- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-25
- Bylos Nr.
- e2A-121-555/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03494-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Evaldas Burzdikas
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, G. P., E. J., E. K., A. B., Z. B., M. Č., uždaroji akcinė bendrovė „GF bankas“
- Ieškovas
- S. B.
- Atsakovas
- A. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-804-1141/2024 pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių taikymo ir atsakovo A. B. priešieškinį ieškovei S. B. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių taikymo, tretieji asmenys Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, G. P., E. J., E. K., A. B., Z. B., M. Č. ir uždaroji akcinė bendrovė „GF bankas“, išvadą duodanti byloje institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
I. Ieškovė S. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti jos ir atsakovo A. B. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti sutuoktinio pavardę – B.; santuokoje sutuoktinių įsigytą turtą priteisti atsakovui, ieškovei išmokant 51 190 Eur kompensaciją, nustatyti, kad kreditavimo sutartį su Luminor banku 2020 m. spalio 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini) toliau vykdo atsakovas, o įsipareigojimai prieš kreditorių pagal sudarytą sutartį nemodifikuojami, nustatyti, kad vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „SB lizingas“ toliau vykdo ieškovė, o įsipareigojimai prieš kreditorių pagal sudarytą sutartį nemodifikuojami, nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove ir nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 375 Eur periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, priteistiną sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę, priteisti ieškovei iš atsakovo 5 000 Eur neturtinę žalą, įpareigoti atsakovą pateikti teismui Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje išduotą santuokos sudarymo įrašo originalą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Atsakovas A. B. kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydamas nutraukti tarp jo ir ieškovės S. B. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei teisę pasirinkti kokią pavardę nori pasilikti, nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje kartu su ieškove, numatant, kad ji neturi teisės nepilnametės dukters išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi, negavus atsakovo sutikimo, priteisti laikiną išlaikymą iš atsakovo nepilnametei dukrai po 275 Eur kas mėnesį mokomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės arba kol dukra įgis vidurinį išsilavinimą pagal bendrojo lavinimo programą, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarką, atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų uzufrukto tvarkytoją paskirti ieškovę, nustatyti jo bendravimo su nepilnamete dukra bendravimo tvarką, priteisti nekilnojamąjį turtą – butą kartu su žemės sklypo dalimi asmeninės nuosavybės teise atsakovui, priteisti transporto priemones asmeninės nuosavybės teise atsakovui, ieškovei priteisiant 18 530,28 Eur piniginę kompensaciją, o su šio turto įgijimu ir įrengimu / pagerinimu susijusius kreditorinius įsipareigojimus, pagal paskolų sutartis, po santuokos nutraukimo priteisti vykdyti atsakovui, prievolę dėl 210,30 Eur likusios sumos pagal vartojimo kredito sutartį su UAB „SB lizingas“ po santuokos nutraukimo nemodifikuoti ir priteisti vykdyti ieškovei ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
III. Ieškovė ir atsakovas 2024 m. rugsėjo 6 d. pateikė teismui prašymą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pateikimo, prašydami patvirtinti šalių sudarytą ir pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei šį klausimą išspręsti rašytinio proceso tvarka ir atšaukti paskirtą teismo posėdį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
IV. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieškovų S. B. ir A. B. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę „B.“, atsakovui paliko pavardę „B.“, patvirtino ieškovės ir atsakovo 2024 m. rugsėjo 5 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria, be kita ko, ieškovė ir atsakovas susitarė, kad nekilnojamojo turto: 61,11 kv. m. buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su 148/12435 žemės sklypo dalimi, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įsigijimui su Luminor Bank AS 2020 m. spalio 13 d., yra sudariusios kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (kredito likutis sutarties pasirašymo dieną yra 40 881,82 Eur), pagal kurią jie yra solidarūs skolininkai. Šalys susitarė, kad šis kreditorinis įsipareigojimas lieka asmenine atsakovo prievole, kurią jis vykdys asmeninėmis lėšomis, nereikalaudamas kompensacijos iš ieškovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
V. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, kaip nepagrįstą ir pažeidžiantį jo interesus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovė ir atsakovas 2020 m. spalio 13 d. su banku sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią yra solidariai atsakingi kreditoriui. Dėl to pirmosios instancijos teismas pažeidė imperatyvią įstatymo normą ir be banko sutikimo sutiko modifikuoti prievolę, neįvertinęs, kad tai pažeidžia jo interesus. Siekis be kreditoriaus sutikimo modifikuoti sutartinius santykius prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Kreditavimo sutarties pagrindu atsiradusios solidariosios prievolės pakeitimas daline ar asmenine be kreditoriaus sutikimo reiškia ne ką kita, kaip sutarčių pakeitimą dėl sutarties subjekto, nes kreditorius netektų teisės reikalauti, kad prievolę įvykdytų antrasis sutuoktinis.
2. Bankas pažymi, kad prašymas ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartis teismui buvo pateikti ir gauti (EPP sistemoje) 2024 m. rugsėjo 6 d. Tą pačią dieną pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą šioje civilinėje byloje. Bankas nebuvo informuotas apie pateiktą sutartį ir jam nebuvo suteiktas terminas susipažinti ir pateikti savo atsiliepimą. Be to, bankas teismui anksčiau byloje buvo pateikęs savo atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nesutiko su jo reikalavimu, kad kreditorinis įsipareigojimas bankui pagal kreditavimo sutartį po santuokos nutraukimo būtų priteista vykdyti atsakovui. Bankas taip pat papildomai nurodė, kad nuo 2024 m. rugpjūčio 19 d. atsakovui pradėjus dirbti naujoje darbovietėje, bankas gali atlikti preliminarius skaičiavimus dėl galimybės perimti visus įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį, tik po to, kai atsakovui naujoje darbovietėje bus išmokėtas pilnų trijų mėnesių darbo užmokestis, t. y. ne anksčiau kaip 2024 m. gruodžio mėn. antroje pusėje. Tačiau teismas neatsižvelgė į banko pateiktą poziciją.
3. Bankas po pirmosios instancijos teismo sprendimo gavimo, įvertino situaciją, finansinius rodiklius bei kitą reikšmingą informaciją dėl galimo prievolių perėmimo atsakovo vardu, tačiau 2024 m. rugsėjo 13 d. priėmė neigiamą sprendimą, kuriu nusprendė prievolės nemodifikuoti. Atsakovui pateikus bankui visus reikalingus dokumentus, bankas pakartotinai svarstytų prievolės pagal kreditavimo sutartį perėmimo atsakovo vardu klausimą, bet ne anksčiau kaip 2024 m. gruodžio mėn. antroje pusėje. Šiuo atveju bankui pareiškus, kad sutartis pažeidžia jo interesus ir nurodžius tai pagrindžiančias aplinkybes, sutartis negalėjo būti tvirtinama teisme. Juolab, negalėjo būti tvirtinama tokiu atveju, kai bankui nebuvo sudaryta galimybė išreikšti savo poziciją dėl sutarties sąlygų. Šiuo atveju teismo patvirtinta sutartis pažeidžia banko, kaip ieškovės ir atsakovo kreditoriaus, interesus.
Atsiliepimas
VI. Ieškovė S. B. pateikė teismui atsiliepimą į trečiojo asmens apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
4. Svarbu tai, kad šiuo atveju vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, po santuokos nutraukimo atsakovui atiteko turtas, ieškovei – kompensacija, todėl įvertinus tiek prievolės bankui dydį, tiek įkeisto bankui turto vertę, tiek aplinkybes, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, prievolės bankui palikimas bendra šalių prievole esmingai pažeistų vieno iš sutuoktinio – šiuo atveju ieškovės interesus. Prievolės bankui nemodifikavimas bei jos palikimas bendra prievole, kai turto savininku lieka tik vienas iš sutuoktinių – atsakovas, apsunkintų ieškovės galimybes pasiskolinti bei įsigyti nekilnojamąjį turtą. Tokia situacija, kuria bankas siekia prievolės skolininkus palikti abu sutuoktinius aiškiai palanki tik bankui ir pažeidžia ieškovės interesus. Pirmosios instancijos teismas, patvirtinęs šalių sudarytą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, įvertino tai, kad ji atitinka imperatyvias įstatymo nuostatas.
Šalies argumentai
5. Ieškovė nesutinka, kad prievolės modifikavimas, paliekant jos vykdymą atsakovui, pažeidžia kreditoriaus interesus. Priešingai, prievolės nemodifikavimas pažeistų ieškovės interesus: ieškovei likus prievolės skolininke, jos kreditingumas gali būti įvertintas mažiau palankiai dėl solidariosios atsakomybės, nes bankai šią prievolę vertins kaip potencialų įsipareigojimą, tokiu būdu mažinamos asmens skolinimosi galimybės; ieškovei likus prievolės skolininke, tačiau nesant turto savininke, kurio įsigijimui kreditas buvo gautas, nėra jokios tiesioginės naudos ar teisės į įkeistą turtą, kas pažeidžia sąžiningumo principą ir laikytina nesubalansuota prievole, nes ieškovė patirtų finansinę naštą neturėdama tiesioginės naudos iš įkeisto turto.
6. Pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas šalių sudarytą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, atsižvelgė į prievolės bankui subalansavimo svarbą, kas atitinka sąžiningumo ir proporcingumo principus. Vieno sutuoktinio interesų pažeidimo rizikos eliminavimas gali būti įgyvendinamas prievolės vykdymą palikus tam sutuoktiniui, kuriam lieka turtas. Banko nesutikimas su prievolės modifikavimu bei siekis palikti prievolės skolininkais abu sutuoktinius, kai tik vienas iš sutuoktinių lieka turto savininku, vertintinas kaip perteklinis ir nesąžiningas, nes apsunkina ne turto savininko finansines galimybes ir riboja asmens teisę į nuosavybę ar kitų kreditų gavimą.
7. Ieškovės, kuri lieka bendraskole, bet nėra įkeisto turto savininke, teisėti interesai ir teisės pažeidžiami. Asmens teisė į sąžiningą prievolių balansavimą ar modifikavimą negali būti ribojama vien banko sutikimu ar nesutikimu. Bankas nenurodė nė vieno argumento, kaip konkrečiai prievolės modifikavimas, paliekant jos vykdymą tik tam sutuoktiniui, kuriam lieka bankui įkeistas turtas, pažeidžia kreditoriaus teises. Kredito sutartis vykdoma tinkamai, bankas nėra priėmęs sprendimo dėl kredito sutarties nutraukimo ir pan. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas pakeitė darbovietę ir bankas pakartotinai vertins galimybę modifikuoti prievolę po trijų mėnesių yra banko teisė, tačiau šiuo aspektu negali būti perkeliama neproporcinga našta ir pareiga ieškovei likti prievolės bankui skolininke net ir po to, kai turtas lieka vienam atsakovui.
VII. Atsakovas A. B. sutinka su banko išdėstytais argumentai ir mano, kad banko apeliacinis skundas turi būti patenkintas. Atsakovas ir ieškovė ateityje tikslindami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atsižvelgs į kreditoriaus išdėstytą poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
VIII. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
IX. Apeliacijos objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. sprendimo, kuriuo nutraukta santuoka bendru sutarimu bei patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
X. Apeliantė – trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (sutuoktinių kreditorė) prašo panaikinti sprendimą, kadangi buvo pažeistos kreditoriaus (banko) teisės, t. y. kreditoriui nepateikus pritarimo dėl sutuoktinių prievolių modifikavimo, buvo patvirtinta pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartis.
XI. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.
XII. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 3.53 straipsnio 4 dalies taikymo, yra išaiškinęs, kad teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta visų pirma siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jos turinys įtraukiamas į teismo sprendimą, todėl svarbu sutarties sąlygas suformuluoti taip, kad nekiltų kliūčių vykdyti sprendimą. Sutarties sąlygos, prieštaraujančios imperatyviosioms įstatymų normoms, laikytinos prieštaraujančiomis viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2010; kt.).
XIII. CK 3.126 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta sutuoktinių pareiga informuoti kreditorių (kreditorius) apie bylos iškėlimą, ši pareiga yra imperatyvi, taikoma ir tais atvejais, kai į teismą dėl santuokos nutraukimo kreipiamasi bendru sutarimu. Sutuoktinių pareiga informuoti kreditorius apie bylos iškėlimą nustatyta tam, kad sutuoktinių kreditoriai galėtų realiai įgyvendinti teisę būti įtrauktiems į turto padalijimo procesą, kadangi teismo sprendimas tokioje byloje gali turėti įtaką jų teisėms. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad šio kreditorių informavimo tikslas yra sudaryti sąlygas sutuoktinio (sutuoktinių) kreditoriams įgyvendinti savo teises ir įvertinti, ar sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių nepažeidžia kreditorių interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-916/2022, 17 punktas).
XIV. Teismas, gavęs sutuoktinių prašymą patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, kuria siekiama pakeisti egzistuojančios sutuoktinių sutartinės prievolės kreditoriui pobūdį, turi pareigą išsiaiškinti ne tik tai, ar yra įvykdytos CK 3.126 straipsnio 2 dalies sąlygos, bet ir privalo nustatyti, ar yra kreditoriaus sutikimas atlikti tokį pakeitimą. Nesant aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo pakeisti šalių sutarties sąlygas, yra pagrindas pripažinti, kad sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus ir prieštarauja viešajai tvarkai (?Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-969/2022, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
XV. Nagrinėjamoje byloje sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, be kita ko, sutarta, kad po santuokos nutraukimo kreditorinis įsipareigojimas, pagal su Luminor Bank AS 2020 m. spalio 13 d. sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (kredito likutis sutarties pasirašymo dieną yra 40 881,82 Eur), kuris panaudotas 61,11 kv. m. butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su 148/12435 žemės sklypo dalimi, esančia (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įsigijimui, lieka asmenine A. B. prievole, kurią jis vykdys asmeninėmis lėšomis, nereikalaudamas kompensacijos iš S. B..
XVI. Bylos duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad bylos šalys – sutuoktiniai, įvykdė CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą informuoti kreditorę apie bylos iškėlimą, kreditorius į bylą yra įtrauktas kaip suinteresuotas asmuo, taip pat į byloje pateiktą priešieškinį pateikė atsiliepimą (reg. Nr. DOK-36820), kuriuo nesutiko su priešieškinio reikalavimu, kad po santuokos nutraukimo solidarioji sutuoktinių prievolė būtų modifikuota, t. y., kad įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį vykdytų atsakovas A. B.. Tačiau, įvertinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad kreditorius nebuvo informuotas apie sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, byloje taip pat nėra duomenų, jog bankas yra davęs sutikimą dėl solidariosios prievolės modifikavimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjų prašymą patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria yra modifikuojama šalių prievolė kreditoriui, nevykdė pareigos išsiaiškinti, ar yra gautas kreditoriaus sutikimas atlikti tokius pakeitimus, todėl, remiantis nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, nurodyta šios nutarties 14 punkte, yra pagrindas pripažinti, jog tokia sutartis prieštarauja viešajai tvarkai.
XVII. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju šalys sudarė susitarimą, kuriuo susitarė dėl sutartyje nedalyvavusio asmens – kreditoriaus, teisių, tačiau, vadovaujantis sutarties uždarumo principu, ši sutartis kreditoriui nėra privaloma ir negali būti vykdoma, tačiau teismas, patvirtindamas tokią sutartį, sukūrė ieškovei S. B. priešingą lūkestį, jog jos atžvilgiu pasibaigė solidarioji prievolė.Santuokos nutraukimas įstatymuose nenustatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių – solidariųjų skolininkų pagal sutartį – pareigai atsakyti kreditoriams pagal solidariąją prievolę (pagrindinę). Akivaizdu, kad toks prievolės transformavimas esmingai pakenktų kreditoriaus interesams. Bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių – sąskaita, nes solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies. Tais atvejais, kai santuokos nutraukimo momentu sutuoktiniai neturi bendro turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas jų santuokos metu prisiimtoms solidariosioms prievolėms įvykdyti, arba tokio turto neužtenka kreditoriaus reikalavimams visiškai patenkinti, o prievolių vykdymo terminas nepasibaigęs, tai solidariųjų prievolių pakeitimas į dalines reikštų jų teisių apsaugą kreditorių teisių suvaržymo sąskaita.
XVIII. Sutuoktiniai, prašantys nutraukti jų santuoką bendru sutarimu, turi teismui pateikti duomenis apie turtą ir jo vertę bei sudarytą sutartį, kuria šis turtas padalijamas tarp sutuoktinių. Teismas santuokinio turto vertės ir atitinkamai jo padalijimo klausimą nagrinėja vykdydamas santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų kontrolę, siekdamas nustatyti, ar ši neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria nusprendė dėl sutuoktinių prievolių modifikavimo be kreditoriaus sutikimo, sudarė prielaidas kreditorius teisių pažeidimui, jeigu antrasis sutuoktinis nevykdytų savo prievolių kreditoriui.
XIX. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimo sąlygas, neįvertino šių sąlygų teisėtumo, todėl teismo procesinis sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
XX. Pažymėtina, kad kai yra priimamas procesinis sprendimas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinio proceso stadijoje nėra galimybės paskirstyti šalių patirtų ir su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų. Šiuo klausimu turi pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės, todėl teisėjų kolegijai, priėmus sprendimą dėl bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių ir teismo turėtos bylinėjimosi išlaidos neskirstomos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.