Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi O. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo O. T. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu O. T. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus: Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 123 straipsnio 5 dalyje ir už šį pažeidimą jam skirta 80 Lt (aštuoniasdešimties litų) bauda; LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir už šį pažeidimą jam skirta 100 Lt (vieno šimto litų) bauda; LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir už šį pažeidimą jam skirta 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Paskirtos nuobaudos subendrintos vadovaujantis LR ATPK 33 straipsniu ir galutinė subendrinta administracinė nuobauda O. T. paskirta 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

O. T. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2014-04-11, apie 16.25 val., ties Palangos g. 18, Kaune, vairuodamas automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nebuvo apdraustas privalomuoju civiliniu draudimu, pradėdamas važiuoti atbuline eiga nebuvo atidus, neužtikrino saugaus eismo ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį. Nesant eismo įvykio vietoje nukentėjusio asmens, nepranešęs apie eismo įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tokiais savo veiksmais O. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 119, 231.1, 234, 238 punktų reikalavimus.

O. T. skundžia Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą ir prašo jo dalį dėl LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti arba nutarimą pakeisti – taikyti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti specialiosios teisės atėmimo arba nustatyti administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo – terminą žymiai trumpesnį, nei numatyta LR ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, teismas neatsižvelgė į visas bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai individualizavo nuobaudą. Apeliantas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tiesiogine tyčia. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Apeliantas teigia, kad jis neturėjo nei tikslo, nei motyvo tyčia pasišalinti iš įvykio vietos, nukentėjusiosios automobilis buvo apgadintas nežymiai, automobilių susidūrimo metu signalizacija nebuvo įsijungusi, o pajutęs, jog kliudė kitą automobilį, išlipo ir apžiūrėjo automobilius. Diena buvo saulėta, apeliantas teigia dėvėjęs akinius nuo saulės ir dėl šios aplinkybės nepastebėjęs apgadinimų, be to, pažymi, kad iš įvykio vietos pasišalino neskubiai. O. T. teigimu, policijos pareigūnams su juo susisiekus, jis geranoriškai paaiškino įvykio aplinkybes, neneigė buvęs įvykio vietoje, atsakomybės nevengė. Sužinojęs, kam priklauso apgadintas automobilis, nukentėjusiosios atsiprašė, tarėsi dėl žalos atlyginimo. Apelianto manymu, visuma šių aplinkybių patvirtina, kad jo veiksmuose tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos ir taip nuslėpti padarytą nusižengimą nebuvo. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir, klaidingai aiškindamas LR ATPK 130 straipsnio 1 dalies normą, nevertino visų bylai reikšmingų įrodymų, klaidingai konstatavo esant visą nusižengimo sudėtį, todėl panaikintina nutarimo ta dalis, kurioje O. T. yra pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog visgi pripažinus, kad apelianto veiksmuose buvo LR ATPK 130 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties požymių, skundžiamu nutarimu paskirta administracinė nuobauda individualizuota netinkamai. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino susiklosčiusią situaciją ir neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamoje byloje kito asmens automobilis buvo apgadintas labai nežymiai, t. y. padaryta nežymi žala, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo. Priešingai, nei teigiama skundžiamame nutarime, nustatyti teisės pažeidimai nėra šiurkštūs, sukeltas eismo įvykis, atsižvelgiant į padarinius (apgadintas tik kito automobilio priekinis sparnas), iš esmės yra mažareikšmis. Apelianto manymu, dėl eismo įvykio mažareikšmiškumo eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį turėtų būti skiriama 3000 Lt bauda ir atimama teisė vairuoti transporto priemones 3 metams. Tokia nuobauda apeliantui sukeltų labai sunkių padarinių, jis netektų darbo, o tuo pačiu ir savo pagrindinio pragyvenimo šaltinio, nes automobilis yra būtinas atliekant darbo funkcijas. Be to, apeliantas pažymi, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, padaryta žala nežymi, žmonės nenukentėjo, dėl padarytų pažeidimų jis nuoširdžiai gailisi, slaugo didelių specialių poreikių turinčią močiutę.

Atsiliepime į O. T. apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkas nurodė, kad su pažeidėjo apeliaciniu skundu nesutinka, kadangi administracinė nuobauda jam paskirta teisėtai ir pagrįstai, ji adekvati padarytam pažeidimui.

O. T. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai pripažino O. T. kaltu dėl LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo.

Teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad O. T. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, suvokęs, jog sukėlė eismo įvykį, ir tikėdamasis išvengti atsakomybės. Apklaustas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigė, kad pajutęs, jog kliudė kitą automobilį, buvo išlipęs jo apžiūrėti, tačiau teigė nematęs, jog nubrauktas automobilio šonas (b. l. 49-50). O liudytojas V. J., apklausiamas apylinkės teisme, nurodė matęs, kaip į kitą automobilį atsitrenkęs vairuotojas apžiūrėjo nukentėjusiojo automobilį, grįžo į savo automobilį ir nuvažiavo, nors nukentėjusiojo automobilio apgadinimai buvo aiškiai matyti (b. l. 56). Byloje esančios fotonuotraukos taip pat patvirtina, kad automobilio, į kurį atsitrenkė O. T. vairuojamas automobilis, apgadinimai yra akivaizdūs (b. l. 20-21), todėl apelianto teiginiai, kad pažeidimų jis nematė, laikytini jo gynybine versija. Šią versiją paneigia ne tik minėti byloje esantys duomenys, bet ir eismo įvykio vietos schema (b. l. 22), kurioje nurodyti UAB „Vaiga“ priklausančio automobilio apgadinimai (priekinės ir galinės kairės pusės durys, galinis kairės pusės sparnas, galinis bamperis).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad O. T., žinodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, suvokdamas, kad įvyko eismo įvykis, ir žinodamas, kad tokioje situacijoje privalu iškviesti policijos pareigūnus, šios pareigos nevykdė, t. y. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Dėl šių priežasčių pritartina nutarime padarytai išvadai, kad O. T. veika teisingai kvalifikuota ne tik pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, bet ir pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas ir prašoma, vadovaujantis LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, švelninti paskirtą nuobaudą.

Atvejai, kai už administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu, tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje skiriant administracinę nuobaudą už LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą buvo įvertintos aplinkybės, apibūdinančios padaryto pažeidimo pobūdį bei padarinius, pažeidėjo asmenybę, ir padaryta pagrįsta išvada, kad taikyti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo. Apylinkės teismo nutarimu O. T. buvo paskirta švelniausia LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta nuobauda – 3000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams. Ši nuobauda laikytina proporcinga padarytam teisės pažeidimui. Nors nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, galiojančių nuobaudų O. T. neturi, paskirta nuobauda sukels jam neigiamas pasekmes, tačiau pats padaryto pažeidimo pobūdis ir O. T. elgesys po padaryto pažeidimo nesudaro pagrindo išvadai, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę, nei LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, nuobaudą. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog automobilių apgadinimai yra žymūs, įvykio pobūdis akivaizdus, o pasišalinimas iš įvykio vietos buvo tyčinis. Toks pažeidėjo elgesys, net ir atsižvelgiant į tai, kad pažeidėjas neneigė sukėlęs eismo įvykio, gailisi, negali būti laikomas geranorišku ir nesudaro pagrindo taikyti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino visas nuobaudos skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes ir už LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą O. T. paskyrė teisingą nuobaudą. Paskirtoji nuobauda – administracinė bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, laikytina proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę ir pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta siekiant nubausti bei auklėti nubaustą asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir kad nedarytų naujų teisės pažeidimų. O. T. nurodytos aplinkybės, jog paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, sukels jam ir jo šeimos nariams neigiamas pasekmes, nelaikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą neskirti jam šios nuobaudos, kadangi, kaip teisingai nutarime pažymėjo apylinkės teismas, darydamas pažeidimą apeliantas prisiėmė galimų neigiamų padarinių atsiradimo riziką.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą ir O. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.