Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Loreta Lipnickienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Danutė Kutrienė ir Andžej Maciejevski, sekretoriaujant Silvijai Rimavičiūtei, dalyvaujant ieškovui G. G. ir atsakovei I. M., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto G. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei I. M., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. G. ir R. G., išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nuginčijimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teisme padarė išvadą, kad ieškinys netenkintinas.

Taip pat teismas nustatė, kad aplinkybės, jog šalių santuoka buvo sudaryta 1996-01-06, o vaikas R. G. gimė 1996-03-29, nepaneigia ieškovo tėvystės. Aplinkybės, kad ieškovas 1996-12-07 buvo suimtas, 1997-06-04 nuteistas ir iki 1998-01-30 atliko laisvės atėmimo bausmę, nepatvirtina ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jis nėra vaiko R. G., gim. 1997-07-27, tėvas. Tai, kad būdamas suimtas, o vėliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ieškovas neturėjo susitikimų su atsakove, nepaneigia atsakovo tėvystės, kadangi šalių dukra akivaizdžiai turėjo būti pradėta iki ieškovo suėmimo.

Vaikų R. G. ir R. G. gimimo įrašai, padaryti civilinės metrikacijos skyriuose, yra jų kilmę iš tėvų, nurodytų gimimo įrašuose, patvirtinantys dokumentai. Vaikų R. G. ir R. G. gimimo įrašai patvirtina jų kilmę iš tėvo G. G.. Vaikai gimė susituokusiems jų tėvams, nuginčyti G. G. tėvystę galima tik įrodžius, kad ieškovas negali būti vaikų R. G. ir R. G. tėvu (CK 3.150 str. 1 d.). Ieškovo nurodytos aplinkybės neįrodo, kad ieškovas negali būti vaikų tėvu, byloje nenustatyta įtikinamų faktų, kurie leistų manyti, kad ieškovas nėra vaikų tėvas. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės ir surinkti įrodymai tik patvirtina ieškovo tėvystę. Ieškovo prašymu byloje teismo 2011-10-11 nutartimi buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertės, atlikusios šalių ir šalių vaikų R. G. ir R. G. kraujo pavyzdžių ekspertinį tyrimą, teismui pateiktame ekspertizės akte Nr. ES 251/11 (01) pateikė išvadą, jog G. G. yra vaiko R. G. tėvas su 99,999998 % tikimybe, kad G. G. yra vaiko R. G. tėvas su 99,999996 % tikimybe. Todėl teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo abejoti ekspertų išvada, ją vertinant kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis apie šalių bendrą gyvenimą santuokoje, patikimumu. Vaiko teisių apsaugos skyrius į bylą pateiktoje išvadoje pažymėjo, kad sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, turi būti siekiama, kad vaikas neliktų be tėvo, tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Byloje atlikta ekspertizė patvirtina vaikų R. G. ir R. G. kraujo ryšį su ieškovu, tikrąją vaikų kilmę iš tėvo G. G..

Atsakovė, būdama visiškai įsitikinusi, kad ieškovas yra biologinis šalių vaikų tėvas, neprašė byloje taikyti ieškinio senaties. Tačiau CK 3.152 str. yra nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Akivaizdu, kad apie šalių santuokoje gimusius vaikus ieškovui tapo žinoma nuo pat vaikų gimimo, apie ieškovo įrašymą vaikų tėvu ieškovui taip pat tapo žinoma nuo pat vaikų gimimo įrašų surašymo. Ieškovas nuo vaikų gimimo iki 2011-07-28 kreipimosi į teismą tėvystės neginčijo. Ieškovas taip pat neįrodė aplinkybės, kad apie ieškovo į bylą pateiktą atsakovės 1999-09-20 prašymą ieškovui tapo žinoma tik 2010 m. Atsižvelgiant į tai, teismas nustatė, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pateikiant ieškinį, pažeistas CK 3.152 str. 1 d. nustatytas terminas, kas sudarytų savarankišką pagrindą iš esmės nepagrįstam ieškiniui atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo G. G. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo apskųstajam teismo sprendimui panaikinti.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo bei nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 str. 2 d., 3.146-3.148, 3.150 str.). Nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikšti reikalavimai – paneigti R. G. tėvystę nepilnamečių vaikų R. G. ir R. G. yra ginčas, kilęs iš šeimos teisinių santykių. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 3.148, 3.192 straipsniais, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, ieškovo ieškinį atmetė, konstatavęs, jog nėra jokių objektyvių įrodymui ieškovo tėvystei paneigti. Apeliantas (ieškovas) nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigdamas, jog ekspertizė nėra vienintelis įrodymas, galintis patvirtinti tėvystę, byloje yra kiti įrodymai, patvirtinantys, jog ieškovas nėra nepilnamečių vaikų tėvas.

CK 3.148 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 2011 m. spalio 11 d. nutartimi paskyrė teismo medicininę tėvystės nustatymo ekspertizę. Į bylą gautas Valstybės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos 2011-11-16 ekspertizės aktas tvirtina, kad G. G. yra vaiko R. G. tėvas su 99,999998% tikimybe bei kad G. G. yra vaiko R. G. tėvas su 99,999996% tikimybe (b. l. 66 - 75), t. y. atliktos ekspertizės išvada yra kategoriška – ieškovas G. G. yra R. G. ir R. G. tėvas. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. 2011-11-16 DNR ekspertizės aktas neginčijamai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovas yra nepilnamečių vaikų R. G. ir R. G. tėvas. Be to, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, rėmėsi ir kitais įrodymais – šalių sudaryta santuoka, gimimo liudijimų įrašais. Teismas pagrįstai įvertino atsakovės rašytą prašymą darželio auklėtojoms, jog jokių duomenų, paneigiančių ieškovo tėvystę, pateiktame prašyme nėra, taip pat pažymėjo, jog šiame prašyme kalbama tik apie dukros Ramintos saugumo užtikrinimą easnt konfliktiškiems šalių santykiams. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, pažymi, kad ekspertizės aktas vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį- oficialiuosius įrodymus – CPK 197 str. 2 d.) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tas pats pasakytina ir apie eksperto išvados įvertinimą (CPK 218 str.), tačiau ekspertizės akte esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio ir gavimo aplinkybių, paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju eksperto išvada, surašyta teismo paskirtų ekspertais asmenų ir savo turiniu atitinka CPK 216 straipsnio reikalavimus. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tiek ekspertizės išvados, tiek ir kiti įrodymai sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog ieškovas G. G. yra nepilnamečių vaikų tėvas. Priešingai išvadai padaryti apeliantas nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu ieškovo apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas. Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.