- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-01
- Bylos Nr.
- e2S-343-340/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03494-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- S. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Luminor Bank AS Lietuvos skyrius ir uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos ir neturtinės žalos atlyginimo, suinteresuoti asmenys Luminor Bank AS Lietuvos skyrius ir uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. B. 2023 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos ir neturtinės žalos atlyginimo, suinteresuoti asmenys Luminor Bank AS Lietuvos skyrius ir uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“.
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. 1) nustatyti vaiko E. B. (toliau – ir vaikas) gyvenamąją vietą su ieškove (mama); 2) nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką, t. y. atsakovas bendrauja su vaiku kartą per savaitę – penktadienį paimant vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ar kitos jos nurodytos vietos 16 val. ir pristato vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą ar kitą jos nurodytą vietą ne vėliau kaip iki 19 val., kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą šeštadienį atsakovas bendrauja su vaiku nuo 10 val. iki 13 val., atsakovas paima vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ar kitos ieškovės nurodytos vietos 10 val. ir grąžina vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą ar kitą ieškovės nurodytą vietą 13 val.; 3) nustatyti laikiną išlaikymą vaikui po 375 Eur kas mėnesį, priteisti iš atsakovo nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pervedant lėšas į ieškovės sąskaitą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi ieškovės S. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas nutarė:
3.1. nustatyti nepilnamečio vaiko E. B. gyvenamąją vietą su vaiko mama S. B.;
3.2. nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką, t. y. A. B. bendrauja su E. B. penktadieniais paimant vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ar kitos jos nurodytos vietos 16 val. ir pristatant vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą ar kitą jos nurodytą vietą ne vėliau kaip iki 19 val., taip pat kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą šeštadienį paimant vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ar kitos ieškovės nurodytos vietos 10 val. ir grąžinant vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą ar kitą ieškovės nurodytą vietą ne vėliau kaip iki 13 val.
3.3. iš atsakovo A. B. nepilnamečiui vaikui E. B. priteisti po 375 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos mokamą išlaikymo sumą, pervedant šias lėšas į ieškovės S. B. sąskaitą;
3.4. nepilnamečio vaiko E. B. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti S. B..
4. Teismas, pasisakydamas dėl nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, nustatė, kad ieškovė ir atsakovas turi dukrą E. B., gimusią (duomenys neskelbtini), kuriai teismo nutarties priėmimo metu yra dveji metai. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaikas visą laiką nuo pat gimimo praleidžia su ieškove. Ieškovė taip pat nurodė, kad su vaiku šiuo metu gyvena savo tėvų namuose. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė nurodė, kad vaiko laikina gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ja, nes ji gerai atlieka motinos pareigas, tinkamai rūpinasi vaiku ir yra sudariusi palankias sąlygas vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Vaiko amžius ir ieškovės teismui nurodytos aplinkybės dėl jos ir atsakovo gyvenimo skyrium, leido teismui daryti prielaidą, kad nustačius vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su motina (ieškove), būtų užtikrinta saugi aplinka ir geriausi vaiko interesai.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas, pasisakydamas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, nurodė, kad ieškovei inicijuojant skyrybų procesą ginčo teisena, tarp šalių neišvengiamai kils ginčai, todėl siekiant prioritetinių nepilnamečio vaiko interesų, jog bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu vyktų iš anksto nustatyta tvarka ir, atitinkamai, sklandžiau, ieškovės prašymas dėl vaiko laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, tenkintinas.
6. Teismas, pasisakydamas dėl nepilnamečiui vaikui išlaikymo priteisimo, nurodė, kad siekiant užtikrinti, kad šiuo metu ir viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu vaikas iš abiejų tėvų gautų bent minimalius poreikius atitinkantį išlaikymą, byloje taikytinos prašomos laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo vaikui priteisimas iš atsakovo. Teismas, atsižvelgęs į vaiko amžių (2 m.), sprendė, kad iš atsakovo priteistinas laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 375 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo arba tol, kol laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos ar pakeistos teismo atskira nutartimi.
7. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės 2023-11-28 teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje:
7.1. nustatyti dukros E.B. gyvenamąją vietą su motina jos gyvenamojoje vietoje;
7.2. priteisti laikiną išlaikymą iš atsakovo nepilnamečiam vaikui E. B. po 275 Eur/mėn. periodinių išmokų iki bus (identifikuoti realūs, pagrįsti 2 metų amžiaus vaiko poreikiai bei jų apimtis) priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje;
7.3. nustatyti laikiną bendravimo su dukra tvarką atsakovui: vaiko tėvas kiekvieną mėnesio neporinį savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val. turi teisę bendrauti su dukra E. B., pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba kitos šalių sutartos vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą arba kitą šalių sutartą vietą; vaiko tėvas turi teisę netrukdomai bendrauti su vaiku (telefonu ar kitomis mobilaus ryšio priemonėmis, video skambučiais), netrikdant nusistovėjusio vaiko dienotvarkės ar režimo ir vaiko motina įsipareigoja užtikrinti tokią bendravimo galimybę; vaiko tėvas turi teisę bendrauti su dukra kiekvienų metų vaikų ugdymo atostogų metu bei vasaros atostogų metu (birželio mėn. – rugpjūčio mėn.) ne mažiau kaip pusė laiko. Bendravimo laikas suderinamas su vaiko mama ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki atostogų su tėvu pradžios. Vaikas pasiimamas iš jo gyvenamosios vietos pirmąją suderintą atostogų dieną 10 val. ir grąžinamas paskutinę atostogų dieną iki 20 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Atostogos su vaiku gali būti skaidomos dalimis, jeigu to pageidauja atostogaujanti šalis, atsižvelgiant į vaiko norus, pageidavimus ir interesus.
8. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
8.1. Ieškovė savavališkai pasiėmė ir išvyko gyventi pas savo tėvus, kur aplinka ne pati geriausia ir nesaugi nepilnamečiam vaikui, ką pati ieškovė ne kartą yra patvirtinusi (SMS pranešimai pridedami kaip priedai). Tad ieškovės teiginiai, jog ji gerai atlieka motinos pareigas, tinkamai rūpinasi vaiku ir yra sudariusi palankias sąlygas vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi yra daugiau deklaratyvūs nei atspindintys realybę.
8.2. Vaiko mama turi psichologinių/psichinių problemų, kas yra svarbi aplinkybė vertinant abiejų tėvų galimybes užtikrinti saugią gyvenamąją aplinką vaikui.
Žemesnės instancijos teismas
8.3. Teismo nustatyta laikino bendravimo su vaiku tvarka akivaizdžiai pažeidžia vaiko ir tėvo interesus, nes išskirtinai ieškovės pageidavimu teismo nustatytas valandinis bendravimas vos po 3 val. nuo 16 val. iki 19 val. penktadieniais (kas fiziškai neįgyvendinama tėvui gyvenant kitame mieste atvykti penktadienį nuo 16 val. ir du šeštadienius per mėnesį nuo 10 val. iki 13 val. tikrai neužtikrina prioritetinių nepilnamečio vaiko interesų. Tokios apimties bendravimas akivaizdžiai pažeidžia vaiko interesus ir suteikia galimybes manipuliuoti bei riboti bendravimą su dukra. Nėra suprantama, kodėl atsakovas negalėtų vaiką pasiimti kas antrą savaitgalį. Faktinių duomenų, kad vaiko tėvas negalėtų tinkamai rūpintis mažamete dukra, ar kad tėvas vaikui darytų neigiamą įtaką byloje nėra.
8.4. Remiantis minimalios algos kriterijumi, kuris atskaičius mokesčius sudaro 630 Eur/mėn, kiekvienas iš tėvų turėtų skirti po 315 Eur/mėn. vaiko poreikių tenkinimui, o ne po 375 Eur. Vaiko pinigai skiriami valstybės taip pat turi būti naudojami poreikių tenkinimui. Atsakovo skaičiavimu turėtų būti 272 Eur/mėn. kiekvieno iš tėvų dalis (630 Eur – 85,75 Eur = 544,25 : 2). 630 Eur/ mėn vaikui pakankama ir užtikrina jo poreikius. Be to, atsakovas susitikdamas su dukra papildomai patiria išlaidas.
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2023 m. lapkričio 28 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia argumentais:
9.1. Atsakovo argumentą, kad ieškovės tėvų aplinka yra nesaugi šalių nepilnametei dukrai E. B. paneigia 2023 m. gruodžio 18 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos preliminari išvada Nr. 3SD-106871, kuria nustatyta, kad ieškovė su dukra gyvena ieškovės mamai nuosavybės teise priklausančiame 250 kv. m. name, kuriame yra 6 kambariai, virtuvė, 2 sanitariniai mazgai, namas aptvertas tvora, name yra visi patogumui, dujinis šildymas, saulės energija, name švaru ir tvarkinga, ieškovė su dukra turi atskirą kambarį, kuriame yra visi vaiko poreikius užtikrinantys namų apyvokos daiktai, aplinka yra saugi, tinkanti vaiko vystymuisi. Išvadoje nustatyta, kad nepilnamečio vaiko E. B. geriausius interesus atitiktų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, vaiko mama S. B..
9.2. Atsakovui dar iki nutarties priėmimo dienos buvo sudaromos sąlygos atvykti į ieškovės tėvų namus ir leisti laiką su vaiku, tačiau atsakovas nė karto nebuvo atvykęs ir bendravęs su vaiku, kas rodo, jog atsakovas neturėjo jokio tikslo stiprinti ryšį su vaiku. Be kita ko, atsakovas iki nutarties priėmimo dienos net neskambino vaikui vaizdo skambučiu ir nestiprino ryšio. Ieškovės prašoma ir teismo nustatyta bendravimo tvarka orientuota ne tik į vaiko amžių, bet ir į tai, kad atsakovas stokoja socialinių įgūdžių, nepaiso vaiko dienos režimo, skambina ieškovei ir reikalauja leisti pakalbėti su vaiku, kai vaikas prausiamas ir ruošiamasi miegui. Be to, atsakovas, paimdamas vaiką iš ieškovės, nebūna pasiruošęs ir neturi jokių daiktų, reikalingų vaiko poreikiams užtikrinti: vaiko amžių atitinkančių ir jam pritaikytų stalo įrankių, puodelio/gertuvės, higienos priemonių, naktipuodžio, lavinimo priemonių, žaislų. Ieškovė, siekdama užtikrinti vaiko poreikius, net ir tais atvejais, kai vaikas leidžia laiką su atsakovu, suruošia vaiko daiktus, reikalingas priemones ir duoda atsakovui.
9.3. Nuo 2024 m. minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius siekia 709 Eur, todėl ½ išlaikymo dydžio suma sudaro 354,40 Eur ir nuo priteistos išlaikymo sumos skiriasi tik 20,50 Eur, todėl atsakovo argumentai, kad teismas formaliai rėmėsi nuostata bei minimalios algos dydžio kriterijumi yra niekuo nepagrįsti. Ieškovė detaliai nurodė kiek per mėnesį vaiko išlaikymui skiria lėšų, todėl atsakovo argumentai, kad 2 metų vaikui turi pakakti 275 Eur yra niekuo nepagrįsta. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad jo nurodomos sumos 275 Eur x 2 pakanka vaiko išlaikymui.
9.4. Atsakovo turtinė padėtis (gaunamas darbo užmokestis atskaičius mokesčius siekia 1400 Eur, atsakovas šiuo metu vienas naudojasi šeimos automobiliu ir jo neduoda ieškovei naudotis) leidžia jam vykdyti savo, kaip tėvo, pareigas visa apimtimi, todėl nėra jokio poreikio lengvinti tenkančios vaiko išlaikymo naštos valstybės mokamų išmokų dydžiu. Pažymėtina, kad valstybės mokamos išmokos skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti, kaip to siekia atsakovas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
12. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikinos bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo) taikymo ir nustatė laikiną atsakovo ir jo nepilnametės dukros bendravimo tvarką bei priteisė iš atsakovo 375 Eur/mėn. dydžio laikiną išlaikymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
13. Skundžiama nutartimi teismas nustatė atsakovo ir šalių dukters laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja penktadieniais paimant vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ar kitos jos nurodytos vietos 16 val. ir pristatant vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą ar kitą jos nurodytą vietą ne vėliau kaip iki 19 val., taip pat kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą šeštadienį paimant vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ar kitos ieškovės nurodytos vietos 10 val. ir grąžinant vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą ar kitą ieškovės nurodytą vietą ne vėliau kaip iki 13 val.
14. Atsakovas nesutikimą su aukščiau nurodyta jo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarka iš esmės grindžia tuo, jog nuo 16 val. iki 19 val. penktadieniais, kas fiziškai neįgyvendinama tėvui gyvenant kitame mieste atvykti penktadienį nuo 16 val. ir du šeštadienius per mėnesį nuo 10 val. iki 13 val. tikrai neužtikrina prioritetinių nepilnamečio vaiko interesų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo keisti skundžiama nutartimi nustatytos atsakovo ir jo nepilnametės dukros laikinos bendravimo tvarkos dėl žemiau nurodytų priežasčių.
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
16. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas, darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo ir nepilnametės dukters laikiną bendravimo tvarką, pagrįstai įvertino tai, jog šalių dukrai teismo nutarties priėmimo metu yra dveji metai, o vaikas visą laiką nuo pat gimimo praleidžia su ieškove. Tuo tarpu atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka, kuomet jis bendrautų su vaiku kiekvieną mėnesio neporinį savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val. vertintina kaip per intensyvi ir įnešanti į mažamečio vaiko ir taip besikeičiantį gyvenimą per didelį pokytį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi nustatytas dukters ir tėvo (atsakovo) laikinos bendravimo tvarkos modelis, pagal kurį atsakovas su dukra bendrauja penktadieniais nuo 16 val. iki 19 val., bei kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą šeštadienį nuo 10 val. iki 13 val., užtikrina pakankamą skyrium gyvenančio tėvo bendravimą su nepilnamete dukra, nepažeidžia nė vieno iš tėvų ar šalių vaiko interesų. Atsakovas nurodo, kad nustatyta tvarka fiziškai neįgyvendinama tėvui gyvenančiam kitame mieste atvykti penktadienį nuo 16 val. ir du šeštadienius per mėnesį nuo 10 val. iki 13 val. Pažymėtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogi tik jam. Kita vertus, atsakovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis neturi objektyvių galimybių susitikti su vaiku 16 val. ar šeštadieniais nuo 10 val. Tuo labiau, kad ir pagal atsakovo prašomą nustatyti tvarką jis siekia bendrauti penktadienį nuo 17 val. iki sekmadienio 20 val., kas reiškia, jog savaitgaliai jam yra tinkamos dienos bendrauti su dukra. Taigi, keisti minėta nutartimi nustatytos laikinos atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarkos nėra pagrindo. Pažymėtina, kad atsakovas nenurodo jokių objektyvių argumentų, kurie teismui leistų manyti, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo ir dukters bendravimo tvarka būtų nepakankama ar neužtikrintų nepilnametės dukros teisių bendrauti su vienu iš tėvų. Teismo vertinimu, skundžiama nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės (atsakovo ir jo dukters laikina bendravimo tvarka) pritaikymas užtikrina esamos padėties stabilumą bylos nagrinėjimo laikotarpiui ir atitinka nepilnamečio vaiko interesus.
18. Atsakovas taip pat prašo nustatyti, kad vaiko tėvas turi teisę netrukdomai bendrauti su vaiku (telefonu ar kitomis mobilaus ryšio priemonėmis, video skambučiais), netrikdant nusistovėjusio vaiko dienotvarkės ar režimo ir vaiko motina įsipareigoja užtikrinti tokią bendravimo galimybę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašoma nustatyti bendravimo tvarka nuotolinėmis ryšio priemonėmis nėra konkreti. Visų pirma, atsakovas nepateikė duomenų, kad ieškovė šiuo metu neužtikrina jo bendravimo su vaiku nuotolinėmis ryšio priemonėmis. Antra, atsakovas nepateikė teismui duomenų apie vaiko režimą ar dienotvarkę. Taip pat tuo atveju, jei tarp šalių kyla konfliktai dėl atsakovo bendravimo su vaiku nuotolinėmis priemonėmis, atsakovo siūloma nustatyti bendravimo tvarka dėl jos nekonkretumo (nesant tikslaus laiko) neužtikrintų sklandaus vaiko ir atsakovo bendravimo nuotolinėmis ryšio priemonėmis.
19. Atsakovas taip pat prašo apeliacinės instancijos teismo nustatyti, kad vaiko tėvas turi teisę bendrauti su dukra kiekvienų metų vaikų ugdymo atostogų metu bei vasaros atostogų metu (birželio mėn. – rugpjūčio mėn.) ne mažiau kaip pusė laiko.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalims neprašant išspręsti atsakovo su jo dukters bendravimo tvarkos nustatymu šalių atostogų metu, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nenagrinėjo šio klausimo. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismui pasisakant dėl aplinkybių, kurios nebuvo tirtos ar dėl jų pasisakyta pirmosios instancijos teisme, tai neatitiktų apeliacijos tikslų, apribotų šalių teisę į apeliaciją (šalis, nesutikdama su teismo išvadomis, prarastų galimybę jas skųsti apeliacine tvarka), o apeliacinės instancijos teismas turėtų nagrinėti tai, ko pirmosios instancijos teismas net nenagrinėjo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti byloje pateiktų argumentų ir įrodymų, susijusių su atsakovo ir jo nepilnametės dukros laikina bendravimo tvarka atostogų metu. Teismas negali šios bendravimo tvarkos nustatyti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, kai ji nebuvo vertinta pirmosios instancijos teismo. Juo labiau nėra žinoma, ar iš viso tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės (vasaros metu) reikalingos nustatinėti šiuo metu. Todėl nurodytas prašymas taip pat vertintinas kaip neaktualus.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus, daro išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovo laikino bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, kuri šiuo metu atitinka geriausius vaiko interesus, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį šioje dalyje pagrindo nėra.
22. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio (priešieškinio) dalyką sudarančius klausimus, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaiku negyvenančiam tėvui. Tuo tarpu nustatyta specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebūtų pažeidžiamos ne tik vaiko, bet ir jo tėvų teisės bei teisėti interesai.
Dėl išlaikymo priteisimo
23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės prašymą, priteisė iš atsakovo šalių nepilnametei dukteriai laikiną išlaikymą po 375 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, motyvuodamas tuo, kad siekiant užtikrinti, kad šiuo metu ir viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu vaikas iš abiejų tėvų gautų bent minimalius poreikius atitinkantį išlaikymą, byloje taikytinos prašomos laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo vaikui priteisimas iš atsakovo. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria iš jo priteistas laikinas išlaikymas nepilnametei dukteriai po 375,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, atskirąjį skundą argumentuodamas tuo, kad atsakovo skaičiavimu turėtų būti 272 Eur/mėn. kiekvieno iš tėvų dalis (630 Eur – 85,75 Eur = 544,25 : 2). 630 Eur/ mėn vaikui pakankama ir užtikrina jo poreikius. Be to, atsakovas susitikdamas su dukra, papildomai patiria išlaidas.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Dėl to, kaip nepagrįstas atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimta neišsiaiškinus visų bylos aplinkybių, realių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su atsakovo galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.
25. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnametei dukteriai po 375 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per didelis laikinai užtikrinti jos būtinuosius poreikius. Atsižvelgdama į šią sumą, ieškovė prašė priteisti ir laikiną išlaikymą. Pažymėtina, kad ieškovė pateikė duomenis apie tai, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga suma yra 750 Eur. Nors atsakovas akcentuoja, kad teismas turėjo iš 750 minusuoti valstybės skiriamą paramą 85,75 Eur, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės ieškinyje vaiko poreikių lentelėje sumos nurodytos gana abstrakčiai, ieškovė nėra įtraukusi gyvenamosios vietos išlaidų, nes su vaiku gyvena savo tėvų namuose. Be to, teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir priteistas vaikui išlaikymo dydis yra artimas minimaliam dydžiui. Atsakovas tik deklaratyviai nurodė, kad mažam vaikui tokia suma nereikalinga, tačiau kokios iš ieškovės nurodytų išlaidų laikino išlaikymo metu netikslingos atsakovas nepateikė. Atsakovas yra dirbantis ir gaunantis gerokai didesnį nei minimalų atlyginimą (1 400 Eur), todėl turi galimybę mokėti teismo priteistą laikiną 375 Eur/mėn. išlaikymo dydį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo šalių nepilnametei dukteriai priteistas laikino išlaikymo dydis nėra neproporcingas, pernelyg suvaržantis atsakovo teises ir teisėtus interesus.
26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
27. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad ieškovė su vaiku išvyko gyventi pas tėvus, nors aplinka ten ne pati geriausia ir nesaugi nepilnamečiam vaikui. Taip pat nurodė, kad vaiko mama turi psichologinių/psichinių problemų, kas yra svarbi aplinkybė vertinant abiejų tėvų galimybes užtikrinti saugią gyvenamąją aplinką vaikui. Nors atsakovas, kritikuoja ieškovės gyvenimo sąlygas ir nurodo ieškovės sveikatos sutrikimus, tačiau atskiruoju skundu prašo nustatyti dukros E. B. gyvenamąją vietą su motina jos gyvenamojoje vietoje. Tokia nenuosekli atsakovo pozicija nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Taip pat sutiktina su ieškove, kad atsakovo argumentą, kad ieškovės tėvų aplinka yra nesaugi šalių nepilnametei dukrai E. B. paneigia 2023 m. gruodžio 18 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos preliminari išvada Nr. 3SD-106871, kuria nustatyta, kad ieškovė su dukra gyvena ieškovės mamai nuosavybės teise priklausančiame 250 kv. m. name, kuriame yra 6 kambariai, virtuvė, 2 sanitariniai mazgai, namas aptvertas tvora, name yra visi patogumui, dujinis šildymas, saulės energija, name švaru ir tvarkinga, ieškovė su dukra turi atskirą kambarį, kuriame yra visi vaiko poreikius užtikrinantys namų apyvokos daiktai, aplinka yra saugi, tinkanti vaiko vystymuisi. Išvadoje nustatyta, kad nepilnamečio vaiko E. B. geriausius interesus atitiktų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, vaiko mama S. B..
Dėl procesinės bylos baigties
28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atsakovo A.B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.