Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-468-185-2012

Teisėjas Gytis Stasevičius Teisminio proceso Nr. 1-89-1-00786-2011-4

1.1.9.2; 2.1.14; 2.1.15; 2.4.6.3.2; 2.4.6.3.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2012 m. birželio 19 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 str. 1 d. ir nubaustas 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda, kurią įpareigotas per devynis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Vadovaujantis BK 68 str. 1 d., A. A. atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones vienerių metų laikotarpiui.

Nukentėjusiojo I. L. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies, priteisiant iš civilinio atsakovo Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group 8625 (aštuonis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt penkis) litus, o iš nuteistojo A. A. - 1375 (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt penkis) litus neturtinės žalos.

Nukentėjusiajam I. L. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, perduodant ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Priteista iš A. A. 1600 (vieną tūkstantį šešis šimtus) litų turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiajam I. L..

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. A. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugsėjo 26 d., apie 13.55 val. Utenoje, Aukštaičių - Metalo gatvių sankryžoje, vairuodamas Verai Keblienei priklausantį automobilį VW Golf, valst. Nr. CGN 986, pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimus, t.y. nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodamas šalutiniu, keliu nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio VW Golf, valst. Nr. BGS 622, kurį vairavo I. L., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu I. L. dėl daugybinių kūno sumušimų, kairio raktikaulio petinio galo išnirimo, dešinio gaktikaulio - klubakaulio šakos lūžimo, buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas,

Dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės

Skunde nurodoma, kad neatsargus nusikaltimas, numatytas Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, pagal savo pasekmes yra priskiriamas prie lengviausių nusikalstamų veikų, jį apeliantas padarė būdamas neteistas (b.l. 108) ir nebaustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l. 107). Ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę ir labai gailisi. Byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, eismo įvykį sukėlė, būdamas blaivus, dėl nepakankamo atidumo vairuojant automobilį. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje pripažino, kad nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, o tai yra lengviausia kaltės forma. Neatsargaus nusikaltimo padarymas, naudojantis teise vairuoti kelių transporto priemones, apelianto manymu, negali būti pagrindas taikyti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Apelianto manymu, apylinkės teismas, priimdamas sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo šioje baudžiamojoje byloje, tinkamai neįvertino visų reikšmingų šiam klausimui spręsti aplinkybių. I. L. šiuo eismo įvykiu nebuvo sunkiai ar negrįžtamai sutrikdyta sveikata, t.y. nekilo sunkios pasekmės. Eismo įvykis sukeltas dėl jo neatsargumo. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas neįvertino jo amžiaus, socialinės ir turtinės padėties, t.y. to, kad šiuo metu mokosi, o ne dirba, gyvena pas buvusią globėją (tėvas miręs, o motinai apribotas motinystės teisės), jokių pajamų, išskyrus 520 Lt mėnesinę našlaičio ir socialinės paramos pašalpą negauna, turto neturi. A. A. pažymi, kad jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta ir piniginė bauda, kuri siekia tūkstantį litų, o tai taip pat apsunkina jo turtinę padėtį. Teismų praktikoje už analogiškas nusikalstamas veikas paprastai nustatomos mažesnės nei 10 000 Lt sumos neturtinei žalai atlyginti. Iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiems asmenims buvo priteista, pavyzdžiui, 2000 Lt, 3000 Lt, 4548 Lt, 5000 Lt (žr., pvz., kasacines bylas Nr. 2K-401/2009, 2K-168/2010, 2K-215/2010, 2K-277/2010, 2K-501/2010).

Dėl atstovavimo išlaidų (dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų

Nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo metu bei teisme atstovavo jo atstovas, todėl teismas nuosprendžiu iš jo (A. A.) priteisė visas nukentėjusiojo turėtas išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, t.y. 1600 Lt. Tačiau BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Tuo tarpu apylinkės teismas, priteisdamas visą atstovavimo išlaidų sumą, į jo sunkią turtinę padėtį neatsižvelgė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nuteistasis A. A. neneigia savo kaltės padarius neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d., sutinka ir su paskirta bausme - 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda, tačiau prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, pritaikius Baudžiamojo kodekso 68 straipsnį, uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vienerių metų laikotarpiui. Taip pat prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš jo priteista 1375 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajam I. L. ir 1600 Lt nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Pagal BK 67 straipsnio 1, 3 dalis baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1, 3 dalys). Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį uždraudimas naudotis specialia teise yra terminuotas draudimas naudotis tokia teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika. Šios priemonės skyrimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Vienas iš bausmės, o kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Tai suponuoja pareigą teismui skirti tokią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, kuria nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam būtų pagrįsti bei įgyvendinami. Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas privalo atsižvelgti į jos tikslus, kaltininko asmenybę, bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundo argumentui dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, pagal kurią uždraudimas vairuoti kelių transporto priemonę paprastai skiriamas, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, kad BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Nr. 2K-427/2011).

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones nustatytam terminui tik tuo pagrindu, kad jis šiurkštų KET pažeidimą įvykdė naudodamasis teise vairuoti. Kitų motyvų, pagrindžiančių tokią teismo poziciją, skundžiamame nuosprendyje nenurodyta. Toks teismo nurodytas formalus pagrindas dėl Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio nuostatų taikymo, tinkamai neįvertinus kitų minėtos nuostatos taikymo reikalingumą apsprendžiančių aplinkybių, šiuo atveju sutrukdė teismui padaryti teisingas išvadas. Byloje nėra duomenų, kad A. A. iki įvykio būtų šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, administracine tvarka baustas nebuvo (b.l. 107). Eismo įvykį nuteistasis sukėlė būdamas blaivus, dėl nepakankamo atidumo. Todėl vien tai, kad jis įvykdė nusikalstamą veiką naudodamasi teise vairuoti kelių transporto priemones, negali būti pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nustatytam laikotarpiui. Be to, įvertinama ir ta aplinkybė, jog A. A. mokosi Utenos regioniniame profesinio mokymo centre, dieniniame skyriuje, tarptautinių vežimų vairuotojo – ekspeditoriaus specialybės. Neturėdamas teisės vairuoti B kategorijos transporto priemones, negalėtų įgyti transporto priemonių kroviniams vežti pradinės profesinės kvalifikacijos. Tai patvirtina prie apeliacinio skundo pridėta mokymo įstaigos direktoriaus pažyma (b.l. 196). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad baudžiamo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikymas A. A. atžvilgiu yra netikslingas ir nepadės įgyvendinti bausmės paskirties. Taigi, apylinkės teismas nuteistajam paskyrė minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, nesat tam pagrindo, jos skyrimas teismo nemotyvuotas. Todėl minėta baudžiamojo poveikio priemonė nuteistojo atžvilgiu panaikinama.

Apeliacinio skundo prašymas panaikinti nuosprendžio dalį, kuria I. L. iš A. A. priteista 1375 Lt neturtinės žalos, atmestinas. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita (CK 6.250 str. 1 d.). Priteisdamas civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijus, t.y. atsižvelgė į veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apeliaciniame skunde A. A. nurodo, kad nustatant neturtinės žalos dydį, teismas nepakankamai įvertino jo amžių, socialinę ir turtinę padėtį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaltininko sunki turtinė padėtis šiuo atveju negali būti lemiamas kriterijus neturtinės žalos dydžiui nustatyti - dominuojantis kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį yra nukentėjusiojo sveikatos būklė. Be to, nuteistojo amžius ir siekiamas išsilavinimas leidžia daryti išvadą, kad ateityje jo turtinė padėtis gali iš esmės pagerėti.

A. A. taip pat prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš jo nukentėjusiajam priteista 1600 litų jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Šis prašymas tenkintinas iš dalies. Advokato darbo apmokėjimą reglamentuoja BPK 106 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma nėra imperatyvaus pobūdžio, ji suteikia teismui teisę nuspręsti išieškoti nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtas advokato atstovavimo išlaidas iš kaltinamojo, taip pat suteikia teisę, įvertinus nuteistojo turtinę padėtį, šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis turėjo 1600 litų dydžio išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (b.l. 52, 134). Vadovaudamasis BPK 106 str. 2 d., teismas iš nuteistojo priteisė nukentėjusiajam visą jo turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti sumą – 1600 litų, nepateikęs jokių motyvų. Nuteistasis nedirba, mokosi, turto bei santaupų neturi, gauna 520 litų mėnesinę našlaičio ir socialinės paramos pašalpą. Yra išlaikomas tetos, kurios pensija nesiekia 1000 litų per mėnesį (b.l. 157). Taigi, įvertinus šią sunkią nuteistojo turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteista 1600 litų suma jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti mažintina iki 1000 litų.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 str. 1 p., 4 p.,

NUSPRENDĖ:

Nuteistojo A. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. A., vadovaujantis BK 68 str. 1 d., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

iš nuteistojo A. A. priteistą 1600 (vieno tūkstančio šešių šimtų) litų sumą nukentėjusiajam I. L. už jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti sumažinti iki 1000 (vieno tūkstančio) litų.

Likusioje dalyje nuosprendžio nekeisti.