- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-18
- Bylos Nr.
- 1A-430-919/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Judita Sungailaitė, Laima Šeputienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės ir Laimos Šeputienės,
atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą - A. K. ir jo gynėjui advokatui K. D.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. K., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Baudžiamoji byla nutraukta.
A. K. perduotas laiduotojos J. K. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 18 d., apie tai pranešant VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 72 straipsniu, transporto priemonė – automobilis „Renault Talisman“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu, perduota saugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotina kaip nusikalstamos veikos darymo priemonė.
A. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintinos, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, pritaikytas automobiliui „Renault Talisman“, valstybinis numeriu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nuosprendyje nustatyta, kad A. K. 2024 m. kovo 10 d., apie 14.12 val., (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Renault Talisman“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARYE-0405, nustatytas 2,57 promilės neblaivumas.
2. A. K. nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nuosprendį pakeisti: 1) netaikyti jo atžvilgiu BK 72 straipsnyje numatytų nuostatų - turto konfiskavimo ir nekonfiskuoti automobilio „Renault Talisman“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ar jo vertės; 2) sumažinti baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo teisę vairuoti transporto priemones terminą; 3) skirti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos dydį nustatant artimą minimaliam įmokos dydžiui ir taikyti paskirtos įmokos atidėjimą 12 mėnesių laikotarpiui; 4) teismui nusprendus, kad šioje byloje yra privaloma taikyti konfiskacijos institutą, prašoma taikyti dalinį konfiskavimą, konfiskuojant dalį automobilio „Renault Talisman“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančią pinigų sumą.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamas nuosprendį neteisingai motyvavo ir nepilnai atsižvelgė į baudžiamųjų poveikio priemonių tikslingumą, šiuo konkrečiu atveju, neįvertino teisingo sprendimo priėmimui reikšmingų faktinių aplinkybių visumos bei nesivadovavo teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais.
2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad dėl šio įvykio nuoširdžiai gailisi ir apgailestauja bei supranta, kad toks poelgis galėjo sukelti problemų visuomenėje, artimiesiems, draugams, kitiems gyventojams. Teigia, kad toks jo elgesys nebūdingas. Apeliantas nurodo, kad 2024 m. kovo 10 m. dėl streso ir ginčo su drauge išgėrė alkoholio, daugiau nei 100 gramų, buvo pirma dienos pusė, apeliantas buvo nevalgęs, todėl šie faktoriai galėjo iššaukti promilių pakilimą. Po šio įvykio apeliantas teigia alkoholio nevartojantis visiškai. Teigia, jog vairuojamas automobilis skirtas darbo reikalams, lankyti kapus, vykti tikrintis sveikatą. Automobilis taip pat yra jo ir draugės sukakties proga pirktas daiktas, tad yra labai brangus, nes buvo išnaudotos jų rezervinės lėšos automobiliui įsigyti.
2.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tiek automobilis, tiek teisė jį vairuoti apeliantui reikalinga darbo funkcijų atlikimui, kadangi kiekvieną dieną jam tenka vairuoti – jis bendrauja su įmonės klientais, vyksta į jų namus priimti baldų užsakymus, objekte ruošia preliminarius brėžinius, pristato medžiagas, organizuoja baldų gamyba ir t.t. Darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Be to, DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkė A. Z. savo pateiktoje charakteristikoje informuoja, kad apeliantas gyvena kartu su sugyventine, ji nėra gavusi jokios neigiamos informacijos bei jokių nusiskundimų iš gyventojų ar namą administruojančių įmonių dėl apelianto netinkamo elgesio, nėra mačiusi jo neblaivaus ar konfliktuojančio. Nurodo, kad apeliantas yra mandagus, darbštus, pagarbiai bendraujantis, tvarkingą gyvenimo būdą vedantis vyras. Yra aktyvus bendruomenės narys, kuris aktyviai dalyvauja pavasarinėse talkose ir kt. bendruomenės renginiuose. Apeliantas, be kita ko, nurodo turintis dukrą M. K., gim. 2014 m. birželio 15 d., kuriai periodiškai teikią išlaikymą. Tam, kad tinkamai dalyvauti vaiko auklėjime ir jo ugdyme privalu turėti transporto priemonę ir teisę vairuoti. Poreikį turėti automobili ir teisę vairuoti patvirtina ir tai, kad apeliantas turi pasirūpinti savo tėvais, kadangi tėvas yra patyręs infarktą, kurio pasekmes jaučia iki šiol. Jo gyvenimo kokybę itin prastina silpna širdis ir ribotas mobilumas po patirto infarkto. Praėjęs didesnį atstumą pradeda dusti, dėl savo silpnos sveikatos jis juda labai mažus atstumus, iš namų vienas beveik neišeina. Viešuoju transportu jam sunku naudotis, nes sunku į jį įlipti. Apeliantas teigia tėvą remiantis finansiškai. Nuveža jį pas gydytojus, lydi gydymo įstaigose. Nuvažiuoja į kapines aplankyti a.a. artimųjų. Perka jam vaistus, atveža maisto. Apeliantas yra vienturtis vaikas šeimoje. Apeliantas dėl aukščiau išvadintų aplinkybių prašo teismo neatimti iš jo vairuotojo pažymėjimo ir automobilio arba atimti teisę vairuoti kuo mažesniam laiko tarpui. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad turto (automobilio) ar jo vertės konfiskavimas šiuo konkrečiu atveju nepagrįstai ir neproporcingai apsunkintų jo ir sugyventinės teisinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas visgi nusprendus, kad šioje byloje yra privaloma taikyti konfiskacijos institutą, apeliantas prašo taikyti dalinį konfiskavimą, konfiskuojant dalį automobilio „Renault Talisman“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančią pinigų sumą.
2.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas vis dėl to manytų, jog atleidžiant apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės teismas turėtų taikyti dvi baudžiamojo poveikio priemones, tokiu atveju apeliantas prašo teismo, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir išdėstytus argumentus, skirti apeliantui įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant minimalų įmokos dydį (20 MGL) bei atidedant mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui.
Šalies argumentai
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo gynėjas advokatas palaikė apeliaciniame skunde pareikštus prašymus ir nurodytus argumentus, prašė skundą tenkinti. Prokurorė apeliacinį skundą prašė atmesti, kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
A. K. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nesutinkama su skundžiamu Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, prašant šią baudžiamojo poveikio priemonę panaikinti arba sumažinti jos taikymo terminą. Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su skundžiamu Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemone - turto konfiskavimu, prašant šią baudžiamojo poveikio priemonę panaikinti arba taikyti dalinį konfiskavimą, konfiskuojant dalį automobilio „Renault Talisman“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančią pinigų sumą. Taip pat prašoma apeliacinės instancijos teismui nusprendus, jog A. K. atžvilgiu turėtų būti taikomos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos dydį nustatant artimą minimaliam įmokos dydžiui ir taikyti paskirtos įmokos atidėjimą 12 mėnesių laikotarpiui.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise.
5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamą nuosprendį, A. K. apeliacinį skundą ir teismui pateiktą medžiagą konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, susijusius su apelianto padarytu nusikaltimu, pagrįstai jam paskyrė proporcingą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, nustatant 2 metų terminą, kuri nėra laikytina per griežta ir negali būti naikinama ar švelninama. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog iš esmės visi su šiais klausimais susiję A. K. argumentai buvo išsamiai išnagrinėti apylinkės teismo ir dėl jų pasisakyta skundžiamu nuosprendžiu, o tai, kad apeliantas su tokiu teismo vertinimu subjektyviai nesutinka, nori, kad jam nebūtų taikomos ar būtų taikomos švelnesnės teisinio poveikio priemonės, nedaro skundžiamo nuosprendžio neteisėtu ar nepagrįstu.
6. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuris skiriamas, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
7. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kad BK 281 straipsnyje ir BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018). Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso, o kartu ir kaltininkui skiriamos bausmės sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Taigi, svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, skyrimo ir jos taikymo trukmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas tokios priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta priemonė turi būti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat kaltininko asmenybei.
8. Kaip matyti iš pateiktos bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį pripažino, kad A. K., naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemones, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, būdamas neblaivus vairavo automobilį, kai jo iškvėptame ore nustatyta 2,57 promilių etilo alkoholio koncentracija. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog dėl šios priežasties atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, nustatant 2 metų terminą. Apeliantas ginčija tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą, jo teigimu, minėtosios teisės atėmimas nėra tikslingas, o nustatytas dvejų metų terminas yra neteisingas ir neproporcingas. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens nuomone ir sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonė paskirta bei jos terminas nustatytas tinkamai, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo reikalavimais, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog sprendžiant šį klausimą buvo atsižvelgta į tai, kad A. K.BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, kad neblaivus transporto priemonę vairavo pirmą kartą, nėra padaręs teisės pažeidimų, susijusių su girtavimu, gailėjosi, prisipažino. Taigi reikšmingos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimui bei jo termino nustatymui aplinkybės buvo tinkamai įvertintos priimant skundžiamą nuosprendį.
9. Apeliantas skundu prašydamas panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise arba sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam labai reikalinga darbinių funkcijų atlikimui, dukros bei tėvo priežiūrai, tačiau pastebėtina, kad šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino spręsdamas klausimą dėl A. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir pačios savaime jos nesudaro pagrindo panaikinti skirtą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ar trumpinti jos terminą. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. buvo atleistas pagal laidavimą vienerių metų terminui, be užstato, teismas jam paskyrė itin švelnias poveikio priemones – turto konfiskavimą ir trumpesnio nei vidurkis termino baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės vairuoti transporto priemonę 2 metams. Teisėjų kolegijos nuomone, dar švelnesnės baudžiamojo poveikio priemonės nebūtų pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Teisėjų kolegija sutinka, kad tokios trukmės specialiosios teisės atėmimas neabejotinai pakeis įprastą apelianto gyvenimą, tačiau tai yra neišvengiamos baudžiamojo poveikio priemonės pasekmės. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu. Kita vertus, tai, jog A. K. uždrausta vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui, nei galimas šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis, patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas visas reikšmingas bylos aplinkybes vertino jam itin palankiai. Be to, A. K. ir iki nusikalstamos veikos padarymo žinojo, kad automobilio vairavimas jam yra reikalingas, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pavojingo nusikaltimo padarymo.
10. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nenustačius tam tikrų išskirtinių aplinkybių, A. K. interesai savaime negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose ir iš jų eliminuoti neblaivius vairuotojus. Pažymėtina, kad A. K. turi ilgą transporto priemonių vairavimo stažą (18 metų), yra suaugęs, pakaltinamas asmuo, žinantis kelių eismo taisykles, neabejotinai suvokė, kad draudžiama vairuoti transporto priemones būnant neblaiviam, sąmoningai pasirinko šių nuostatų nesilaikyti, todėl jam turi būti taikomos atitinkamos poveikio priemonės. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, A. K. nusikalto veikdamas tyčia, vairavo automobilį būdamas neblaivus, vairavo ilgą atstumą, mieste, judriose gatvėse, manevravo pavojingai. Atvykus pareigūnams jam buvo nustatytas 2,57 promilės neblaivumas, t. y. sunkus girtumo laipsnis. Tokiais veiksmais jis neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei savo paties sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad vien todėl, jog asmuo pripažino savo kaltę, gailėjosi ir teisė jam vairuoti transporto priemones yra reikalinga asmeniniams tikslams, yra pagrindas jam taikyti švelniausias įmanomas teisinio poveikio priemones.
11. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje skirdamas A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą – ir nustatydamas jos terminą, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė. Apeliantas skunde nepateikė jokių naujų aplinkybių, kurios leistų byloje nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas vertino pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo.
12. Kauno apylinkės teismas taikydamas A. K. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskyrė dar ir baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskavo transporto priemonę – automobilį „Renault Talisman“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantas ginčija šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimą, prašo netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės jo atžvilgiu arba taikyti dalinį konfiskavimą, konfiskuojant dalį automobilio „Renault Talisman“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančią pinigų sumą. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apelianto gynėjas prašė teismui vis tik nusprendus, kad nagrinėjamu atveju būtina taikyti konfiskavimą, konfiskavimą taikyti 4950 eurų vertei arba vietoje konfiskavimo paskirti įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą 20 MGL dydžio bei išdėstyti jos sumokėjimo terminą 12 mėnesių.
13. Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas ir padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra turtinės ir prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti tikslą ne tik nubausti kaltininką, paskiriant jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą.
14. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti prevencinį poveikį tiek pačiam nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, tiek ir visai visuomenei. Kelių transporto priemonė laikoma nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka turto, konfiskuotino BK 72 straipsnio pagrindu, požymius. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką arba kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė arba rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymą. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
15. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atveju, turto konfiskavimo taikymas yra teismo diskrecija, tai yra, įstatymas imperatyviai nenumato privalomo transporto priemonės konfiskavimo, o priešingai, teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, asmenį charakterizuojančias aplinkybes, proporcingumo principą, sprendžia transporto priemonės konfiskavimo tikslingumo klausimą. Šios kategorijos baudžiamosiose bylose sprendžiant dėl turto (automobilio) konfiskavimo taikymo pirmiausia turi būti įvertintas tokios teisinės priemonės suderinamumas su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Išvados dėl turto (automobilio) konfiskavimo taikymo tokiais atvejais gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar turtas buvo įgytas teisėtai, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-372-693/2018, 2K-17-788/2019, 2K-42-1073/2019).
16. Svarbu ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
17. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad A. K. veikdamas tiesiogine tyčia, savo neteisėtais veiksmais tiesiogiai panaudojo automobilį darydamas nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl transporto priemonė laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, atitinkančia BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius. Šiame kontekste įvertintina, kad A. K. nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis. Įvertintina, kad A. K. neabejotinai žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Jo padarytas nusikaltimas yra susijęs su itin šiurkščiu KET nesilaikymu, jo veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir aplinkiniams, A. K. įstatymo nuostatos buvo žinomos, jis rizikavo ne tik savo ir/ar aplinkinių sveikata ir/ar gyvybe, kartu buvo abejingas ir bet kokioms gresiančioms pasekmėms, įskaitant ir gresiančiam turto (transporto priemonės) konfiskavimui, todėl aukštesnės instancijos teismo vertinimu, jo vairuoto automobilio, kuris atitinka visus įstatyme numatytus turto konfiskavimo požymius, konfiskavimas yra ne tik galimas, bet ir būtinas, kuris padės įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus. Remiantis aptartomis aplinkybėmis, nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais ir neskirti kaltininkui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo ar konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą ar jos dalį.
18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju nereikėtų skirti kaltininkui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo ar reikėtų konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą ar jos dalį, dar ir dėlto, kad konfiskuotas automobilis yra A. K. ir jo draugės bendras turtas, pirktas draugės, todėl konfiskavus automobilį jo draugė patirtų materialines sankcijas. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, apelianto gynėjo prašymu, atnaujintas įrodymų tyrimas ir apklausta liudytoja R. M., kuri parodė, kad automobilį įsigijo už savo sukauptas lėšas sausio mėnesį. Sugyventinio vardu registravo, nes jam dėl darbo buvo reikalingas nuosavas automobilis. Automobilis buvo pirktas daužtas, remontas buvo iš jo lėšų. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių liudytojos ir apelianto teiginius dėl automobilio įgijimo. Be to, apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad šiuos teiginius paneigia baudžiamojoje byloje esantys duomenys. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, konfiskuotas automobilis „Renault Talisman“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. K., iš 2024 m. sausio 11 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilio „Renault Talisman“ pirkėjas A. K., iš pinigų priėmimo kvito matyti, kad už automobilį grynais pinigais sumokėjo A. K.. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos duomenis konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog konfiskuotas automobilis priklauso A. K., o teiginiai, jog už automobilį mokėjo draugė yra atmestini ir neįrodyti.
19. Apelianto skundo teiginiai, kad dėl paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių apeliantui kils didelių nepatogumų: negalės užsiimti darbine veikla, negalės tinkamai pasirūpinti savo tėvu bei dukra, neduoda pagrindo tenkinti jo skundo. Kaip jau minėta, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, tame tarpe, nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi teisės pažeidėjo patiriami nepatogumai yra jo paties neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio rezultatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. K.paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės yra adekvačios jo padarytam nusikaltimui, ir skirtos įvertinus tiek jo pobūdį, pavojingumą, tiek ir pažeidėjo asmenybę bei galimą nuobaudos poveikį, todėl yra teisingos ir pagrįstos.
20. Be kita ko, apeliantas bei jo gynėjas nurodo, kad vietoje baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje, taikymo, jam galėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis). Su tokia pozicija nėra pagrindo sutikti, nes BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė labiau siejasi su A. K. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis, nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos verte, kuri parodo, kokią riziką asmuo yra pasiryžęs prisiimti darydamas nusikalstamą veiką, ir tuo pačiu teisine atsakomybe plačiąja prasme.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
21. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad A. K. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 104.17 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. K. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas. Byla nėra didelės apimties, apeliacine tvarka išnagrinėta vieno posėdžio metu, gynėjas advokatas buvo skirtas teismo iniciatyva. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš A. K. šiuo atveju prieštarautų teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principams, todėl priimamas sprendimas išlaidų neišieškoti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Neišieškoti iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. K. 104.17 Eur valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pateiktą pažymą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.