Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-05-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-137-574/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-05-02
Bylos Nr.
AN2-137-574/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00070-2024-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgita Mačionytė
Pažeidėjas
H. T.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-137-574/2024Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00070-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos H. T. skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. kovo 7 d. nutarties, kuria atmestas H. T. skundas ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gruodžio 14 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – Institucija) 2023 m. gruodžio 14 d. priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-30796-2023, kuriuo H. T. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji nuo 2023 m. lapkričio 11 d., 9.45 val. kelyje Vilnius – Varėna – Gardinas, 22 kilometre, Trakų rajone, vairuodama automobilį kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, kelio ruože, kuriame lenkti draudžiama, t. y. sankryžoje su šalutiniu keliu, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 (šalutinis kelias iš kairės), lenkė kitą automobilį įvažiuodama į priešingos krypties juostą. H. T. paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams.

Šalies argumentai

2. Administracinėn atsakomybėn patraukta H. T. dėl Institucijos nutarimo pateikė skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams, prašydamas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti H. T. administracinio poveikio priemonės. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2024 m. kovo 7 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.

3. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui administracinėn atsakomybėn patraukta H. T. prašo panaikinti 2024 m. kovo 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartį ir priimti naują nutarimą – taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, panaikinti Institucijos 2023 m. gruodžio 14 d. nutarimo dalį, kuria H. T. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

3.1. Skunde nurodoma, kad teismas atmesdamas skundą atkartojo 2023 m. gruodžio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje motyvus, papildomai nurodydamas, jog prašyme netaikyti administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) skyrimo 3 mėnesiams, nėra išskirtinio pobūdžio aplinkybių, o nurodytos aplinkybės nedaro padaryto pažeidimo mažiau pavojingu. Nutarties motyvai dėl galimybės netaikyti administracinio poveikio priemonės yra nepagrįsti. Teismas nevertino aplinkybių, sudarančių pagrindą netaikyti administracinio poveikio priemonės, visumos, nepasisakė dėl jos kaltės, todėl priėmė neteisėtą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

3.2. Skiriant (parenkant) nuobaudą, taip pat ir administracinio poveikio priemonę, turi būti vertinamos visos svarbios padaryto nusižengimo faktinės aplinkybės, pažeidėjo asmenybė bei kitos aplinkybės, t. y. tokiu būdu turi būti individualizuojama nuobauda. Apygardos teismų nutartyse yra nurodyta, jog įstatymas nereikalauja nustatyti kažkokias ekstraordinarines aplinkybes ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui. Šios normos taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu, kas priimant nutartį, nebuvo atlikta.

3.3. Draudžiamoje vietoje ji lenkė nežymėtą policijos automobilį (mikroautobusą), važiavusį gerokai lėčiau nei leistinas greitis. Norėdama įsitikinti, kad iš priekio (priešinga kryptimi) neatvažiuoja transporto priemonės, truputį išvažiavo kairiau savo važiuojamosios juostos, ir tuo metu, kaip dabar jau suvokia, nepastebėjo kelio ženklo (draudžiančio lenkti) buvusio dešinėje pusėje. Tam įtakos turėjo ir aplinkybė, jog lenkiama transporto priemonė buvo didesnių gabaritų. Ši aplinkybė rodo, jog pažeidimą padarė dėl neatsargumo (ANK 9 straipsnis). Neteisina savo veiksmų ir suvokia tokio pažeidimo pavojingumo laipsnį, tačiau kaip išaiškinta nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje, konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusižengimas formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusižengimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusižengimo pavojingumo. Nusižengimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Todėl ir teisingumo bei teisinės valstybės konstituciniai principai reikalauja, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra.

3.4. Priešingai nei teigiama nutartyje, nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus tik nuobaudą (baudą), be administracinio poveikio priemonės skyrimo. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas išnagrinėjęs bylą, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

3.5. Teismas priimdamas nutartį neįvertino, jog byloje nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ji neturi galiojančių administracinių nuobaudų, už tokį pažeidimą nėra bausta. Tai rodo jos asmenybės mažesnį pavojingumą ir patvirtina aplinkybę, jog saugų elgesį kelyje išmano. Pažeidimas nesukėlė jokių pasekmių, t. y. nekilo avarinė situacija. Reiškia, jos padarytas pažeidimas laikytinas atsitiktiniu. Tai patvirtina ir darbdavio charakteristika. Teismas neįvertino ir kitų svarbių aplinkybių visumos – ji gyvena kaime (duomenys neskelbtini).), o dirba (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). Dirba paromis, nuo ankstyvo ryto, todėl neturėdama teisės vairuoti transporto priemonę, faktiškai negalės vykti į darbą, kuris yra jos vienintelis pragyvenimo šaltinis. Taip pat augina dvi nepilnametes ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų amžiaus) dukras, kurios mokosi kitame ((duomenys neskelbtini)) kaime, jas taip pat tenka vežti į mokymo įstaigą. Jos sutuoktinis S. T., yra neįgalus, ir dėl ligos (stuburo skausmų), dažnai jį veža pas gydytojus, ką patvirtina pateikti medicininiai dokumentai, bei turi atlikti kitus ūkio darbus namuose, kur galimybė (teisė) vairuoti transporto priemonę, gyvenant kaime, būtina.

3.6. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Įvertinus visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, dokumentus (įrodymus), yra pagrindo nutartį panaikinti ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normą, t. y. priimti naują nutarimą bei neskirti jai administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo, apsiribojant administracine nuobauda – bauda. Ir ši bauda (kuri jau sumokėta) laikytina pakankama pasiekti nuobaudos tikslams, ir ji, vertinant jos asmenybę bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kitas nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į protingumo ir teisingumo kriterijus, atitiktų proporcingumo principą.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gruodžio 14 d. nutarimą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartį palikti nepakeistą ir H. T. skundo netenkinti.

4.1. Atsiliepime nurodyta, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog H. T. vairuodama automobilį lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę sankryžoje, tuo padarydama vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų – lenkė transporto priemonę ten, kur tai yra draudžiama. Šio nusižengimo pavojingumas yra tame, kad jis sukelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Tokių negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų.

4.2. H. T. nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtu būti vertinamos kaip išskirtinės ir sudarančios pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės ar mažinti jos terminą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų. Administracinio poveikio priemonė skiriama nuobaudos paskirčiai įgyvendinti, todėl turi sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

4.3. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda skiriant švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-134- 167/2017).

Apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn patraukta H. T. neginčija administracinio nusižengimo padarymo fakto, veikos kvalifikavimo, apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas – prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir panaikinti H. T. paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

6. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).

7. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos duomenis, įvertinęs H. T. skundo ir Institucijos atsiliepimo argumentus bei skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei teismų praktiką konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas H. T. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jai administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kadangi nuobaudos tikslai gali būti pasiekti be šios priemonės taikymo.

8. Aukštesnysis teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog įstatymų leidėjas, formuluodamas ANK numatytų nusižengimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos pažeidimus, įvertina tipinį (rūšinį) pažeidimo, kaip tokio, pavojingumą. Konkrečiomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos pažeidimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo. Pažeidimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios nuostatos taikytinos ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonių skyrimo.

9. Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36 387/2021 ir kt.). Taigi skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą (administracinio poveikio priemonę) ar visai jos neskirti teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonę), paskyrimas asmeniui už jo padarytą nusižengimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą sankcijoje numatyta nuobauda (administracinio poveikio priemonė) būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

10. Iš esmės pritartina tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo nurodytiems argumentams, jog ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas ir H. T. padarytas administracinis nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, tačiau vertintinos ir paties nusižengimo padarymo aplinkybės. Iš prie bylos pridėto vaizdo įrašo iš pareigūnų tarnybinio automobilio priekinės kameros matyti, kad nors lenkimo manevras buvo atliktas draudžiamoje vietoje, pareigūnų vairuojama transporto priemonė lenkiama palengva, ne agresyviai ar chuliganiškai, praleidus priešprieša atvažiuojančius automobilius (b. l. 34). 2023 m. lapkričio 11 d. tarnybiniame pranešime dėl lenkimo draudžiamoje vietoje nurodoma, jog sustabdžius automobilį, H. T. paaiškino, jog įspėjamojo kelio ženklo nepastebėjo, vadovavosi kelio ženklinimu, iškart prisipažino padariusi pažeidimą, gailėjosi (b. l. 15, 17-18), 2023 m. gruodžio 14 d. nutarimu paskirtą 170 Eur dydžio baudą sumokėjo 2023 m. gruodžio 20 d. (b. l. 5). Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – H. T. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padariusi administracinį nusižengimą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

11. Sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybės svarbios ne tik administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės, bet ir administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį apibūdinantys duomenys. Apylinkės teismas dėl H. T. nurodytų jos asmenybę charakterizuojančių bei kitų reikšmingų aplinkybių pasisakė itin abstrakčiai, nurodydamas, kad skunde nurodomos aplinkybės – teisės vairuoti transporto priemonę svarba vykstant į darbą ar tenkinant kasdienius šeimos poreikius, nėra išskirtinio pobūdžio aplinkybės, sudarančios pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės, kadangi tokiomis aplinkybėmis iš esmės galėtų remtis didžioji dalis pažeidėjų. Institucija atsiliepime sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog H. T. nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip išskirtinės ir sudarančios pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės ar trumpinti jos terminą. Su apylinkės teismo ir atsiliepimo argumentais, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui pakankamai svarių aplinkybių nėra, apygardos teismas nesutinka. Visų pirma, ANK 34 straipsnyje nėra išskirtas nei vienas administracinis nusižengimas, nei nusižengimų grupė, kuriuos padariusiems asmenims įstatymų leidėjas draustų taikyti minėto straipsnio 6 dalies nuostatas, ar kaip nors tokį taikymą ribotų, išskyrus nurodymą, jog taikant minėtą nuostatą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį.

12. Iš bylos medžiagos matyti, jog H. T. yra darbingo amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), dirbanti (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista, nėra bausta administracine tvarka, taigi nėra linkusi pažeidinėti įstatymų. H. T. darbdavio charakterizuojama išimtinai teigiamai – nurodoma, jog nėra turėjusi tarnybinių nuobaudų, pareiginga, atsakinga, punktuali (b. l. 22). Apylinkės teismas nepakankamai įvertino aplinkybes dėl H. T. gyvenamosios vietos bei šeimos aplinkybes. Iš bylos duomenų matyti, kad H. T. gyvena (duomenys neskelbtini), o dirba (duomenys neskelbtini), paromis nuo 7.00 val., todėl, neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, negalės vykti į darbą, kuris yra jos vienintelis pragyvenimo šaltinis. Vertinant internete prieinamus viešojo transporto tvarkaraščius akivaizdu, jog vykimas viešuoju transportu niekaip nesuderinamas su galimybe atvykti į darbą laiku. Taip pat H. T. šeimoje auga dvi nepilnametės dukros, kurios mokosi kitoje vietovėje, nei gyvena H. T. šeima, ir kurias ji veža į mokymo įstaigą. Iš į bylą pateiktų duomenų taip pat matyti, jog jos sutuoktinis S. T. yra neįgalus (jam nustatytas 50 procentų darbingumo lygis), dėl ligos dažnai reikalinga vykti pas gydytojus, ką patvirtina pateikti medicininiai dokumentai (b. l. 31, 52), o tuo rūpinasi būtent H. T.. Dėl pastarosios priežasties H. T. turi atlikti ir kitus ūkio darbus namuose, kuriems būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones.

13. Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma H. T. charakterizuoja kaip pakankamai atsakingą ir rūpestingą, suvokiančią savo veiksmų pasekmes. Teisė vairuoti transporto priemones administracinėn atsakomybėn patrauktai H. T. yra būtina ne tik darbinėms funkcijoms atlikti, tačiau ir rūpinantis savo artimaisiais, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jai pačiai, bet ir jos šeimos nariams – neįgaliam vyrui bei dvejoms nepilnametėms dukroms.

14. Taigi iš pateiktų ir aptartų duomenų matyti, kad H. T. tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą. Nusižengimo padarymo aplinkybės rodo, kad nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, todėl yra pagrindo manyti, kad H. T. ateityje nedarys naujų tapačių ar panašių teisės pažeidimų ir pats bylos nagrinėjimas Institucijoje ir teismo procesas bei paskirta 170 Eur bauda turėjo pakankamą poveikį, kad ji ateityje nedarytų jokių pažeidimų.

15. Institucija atsiliepime į apeliacinė skundą kaip formuojamą teisminę praktiką dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo nurodo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-134- 167/2017. Visgi, remtis šia praktika nagrinėjamoje byloje pagrindo nėra. Teismai, priimdami sprendimus yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų – precedentų, priimtų tik tos pačios kategorijos analogiškose bylose. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai, rėmimasis precedentais yra vienodos teismų praktikos ir teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Tačiau, remdamasis tokiu šaltiniu, teismas visų pirma turi įsitikinti, ar jis turi precedento galią jo nagrinėjamojoje byloje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime taip pat yra pažymėjęs, kad teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis). Atsižvelgiant į tai, kad nurodomą nutartį priėmė tas pačios pakopos teismo vienas teisėjas, nebuvo nagrinėjama kasacine tvarka, bylos aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai bylai, (be to, panašios aplinkybės gali būti vertinamos skirtingai) todėl skunde nurodoma aukščiau minėtas nutarimas negali būti pripažintas turintis precedento galią ir juo remiamasi nagrinėjamu atveju.

16. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teisingumo ir protingumo principais, teismas spendžia, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai gali būti pasiekti neskiriant H. T. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, todėl skundžiama nutartis naikinama ir 2023 m. gruodžio 14 d. Institucijos nutarimas šioje dalyje keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 34 straipsnio 6 dalimi, 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patrauktos H. T. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. kovo 7 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje:

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-30796-2023, priimtą administracinio nusižengimo byloje ROIK 23225832916, ir H. T. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Kitoje dalyje Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-30796-2023 palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Jurgita Mačionytė