- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-17
- Bylos Nr.
- e2A-412-436/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00409-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Egidijus Tamašauskas, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- Genovaitės Eugenijos Kulikauskienės, Genovaitei Eugenijai Kulikauskienei
- Atsakovas
- Donatai Jevaitienei, Donatos Jevaitienės, Rasai Grybienei, Rasos Grybienės
- Advokatai
- Dominykas Varnas
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei, dalyvaujant ieškovės Genovaitės Eugenijos Kulikauskienės atstovui advokatui Dominykui Varnui, atsakovei Donatai Jevaitienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Donatos Jevaitienės apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-595-443/2014 pagal ieškovės Genovaitės Eugenijos Kulikauskienės ieškinį atsakovėms Rasai Grybienei ir Donatai Jevaitienei dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo, kitų daiktų atidalinimo, ir pagal atsakovių Rasos Grybienės ir Donatos Jevaitienės patikslintą priešieškinį ieškovei Genovaitei Eugenijai Kulikauskienei dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, daiktų atidalinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė G.E. Kulikauskienė savo ieškinyje (b. l. 2-6) prašė teismo nustatyti 0.1628 ha ploto žemės sklypo, esančio Taikos g. 10, Gelgaudiškio m., Šakių raj. sav., naudojimosi tvarką pagal 2014-02-19 matininko G. Masteikos parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą (b. l. 21) ir atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jai priklausančią dalį.
Atsakovės R. Grybienė ir D. Jevaitienė patikslintu priešieškiniu (b. l. 113-117) prašė teismo nustatyti to paties nekilnojamojo turto naudojimosi tvarką pagal jų pasiūlytą projektą.
Atsiliepimas
Bylos nagrinėjimo metu ieškovė, reaguodama į atsakovių atsiliepimą į ieškinį bei priešieškinį su teikiamu ginčo žemės sklypo planu (b. l. 107), siekdama didesnės galimos pusiausvyros ginče bei galimai taikaus ginčo sprendimo, pateikė teismui dar du matininko G. Masteikos parengtus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektus – 2014-05-29 (b. l. 87) ir 2014-08-06 (b. l. 122), kuriais iš esmės tikslino ieškinį ir prašė teismo priešieškinio reikalavimų, kurie nesutampa su ieškovės reikalavimais, netenkinti, o iš atsakovių priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat, ieškovė alternatyviai prašė arba tenkinti ieškinio reikalavimus dėl nekilnojamųjų daiktų atidalinimo ir kompensacijos priteisimo pagal 2014-02-19 matininko G. Masteikos parengtą „Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą M 1:500“ arba atidalinti pastatus pagal jos pateiktą projektą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šakių rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nustatė 0.1628 ha ploto žemės sklypo, esančio Taikos g. 10, Gelgaudiškio m., Šakių raj. sav. naudojimosi tvarką pagal 2014-08-06 matininko G. Masteikos parengtą „Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą M 1:500“, paskiriant naudotis: ieškovei Genovaitei Eugenijai Kulikauskienei sklypo dalis „A“ (419 m²) , „B“ (27 m²), „B1“ (21 m²), „C“ (5 m²), „D“ (60 m²), „K2“ (20 m²), „L1“ (20 m²); atsakovei Rasai Grybienei sklypo dalis „E1“ (78 m²), „F“ bendrai su Donata Jevaitienė (po 49/98 m²), „H1“ (46 m²), „H3“ bendrai su D. Jevaitiene (po 12/24 m²), „K1“ bendrai su D. Jevaitiene (po 10/20 m²), „K3“ (16 m²), „L2“ bendrai su D. Jevaitiene (po 12/24 m²), „P“ (43 m²), „R“, turinčią 45 m² ploto – bendrai su D. Jevaitiene (po 1/25 dalį) ir „I“ (11 m²); atsakovei Donatai Jevaitienei sklypo dalį „E2“ (50 m²), „F“ bendrai su R. Grybiene (po 49/98 m²), „K1“ bendrai su R. Grybiene (po 10/20 m²); „L2“ bendrai su R. Grybiene (po 12/24 m²), „R“, turinčią 45 m² ploto – bendrai su R. Grybiene (po 1/2 dalį) ir „Y“ (42 m²), „J“ (90 m²), „H2“ (63 m²), „H3“ bendrai su R. Grybiene (po 12/24 m²); žemės sklypo dalį „G“ (214 m²) skirti bendram šalių naudojimuisi: G.E. Kulikauskienei skirti šios dalies 106/214 dalis, R. Grybienei – 54/214 dalių, ir D. Jevaitienei – 54/214 dalių; žemės sklypo dalį „N“ (16 m²) skirti bendram šalių naudojimuisi: G.E. Kulikauskienei skirti šios dalies 4/8 dalis, R. Grybienei – 2/8 dalis, ir D. Jevaitienei – 2/8 dalis; po namu esančią sklypo dalį „M“ (186 m²) skirti bendram šalių naudojimuisi: G.E. Kulikauskienei skirti šios dalies 92/186 dalis, R. Grybienei – 47/186 dalis, ir D. Jevaitienei – 47/186 dalis.
Taip pat teismas nusprendė atidalinti šalių bendrus nekilnojamuosius daiktus, esančius Taikos g. 10, Gelgaudiškio m., Šakių raj. sav., t. y. atidalinti natūra ūkinius pastatus 5I1/m (unikalus Nr. 8493-0001-3052) ir 4I1/p (unikalus Nr. 8493-0001-3040) pagal VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2013-11-05 parengtus padalinimo projektus taip, kad ieškovei Genovaitei Eugenijai Kulikauskienei natūra atitektų ūkinio pastato 5I1/m (unikalus Nr. 8493-0001-3052) padalinimo projekte nurodyta dalis 1-1 (17,88 m²) ir ūkinio pastato 4I1/p (unikalus Nr. 8493-0001-3040) padalinimo projekte nurodyta dalis 1-2 (16,70 m²); atsakovėms Rasai Grybienei ir Donatai Jevaitienei bendrai lygiomis dalimis natūra atitektų ūkinio pastato 5I1/m (unikalus Nr. 8493-0001-3052) padalinimo projekte nurodyta dalis 1-2 (23,30 m²) bei pastato 4I1/p (unikalus Nr. 8493-0001-3040) padalinimo projekte nurodytos dalys, t. y. pastato dalis 1-1 (16,70 m²) ir pastato priestatas 1-3 (1I1/ž) (14,92 m²), iš atsakovių R. Grybienės ir D. Jevaitienės solidariai priteisiant 345,42 Lt kompensaciją ieškovei G.E. Kulikauskienei; atidalinti Taikos g. 10, Gelgaudiškio m., Šakių raj. sav., esančius kiemo statinius (lauko tualetas v, šulinys k, kanalizacijos šulinys r), kurių unikalus Nr. 8493-0001-3128, ir paskirti juos nuosavybės teise vienai ieškovei G.E. Kulikauskienei, priteisiant iš jos sumokėti atsakovėms R. Grybienei ir D. Jevaitienei – kiekvienai po 41,50 Lt kompensaciją. Patikslintą priešieškinį atmetė. Atitinkamai teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nustatė, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 0.1628 ha ploto žemės sklypą, esantį Taikos g. 10, Gelgaudiškyje, Šakių rajone, taip pat šiame sklype esantį namą su priklausiniais. Ieškovei G.E. Kulikauskienei priklauso 814/1628 dalys šio sklypo, atsakovėms R. Grybienei ir D. Jevaitienei – kiekvienai po 407/1628 (b. l. 12-18). Šiuo adresu esantis buvęs bendras šalių gyvenamasis namas yra atidalintas teismo 2013-09-25 nutartimi (b. l. 47-48), o namui priklausantys kiemo statiniai liko neatidalinti. Ieškovė siekia nusistatyti naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarką, taip pat atidalinti jame esančius bendrus kitus pastatus bei priklausinius. Nors nusistovėjusi faktinė naudojimosi sklypu ir kitais bendrais statiniais tvarka yra susiformavusi, tačiau aiškiai ir raštu nustatytos sklypo naudojimo tvarkos nėra, šalys geranoriškai nusistatyti tvarkos nepajėgia.
Ieškovė, derindama šalių interesus ir ginče dėl naudojimosi žemės sklypu siekdama galimai taikaus sprendimo, pasiūlė dar keletą žemės sklypu naudojimosi variantų, iš kurių, teismo vertinimu, arčiausias šalių taikaus susitarimo ir jų interesų pusiausvyros pasiekimo yra trečiasis, tai yra paskutinis, 2014-08-06 parengtas planas. Kadangi šis planas ieškinio reikalavimo dalyje dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo tikslina ieškinį, teismas sprendžia ieškinį esant tenkintinu dalinai, o ne visiškai.
Ieškovė turi nuosavybės teisę į 1/2 dalį abiejų ūkinių pastatų, kurių bendras plotas su priestatu 89,50 m², nors faktiškai naudojasi tik dvejomis patalpomis iš penkerių. Ieškinys grindžiamas pagal faktinį sklypo ir statinių naudojimą ir ieškovei atidalintina ūkinių pastatų 5I1/m ir 4I1/p dalis yra mažesnė nei turima jos nuosavybės teisė ir vietoje ieškovei priklausančių 44,75 m² sudarytų tik 34,58 m², t. y. 38,60 proc. iš turimų 50 proc. Atsakovėms atitenka 54,92 m², t. y. 61,4 proc. abiejų ūkinių pastatų ploto, todėl susidaro 11,4 procento skirtumas tarp ieškovei priklausančios ir jai realiai atitenkančios ploto dalies, už kurį ieškovei kompensuotina pinigais. Pagal skelbiamus viešojo registro masinio vertinimo duomenis, šio ūkinių pastatų vertė 2014-03-20 dienai buvo 3030 Lt (1830+1200) (b. l. 19-20), ieškovei priklausančios statinio dalies vertė 1515 Lt, o pagal ieškovės siūlomą projektą tenkančios dalies vertė yra 1170,53 Lt, todėl susidaro 345,42 Lt skirtumas, kurį atsakovės turi solidariai kompensuoti.
Teismas pripažino, kad ieškovės pasiūlytas žemės sklypo atidalijimo ir naudojimosi planas yra racionalus, vertingas tuo, kad jo pagrindu konfliktuojančioms šalims liktų minimaliai galimas skaičius bendrų sąlyčio taškų, naudojimasis bendru turtu visiems taptų patogesnis ir gal netgi padidėtų kiekvienam bendraturčiui priklausančio nekilnojamojo turto vertė.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas atsakovės D. Jevaitienės prieštaravimus dėl ieškovės siūlomų šulinių k ir r naudojimo, dėl įvažiavimo į sklypą pločio ir dėl pietinės sklypo dalies naudojimo, vertino kaip nepagrįstus, neįtikinamai motyvuotus, kaip nekonstruktyvius, kurių ištakos – daugiametė bendraturčių nesantaika ir ginčai dėl sklypo naudojimosi, tikslas – bet kuria kaina pasiekti prieš ieškovę procesinę pergalę šioje byloje.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė Donata Jevaitienė prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimą pakeisti, nustatyti 0,1628 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 8425-0003-0087, esančio Taikos g. 10, Gelgaudiškio m., Šakių r., naudojimosi tvarką pagal UAB „Topolinija" 2014-06-30 žemės sklypo planą naudojimo tvarkai nustatyti, paskiriant naudotis: Genovaitei Eugenijai Kulikauskienei sklypo dalis „I“ (74 m²), „P“ (423 m²), Donatai Jevaitienei sklypo dalį „N“ (57 m²), Rasai Grybienei sklypo dalį „O“ (91 m²); šalims bendrai paskirti naudotis žemės sklypo dalimi „A“ (464 m ) - Rasai Grybienei skiriant šios dalies 116 m², Donatai Jevaitienei skiriant 116 m², Genovaitei Eugenijai Kulikauskienei skiriant šios dalies 232 m². Šulinį ir kanalizacijos šulinį paskirti bendrai naudotis Genovaitei Eugenijai Kulikauskienei, Donatai Jevaitienei ir Rasai Grybienei. Taip pat prašo atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantė nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jai priskirta naudotis 63 m² ploto žemės sklypo dalimi, 2014-08-06 matininko G. Masteikos plane, pažymėta indeksu „H2-63“. Tai yra pietinės žemės sklypo pusės kampe esantis nenaudojamas žemės plotas, apaugęs krūmais. Apeliantė priešieškiniu prašė naudojimosi šiuo sklypo plotu tvarką nustatyti pagal UAB „Topolinija“ parengtą projektą – apeliantei paskiriant naudotis 50 m² ploto sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „J“, o E. Kulikauskienei paskiriant naudotis 74 m² ploto sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „I“. Kitaip tariant, priešieškiniu prašyta, jog didžioji minimo sklypo ploto dalis būtų priskirta naudotis ieškovei. Apeliantės siūloma naudojimosi tvarka yra racionali - E. Kulikauskienei pagal jos pateiktą reikalavimą atitenka natūra atidalinta ūkinio pastato dalis, 2014-08-06 plane pažymėta indeksu „Ll“. Didžioji dalis apeliantei priskirto ploto yra priešais ieškovei priklausančią ūkinio pastato dalį, šis plotas ribojasi su prie ieškovės ūkinio pastato suformuotu sklypo plotu, 2014-08-06 plane pažymėtu indeksu „B-27“. Todėl toks padalijimas būtų ūkiškai naudingas, leidžiantis efektyviai eksploatuoti ieškovei priklausančią ūkinio pastato dalį. Be to, tai atitiktų ir per daugelį metų nusistovėjusią naudojimosi tvarką, kai žemės sklypo dalis, esanti už ūkinių pastatų buvo pasidalinta proporcingai naudojamų ūkinių pastatų pločiui. Šio ploto didžioji dalis yra lygiagrečiai ieškovės ūkinio pastato daliai. Apeliantė jai priskirtu minėtu sklypo plotu niekada nesinaudojo. Šiuo metu jis yra apžėlęs krūmais, todėl apeliantei tuo labiau nėra poreikio nei naudos juo naudotis.Teismas sklypo plotą 2014-08-06 plane pažymėtą indeksu „H2-63“, apeliantei priskyrė vadovaudamasis niekuo nepagrįstais ir neįrodytais ieškovės samprotavimais, jog apeliantė „šią vietą pavertė šiukšlynu“ bei tuo, kad ieškovės lauko tualetas yra toliausiai esantis nuo šio ploto. Byloje nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, kad apeliantė šiame sklypo plote laikė, kaupė savo šiukšles. Argumentas, kad ieškovei priklausantis lauko tualetas yra toliausiai nuo šio netvarkingo sklypo kampo ir todėl pastarasis turėtų būti paskirtas naudotis apeliantei, nes atsitiktinės gyvenimiškos aplinkybės susiklostė taip, kad jai priklausantis lauko tualetas yra arčiausiai šios vietos, apskritai yra teisinės vertės neturintis, todėl niekinis. Šis plotas apeliantei tikrai nėra reikalingas patogiam priėjimui prie lauko tualeto. Priešingai, šį plotą paskyrus naudotis ieškovei, jis būtų racionaliau ir efektyviau panaudojamas ryšium su šalia esančia ieškovei priskirta ūkinio pastato dalimi.Pirmos instancijos teismas, apeliantei priskirdamas sklypo „H2-63“ plotą, apeliantės tariamo naudojimosi šiuo plotu faktą grindė tuo, jog prieš keletą metų apeliantė šiame plote užtvėrė tvorą. Šis sprendimo argumentas vertintinas kritiškai, nes tvoros užtvėrimas nepagrindžia faktinio apeliantės naudojimosi šiuo plotu. Plotas, 2014-08-06 plane pažymėtas indeksu „H2-63“, ribojasi su miestelio kapinėmis. Prieš keletą metų apeliantė nuo kapinių pusės užtvėrė tvorą tam, kad į bendrą ieškovės ir apeliantės sklypą iš kapinių nebūtų vėjo nešami lapai ir šiukšlės. Apeliantė neaptvėrė šio sklypo ploto tvora, neatitvėrė jo nuo likusios sklypo dalies, nesudarė jokių kliūčių ieškovei naudotis minimu sklypo plotu ar į jį patekti. Tiesiog dėl visų sklypo bendrasavininkų gerovės, ėmėsi priemonių apsaugoti bendrą sklypą nuo šiukšlių. Apeliantei priskyrus naudotis sklypo dalimi, 2014-08-06 plane pažymėta indeksu, „H2-63“, buvo pažeisti socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo bei faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijai. Šios sklypo dalies priskyrimas apeliantei sukuria apeliantės ir ieškovės interesų disbalansą kurį sąlygoja tai, kad apeliantei priskiriamas jokios naudos jai neteikiantis, apleistas sklypo plotas, dėl kurio ji neturėjo ir neturi jokio intereso ar teisėtų lūkesčių, šiuo žemės sklypo plotu niekada faktiškai nesinaudojo, jo atžvilgiu neįgyvendino jokių valinių veiksmų.Apeliantė prieštarauja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo daliai dėl įvažiavimo į žemės sklypą pločio nustatymo. Pagal ieškovės pateiktą 2014-08-06 projektą numatytas įvažiavimo plotis prie gatvės yra 5,19 m², vėliau pravažiavimas siaurėja ir siauriausioje vietoje (sklypo gilumoje) siekia 3,96 m² plotį. Tokių matmenų įvažiavimas yra per platus ir atsižvelgiant į faktinę situaciją nėra reikalingas. Pagal apeliantės pateiktą UAB „Topolinija“ projektą numatytas tiesių linijų įvažiavimas, kurio plotis 3,01 m². Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė per metus jai priklausančioje gyvenamojo namo dalyje gyvena labai nedaug laiko, atsakovė R. Grybienė apskritai čia negyvena, žemės sklype nėra garažų, nei viena iš šalių neturi savo transporto priemonių, todėl transporto priemonės šiuo įvažiavimu praktiškai nevažiuoja ir nėra praktinio poreikio tokiam plačiam įvažiavimui. Apeliantės projekte siūlomo įvažiavimo plotis būtų pakankamas automobiliui įvažiuoti, jei iškiltų tokia būtinybė. Įvažiavimo plotis turi tiesioginę įtaką apeliantės interesams, jai naudojantis priskirtos sklypo dalies, ieškovės 2014-08-06 projekte pažymėtos indeksu „E2-50“, plotu. Pagal ieškovės projektą šios dalies plotas yra 50 m² , o pagal apeliantės projektą - būtų 57 m². Taigi, teismo sprendimo dalis, kuria nustatytas minėto ploto įvažiavimas daro tiesioginę įtaką apeliantės interesams bei yra neracionalus ir neatitinkantis bendrasavininkių praktinių poreikių.Pažymėtina, kad vandentiekio ir kanalizacijos šuliniai yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. 8493-0001-3017, kuris buvo atidalintas Šakių rajono apylinkės teismo 2013-09-25 nutartimi, priklausiniai, t.y. neatsiejamai su pagrindiniu daiktu susiję antraeiliai daiktai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2007 m. spalio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007, išaiškino, kad kiemo įrenginiai, kurie yra fiziškai nedalūs, o tokie neabejotinai yra šuliniai, ir būtini visiems atsidalijantiems bendraturčiams tam, kad galėtų naudotis pagal paskirtį atsidalyta nuosavybe, negali būti dalijami natūra.Tai, kad šulinys maždaug trejus metus yra tuščias nereiškia, kad jo negalima išvalyti ar pagilinti tam, kad atsirastų vanduo ir šulinys taptų naudojamas. Dėl ilgamečių nesutarimų su ieškove, apeliantė nesiėmė veiksmų šulinio gilinimo darbams atlikti, tačiau ateityje tokią galimybę rimtai svarstys. Šulinys yra svarbus, nes įvykus vandentiekio gedimams, užtikrinamas apsirūpinimas vandeniu. Dėl minėtų argumentų apie šulinio naudą, visų bendrasavininkių interesus labiausiai atitiktų nustatymas, jog vandens šuliniu šalys naudotųsi bendrai.Dėl nuotekų šulinio, pažymėtina, kad teismas visiškai nepagrįstai sprendė, jog apeliantei pakanka mažo nuotekų šulinuko, nes ji „mažai būnanti namuose“. Tai negali būti esminis argumentas sprendžiant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą. Šis šulinys Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas kaip bendroji dalinė šalių nuosavybė, ieškovei turint 1/2 dalį, o atsakovėms - po 1/4 dalį nuosavybės teisės. Prieš keletą metų ieškovei paaukštinus jos faktiškai naudojamo žemės sklypo dalį, pavasarį dėl susikaupusio vandens patvindavo apeliantės faktiškai naudojamo sklypo dalis, takas. Todėl apeliantė nuo savo išsikasto nuotekų šulinuko prisijungė prie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nuotekų šulinio. Taigi, teiginys, kad apeliantei nuotekų šulinys yra nereikalingas, neatitinka faktinės situacijos. Apeliantė šiuo metu nėra tiesioginiais kanalizacijos tinklais nuo savo gyvenamojo namo dalies prisijungusi prie nuotekų šulinio. Šis faktas nesuponuoja išvados, kad apeliantei apskritai nereikia palikti galimybės naudotis šuliniu. Kaip minėta, apeliantės nedidelis nuotekų šulinys yra sujungtas su ginčo nuotekų šuliniu. Tenkinus ieškinio reikalavimą apeliantei atimta galimybė ateityje savo kanalizacijos tinklais nuo gyvenamojo namo dalies prisijungti prie šulinio, o už šulinį priteista 41,50 Lt dydžio kompensacija vertintina kaip neproporcinga ir neatitinkanti teisingumo bei protingumo principų.Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR CPK 93 str. 4 d., nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir, motyvuodamas apeliantės nenoru rasti kompromisą, iš apeliantės priteisė 5930 Lt, o iš atsakovės R. Grybienės - 3000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pirmos instancijos teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidas.Byloje yra pateiktas 2014-09-23 prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, kuriuo apskaičiuota ir prašoma priteisti suma yra 5000 Lt. Tačiau teismas iš atsakovių už advokato paslaugas priteisė 5800 Lt, tai yra atskirai išskirta sprendimo motyvuojamoje dalyje. 5800 Lt suma neatitinka prašymo turinio, 2014-09-23 prašyme nurodytų ir byloje esančių sąskaitų sumos nesudaro bendros 5800 Lt sumos. Remiantis išdėstytais argumentais, 5800 Lt dydžio išlaidų už advokato paslaugas suma iš atsakovių priteista nepagrįstai.Iš atsakovių visiškai nepagrįstai priteista 484 Lt suma už UAB „Geotakas“ plano parengimą. Ieškovė 2013-11-20 UAB „Geotakas“ rengtą žemės sklypo planą teismui pateikė, norėdama parodyti, kad apeliantės užtverta tvora yra ne sklypo ribose (ne riboženklis), o viduje sklypo, t.y. įrodinėjo aplinkybę, kad apeliantė, užtverdama šią tvorą tariamai naudojosi ginčo žemės sklypo plotu, dėl ko prašė jį paskirti naudotis apeliantei. Pažymėtina, kad šis planas neturėjo jokio faktinio ryšio su bylos dalyku. Jis buvo parengtas 2013-11-20, kai tuo tarpu ieškinio data yra 2014-04-08.1500 Lt išlaidų už matininko G. Masteikos parengtus projektus priteisimas taip pat neatitinka LR CPK 88 str. 1 d. 9 p. aiškinimo. Apskritai kvestionuotinas trijų projektų rengimo ir teikimo į bylą tikslingumas bei būtinumas. Byloje esant pradiniam projektui, pateiktam su ieškiniu ir atsakovėms pateikus priešieškinį su savo projektu buvo galima tiesiog priimti sprendimą tenkinant tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimus. Trijų projektų teikimas sudaro prielaidas teigti, kad ieškovės tikslas buvo ne bendrasavininkių interesų derinimas, bet procesinis interesas, kad sprendimas būtų priimtas tik pagal vieną iš jos projektų su visomis iš to kylančiomis procesinėmis pasekmėmis (pvz. bylinėjimosi išlaidų priteisimo). Kelių projektų teikimas tikrai nebuvo būtinas ir pagrįstas.930 Lt už antstolio A. Balčiūno faktinių aplinkybių konstatavimą priteisimas taip pat yra nepagrįstas. Kreipimasis į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo laikytinas ieškovės pasirinkta įrodinėjimo taktika. Tam, kad būtų įrodyta, jog šulinys nenaudojamas, nes jame nėra vandens, nebuvo būtina kreiptis į antstolį. Aplinkybės, kad šulinyje nėra vandens nekvestionavo nei viena iš bylos šalių. Lygiai taip pat ir dėl įvažiavimo pločio, nebuvo reikalinga, jog antstolis patvirtintų dabar esantį faktinį įvažiavimo plotą. Pirmosios instancijos teismas tris ieškovės pateiktus projektus laikė ieškinio tikslinimu (nors patikslinti ieškiniai nebuvo teikiami) ir sprendime nurodė, kad ieškinys tenkinamas iš dalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2 d.). Pirmos instancijos teismui sprendimą byloje priėmus tik pagal trečiąjį 2014-08-06 projektą laikytina, kad reikalavimai tenkinti ieškinio reikalavimus pagal kitus du projektus buvo atmesti. Iš to seka, kad ieškinį tenkinus dalinai, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai turėjo būti paskirstytas bylinėjimosi išlaidų tarp ieškovės ir atsakovių priteisimas. Apskritai, vertinant pirmos instancijos teismo sprendimo turinį ir bylos aplinkybes, laikytina, kad teismas sprendime turėjo nurodyti, jog iš dalies tenkinamas tiek ieškinys, tiek priešieškinis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Genovaitė Eugenija Kulikauskienė prašo apeliacinį skundą atmesti, Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais, kad:
Apeliantė net neįrodinėja, kad ieškovė naudojosi sprendimu jai priskirta sklypo H2-63 dalimi, tik subjektyviai nurodo, kad ieškovei tas „I“ dalies 74 kv.m. plotas reikalingesnis ieškovės ūkinio pastato aptarnavimui. Pažymėtina, kad eksploatuoti ir naudoti teismo sprendimo neginčijama dalimi ieškovei atidalintą ne ginčo ūkinį pastatą 511/m, reikalinga sklypo dalis yra suformuota ir yra šalia šio pastato, bet ne plačiai apimant likusią sklypo teritoriją už šio pastato. Be to, už šio pastato likusiame sklypo plote yra apeliantės pastatytas lauko tualetas, nesantis ginčo objektu ir priklausantis apeliantei. Už šio lauko tualeto esanti 2014-08-06 plane nepavaizduota apeliantės taip pat pastatyta laikina tvora atitveria krūmus, augančius prie viso sklypo ribą žyminčios kitos tvoros. Ieškovė jokių daiktų minėtoje sklypo pietinėje vietoje neturi, o apeliantė turi savo pastatytą tvorą ir lauko tualetą. Dėl to, teismo vertinimu, apeliantei ir buvo pripažinta naudotis palankesnė, faktinę sklypo naudojimosi tvarką labiau atitinkanti H2-63 sklypo dalis, nurodyta mano pateiktame 2014-08-06 plane.Pastebėtina, kad apeliantei nėra skirtumo, koks įvažiavimo plotis bus ties vartais, kadangi jos prašoma paskirti jai naudotis sklypo dalis N-57 (pagal ieškovės projektą - E2-50) yra ne ties vartais, o įvažiavimo pabaigoje. Tokiu būdu, apeliantės teisių ir interesų naudotis didesne sklypo dalimi teismo sprendimas nustatyti 5,19 m pločio įvažiavimą nepažeidžia.Kadangi nėra ginčo, kad vandens šiame šulinyje nėra jau seniai, jis turi vien simbolinę ir bendraturčių konfliktą palaikančią paskirtį, apeliantė nuolat tik deklaruoja norą patekti prie „savo“ šulinio, esančio viduryje ieškovės seniai atskirai naudojamos sklypo dalies A 419. Tai pagrindinė ieškovės atskirai naudojama sklypo dalis. Apeliantei nėra jokio reikalo būti ar vaikščioti prie nenaudojamo atidalintino šulinio, kadangi jis neveikia. Tai nustatytina ir iš antstolio protokolo, tai įrodo ir ieškovės pačios pateiktos į bylą nuotraukos. Paskyrus kompensaciją už atidalinto šulinio vertę, socialinis konfliktas yra išsprendžiamas, tuo pačiu pašalinant kliūtis nustatyti ir racionalią naudojimosi pačiu žemės sklypu tvarką.Apeliaciniame skunde yra teigiama, jog „... apeliantė nuo savo išsikasto nuotekų šulinuko prisijungė prie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nuotekų šulinio“. Byloje yra priešingas aplinkybes patvirtinanti antstolio konstatavimo protokolo medžiaga su nuotraukomis, kad ginčo nuotekų šulinys nėra prijungtas prie neįregistruoto apeliantės naudojamo ne ginčo „šulinuko“, esančio prie pat jos namo dalies. Be to, pati apeliantė teismui pripažino, kad savo buto ar namo dalies nuotekų sistemos nėra „prisijungusi“ prie ginčo nuotekų šulinio. Spręstina, kad apeliantė jo nenaudoja pagal paskirtį, nes (ir) tam nėra jokio reikalo.Apeliantė skundžia teismo sprendimą ir dėl priteistų jos nuomone per didelių bylinėjimosi išlaidų. Su šia skundo dalimi taip pat nesutinka. jau minėtas 2013-11-20 d. UAB „Geotakas“ planas byloje buvo reikalingas tam, kad pagrįsti, ir kad (1) visada geranoriškai siekiau susitarti su apeliantė dėl sklypo naudojimo, ir kad (2) sklype yra apeliantės pastatyta vidinė, laikina tvora, kuri atitveria krūmus, apie kurią jau minėjau šio atsiliepimo 2 puslapio pradžioje. Jos buvimas jokiame kitame dokumente neužfiksuotas. CPK 88 str. 1 d. 9 p. nustato, kad Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka iš dalies: dėl žemės sklypo H2-63 paskyrimo apeliantei; dėl įvažiavimo ploto, dėl ko apeliantei sumažėja jai tenkančio ploto dalis; dėl vandens ir kanalizacijos šulinių bendro naudojimo, bei dėl šulinio bendro naudojimo.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė prašė teismo nustatyti trijų savininkų naudojamo žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal jos pateiktą Gintauto Masteikos individualios įmonės 2014-08-06 patikslintą parengtą planą (1 t., b. l. 122). Atsakovės Rasa Grybienė ir Donata Jevaitienė patikslintu priešieškiniu prašė nustatyti tarp bendraturčių naudojimosi tvarką pagal UAB „Topolinija“ parengtą projektą (1 t., b. l. 107). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje surinktus rašytinius įrodymus, pripažino, kad ieškovės pasiūlytas žemės sklypo atidalijimo ir naudojimosi planas yra racionalus, vertingas tuo, kad jo pagrindu konfliktuojančioms šalims liktų minimaliai galimas skaičius bendrų sąlyčio taškų, naudojimasis bendru turtu visiems taptų patogesnis ir gal netgi padidėtų kiekvienam bendraturčiui priklausančio nekilnojamojo turto vertė.
Bylos dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo yra ypatingos tuo, kad teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato tik bendraturčiams nesusitarus (CK 4.75 straipsnis 1 dalis) ir, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. v. N. Ž., bylos Nr. 3K-3-303/2003). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B. ir kt. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007; 2010 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-13/2010; kt.). Tuo atveju, kai bendraturtis prieštarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekdamas tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. L. v. O. S., bylos Nr. 3K-3-572/2004). O tuo atveju, kai, teismo nuomone, nė vienas iš šalių pateiktų naudojimosi tvarkos nustatymo pasiūlymų neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos ir egzistuojančių susitarimų darnos, teismas gali atmesti abiejų šalių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. Č. v. J. T., bylos Nr. 3K-3-563/2007). Taigi tokiose bylose nagrinėjimo dalykas yra naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, o ne klausimas dėl konkretaus vienos iš šalių pateikto tokios tvarkos nustatymo plano ar projekto patvirtinimo.
Apeliaciniame skunde apeliantė Donata Jevaitienė nurodo, kad ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jai priskirta naudotis 63 m² ploto žemės sklypo dalimi, 2014-08-06 matininko G. Masteikos plane, pažymėta indeksu „H2-63“, nes tai yra pietinės žemės sklypo pusės kampe esantis nenaudojamas žemės plotas, apaugęs krūmais. Apeliantė priešieškiniu prašė naudojimosi šiuo sklypo plotu tvarką nustatyti pagal UAB „Topolinija“ parengtą projektą – apeliantei paskiriant naudotis 50 m² ploto sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „J“, o E. Kulikauskienei paskiriant naudotis 74 m² ploto sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „I“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė neįrodinėja aplinkybės, ar ieškovė naudojosi sprendimu jai priskirta sklypo H2-63 dalimi. Apeliacinio skundo argumentai yra iš esmės pagrįsti apeliantės nuomone, kad „I“ dalies 74 m² plotas yra reikalingesnis ieškovei, nes iš tos sklypo pusės ieškovei būtų lengviau patekti į jai priklausančią ūkinio pastato dalį. Pažymėtina, kad už šio pastato likusiame sklypo plote yra apeliantei priklausantis lauko tualetas, už šio lauko tualeto esanti apeliantės pastatyta tvora, kurią ji pastatė, nes iš už tvoros esančių kapinių patekdavo šiukšlės. Apeliantė nesutikdama su teismo sprendimo dalimi iš esmės nenurodė jokių pagrįstų argumentų, patvirtinančių, jog skundžiama teismo sprendimo dalis dėl žemės sklypo, pažymėtos plane H2-63 paskyrimo naudotis apeliantei, yra neteisėta ir nepagrįsta.
Apeliantė prieštarauja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo daliai dėl įvažiavimo į žemės sklypą pločio nustatymo. Pagal ieškovės pateiktą 2014-08-06 projektą numatytas įvažiavimo plotis prie gatvės yra 5,19 m², vėliau pravažiavimas siaurėja ir siauriausioje vietoje (sklypo gilumoje) siekia 3,96 m² plotį. Apeliantės vertinimu, tokių matmenų įvažiavimas yra per platus ir atsižvelgiant į faktinę situaciją nėra reikalingas. Šis apeliacinio skundo argumentas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai pat yra paremtas tik apeliantės samprotavimais, nėra jokių pagrįstų argumentų, kodėl platesnis įvažiavimo plotis ties vartais gali pažeisti apeliantės teises, jei jai paskirtas naudotis žemės sklypas yra įvažiavimo pabaigoje. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas naudojimosi žemės sklypu tvarką, atsižvelgė į bendrasavininkų turimas sklypo dalis ir bendra apeliantei tenkanti žemės sklypo dalis dėl nustatyto įvažiavimo pločio nesumažėjo.
Apeliantė nurodo, kad šulinys maždaug trejus metus yra tuščias, tačiau tai nereiškia, jog jo negalima išvalyti ar pagilinti tam, kad atsirastų vanduo ir šulinys taptų naudojamas. Dėl ilgamečių nesutarimų su ieškove, apeliantė nesiėmė veiksmų šulinio gilinimo darbams atlikti, tačiau ateityje tokią galimybę rimtai svarstytų. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad vandens šulinyje nėra. Šalys šios aplinkybės neginčija, šulinys turi tik simbolinę ir bendraturčių konfliktą palaikančią paskirtį. Apeliaciniame skunde nurodomi tik deklaratyvūs teiginiai apie galimą šulinio atstatymą ateityje. Pažymėtina, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo 2014-08-08 protokole užfiksuota, jog šulinyje vandens nėra, šulinio dugne įkritęs kibiras, šulinio gylis apytiksliai 800 centimetrų (1 t., b. l. 123), byloje esančios fotonuotraukos taip pat patvirtina, kad šulinys seniai nenaudojamas ir yra tuščias (1 t., b. l. 129), Be to, teismo posėdžio metu apeliantė pati nurodė, kad ji vandenį naudoja iš vandentiekio. Esant nustatytoms aplinkybėms, sutiktina su ieškovės argumentais, kad ginčo šulinys seniai nebeatlieka savo funkcijos pagal paskirtį, todėl apeliantės argumentai, kad galimai ateityje naudosis šuliniu, atmestini kaip nepagrįsti.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantės nedidelis nuotekų šulinys yra sujungtas su ginčo nuotekų šuliniu, todėl tenkinus ieškinio reikalavimą apeliantei atimama galimybė ateityje savo kanalizacijos tinklais nuo gyvenamojo namo dalies prisijungti prie šulinio, o už šulinį priteista 41,50 Lt dydžio kompensacija vertintina kaip neproporcinga ir neatitinkanti teisingumo bei protingumo principų. Iš byloje esančio antstolio konstatavimo 2014-02-27 protokolo su nuotraukomis matyti, kad ginčo nuotekų šulinys nėra prijungtas prie neįregistruoto apeliantės naudojamo ne ginčo „šulinuko“, esančio prie pat jos namo dalies. Šios aplinkybės neginčijo ir pati apeliantė. Tai reiškia, kad apeliacinio skundo argumentas dėl kanalizacijos šulinio paskyrimo bendram visų bendraturčių naudojimui taip pat yra neargumentuotas, nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek priešieškinyje, tiek apeliaciniame skunde apeliantės nurodyti nesutikimo su ieškovės pateiktu žemės sklypo atidalijimo plano argumentai yra nepakankamai motyvuoti, vertintini kaip nekonstruktyvūs, kurių ištakos – daugiametė bendraturčių nesantaika ir ginčai dėl sklypo naudojimosi
Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis), yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. B. J. K., bylos Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. I., Z. C., O. S. ir kt. v. S. I., bylos Nr. 3K-3-1050/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2011).
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovės teismui pateiktas 2014-08-06 žemės sklypo naudojimosi variantu pasiūlyta naudojimosi sklypu tvarka, suformuojant visoms trims žemės sklypo savininkėms sklypo plotą bendram naudojimui, užtikrina šalims galimybę naudotis kiekvienai savo ūkiniais pastatais, kiemu ir bendrais kiemo statiniais pagal paskirtį, sudaro galimybę sklypą naudoti, paliekant kuo mažiau bendrų zonų.
Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o atsakovės Donatos Jevaitienės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
V. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Apeliantė skundžia teismo sprendimą ir dėl priteistų jos nuomone per didelių bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos susideda iš: antstoliui A. Balčiūnui už faktinių aplinkybių konstatavimą 930 Lt (b. l. 60, 148); matininkui G. Masteikai už planų parengimą 1500 Lt (b. l. 65, 90, 149); UAB „Geotakas“ už plano parengimą 484 Lt (b. l. 165-166); advokatui D. Varnui už konsultavimą, atstovavimą, dokumentų parengimą 5800 Lt (b. l. 63-64, 91-92, 150-151, 152, 156, 153, 154, 157, 167, 168, 175-176) ir 216 Lt žyminis mokestis – iš viso 8930 Lt. Teismas taip pat atsižvelgė į atsakovių elgesį viso proceso metu, t. y. atsakovė R. Grybienė po patikslinto priešieškinio iš esmės ginčo nebekėlė dėl nieko, buvo linkusi taikytis, rasti tarp bendraturčių kompromisą, net ir baigiamosiose kalbose siūlė taikiai spręsti ginčą, tačiau dėl bendraatsakovės D. Jevaitienės priešingos pozicijos to padaryti nepavyko, todėl teismas nukrypo nuo lygių dalių principo ir iš atsakovės D. Jevaitienės priteisė 5930 Lt, o iš atsakovės R. Grybienės 3000 Lt.
Apeliantė nurodo, kad teismas neteisingai paskaičiavo ieškovės turėtas teisinės pagalbos išlaidas. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad iki 2014-09-23 teismo posėdžio ieškovės atstovas advokatas D. Varnas pateikė bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimo lentelę, kurioje nurodyta, kad iki tos dienos ieškovė už suteiktas teisines paslaugas advokatui sumokėjo 5000 Lt, o 2014-09-29 papildomai sumokėjo 400 Lt. Taigi, iš pirmosios instancijos teismo išvardintų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės turėtos teisinės pagalbos išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 5400 Lt, tai yra aiški skaičiavimo klaida, kuri apeliacinės instancijos teismo ištaisytina. Šią aplinkybę patvirtino ir ieškovės atstovas savo atsiliepime į apeliacinį skundą. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis už rengiamus matininkų planus, už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad būtent dėl apeliantės nuolatinių prieštaravimų, ieškovė, siekdama įrodyti faktines aplinkybes, buvo priversta du kartus kreiptis į antstolį tikslu konstatuoti skirtingas faktines, apeliantės ginčijamas, aplinkybes, taip pat ieškovė siekdama kompromiso, į matininką Gintautą Masteiką buvo priversta kreiptis tris kartus, tikslu parengti kompromisinius projektus, taigi šie apeliacinio skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.
Teismui nusprendus atmesti apeliantės apeliacinį skundą, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš apeliantės Donatos Jevaitienės. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš viso sudaro 752 Eur (2 t., b. l. 17–18, 2000 Lt, 2015-04-04 ir 2015-06-22 sąskaitos). Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė skaičiavimo klaidą, priteisiant iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teisme ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos mažintinos 400 Lt (116 Eur) ir atlikus įskaitymą iš apeliantės atitinkamai ieškovės naudai priteistina 636 Eur (CPK 93 str. 1 d.). Taip pat iš apeliantės priteistinos pirmosios instancijos teismo turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, atsiradusios po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo valstybei, kas sudaro 5,34 Eur (CPK 96 str. 2 d., 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93, 96 straipsniais,
nutaria:
Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Donatos Jevaitienės (a. k. 45212120751) 636 Eur (šešis šimtus trisdešimt šešis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės Genovaitės Eugenijos Kulikauskienės (a. k. 42812080363) naudai.
Priteisti iš atsakovės Donatos Jevaitienės (a. k. 45212120751) 5,34 Eur (penkis eurus 34 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660 ir mokėjimo paskirtį „bylinėjimosi išlaidos“.