Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-05-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-209-859/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-05-16
Bylos Nr.
1-209-859/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25730-2022-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimir Berezovskij
Kaltinamasis
R. Š.
Advokatai
Augustinas Vaičiūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-209-859/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25730-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,sekretoriaujant Elžbietai Liubartovič,valstybinį kaltinimą palaikant prokurorei Valentina Strokinienei,dalyvaujant kaltinamajam R. Š. ir jo gynėjui advokatui Augustinui Vaičiūnui,laiduotojai B. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirba UAB “ (duomenys neskelbtini)”, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. Š. 2022 m. liepos 11 d. apie 20:07 val., Vilniuje, J. Jasinskio g. 1, vairavo automobilį VW „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivus kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 1,64 promilių neblaivumą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.

Kaltinamasis nebuvo kaltinama padaręs labai sunkias nusikalstamas veikas, o po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Apklausęs kaltinamąją ir įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, teismas nustatė, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Prokurorė ir gynėjas sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu. Todėl įrodymų tyrimas buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis R. Š. teisiamajame posėdyje 2023 m. balandžio 13 d. kaltu prisipažino, sutiko duoti parodymus tuoj pat ir parodė, kad užsitęsus (duomenys neskelbtini) 2022 m. liepos 11 d. vartojo alkoholį. Jo draugas R. S. alkoholio negėrė ir vežė jį namo jo (duomenys neskelbtini) automobiliu VW „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau dėl automobilio techninio stovio automobilį vairuoti atsisakė ir paliko jį su automobiliu centre. Norėjo pastatyti automobilį į ramesnę vietą, todėl sėdo už automobilio vairo ir pavažiavo kelis šimtus metrų bei sustojo Jasinskio g.

Ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju 2022 m. liepos 12 d. ir 2012 m. liepos 18 d. davė iš esmės analogiškus parodymus, kaltu vairavęs automobilį pripažino (b. l. 69-71, 72-75; 78-80, 81).

Be kaltinamojo parodymų teisiamajame posėdyje ir ikiteisminiame tyrime, jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje patvirtina ir ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys, kurie buvo paskelbti byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 291 straipsnis).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis apie atvažiavusį prie baro „Local Pub“ neblaivų vyrą su nuleista padanga automobiliu VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, pranešta 2022 m. liepos 11 d., 20:07 val. (b. l. 1). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 2-4).

Tarnybiniu pranešimu 2022 m. liepos 11 d. (patrulių ekipažas (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) M. G., dirbęs su (duomenys neskelbtini) G. A., pranešė apie įvykio vietoje – Jasinskio g. 1, Vilniuje, nustatytą neblaivų vairuotoją R. Š., kuris vairavo automobilį VW „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešta, kad pradžioje pastarasis neigė vairavęs automobilį, sakė, kad vairavo draugas S., kuris kažkur išėjo. Pažymėta, kad liudytojai, iš baro "Local Pub“ nurodė, kad būtent R. Š. vairavo automobilį, juo atvažiavęs sustojo, važiavo vienas, išlipo iš automobilio vairuotojo vietos ir kažkam skambino. R. Š. į klausimą dėl alkoholio vartojimo atsakė teigiamai, kad vartojo prieš pusvalandį, tačiau neigė vairavęs. Nuo pastarojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, svirduliavo. Patikrinus girtumą, pastarasis kelis kartus nesugebėjo įpūsti. Galiausiai buvo nustatytas jo neblaivumas, pirmą kartą 1,79 promilių, antrą kartą – 1,64 promilių. Patikrinus baro vaizdo kamerą nustatė, kad automobilį vairavo vienas vyras, kuris minėtu automobiliu atvažiavo apie 20:05 val. ir sustojo, kur ir stovėjo atvykus patruliui. Į įvykio vietą atvyko kitas vyras, prisistatęs R. S., (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino vairavęs minėtą automobilį, o jo draugas R. Š. buvęs keleivio vietoje. Įspėjus dėl daromo vaizdo įrašo minėtas asmuo vis vien teigė atvažiavęs automobiliu ir sustojęs išėjęs (b. l. 5-6).

Neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad R. Š. neblaivumą tikrino 2022 m. liepos 11 d., pirmą kartą 20:21 val., kai nustatė 1,79 promilių neblaivumą, o antrą kartą 20:47 val. – 1,64 promilių neblaivumą. Nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvatus elgesys; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai (b. l. 8). Tarnybiniu pranešimu 2022 m. liepos 11 d. buvo pranešta apie alkotesterio technines kliūtis, dėl kurių patikrinimo kvitų atspausdinti nepavyko (b. l. 9).

Specialisto išvadoje Nr. T-A 3521/2022(01) nustatyta, kad R. Š. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,71% (promilės) etilo alkoholio. Nurodoma, kad kraujas paimtas 2022 m. liepos 11 d., 22:16 val. Siuntimas išrašytas 21:46 val. (b. l. 21-22, 23).

Įvykio vietoje Jasinskio g. 1, Vilniuje, buvo patikrinta transporto priemonės – automobilio VW „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techninė būklė. Konstatuota – dešinės pusės priekinė padanga išsileidusi (b. l. 10-15).

Ikiteisminiame tyrime apklausta liudytoja G. A. 2022 m. liepos 12 d. patvirtino (duomenys neskelbtini) M. G. tarnybiniame pranešime 2022 m. liepos 11 d. nurodytas aplinkybes (b. l. 26-29).

Ikiteisminiame tyrime 2022 m. liepos 12 d. apklausti liudytojai: J. D. (b. l. 32-35), G. V. (b. l. 38-41), M. D. (b. l. 44-47), patvirtino, kad 2022 m. liepos 11 d., apie 20:00 val. būdami Jasinskio g. 1, Vilniuje, lauko kavinėje, pamatė, kaip nuo Tauro kalno atvažiuoja automobilis markės ,,VW (duomenys neskelbtini)“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kurio dešinės pusės priekinė padanga buvo nuleista. Automobilis sustojo prie jų ant važiuojamosios kelio dalies, autobusų juostoje. Iš automobilio vairuotojo vietos išlipo vyras. Vyras išlipęs iš automobilio apėjo automobilį ir atsistojo ant šaligatvio prie nuleisto rato ir pradėjo kažkam skambinti telefonu. Iš vyro kūno gestų buvo akivaizdu, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio, nes judesiais buvo nekoordinuoti. Apie įvykį iš karto pranešė bendrojo pagalbos numeriu 112. Maždaug po 5 minučių atvažiavo policijos pareigūnai. Minėtas vyras tikrai vairavo aukščiau minėtą automobilį ir juo važiavo viena. Automobilyje apart vairuotojo daugiau nieko nebuvo ir jo akivaizdoje jis jokių alkoholinių gėrimų nevartojo.

Iš liudytojos M. D. pateikto vaizdo įrašo (b. l. 48-50) nustatyta, kad nufilmuotas automobilis VW „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šalia kurio telefonu kalba R. Š., jo judesiai nekoordinuoti (b. l. 51-53).

Šiame nuosprendyje išdėstyti teismo ištirti bylos duomenys surinkti įstatymų nustatyta tvarka ir atitinka įrodymams keliamiems teisėtumo ir sąsajumo reikalavimams. Visi šie duomenys sudaro vientisą logišką seką, papildo vieni kitus. Todėl šiuos duomenis teismas laiko byloje įrodymais, kuriuos vertina pagal savo vidinį įsitikinimą pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnis).

Šiuos įrodymus ištyręs ir įvertinęs pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivaus patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis ikiteisminiame tyrime ir teisme pripažino vairavęs neblaivus. Šias faktines aplinkybes patvirtina ir ištirti bylos įrodymai: alkotesterio rodmenys, specialisto išvada; tarnybinis pranešimas; liudytojų parodymai; vaizdinė medžiaga. Kaltinamasis vairavo, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Veika kvalifikuota teisingai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Teismas pažymi, kad kaltinamajame akte buvo nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas 20:47 val. Visgi, išnagrinėjus bylą šis laikas tikslintinas, atsižvelgiant į pirmą pranešimą apie neblaivų vairuotoją. Minėta, kad į BPC pirmas skambutis fiksuotas 20:07 val. Vadinasi, po šio pranešimo kaltinamasis jau nebevairavo automobilio, apie ką nurodė ir apklausti liudytojai, trys kurių betarpiškai matė įvykį ir apie jį pranešė. Toks laiko tikslinimas nėra tiek esminis, kad dėl to reikėtų atnaujinti byloje įrodymų tyrimą ir taikyti BPK 256 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kaltinamojo teisė į gynyba nebus pažeista patikslinus laiką, jį paankstinus pagal ištirtais įrodymais konstatuotą laiką.

Tikslintinas ir neblaivumo laipsnis, vietoje kaltinamajame akte nurodytų 1,71 promilių, nurodant 1,64 promilių. Minėta, kad svarbus neblaivumo laipsnis veikos padarymo metu. Gi tai, kad kaltinamasis pasinaudojo teise pasitikrinti neblaivumą priduodant kraują konkrečiu atveju nepaneigia jo neblaivumą vairuojant automobilį. Visgi, svarbūs duomenys, nustatyti nedelsiant po įvykio, pagal mažiausius alkotesterio rodmenys, todėl tokie yra 1,64 promilių. Vien tai, kad konkrečiu atveju nebuvo atspausdinti alkotesterio kvitai, vertinant kraujo tyrimo rodmenys dėl neblaivumo, nepaneigia, kad tikrinimo metu alkotesteriu kaltinamajam buvo nustatytas neblaivumas. Toks tikslinimas nepažeidžia kaltinamojo teisės į gynybą, priešingai, yra konstatuojamas mažesnis neblaivumo laipsnis, nei buvo nustatytas iš kraujo. Tai kaltinamojo teisinę padėti iš principo lengvina, nors nešalina jo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

III. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

Kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tokį prašymą teisme pareiškė ir laiduotoju prašoma būti kaltinamojo sutuoktinė B. Š. Prašė laidavimą taikyti be užstato (b. l. 134-135). Pateikė charakterizuojančius duomenis (b. l. 137-142).

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Aptariamo straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, šis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas taikomas tik esant visų šiame straipsnyje išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

Išnagrinėjęs bylą, teismas nustatė, kad yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti Kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes ji: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 2) neteistas (b. l. 99-100; LITEKO duomenys), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (b. l. 98); 3) visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką.

Pažymėtina, kad kaltinamasis kaltę pripažino ne iškarto, o tik pradėjus ikiteisminį tyrimą. Minėta, kad tik atvykus policijos patruliams į įvykio vietą po pranešimo apie neblaivų vairuotoją gavimo, kaltinamasis neigė vairavęs automobilį. Taigi, teismo vertinimu, siekė išvengti gręsiančios griežtos atsakomybės. Visgi, nevertindamas kaltinamojo prisipažinimu ikiteisminiame tyrime ir teisme nurodytas faktines aplinkybes ir priežasčių, dėl kurių pastarasis vairavo automobilį neblaivus, nėra pagrindo abejoti tuo, kad kaltinamasis R. Š. vairavo automobilį neblaivus. Todėl formaliai teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (b. l. 136). Todėl nelaikytina, kad tokia charakteristika turi būti imama už pagrindą apibūdinant kaltinamojo asmenybę. Visgi, kaltinamojo (duomenys neskelbtini) darbiniai santykiai šioje srityje sudaro teigiamą požiūrį į pastarąjį. Gi šiuo nuosprendžiu konstatuota pastarojo padaryta nusikalstama veika laikytina kaip netinkamai pasirinktas elgesio sprendimas, kuriam nemažą įtaką turėjo momentinis, galimai alkoholio poveikyje susiformavęs lengvabūdiškumas, kuris kaltinamajam iš principo nėra būdingas. Todėl toks kaltinamojo vienkartinis nusikalstamas elgesys laikytinas atsitiktinumu. Tam neprieštarauja jau minėti kaltinamojo charakterizuojantys duomenys, kad jis neteistas, nebaustas už administracinius nusižengimus. Minėta ir tai, kad iš principo dėl padaryto nusikaltimo prisipažino, gailisi. Tai teismas laiko jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių teismas sprendžia, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010 ir kt.). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).

Nagrinėjamu atveju atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašė jo sutuoktinė B. Š., kuri teisiamajame posėdyje nurodė, kad jos manymu, ji gali būti laiduotoja. Su kaltinamuoju (duomenys neskelbtini) santuokoje. Jos gyvenimo bendra patirtis leidžia jai spręsti, kad jų abipusė pagarba ir nusistovėję santykiai leis jai daryti teigiamą įtaką sutuoktiniui, kad šis nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų. Su pastaruoju ne kartą kalbėjo apie įvykį, sutuoktinis dėl jo pergyvena, suprato padaręs klaidą.

Teismas neturi pagrindo abejoti laiduotojos išsakytiems teiginiams bei nurodytoms aplinkybėms. Vertindamas pastarosios nurodytas aplinkybes teismas laiko svarbiu ir tai, kad nežiūrint į įvairius gan ilgalaikio bendro gyvenimo su kaltinamuoju momentus ir situacijas, pastaroji išlaikė gan artimus, pagarba ir supratimu paremtus santykius. Tokiems santykiams susiformuoti reikia abiejų asmenų pastangų. Pažymėtina ir tai, kad laiduotoja kaltinamąjį palaiko šioje ir jam sudėtingoje situacijoje bei pasiryžusi jam padėti. Tai teismo vertinama kaip vienu esminiu momentu, nustatant laiduotojos tinkamumu prisiimti nemažą atsakomybės naštą už kaltinamojo padarytą nusikaltimą, kad šiam padėtų. Vadinasi, ir toliau rūpinasi jų bendrojo gyvenimo sukurtomis vertybėmis, užtikrindama jų tęstinumo puoselėjimą. Tai patvirtina, kad laiduotoja yra viena artimiausių kaltinamojo gyvenime asmenų. Svarbūs ir kiti byloje pateikti laiduotoja charakterizuojantys teigiami duomenys (neteista, nebausta už administracinius nusižengimus, charakterizuojama teigiamai). Vadinasi, ši galinti kaltinamajam padaryti teigiamą įtaką ir laidavimo instituto taikymo prasme.

Dėl išdėstyto reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių teismas konstatuoja, kad R. Š., padaręs nusikalstamą veiką – nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos B. Š. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato, o baudžiamoji byla nutraukta. Teismo vertinimu toks laidavimo terminas padės įgyvendinti BK 40 straipsnio institutą.

Dėl turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis).

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

Aptariamo straipsnio 4 dalis nustato ir tai, kad kitam <...> ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; <…>.

Byloje nustatyta, kad automobilis ,,VW (duomenys neskelbtini)“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), priklauso UAB “ (duomenys neskelbtini)”, (duomenys neskelbtini) kaltinamasis R. Š. (b. l. 17, 18). Taigi, jis, kaip bendrovės (duomenys neskelbtini), kuriai priklauso automobilius, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, valdydamas automobilį ir šį vairuodamas neblaivus faktiškai (duomenys neskelbtini) automobilį nusikalstamai veikai daryti. (Duomenys neskelbtini) valdymo šiuo automobilio faktą patvirtina ir tai, kad šį priverstinai iš įvykio vietos nuvežtą automobilį atsiėmė (duomenys neskelbtini) R. Š. Todėl jokių abejonių, kad šio automobilio, registruoto kaip UAB “(duomenys neskelbtini)” nuosavybe, pilną valdymo ir disponavimo teisę turėjo (duomenys neskelbtini) R. Š., kuris 2022 m. liepos 11 d. priėmė netinkamą sprendimą ir (duomenys neskelbtini) UAB “ (duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teise šį automobilį vairuoti bei tai padarė būnant neblaivus. Gi tai atitinka išlygai, kai trečiajam asmeniui priklausantis turtas gali būti konfiskuojamas (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Todėl UAB “(duomenys neskelbtini)” priklausantis automobilis ,,VW (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,71 promilių neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Įvertinęs pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą, tai, kad kaltinamasis vairavo neblaivus, mieste, centrinėje dalyje, kai jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tokiu būdu kėlė pavojų ne tik savo sveikatai ir gyvybei, bet ir aplinkinių, kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 1 metų ribojimo terminą. Toks terminas yra proporcingas padarytam nusikaltimui, Kaltinamojo charakterizuojantiems duomenims, be to, atitinka teisingumo ir protingumo principams.

Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. liepos 13 d. kai buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 88-91).

Dėl kardomųjų priemonių

Kaltinamajai šiame baudžiamajame procese taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą (b. l. 84-87, 88-91, 92-93), panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. Vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti. Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Laiduotoja paskirti B. Š.

Paskirti R. Š. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 1 (vieneriems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Šį terminą skaičiuoti nuo 2022 m. liepos 13 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – nusikalstamos veikos priemonės, automobilio ,,VW (duomenys neskelbtini)“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), priklausančios UAB “(duomenys neskelbtini)”, juridinio asmens kodas ,(duomenys neskelbtini), konfiskavimą valstybės naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti šiame baudžiamajame procese taikomas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą, bei vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti R. Š., kad:

Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai B. Š., kad:

Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisėjas Vladimir Berezovskij