331-1019/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20008-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Jurgita Rimeikienė (pirm.)
Pareiškėjas
A. M.
Suinteresuotas asmuo
A. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“
Advokatai
Renata Todesaitė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-25331-1019/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20008-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.4.5.1.; 3.4.5.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. rugsėjo 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – A. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo atnaujinti pareiškėjui A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamam advokatės Renatos Todesaitės, terminą priimti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, praleistą dėl svarbių priežasčių, o bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Šalies argumentai

Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini) S. D. mirė (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad po mirties palikimui priimti yra nustatytas 3 mėnesių terminas, pareiškėjas nežinojo, jis buvo įsitikinęs, kad jeigu yra oficialus testamentas, papildomai kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo nereikia. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas gavo kvietimą į oficialų testamento paskelbimą. Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) testamento paskelbimo protokolo matyti, kad Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarė Romutė Sipavičienė skelbė mirusiosios S. D. testamentą, (duomenys neskelbtini) patvirtintą Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuro notarės A. Poškuvienės (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo S. D. visą savo turtą paliko A. M. Į testamento paskelbimą buvo kviesti šie asmenys: A. M. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o skelbiant testamentą dalyvavo A. M. Pasitarus su notare, pareiškėjui paaiškėjo, kad pareiškėjas sąžiningai suklydo ir terminą palikimui priimti praleido, todėl privalo kreiptis dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo. Formaliai pareiškėjas yra praleidęs terminą palikimui priimti, tačiau jis praleistas ne iš piktos valios ar aplaidumo. Pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo ir sąžiningai suklydo vertindamas palikimo priėmimo sąlygas, esant sudarytam oficialiam testamentui. Be to, terminas palikimui priimti praleistas mažiau negu vieneri metai, o tai teisminėje praktikoje nėra laikoma grubiu pažeidimu ar pareiškėjo piktnaudžiavimu, nesąžiningumu. Pareiškėjas neturi kitų teisinių galimybių realizuoti jo, kaip paveldėtojo teisės, o taip pat jokių kitų žinomų kliūčių priimti palikimą nėra. Termino atnaujinimas reikalingas tikslu paveldėjimo bylai užvesti notarų biure ir realizuoti pareiškėjo teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ (toliau – VĮ „Turto bankas“) pateikė atsiliepimą į A. M. pareiškimą ir nurodė, kad neprieštarauja, jog terminas palikimo priėmimui būtų atnaujintas bei prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra ir VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į A. M. pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra ir nurodė, kad neprieštarauja, jog terminas palikimo priėmimui būtų atnaujintas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, gavęs pareiškėjo prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 2), įvertinęs bylos nagrinėjimo dalyką, tai, jog nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad S. D., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Mirusioji S. D. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi testamentą, patvirtintą Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuro notarės Auksės Poškuvienės (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo S. D. visą savo turtą paliko A. M. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas A. M. yra S. D. (duomenys neskelbtini).

CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra nuostata, kad įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vadovaujantis CK 5.51-5.53 straipsniais, atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: pradėjus faktiškai jį valdyti, kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės notarą dėl turto aprašo sudarymo, įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.3 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad po S. D. mirties testamentinis įpėdinis – pareiškėjas A. M. (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktas), į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, palikimo priėmimo faktas taip pat nėra registruotas (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys). Pareiškėjas nurodė, kad laiku palikimo priimti nepavyko dėl apsirikimo – palikėjas buvo įsitikinęs, kad jeigu yra oficialus testamentas, papildomai kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo nereikia, o apie tai, kad po mirties palikimui priimti yra nustatytas 3 mėnesių terminas, pareiškėjas nežinojo. Pareiškėjas nuvyko į notarų biurą, gavęs pranešimą dėl testamento paskelbimo, tačiau paaiškėjo, kad pareiškėjas sąžiningai suklydo ir terminą palikimui priimti praleido daugiau negu penkis mėnesius.

Pažymėtina, kad vertinant įpėdinio elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006).

Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas A. M. yra testamentinis S. D. įpėdinis, be to, jis laikytinas (duomenys neskelbtini) eilės S. D. įpėdiniu pagal (duomenys neskelbtini). Ginčas dėl pareiškėjo teisės paveldėti S. D. palikimą nėra kilęs, o paveldėjimo teisės liudijimas į S. D. palikimą kol kas nėra išduotas (CPK 178 straipsnis). Tai patvirtina, jog įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo. Be to, byloje nėra duomenų, liudijančių, jog pareiškėjas S. D. palikimo būtų atsisakęs, pateikdamas per tris mėnesius nuo jos mirties pareiškimą dėl to notarui (CK 5.60 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis). Po S. D. mirties pareiškėjas į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo kreipėsi po to, kai gavo Vilniaus m. 30-ojo notarų biuro (duomenys neskelbtini) pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl testamento paskelbimo, praėjus daugiau negu penkiems mėnesiams po termino palikimui priimti pabaigos, o prašymą teismui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pateikė (duomenys neskelbtini). Nors pareiškimo padavimo teismui metu pareiškėjas CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti buvo praleidęs daugiau negu penkis mėnesius, byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tokio termino praleidimą lėmė ne pareiškėjo sąmoningas siekis savo neveikimu atsisakyti priimti tetos palikimą, bet tai, jog pareiškėjas suklydo, kadangi manė, jog jeigu yra oficialus testamentas, papildomai kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo nereikia. Pripažindamas minėtą aplinkybę svarbia CK 5.57 straipsnio 1 dalies prasme teismas įvertina ir tai, kad pareiškėjas siekia įgyvendinti teisę į jam artimo asmens – (duomenys neskelbtini), palikimą, įgyvendindamas šią teisę veikia sąžiningai, ką liudija į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, be to, kad pareiškėjui būtų atnaujintas terminas palikimui priimti, suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ neatlieka valstybei paveldėjimo procedūrų dėl palikėjos turto ir pareiškėjo prašymui neprieštarauja, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjo pareiškimui neprieštarauja. Taigi, įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų, teismas mano esant pagrindą atnaujinti pareiškėjo praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą S. D., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, jį pratęsiant trims mėnesiams (CK 5.57 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 -270 straipsniais, 442 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 578 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą (duomenys neskelbtini) mirusios S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui priimti, jį pratęsiant trims mėnesiams.

Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Rimeikienė