Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-996-544/2016

Rita Dambrauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01249-2015-7

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 30 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos (apeliantės) B. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-6156-589/2016 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei B. K., esant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. K., dėl sprendimo vykdymo išdėstymo civilinėje byloje Nr. 2-2255-812/2015,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

pareiškėja B. K. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu išdėstyti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2255-812/2015 vykdymą ir nustatyti, kad ji teismo sprendimu priteistas sumas atsakovui turi sumokėti lygiomis dalimis kas mėnesį per 24 kalendorinius mėnesius, pradedant 2016 m. liepos 1 d. Prašymui pagrįsti atsakovė pridėjo mokėjimo pavedimą apie 1/24 priteistos skolos dalies sumokėjimą antstoliui A. B., kuris priverstine tvarka vykdo sprendimą, bei nurodė, kad tokia sprendimo vykdymo tvarka atitiktų jos turtines galimybes, civilinio proceso tikslus ir principus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 str. ir 7 str., bei nepažeistų šalių teisių ir interesų.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsakovės B. K. prašymą tenkino iš dalies ir išdėstė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. sprendimo, kuriuo iš jos ieškovui A. S. priteista 7703,89 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 381,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, vykdymą 12 mėnesių, įpareigojant atsakovę B. K. sumokėti ieškovui A. S. per 11 mėnesių kas mėnesį po 566,58 Eur, paskutinį 12-ą mėnesį sumokant likusią skolos dalį – 566,60 Eur sumą. Teismas nustatė, kad atsakovė nuo sprendimo įsigaliojimo dienos ieškovui yra sumokėjusi 1286,43 Eur, todėl privalo sumokėti likusią 6417,46 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat 381,52 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje pateiktų įrodymų pagrindu teismas nustatė, jog atsakovė su vyru A. K. pagal paskolos sutartį kredito davėjui Aukštaitijos kredito unijai kiekvieną mėnesį moka po 175,80 Eur, kad iš jos darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį išskaičiuojama pagal vykdomąjį raštą vidutiniškai po 196 Eur, kad po išlaikymų ji per mėnesį vidutiniškai gauna 290 Eur darbo užmokesčio, kad atsakovės turimas nekilnojamasis turtas yra areštuotas kreditorių reikalavimams užtikrinti. Tačiau atsakovė nepateikė visų duomenų apie savo turtinę padėtį, nes, nors pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis, yra įregistravusi individualią įmonę, bet nepateikė duomenų nei apie gaunamas pajamas, nei apie turimas atsiskaitomąsias sąskaitas ir lėšas jose, nei apie turimas transporto priemones, nei kitų įrodymų, kurie teismų praktikoje pripažįstami tinkamais asmens finansinei padėčiai nustatyti. Įvertinęs visus pareiškėjos pateikto prašymo nagrinėjimui reikšmingus duomenis, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės turtinė padėtis nėra gera, todėl, siekiant užtikrinti jos interesų apsaugą, yra pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą 12 mėnesių, kadangi tokia tvarka ir terminai atitinka CPK 284 str. 1 d. nustatytus reikalavimus, nepažeidžia bylos šalių interesų pusiausvyros, teisingumo ir sąžiningumo principų. Papildomai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovo patiriamus minimalius nuostolius kompensuoja teismo priteistos procesinės palūkanos, kurių mokėjimas nėra išdėstomas, nes jos skaičiuojamos priklausomai nuo likusios mokėti sumos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė B. K. prašo panaikinti arba pakeisti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartį dalyje, kuria netenkintas jos prašymas sprendimo vykdymą išdėstyti 24 mėnesiams, šioje dalyje išspręsti klausimą iš esmės – Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. sprendimu priteistos skolos sumokėjimą atsakovui išdėstyti 24 mėnesiams arba skundžiamos nutarties dalį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.Apeliantė nurodo, kad skundžiamoji nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi nebuvo pagrindo jos prašymą tenkinti tik iš dalies ir neišdėstyti sprendimu priteistų piniginių lėšų sumokėjimo 24 mėnesių laikotarpiui lygiomis dalimis.Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovas A. S. prašo jį atmesti, nes skolininkė daugiau nei metus nevykdo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. teismo sprendimo, nemoka priteistos sumos, nededa jokių pastangų, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas, ir taip vilkina šį procesą. Be to, atsakovė nepateikė jokių rimtų argumentų, kurie pagrįstų, jog teismo sprendimo įvykdymą reikia išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiu, bei nenurodė, kodėl negali įvykdyti teismo sprendimą nedelsiant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad atskiruoju skundu nėra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas sprendimo vykdymą išdėstyti 12 mėnesių ir sprendimas neišdėstyti 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, šie klausimai nėra apeliacijos dalykas ir dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2015 m. liepos 20 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo A. S. ieškinį tenkino iš dalies ir jam iš atsakovės B. K. priteisė 7703,89 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 381,52 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2016 m. liepos 8 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos nustatymo, kuriame ji prašė nustatyti tokią Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. sprendimo vykdymo tvarką: priteistas sumas sumokėti lygiomis dalimis kas mėnesį per 24 kalendorinius mėnesius, pradedant 2016 m. liepos 1 d. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs duomenis apie atsakovės B. K. darbo užmokestį, vykdomus išieškojimus bei atskaitymus iš jo, papildomai vykdomą ūkinę veiklą bei duomenų apie iš to gaunamas pajamas nepateikimą, o taip pat turimą nekilnojamąjį turto bei jo suvaržymus, sprendė, jog, išdėsčius iš atsakovės ieškovui priteistos skolos sumokėjimą per 12 mėnesių, nebus esmingai pažeistos ar apribotos šalių procesinės teisės bei esminiai CPK principai.CPK 7 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. Pagal CPK 284 str. 1 d. teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko (atsakovo) nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo (ieškovo) lūkesčiai. Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kadangi sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-7-61/2011).Savo sunkią turtinę padėtį ar kitas ypatingai svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti aptartą išimtinę procesinę galimybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, turi įrodyti sprendimo vykdymo išdėstymo prašantis asmuo (CPK 178 str.). Tačiau teismui, prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo, svarbu įsitikinti, ar, pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką, nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui ir kt.Nors atskirajame skunde apeliantė tvirtina, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neišdėstyti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimo vykdymo 24 mėnesiams yra nepagrįsta ir neteisėta, tačiau skunde nėra jokių argumentų ir motyvų, kuo tas neteisėtumas ir nepagrįstumas pasireiškia, todėl apeliantės argumentai yra deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsamiai ištyrė byloje esančius duomenis, susijusius su apeliantės finansine padėtimi ir turimais įsipareigojimais ir nustatė, kad apeliantė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauna darbo užmokestį, iš kurio pagal antstolio vykdomąjį raštą kiekvieną mėnesį išskaičiuojama vidutiniškai po 196 Eur, kad dėl to jos gaunamas darbo užmokestis iš minėtos darbovietės per mėnesį vidutiniškai yra tik 290 Eur (2 t., 5 b. l.), o taip pat kad ji kartu su A. K. pagal paskolos sutartį kredito davėjui Aukštaitijos kredito unijai kiekvieną mėnesį moka maždaug po 180 Eur (2 t., 19 – 22 b .l.). Reikšminga ir tai, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai bei VĮ „Regitra“ pažyma rodo, kad apeliantei priklausantis nekilnojamasis turtas yra areštuotas, o transporto priemonės - išregistruotos (2 t., 34, 39 – 54 b. l.). Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos finansinė padėtis sudaro pagrindą taikyti CPK 284 str. nuostatas ir sprendimo vykdymą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui. Kartu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiama nutartimi nustatytu sprendimo vykdymo išdėstymo terminu ir tvarka, t. y. kad apeliantė priteistą ir likusią sumokėti skolą atsakovui A. S. turi sumokėti ne per 24, o per 12 mėnesių. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, „Sodros“ pažymos apie A. K. ir B. K. įmokas už 2015 m. rugpjūčio 1 d. – 2016 m. rugpjūčio 21 d. laikotarpį rodo, kad pareiškėja yra įregistravusi individualią įmonę, o A. K. nuo 2009 metų yra savarankiškai dirbantis asmuo (2 t., 57 b. l.). Nepaisant to, apeliantė nepateikė esminę reikšmę turinčių duomenų apie iš individualios veiklos gaunamas pajamas bei apie turimas pinigines lėšas bankuose, leidžiančių konkrečiai nustatyti jos gaunamų pajamų santykį su turimais įsipareigojimais. Pagal byloje esančius duomenis, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. sprendimu priteistos skolos, kuri ieškovui turėjo būti grąžinta iki 2014 metų, dalis jau yra apmokėta (B. K. antstolio A. B. kontorai yra atlikusi pavedimus) (2 t., 3, 4, 30, 31, 32 b. l.). Pažymėtina, kad apeliantė atskirajame skunde nenurodė jokios aplinkybės, kurios pirmosios instancijos teismas nebūtų įvertinęs ir nebūtų į ją atsižvelgęs, o taip pat nepateikė jokių reikšmingų argumentų, leidžiančių kitaip vertinti jos finansinę padėtį bei turimus įsipareigojimus, negu juos įvertino pirmosios instancijos teismas. Vadovaudamasis auksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančius įrodymus, nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais motyvais (CPK 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.