Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, nevedęs, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) galutine subendrinta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį 10 MGL dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 63 ir 65 straipsnių nuostatomis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 10 MGL dydžio bauda bei 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) subendrinta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 10 MGL dydžio bauda bei 1 metų ir 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 1 metams ir 4 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. ir 2018 m. kovo 14 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 1 metams ir 10 MGL dydžio baudos bausmė, o paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 1 metams ir 4 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (8 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį subendrinta laisvės apribojimo 1 metams ir 6 mėnesiams bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 1 metams ir 6 mėnesiams bausmė, kuris vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 2 metams bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, atidėtas 3 metams be intensyvios priežiūros paskiriant jam pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; pareigą per 9 mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios užbaigti elgesio pataisos programą; bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigoje; bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos; baudžiamojo poveikio priemonę – per 3 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą (BK 69 str.) (įsiteisėjo 2022 m. sausio 26 d.), bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga – 2025 m. sausio 25 d.;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalyje (3 veikos) 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme (įsiteisėjo 2023 m. kovo 21 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą ir tyčia sugadino svetimą turtą, o būtent:

jis 2021 m. gruodžio 23 d. nuo 23.05 val. iki 23.20 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, turint tikslą pagrobti svetimą turtą, vienam iš bendrininkų stebint aplinką, kad įspėtų apie aplinkybes, galinčias sutrukdyti nusikalstamų ketinimų įgyvendinimą, su kitu bendrininku išėmė UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės vitrininio lango stiklą, taip tyčia apgadinant jo apdailą, po ko įsibrovė į parduotuvės vidų, kur jis, nutraukęs laidus, paėmė nuo stalo nešiojamą kompiuterį „HP“, kurio vertė 100 Eur, o jo bendrininkas atsistojo ant kasos aparato ir dešine koja į jį spyrė, taip tyčia sulaužydamas tiek kasos aparatą, tiek apgadindamas prekystalį, o po to iš kasos aparato stalčiaus paėmė 793 Eur, ir su bendrininkais pasišalino, taip bendrais savo ir bendrininkų veiksmais pagrobdamas UAB (duomenys neskelbtini) turtą, kurio vertė 793 Eur, ir tyčia sugadindamas UAB (duomenys neskelbtini) turtą, kurio vertė 1 000 Eur.

Šiais veiksmais E. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės byloje nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

UAB (duomenys neskelbtini) vadovo N. M. 2021 m. gruodžio 29 d. pareiškime dėl vagystės nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 23 d. nuo 23.05 val. iki 23.20 val. įvykusios vagystės metu iš UAB (duomenys neskelbtini)patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), iš kasos buvo pavogta 793,00 Eur ir kompiuteris, esantis šalia kasos. Pareiškime nurodyta, kad kompiuteris buvo rastas atvykus policijos pareigūnams, už kampo išmestas gatvėje. Kompiuteris yra veikiantis, pretenzijų dėl jo neturi. Buvo apgadintas prekystalis, nes buvo laužiamas kasos stalčius, išlaužtos plokštės, žalą vertina 1 000 Eur, taip pat apgadintas langas, kurį vagys išėmė lauždamiesi į vidų. Langą įsidėjo atgal patys, apgadinta liko lango apdaila, padaryta 500 Eur žala (1 t., b. l. 22).

Apžiūrint UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus vaizdo įrašus, atidarius vaizdo įrašą pavadinimu„(duomenysneskelbtini)_kam1_gatve_2021-12-23_22_30-2021-12 23_23_00_97b19c0c2236ed3aa730bdaa14bf759f“ matomas vaizdas nuo pastato adresu (duomenys neskelbtini), filmuojamas įėjimas į laiptinę. Vaizdo įrašas spalvotas, prastos kokybės, jame fiksuojami data ir laikas. Vaizdo įrašo 2021-12-23 22:30:01 val. tolumoje, prie UAB (duomenys neskelbtini)matomos trijų žmonių kojos, po ko visi trys asmenys pasišalina iš vaizdo kameros filmuojamo perimetro link UAB (duomenys neskelbtini)parduotuvės.

Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „(duomenys neskelbtini)_kam1_gatve_2021-12-23_23_00-2021-12-23_23_30_767f0c9979123fba6c814e7ee80c7fb3“ matomas vaizdas iš tos pačios vaizdo stebėjimo kameros prie laiptinės. Vaizdo įrašo 2021 m. gruodžio 23 d. 23:06:08 val. nuo minėtos parduotuvės matomi ateinantys du asmenys. Vienas aukščiau minėtas su gobtuvu ant galvos, žalios spalvos striuke, kitas su tamsios spalvos striuke, gobtuvu ant galvos. Ant pečių turi juodos spalvos kuprinę su raudonos spalvos detalėmis. Minėti vyrai prieina prie įėjimo į laiptinę, žiūri į UAB (duomenys neskelbtini) pusę, dairosi į šalis po ko 23:06:56 val. abu nueina link minėtos parduotuvės. Vaizdo įrašo 23:08:19 val. abu minėti vyrai greitu žingsniu nueina nuo minėtos parduotuvės link laiptinės ir pasišalina iš vaizdo kameros filmuojamo perimetro. Vyras su žalios spalvos striuke rankose nešasi juodos spalvos nešiojamą kompiuterį. 23:08:50 val. minėtas vyras su žalia striuke grįžta į link parduotuvės, po to vaizdo įrašo 23:08:56 val. vėl atgal nubėga su aukščiau minėtu vyru su juodos spalvos kepure, kuris rankose nešasi daiktus, panašius į drabužius. Kituose vaizdo įrašuose reikšmingos tyrimui informacijos neužfiksuota (1 t., b. l. 103-104).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2022 m. sausio 10 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad du rankos pėdsakai, rasti 2021 m. gruodžio 24 d. įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), ir nukopijuoti ant tirti pateiktų daktiloskopinių plokštelių Nr. 1, Nr. 2, tinkami asmeniui identifikuoti. Kiti rankų pėdsakai, nukopijuoti ant tirti pateiktų daktiloskopinių plokštelių, netinkami asmeniui identifikuoti (1 t., b. l. 111-114).

Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro 2022 m. sausio 21 d. rašte nurodoma, kad prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikia apžiūrėtus ir nufotografuotus pėdsakus. Rašte nurodyta, kad palyginus šiuos pėdsakus su turima avalynės pėdsakų kartoteka nustatyta, kad jie sutampa pagal bendruosius požymius: rašto elemento forma, lokalizacija, tarpusavio išsidėstymu, su avalynės pėdsakais, pateiktais ikiteisminiuose tyrimuose: Nr. 01-1-44413-21 ir 01-1-43764-21 (1 t., b. l. 118-120).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. balandžio 13 d. specialisto išvadoje nurodyta, jog ant raištelio dalies, paimtos 2021 m. gruodžio 24 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų biologinių pėdsakų genotipas sutampa su E. B. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, turintis identišką ištirtų E. B. lokusų genotipą, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 1×10- 21 (1 t., b. l. 128-131).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako ir tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibrovimas yra slaptas ar atviras patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, įveikiant kliūtis arba be jų, kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti. Kvalifikuojant vagystę kaip padarytą įsibraunant, svarbu nustatyti, kad patekdamas į patalpą (saugyklą) asmuo jau turėjo tikslą pagrobti svetimą turtą. Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnio dalį kyla asmeniui, nepriklausomai nuo pagrobto turto vertės, kadangi tai kvalifikuota vagystė, išskyrus, kai vertė viršija 250 MGL (BBND) dydžio sumą, kai veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (BK 190 str. 1 d.).

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnį kyla asmeniui, sugadinusiam turtą, kurio vertė viršija 5 MGL (BBND) (250 Eur), bet neviršija 250 MGL (BBND) (12 500 Eur) dydžio sumos (BK 190 str.). Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori, arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti (kilti).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo E. B. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. B. savo kaltę dėl padarytos vagystės įsibrovus į patalpą ir svetimo turto sugadinimo pripažino, patvirtino jos padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad 2021 m. gruodžio 23 d. nuo 23.05 val. iki 23.20 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, turint tikslą pagrobti svetimą turtą, vienam iš bendrininkų stebint aplinką, kad įspėtų apie aplinkybes, galinčias sutrukdyti nusikalstamų ketinimų įgyvendinimą, su kitu bendrininku išėmė UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės vitrininio lango stiklą, taip tyčia apgadinant jo apdailą, po ko įsibrovė į parduotuvės vidų, kur jis, nutraukęs laidus, paėmė nuo stalo nešiojamą kompiuterį „HP“, o jo bendrininkas atsistojo ant kasos aparato ir dešine koja į jį spyrė, taip tyčia sulaužydamas tiek kasos aparatą, tiek apgadindamas prekystalį, o po to iš kasos aparato stalčiaus paėmė 793 Eur, ir su bendrininkais pasišalino, taip bendrais savo ir bendrininkų veiksmais pagrobdamas UAB (duomenys neskelbtini) turtą, kurio vertė 793 Eur (kadangi kompiuteris rastas ir grąžintas), ir tyčia sugadindamas UAB (duomenys neskelbtini) turtą, kurio vertė 1 000 Eur. Šiuos jo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojų N. M., M. S., R. V. parodymai, UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimas ir pateikti kvitai, įvykio vietos apžiūros protokolas, vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuotas vagystės faktas, apžiūros protokolas, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistų išvada, taip pat kita bylos medžiaga.

Atsižvelgdamas į paminėtas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nurodytais veiksmais E. B. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis pagrobė svetimą turtą, su bendrininku išėmus parduotuvės vitrininio lango stiklą, ir taip apgadinant jo apdailą, tokiu būdu įsibrovus į parduotuvės vidines patalpas ir paimant nuo stalo nešiojamą kompiuterį, o jo bendrininkui sulaužius tiek kasos aparatą, tiek apgadinus prekystalį, iš kasos aparato stalčiaus paėmus pinigus, be to, pažymėtina, jog atitinkamus veiksmus jis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia – suvokdamas savo veiksmų pobūdį, jų galimas sukelti pasekmes, ir būtent tokių pasekmių (neteisėtai pasisavinti ir disponuoti svetimu turtu bei sugadinti svetimą turtą) jis ir siekė.

Taigi E. B. veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, požymius, E. B. pripažintinas kaltu padaręs nurodytus nusikaltimus.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skirdamas kaltinamajam E. B. bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas tyčinis apysunkis bei vienas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas nuosavybei, kaltininkas veikė tiesiogine tyčia. Padaryta žala neatlyginta.

Teismas vertina, jog kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad padarė nusikalstamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. B., taip pat atsižvelgia į jo asmenybę – jauno darbingo amžiaus, nevedęs (2 t., b. l. 126), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 156), teistas 8 kartus, taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, teistumas nėra išnykęs (2 t., b. l. 139-154, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, apie daugelį paskirtų baudų sumokėjimą informacijos nėra (2 t., b. l. 127-138), byloje duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra.

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog E. B. už įvykdytus nusikaltimus skirtina sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, kurio dydis nustatytinas mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – 9 mėnesius laisvės atėmimo. Kadangi nusikalstamos veikos padarytos idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, paskiriant kaltinamajam E. B. galutinę subendrintą – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, ypač tai, kad anksčiau jam taikytos švelnesnės bausmės, po kurių E. B. pakartotinai nusikalsdavo, neturėjo tinkamo poveikio, padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni.

Kadangi E. B. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 1 metų laisvės atėmimo.

Kadangi kaltinamojo E. B. atžvilgiu dar nagrinėjama baudžiamųjų bylų teisme, šiuo atveju jam ankstesniais nuosprendžiais paskirtos ir šiuo nuosprendžiu paskirta bausmės nebendrintinos.

Remiantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nors E. B. skirtina bausmė ir atitinka tas, už kurias formaliai galimas bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, tačiau atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, ankstesnius E. B. teistumus už analogiškas veikas, tai, kad jam jau kelis kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis toliau darė naujas nusikalstamas veikas taip nepateisindamas teismo jam suteikto pasitikėjimo, teismas daro išvadą, jog nėra jokio objektyvaus pagrindo manymui, kad bausmės tikslai E. B. dar kartą galėtų būti siekiami be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Ikiteisminio tyrimo metu UAB (duomenys neskelbtini)pareiškė 793 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (už pavogtus kasoje buvusius pinigus) ir buvo pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., b. 68-70, 71-72). Byloje nustatyta, jog civilinio ieškovo patirta ir prašoma priteisti žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo E. B. bei kitų (nenustatytų) asmenų bendrų veiksmų, kurie šiuo nuosprendžiu pripažinti nusikalstama veika, be to, civilinis ieškinys pagrįstas pridedamais duomenimis (kvitu (1 t., b. l. 69-70)), todėl civilinis ieškinys tenkintinas.

Pažymėtina, jog CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai, išskyrus, kai keli asmenys atliko atskirus, o ne bendrus veiksmus. Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad skolininkų pareiga yra solidarioji, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526-693/2015, Nr. 2K-7-124-648/2016). Solidarioji atsakomybė baudžiamojoje byloje taikoma tada, kai žalą padaro nusikalstamos veikos bendrininkai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-677/2015). Solidariąja civilinėje teisėje vadinama atsakomybė dviejų ir daugiau asmenų, iš kurių kiekvienas atsako kreditoriui visa prievole. Esant solidariajai atsakomybei, kreditorius gali reikalauti iš visų bendraskolių ir iš bet kurio jų atskirai įvykdyti tiek visą prievolę, tiek ir bet kurią jos dalį. Jeigu visi nuostoliai išieškomi iš vieno skolininko, šis turi teisę atgręžtine tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičiavus jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.280 str.).

Kadangi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad svetimo turto vagystė buvo padaryta kaltinamajam E. B. bendrininkaujant su kitais asmenimis, kaltinamasis patvirtino, kad padėjo bendrininkams atidaryti (išimti) parduotuvės langą, kartu įlipo, ir nors jis pats griebė kompiuterį, o jo bendrininkas pinigus iš kasos, tačiau išėję iš parduotuvės tuos pinigus kartu ir pasidalino, todėl vertintina, jog civiliniam ieškovui žala padaryta būtent kelių asmenų (E. B. ir bendrininkų), kurie siekė vieningo nusikalstamo tikslo įgyvendinimo, bendrais veiksmais, tarp kurių ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, todėl jam ir kitiems asmenims taikytinas solidariosios atsakomybės institutas ir civiliniam ieškovui padarytos žalos atlyginimas priteistinas solidariai iš visų asmenų, o ne lygiomis dalimis.

Kaltinamajam E. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktiniai diskai CD laikmenoje su vaizdo įrašais, saugomi voke prie bylos antrojo tomo galinio viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – 2 vnt. daktiloskopinių plokštelių su rankų pėdsakais, juodos spalvos medžiaginio raištelio dalis su plastikiniu antgaliu ir 2 vnt. daktiloskopinių plokštelių su avalynės pėdsakais, kurie patalpinti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą, pagal 2022 m. liepos 28 d. kvitą B serija BBB Nr. 6PK002734, įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti E. B. subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. B. paskirti sumažintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. B. faktinio atvykimo, sulaikymo ar pristatymo į pataisos įstaigą vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

E. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini)civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini)naudai iš E. B. ir bendrininkų solidariai 793 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt tris eurus) turtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus CD laikmenoje su vaizdo įrašais, saugomus voke prie bylos antrojo tomo galinio viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vnt. daktiloskopinių plokštelių su rankų pėdsakais, juodos spalvos medžiaginio raištelio dalį su plastikiniu antgaliu ir 2 vnt. daktiloskopinių plokštelių su avalynės pėdsakais, kurie patalpinti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą, pagal 2022 m. liepos 28 d. kvitą B serija BBB Nr. 6PK002734, įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.