Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovei G. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus. Ieškovas papildomai paaiškino, kad su sutuoktine negyvena dvidešimt metų, atsakovė išvyko 2002 metais dirbti į Ispaniją, 2007 metais buvo grįžusi į Lietuvą, o po 2007 metų daugiau į Lietuvą nebegrįžo, liko gyventi ir dirbti Ispanijoje. Atsakovė išvykusi dirbti į Ispaniją pradžioje siuntė pinigus, jog galėtų pasistatyti namą ant įsigyto žemės sklypo, namas buvo pastatytas, tačiau sudegė. Vėliau atsakovė pinigų nebesiuntė, į Lietuvą nebegrįžo ir nusprendė likti gyventi Ispanijoje. Nepilnamečių vaikų neturi. Jokio turto Lietuvoje neturi, kreditorių neturi. Šiuo metu yra pensininkas, išlaikymas jam nėra reikalingas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

3. Vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovo paaiškinimų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

4. Ieškovas ir atsakovė susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenys patvirtina, jog šalys (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros, kuri jau yra pilnametė.

5. VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis šalys santuokos metu nekilnojamojo turto bendrosios jungtinės ar asmeninės nuosavybės teise neįgijo. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovo ir atsakovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių.

6. Ieškovas nurodė, jog kreditorių neturi.

Dėl santuokos nutraukimo.

7. Iš ieškovo teiktų paaiškinimų nustatyta, jog 2002 metais atsakovė išvažiavo dirbti į Ispaniją, jog šeima galėtų Lietuvoje pasistatyti namą, atsakovė siuntė pinigus namo statybai, namas buvo pastatytas, tačiau jis sudegė. Atsakovė 2007 metais buvo grįžusi į Lietuvą, tačiau po to vėl išvyko į Ispaniją ir daugiau į Lietuvą nebegrįžo, ten liko gyventi ir dirbti, pinigų ieškovui nebesiuntė, ieškovas liko gyventi vienas Lietuvoje, nuomojasi bendrabutyje kambarį, nes šalių pastatytas namas sudegė. Šalys bendro ūkio nebeveda, santuokinių ryšių nebepalaiko ir nebenori kartu gyventi bei išsaugoti santuoką. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, argumentų, jog nesutinka su santuokos nutraukimo nepateikė. Įvertinus tai, jog sutuoktinių ryšiai nutrūkę pakankamai ilgą laiką ir negalima tikėtis, kad šalys vėl pradės gyventi kartu, darytina išvada, jog santuoka tarp ieškovo ir atsakovės yra iširusi.

8. Ieškovas prašo pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų kaltės, teismo sprendime nenurodant santuokos nutraukimo priežasčių.

9. Teismas nurodo, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.63 straipsnyje numatyta, jog abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamoje byloje tik ieškovas išreiškė prašymą nenurodyti santuokos nutraukimo priežasčių, tačiau atsakovė tokio prašymo nepareiškė, todėl nesant abiejų sutuoktinių prašymų, teismas neturi pagrindo sprendime nepasisakyti dėl šalių santuokos nutraukimo priežasčių.

10. Ieškovas nurodo, jog atsakovės kaltė pasireiškė tuo, jog paliko šeimą ir išvyko gyventi į užsienį ir nebenori grįžti ir gyventi su ieškovu Lietuvoje, ieškovo kaltė pasireiškė tuo, jog nemato galimybės bei noro gyventi su atsakove, nes jokių bendrų interesų nebėra, santykių su atsakove nebepalaiko, vienas kitu nesirūpina, materialiai vienas kitam nepadeda.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26 – 3.30, 3.35 – 3.36, 3.85, 3.92, 3.100 straipsniai. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai reiškia, kad sutuoktinis šeimoje ir už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio ir šeimos interesais, vengti asmeninių ir šeimos interesų supriešinimo. Pareiga gerbti vienas kitą reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti ištikimi, spręsti gyvenimo klausimus bendru sutarimu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.).

12. Teismas pažymi, jog sutuoktinių ryšių puoselėjimas ir išsaugojimas yra abiejų sutuoktinių pareiga. Byloje surinktų duomenų visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad abi šalys, suprasdamos, jog jų santykiai palaipsniui atitolsta, pradėjus gyventi jiems atskirai, nesiėmė pakankamai priemonių santykiams išsaugoti ir juos vėl atkurti. Atsakovė išvyko į užsienį ir nusprendė ten likti ir į Lietuvą pas ieškovą nebegrįžo, abu sutuoktiniai nerėmė vienas kito materialiai, nebeprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, gyvendami atskirai vienas nuo kito atitolo, nebeliko bendrų susisaistymo taškų, o sutuoktinių ryšiams nutrūkus nė vienas iš sutuoktinių nedėjo maksimalių pastangų juos vėl atkurti, nesistengė rasti priimtinų būdų išspręsti ir atkurti jų atšalusius santykius. Akivaizdu, kad atsakovės ilgalaikis išvykimas į užsienį, turėjo didelę įtaką šeimos gyvenimui ir jų santuokos tvirtumui. Teismo vertinimu nei vienas iš sutuoktinių nebandė keisti savo elgesio, gyvenimo būdo, pomėgių. Šių aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, supriešino savo asmeninius ir kito sutuoktinio interesus.

13. Teismas, įvertinęs aplinkybes apie sutuoktinių bendravimą ir elgesį gyvenant bendrai, apie jų pastangas išsaugoti santuoką, rasti abiem priimtinas išeitis, sprendžia, jog abi šalis tenkino gyvenimas skyrium ir abi šalys nesiėmė veiksmingų priemonių šeiminiams santykiams atkurti. Teismo vertinimu priežastys dėl šeimos iširimo kilo iš abiejų sutuoktinių elgesio ir dėl to akivaizdu, jog sutriko jų tarpusavio bendravimas, nebuvo bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.49 straipsnio 2 dalis, 3.60 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo.

15. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

16. Ieškovas prašo po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę – „R.“, atsakovei – „R.“. Atsakovė prašymo pasilikti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę neišreiškė, todėl po santuokos nutraukimo ieškovui paliktina prigimtinė jo pavardė „R.“, o atsakovei - santuokinė pavardė „R.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo.

17. CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Ši teisė siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Byloje nėra duomenų, jog šalys turi sveikatos problemų, abi gauna pajamas. Be to, nei viena iš šalių neprašo priteisti išlaikymą vienas kitam.

18. Įvertinus nurodytas aplinkybes, bylos duomenis darytina išvada, jog pagrindo priteisti išlaikymą atsakovei iš ieškovo, ir ieškovui iš atsakovės nėra, nes jie abu yra pajėgūs save išlaikyti. Be to byloje konstatuota abiejų šalių kaltė dėl santuokos iširimo, todėl nė vienas iš sutuoktinių neturi reikalavimo teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 1, 4 dalys).

Dėl santuokos metu įgyto turto, prievolių padalinimo.

19. Spręsdamas santuokos nutraukimą, teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, kartu ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Byloje nustatyta, jog šalys santuokos metu nekilnojamojo bei kilnojamojo registruotino turto neįgijo, kreditorių neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

21. Ieškovą byloje atstovavo advokatas, kurį paskyrė Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir buvo priimtas sprendimas suteikti ieškovui antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos apmokėjimą. 2024-02-27 pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ patvirtina, jog atstovaujant ieškovą valstybė patyrė 215,00 Eur išlaidų. Ieškinį tenkinus iš atsakovės priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, t. y. 215,00 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

22. Ieškovas už ieškinio pareikštus reikalavimus turėjo sumokėti 109,00 Eur žyminio mokesčio, kadangi jis atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, tai ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovės priteistinas 109,00 Eur žyminis mokestis valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovo D. R. (D. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės G. R., gim. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes: D. R. – „R.“, G. R. – „R.“.

Nustatyti, kad nei vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo nemoka.

Priteisti iš atsakovės G. R. 109,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti valstybei iš atsakovės G. R. 215,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Išaiškinti, jog ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025; Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763.

Sprendimui įsiteisėjus jo kopiją per vieną darbo dieną išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.