- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- e2-1002-943/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00135-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- E. G., G. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria pasinaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovams E. G. ir G. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. G. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų E. G. ir G. S. 60 675,39 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų E. G. ir G. S. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių atsakovams ir esančių pas juos ar trečiuosius asmenis, areštą, neviršijant ieškinio sumos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo solidariesiems atsakovams nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, leido areštuoti pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos arba trečiuosius asmenis, neviršijant 60 675,39 Eur sumos.
Šalies argumentai
4. Atsakovas G. S. dėl minėtos teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodė, kad teismas skundžiama nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones rėmėsi didele ieškinio suma, nors, pagal aktualią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas taip pat teigė, kad teismas nenurodė nė vieno motyvo, kad atsakovas gali bandyti slėpti ar perleisti savo turtą, tyčia vengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, arba kitų aplinkybių, patvirtinančių atsakovo nesąžiningumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi pasinaikino Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartį ir ieškovo A. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo G. S. atskirojo skundo argumentais, kad ieškovas nenurodė konkrečių duomenų ar aplinkybių, kurie leistų teismui spręsti dėl grėsmės ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, ir vien didelės ieškinio sumos kriterijus nėra pakankamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas A. G. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti.
8. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pasinaikinta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra neargumentuota, nepateiktos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo.
8.2. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas G. S. atstovauja atsakovą E. G., todėl teismas, tenkindamas atsakovo G. S. atskirąjį skundą, nepagrįstai panaikino 2019 m. balandžio 16 d. nutartį ir atsakovo E. G. atžvilgiu, nors jis nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neskundė.
Atsiliepimas
9. Atsakovas G. S. atsiliepime prašė ieškovo atskirąjį skundą atmesti, nes skundžiama nutartis, atsakovo manymu, yra pagrįsta ir priimta įvertinus aktualią teismų praktiką dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas, sutikęs su atsakovo atskirojo skundo argumentais, pasinaikino nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovų turtui taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).
12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs aukščiau aptartų sąlygų egzistavimą, 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi atsakovų E. G. ir G. S. turtui taikė areštą, pareikšto ieškinio sumos ribose. Teismas galimą grėsmę ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui siejo su didele ieškinio reikalavimų suma, bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje esančiais duomenimis apie atsakovui E. G. pareikštus finansinius reikalavimus. Atsakovas G. S. dėl nurodytos nutarties pateikė atskirąjį skundą, teigdamas, kad ieškovas neįrodė, o teismas nenustatė visų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes didelė ieškinio suma savaime nėra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ir neįrodo grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atskirojo skundo argumentais, skundžiamą nutartį pasinaikino, o ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
13. Ieškovas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pasinaikintos byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teigdamas, kad teismas neargumentavo, kas sąlygojo teismo nuomonės dėl poreikio nagrinėjamoje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones pasikeitimą.
14. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas skundo argumentus, visų pirma, nurodo, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017). Tačiau sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovo nesąžiningumas sutartiniuose santykiuose, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) ir taip apsunkinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje.
15. Nagrinėjamu atveju ieškovas, kreipdamasis į teismą ir prašydamas jo ieškinio reikalavimų įvykdymą užtikrinti atsakovų turtui taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, grėsmę teismo sprendimo įvykdymui siejo išimtinai tik su ieškinio sumos reikšmingumu. Nagrinėjamos bylos atveju nėra duomenų (ir apeliantas tokių neįvardijo) apie bent tikėtiną atsakovo G. S. nesąžiningumą ir jo siekį išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, juolab kad galiojantys įstatymai asmens nesąžiningumo, sprendžiant dėl jo turto arešto ar kitų ribojimų jam nustatymo, nepreziumuoja, taigi įrodyti ir tokias aplinkybes pareiga teko apeliantui.
16. Atsakovui G. S. pateikus skundą dėl nutarties, kuria ieškovo prašymu atsakovų turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir nurodžius prieštaravimą aktualiai teismų praktikai, pirmosios instancijos teismas priėmė procesinį sprendimą pasinaikinti skundžiamą nutartį. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad jo procesinis sprendimas buvo priimtas nukrypstant nuo teismų suformuotos praktikos sprendžiamu klausimu, turėjo pagrindą pasinaikinti skundžiamą nutartį atsakovo, kuris pateikė skundą, atžvilgiu. Apeliacinio teismo išvados šiuo klausimu nepaneigia ir ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas G. S. neįgyvendino jam tenkančios įrodinėjimo pareigos ir nepateikė duomenų, kad jo nuosavybės teise valdomas turtas nėra įkeistas ar kitaip suvaržytas, o jo mokumas yra pakankamas, kadangi apeliantui neįrodžius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones šio atsakovo atžvilgiu turėjo būti atmestas.
17. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad atsakovų prievolės pobūdis nesudarė pagrindo bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui, gavus atsakovo G. S. atskirąjį skundą, pasinaikinti nutartį ir atsakovo E. G. atžvilgiu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas G. S. turi teisę ir gali atstovauti atsakovą E. G., o E. G. neišreiškus savo pozicijos dėl jo turtui taikomo arešto, teismas neturėjo teisinio pagrindo panaikinti ir šio atsakovo turtui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
Dėl procesinės bylos baigties
18. Apeliacinės instancijos teismui nutarus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pasinaikinti 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi atsakovo G. S. atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, buvo pagrįstas ir teisėtas, 2019 m. gegužės 3 d. nutarties dalis, susijusi su laikinųjų apsaugos priemonių, taikomų atsakovo G. S. turtui panaikinimu, paliekama nepakeista. Skundžiamos nutarties dalis, kuria nuspręsta pasinaikinti 2019 m. balandžio 16 d. nutartį, kuria laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos ir atsakovo E. G. turtui, naikintina ir paliekamos galioti 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi atsakovui E. G. pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutarties dalį, kuria pasinaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui G. S. taikymo, neviršijant 60 675,39 Eur sumos.
Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutarties dalį, kuria nutarta pasinaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarties dalį dėl atsakovui E. G. pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarties dalį, kuria nutarta areštuoti atsakovui E. G. nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį arba trečiuosius asmenis, neviršijant 60 675,39 Eur sumos.