Kauno apylinkės teismo nutarimas

2014-08-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-3455-919/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-3455-919/2014Nutarimas · 2014-08-01Kauno apylinkės teismas
  2. ATP-1005-238/2014Nutartis · 2014-09-30Kauno apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2015-04-14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. A2.13.-4675-982/2015Nutartis · 2015-06-04Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-08-01
Bylos Nr.
A2.6.-3455-919/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02928-2014-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelijus Rauckis
Pažeidėjas
O. T.
Advokatai
Asta Vėbraitė

Įžanginė dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-3455-919/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02928-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3.(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. rugpjūčio 1 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo atstovei advokatei Astai Vėbraitei, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje O. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. T. 2014-04-11, apie 16.25 val., ties (duomenys neskelbtini), Kaune, vairuodamas automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo apdraustas privalomuoju civiliniu draudimu, pradėdamas važiuoti atbuline eiga nebuvo atidus, neužtikrino saugaus eismo ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį. Nesant eismo įvykio vietoje nukentėjusio asmens, nepranešęs apie eismo įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tokiais savo veiksmais O. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 119, 231.1, 234, 238 p. ir padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino, kad kliudė stovėjusį automobilį. Nurodė, kad tyčios pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo, buvo išlipęs apžiūrėti automobilių ir nepastebėjo jokių apgadinimų, todėl nuvažiavo. Buvo saulėta diena, jis buvo su akiniais nuo saulės. Kliudyto automobilio signalizacija nesuveikė. Tik pamatęs policijoje nuotraukas suprato, kad buvo susilietimas. Prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones, kadangi jo darbas yra susijęs su vairavimu, be to, jis rūpinasi neįgalia močiute, kurią tenka vežti pas gydytojus. Dėl pažeidimų labai gailisi.

Liudytojas E. B. nurodė, kad teismas gali remtis jo tarnybiniu pranešimu. Po eismo įvykio jis surašė, ką sakė liudytojas. Ant automobilio aiškiai matėsi nubraukimo žymės.

Liudytojas E. I. paaiškino, kad mano, jog vairuotojas jautė, suprato savo veiksmus ir, piktybiškas vengdamas atsakomybės, nuvažiavo iš įvykio vietos. Apgadinimai kiekvienam vairuotojui vizualiai turėjo matytis.

Pažeidimų faktas pilnai įrodytas pateikta bylos medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 1), tarnybiniu pranešimu (b.l. 2), paaiškinimais (b.l. 5, 6, 7), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b.l. 12), fotolentelėmis (b.l. 13-16, 20-21), eismo įvykio vietos schema (b.l. 22), techninės apžiūros aktais (b.l. 11, 12), kita bylos medžiaga, todėl asmuo baustinas.

O. T. pripažino padaręs Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. d., 127 str. 2 d. numatytus pažeidimus, tačiau savo kaltės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos 130 str. 1 d. nepripažino ir paaiškino, kad tikslo pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo, kadangi nepastebėjo, jog yra apgadintas nukentėjusio asmens automobilis, švietė saulė, jis buvo su akiniais nuo saulės, galbūt dėl to ir nepastebėjo apgadinimų.

Tokie O. T. parodymai iš esmės prieštarauja kitiems byloje surinktiems objektyviems įrodymams – surašytam administracinio teisės pažeidimo protokolui, kuriame konstatuota, jog nesant eismo įvykio vietoje nukentėjusio asmens, nepranešęs apie eismo įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, liudytojo V. J. parodymams, kuriuose jis nurodė, jog buvo šalia įvykio vietos, išgirdo avarijos garsą, atsisukęs pamatė, kad susilietę du automobiliai, pamatė kaip vairuotojas po kontakto pavažiavo į priekį, išlipo iš automobilio, apėjo savo automobilį, apžiūrėjo nukentėjusiojo automobilį, vėliau sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Matė, kad automobilis apgadintas, tačiau signalizacijos negirdėjo. Liudytojo E. I. parodymams, kuriuose jis nurodė, kad automobilio apgadinimai akivaizdžiai matomi, vairuotojas negalėjo nepajusti ir nepamatyti akivaizdžių apgadinimų, apgadinimai stiprūs, kad aiškiai matėsi nubraukimo žymės patvirtino ir liudytojas E. B. Taip pat iš byloje pateikto transporto priemonės techninio apžiūros akto (b.l. 12), bei iš fotonuotraukų (b.l. 13-16, 20-21) matyti, kad automobilių apgadinimai yra žymūs, O. T. jų nepastebėti negalėjo. Taip pat kaip motyvas pasišalinti iš eismo įvykio vietos galėjo būti tai, kad O. T. automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Teismas neturi jokio pagrindo netikėti liudytojų parodymais, kadangi byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad liudytojai siekia apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ar būtų suinteresuotas bylos baigtimi, jie buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jokiais kitais objektyviais įrodymais nepaneigė (nenuginčijo) jam inkriminuotų kaltinimų. Jo nurodytos aplinkybės laikytinos gynybine pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės savo atžvilgiu.

Po eismo įvykio O. T. turėjo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, pažymėti eismo įvykio vietą, ir įvykio vietoje nesant nukentėjusių asmenų, kreiptis į policiją. Iš O. T. elgesio galima spręsti, kad jis pasielgė neatsakingai, nepranešė policijai, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos veikė tiesiogine tyčia, t.y. suvokė, kad pasišalina iš eismo įvykio vietos ir norėjo taip veikti, nenustačius eismo įvykio aplinkybių, todėl jo veika pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ATPK 130 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

Vertindamas administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad O. T. 2014-04-11, apie 16.25 val., ties (duomenys neskelbtini), Kaune, vairuodamas automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo apdraustas privalomuoju civiliniu draudimu, pradėdamas važiuoti atbuline eiga nebuvo atidus, neužtikrino saugaus eismo ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį. Nesant eismo įvykio vietoje nukentėjusio asmens, nepranešęs apie eismo įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolas už administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., padarymą jam surašytas pagrįstai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad dėl padarytų pažeidimų gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. taikymo

ATPK 30¹ straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007 ir kt.). Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

O. T. prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, skirti mažesnę, nei sankcijoje numatyta minimali bauda. Nurodo, kad jo darbo funkcijos tiesiogiai susijusios su vairavimu, netekęs teisės vairuoti jis netektų darbo ir pragyvenimo šaltinio, taip pat jis rūpinasi močiute, kuriai nustatytas specialių poreikių lygis ir ji gyvena Jonavoje, todėl tenka važinėti ir padėti jai.

O. T. padarė vienus iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų sukeliančių pavojų transporto eismo saugumui, žmonių sveikatai ir gyvybei – nesant nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje, nepranešęs policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Argumentas, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbe, padedant šeimos nariui, nėra pakankamas pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, kadangi darydamas pažeidimą, pareiškėjas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės vertinamos parenkant administracinę nuobaudą, tačiau nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Netaikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatų šioje konkrečioje byloje bus laikomasi teisingumo ir proporcingumo principų už padarytas veikas.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kad administracine tvarka nebaustas, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., vadovaujantis ATPK 33 str. jam skirtina subendrinta bauda sunkesniojo iš pažeidimų sankcijos ribose su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Teismas išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, nenustatė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 224 str., 286 str., 287 str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

O. T., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir nubausti jį:

pagal ATPK 123 str. 5 d. – 80 Lt (aštuoniasdešimties litų) bauda;

pagal ATPK 127 str. 2 d. – 100 Lt (vieno šimto litų) bauda;

pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str., galutinę administracinę nuobaudą O. T. paskirti 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Aurelijus Rauckis