Telšių apylinkės teismo sprendimas

Liudytojas L. K. teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovas yra buvęs bendradarbis, o atsakovas yra darbdavys. Dirba jis AB „Orlen Lietuva“ techninės priežiūros cecho viršininku. Su R. V. buvo pažįstami. Darbo jam siūlyti negalėjo, nes darbuotojų nei atleidžia, nei priima. Žinojo, kad yra naikinamas cechas, kuriam vadovauja R. V.. Kai prijungė elektrinę, žinojo, kad jo cechui reikės kuruoti jos darbą. Žinojo, kad bus įsteigiamas naujas etatas ir reikės žmogaus jame. Paieškų specialistui surasti ėmėsi ir pats. Sutikęs R. V. paklausė, ar eitų dirbti, jeigu jam pasiūlytų. Kalbėjosi kabinete. R. paklausė dėl darbo užmokesčio. Jis pasakė, kokio norėtų ir jis atsakė kad pas juos tiek žmonės neuždirba. Nieko daugiau ir nekalbėjo. Jis jam tik pasiūlė, kad jeigu norėtų, gali pasidomėti dėl darbo. Jeigu V. siūloma pareigybė būtų sudominusi, jis būtų turėjęs eiti į personalą, kaip pretendentas užsiregistruoti bendra tvarka ir dalyvauti atrankoje. Šioje pareigybėje reikėjo išmanančio žmogaus, gero specialisto ir tas pareigas paskui užėmė ir dabar dirba S.. Jis V. to darbo nesiūlė, tik paklausė, ar jis eitų pas jį dirbti. V. atsakė, kad už tokį atlyginimą, koks būtų mokamas, neitų .Etato steigimo iniciatorius buvo jis . Kalba apie atlyginimą tikrai buvo. AB „Orlen Lietuva“ alga nustatoma pagal personalo skyriuje atidirbtą metodiką, tai yra pagal skalę. Žodžiu, kokioje skalėje yra pareigybė, tokia alga už ją ir nustatoma. Konkrečios algos V. jis nepasakė, tik sakė, kad 32 Lt valandinio tai jau tikrai nebus. Pokalbius turėjo du. Vieną kabinete, kitą ne. Ne kabinete paklausė, ar užeisi dar pakalbėti ir atsakė, kad pagalvos. Daugiau neužėjo. Š. pasikvietė po 2-3 savaičių. V. nebuvo geriausias, jis jį pakalbino kaip pretendentą, nes tada neturėjo iš ko rinktis. S. už jį yra pranašesnis, jis geriau išmano metalotyrą, suvirinimo darbus. Jis turi tarptautinio suvirinimo darbų kvalifikaciją dabar baiginėja bakalaurą aukštojoje mokykloje. S. be metalo virinimo darbų priežiūros atsakingas yra ir už kitus darbus bei atlieka kitas užduotis. S. tame darbe vertina aukščiau nei V. ir jeigu būtų reikėję pasirinkti vien iš šių specialistų, būtų pasirinkęs S.. Dabar jis nesirinko, V. į tą pareigybę nepretendavo. Remontas ir priežiūra yra du skirtingi dalykai. Žmogus, kuris niekada nėra lindęs į aparato vidų, nelabai įsivaizduos, kaip tas aparatas remontuojamas. V. netenkino atlyginimas ir jis darbui jo daugiau neragino. V. nepriėmimas ir S. priėmimas tarp savęs nėra niekuo susiję. Tuo metu, kai V. kalbino, jis kaip darbuotojas būtų tikęs, tačiau tiesiogiai jis jo negalėjo priimti, jis jį būtų siūlęs kaip kandidatą naujai pareigybei užimti . Algos negalėjo mokėti tokios, kokios norėjo V., be to žinojo, kad tai tikrai nėra pats tinkamiausias specialistas toms pareigoms užimti( II t.b.l.116,117 ).

Liudytoja L. V. teismo posėdyje parodė, kad AB „Orlen Lietuva“ dirba personalo skyriuje, yra atsakinga už teisingą darbuotojų atleidimą ir už bendradarbiavimą su profsąjungomis. Čia buvo naikinamas visas cechas kartu su jame esančiais barais. Buvo vykdoma struktūrinė pertvarka. Buvo steigiama dukterinė įmonė, į kurią buvo planuojama perkelti visus darbuotojus. Į tą procesą labai aktyviai buvo įjungtos profsąjungos, buvo išdalintos anketos, kad išsiaiškinti, ar darbuotojas sutinka būti perkeliamas į dukterinę įmonę, ar ne. Darbuotojų apklausos protokolą pasirašė profsąjungų lyderiai V. ir Ž.. 74 proc. apklaustųjų darbuotojų pereiti į dukterinę įmonę nesutiko. Buvo pradėta ieškoti rangovinių organizacijų ir barai pamažu pradėti naikinti. Su darbuotojais buvo pravedamos penkios konsultacijos, protokolai pasirašyti. Pirmas protokolas yra pats svarbiausias. Kiekvienu atveju jie gaudavo tarnybinius pranešimus, kad tinkamai pasiruošti vieno, ar kito baro perdavimui. Iš anksto nieko nebuvo galima planuoti, nes nebuvo aišku kokiais terminais ta likvidacija vyks. Protokoluose buvo pažymima, kad likvidacija vyksta laipsniškai. Rugsėjo mėnesį, kai gavo pranešimą, kad jau pasiruošta perdavimui, informavo transporto barą. Pradėjo konsultacijas. Ateidavo į cechus ir kalbėdavo su dirbančiaisiais. Pokalbiai buvo ir su šiluminės elektrinės barais, tame tarpe ir su kitais. Trylika darbuotojų priklausė elektrinės profsąjungai, todėl konsultacijos vyko ir su šia profsąjunga. Pas R. V. dirbo trisdešimt keturi darbuotojai. Pusė jų priklausė vienai profsąjungai, pusė – kitai. Jie pasirašė protokolą ir atėjo į barą įspėti darbuotojus apie atleidimą. Konsultacijų tikslas yra sušvelninti darbuotojų atleidimą, padėti susirasti kitą darbą. 2009 09 09 dar kartą susitiko su profesinės sąjungos atstovais, pasirašė konsultacijos protokolą. R. V. įspėjimo lapelis buvo įteiktas 2009 09 09. Įteikus įspėjimo lapelį visada kreipiamasi į profsąjungą, kad pasitikrinti, ar atleidžiamasis nėra komiteto narys. Pateikė sąrašą darbuotojų, kuriems rengiamas atleidimas. Gavo informaciją, kad 2009 09 09 R. V. yra kreipęsis į buhalteriją, kad iš jo nebūtų išskaitomas profsąjungos nario mokestis. Tai davė pagrindo manyti, kad jis ne tik nebėra komiteto narys, tačiau nebėra ir profesinės sąjungos narys. 2009-11-06, penktadienį, gavusi elektroninį laišką, t.y. paskutinę R. V. atleidimo dieną, pamatė, kad vis tik jis yra profesinės sąjungos komiteto narys. Kreipėsi į profesinę sąjungą, kad šią informaciją patvirtinti ar paneigti, ir jeigu taip, gauti sutikimą. Atsakymą gavo netrukus, tą pačią dieną. Komitetas parašė, kad R. V. savo įgalinimus yra sustabdęs ir profsąjunga davė sutikimą jį iš darbo atleisti. 2009 09 09 jie turėjo įspėti 160 darbuotojų ir spręsti klausimą, kurį atleisti, o kurį palikti. Tokie klausimai bendrovėje yra sprendžiami nuolat, tai daroma labai atsakingai ir neskubotai. Baras buvo paliktas laikinai specifiniams specialistams. Iš 27 darbuotojų 19 darbuotojų buvo žmonės, kurių atleidimas buvo nukeltas keturiems mėnesiams. Tie, kurių negalima atleisti. Su R. V. dėl darbo paieškos neturėjo jokio pokalbio ir susidarė įspūdį, kad jam darbas nereikalingas. Generalinio direktoriaus įsakymas buvo išleistas prieš R. V. įspėjimą, nors prieš išleidžiant įsakymą konsultacijos vyko pagal tarnybinį raštą. Tam ir duotas įspėjimo terminas, kad darbuotojas ir darbdavys pasiruoštų darbo sutarties nutraukimui. Konsultacija vyko prieš įteikiant įspėjimus 2009-09-09. Į šiluminės elektrinės barą atvyko 2009-09-08. Įvertinus, kad šiame bare 13 darbuotojų yra kitos profsąjungos nariai, R. V. lapelis buvo įteiktas pasirašius antrąjį konsultacijos posėdžio protokolą. Konsultacija vyko apie 12 valandą, o lapelį įteikė prieš darbo pabaigą. Ji paskambino telefonu R. V. ir paprašė, kad jis ateitų. Tai tikrai buvo darbo pabaiga. R. V. su visais nepasirašė .A. S. atleidimas buvo pratęstas keturiems mėnesiams, tačiau ne jam vienam, o viso baro darbuotojams. Buvo planuojama, kad šis baras dirbs ilgiau. Vėliau A. S. buvo paskirtas naujo baro viršininku. A. S. turėjo užbaigti baro veiklą, perduoti turtą ir užtikrinti darbų tęstinumą. Čia yra biznio sprendimai, nes darbai yra labai atsakingi. Tiesioginių darbų vadovų nebebuvo, liko tik vienas viršininkas. Baro naikinimo laikas nebuvo susijęs su naujų pareigybių įsteigimu .R. V. niekada nebuvo konkurentas pareigoms, kurias užėmė A. S.. A. S. baro darbas buvo specifinis ir rangovai atitinkamų darbuotojų ir įrangos neturėjo. Baras buvo paliktas dirbti laikinai. Visi ten dirbantys darbuotojai yra įspėti dėl atleidimo ir laikui einant darbo neteks. Jau dabar yra rasti rangovai, kurie tą darbą atliks. Kaip profsąjungos komiteto narys, jis darbuotojų neatstovavo. Mažeikių elektrinės profesinės sąjungos konferencija įvyko 2006-12-13. 2006-12-29 elektrinė buvo prijungta prie AB „Mažeikių nafta“. Kai dėl struktūrinių pertvarkymų pravedamos konsultacijos, profsąjungos gauna informaciją per konsultacijas. Profsąjunga buvo informuota raštu apie viso baro panaikinimą. Informuota buvo ir susirinkimo metu. S. Ž. elektroniniu laišku buvo pateiktas visas darbuotojų sąrašas, kurie rengiami atleisti. Kad dar reikėtų protokolo su antra profsąjunga, šį klausimą iškėlė R. V.. Prisimena, kaip R. V. padarė prierašą ir kai atėjo į skyrių, ji pasakė, kad parašyta citata yra iš pasenusio darbo kodekso. Grįžtant prie lapelių teikimo, pasakė, kad protokolą jie pasirašys, o lapelius turi teisę dalinti, bet jų imti nevertė. Iškilus tokiai situacijai, ji gali lapelius įteikti ir kitą dieną. Lapelis V. buvo įteiktas vakare personalo skyriuje. Lapelis tikrai buvo įteiktas po konsultacijos . Profsąjunga informuoja apie komiteto narius jų darbdavį. Ji kiekvienų metų pradžioje išsiunčia pirmininkams paklausimus, ar jų sąjungose nėra narių, ar neįvyko naujų pasikeitimų. Darbuotojus atleido remdamiesi S. Ž. pateikta informacija paskutiniame rašte. Kad V. yra komiteto narys, informacijos neturėjo. Profsąjunga dar kartą patvirtino, kad V. įgaliojimai yra sustabdyti. Iš savo pusės, rengiant V. atleidimą, nemato nė menkiausio pažeidimo. Negali jam suteikti darbo, nes jo nėra. „RM“ baras jau yra sukomplektuotas. Su meistrais jie neturėjo teisės nutraukti sutarties, nes jie augina vaikus iki 14 metų arba iki pensijinio amžiaus yra likę 5 metai. Įspėjimo lapelis dėl atleidimo ieškovui buvo įteiktas 2009-09-09 pavakary. Darbuotojams tie lapeliai irgi buvo įteikinėjami 20009-09-09, tik kitiems ryte, konsultacijų metu. Konsultacijos jau vyko nuo gegužės mėnesio, pastoviai, jas inicijavo remonto cecho vadovas M. S.. 2009-09-08 buvo pasirašytas konsultacijų protokolas su didžiąja profsąjunga, 2009-09-09, pasirašytas su kita. Protokolas tikrai buvo pasirašytas su V. profsąjunga, o kitoje profsąjungoje buvo tik 13 narių ir visi iš šiluminės elektrinės baro. Atvyko ryte ir klausimą, kad lapelių negalėtų įteikti, nes reikalinga ir su kita profsąjunga pasirašyti protokolą, iškėlė būtent R. V. .Tada jos procesą sustabdė ir grįžo į skyrių protokolui pasirašyti. Tų konsultacijų vyko daugiau, nei numatyta kolektyvinėje sutartyje, nes jos vyko nuo gegužės mėnesio, nes pastoviai yra ruošiamasi žmonių atleidimui. Kad reikalinga pasirašyti konsultacijų protokolą, tą klausimą iškėlė R. V., S. Ž. ir D. Z.. Kadangi buvo pageidauta pasirašyti papildomą protokolą, jį pasirašė ir įspėjimo lapeliai buvo įteikti pavakaryje, po protokolo pasirašymo. Pirmas konsultacijų protokolas buvo pasirašytas 2009-09-08, kitas – 2009-09-09 ir tada baigti dalinti įspėjimo dėl atleidimo lapeliai. Lapelių dalijime nemato jokio prasižengimo. Šitas procesas buvo tęstinis, nes naikinamas buvo visas baras ir visi darbuotojai buvo sukviesti vienu metu. Atvykę pas darbuotojus, lapelius tikrai buvo pasiruošę, to daryti nekas nedraudžia, tačiau konsultacijos tikrai nebuvo formalus dalykas, jos vyko taip, kaip turėjo vykti ir vyko iki tol. Tie du protokolai atrodė formalumas, nes vienas jų jau buvo pasirašytas, tačiau pageidavus darbuotojams pasirašė ir antrą. Visas atleidimo priemones, visas švelninančias aplinkybes buvo aptarę ir suderinę. Jos buvo taikomos visiems išeinantiems darbuotojams nuo gegužės mėnesio, tad nieko naujo kurti nebereikėjo. Įspėjimo lapelis R. V. tikrai buvo įteiktas darbo pabaigoje, personalo skyriuje. 2009-09-08 buvo pasirašytas protokolas su didžiąja profsąjunga. Sakydama „didžioji‘ turi omeny narių skaičių, nes ten jų buvo virš 200. O kitoje buvo tik 13 narių. Tačiau tai nereiškia, jog tariamasi buvo tik su ta, kur daugiau narių, o kita buvo ignoruojama, jokiu būdu, ne. Primoji profsąjunga yra skaitlingesnė narių skaičiumi, tačiau jokiu būdu ji nėra kažkuo pranašesnė už tą, kurioje narių buvo mažiau. Įspėjimo lapelių tą dieną buvo įteikta ne 60, o žymiai daugiau, nes lankėsi trijuose baruose. Žinoma, konsultacijos turi būti įforminamos protokolu, tačiau niekur nėra pažymėtas terminas, per kurį tas protokolas turi būti surašomas. Konsultaciją raštu įformino 2009-09-08 ir 20009-09-09. Visa tai numatyta kolektyvinėje sutartyje. Prieš teikiant lapelius dėl įspėjimo apie atleidimą, pravedamos su darbuotojais konsultacijos, taip ir buvo daroma. Per lapelių teikimo procedūrą kalbėjo R. V., S. Ž.. Esmė yra tame, kad V. protestavo prieš lapelių įteikimą be protokolo ir faktas, kad jo neėmė kol nebuvo apsirašytas protokolas. Detalus informavimas apie ruošiamą darbuotojų atleidimą vyko nuo gegužės mėnesio, kai profsąjunga vykdė darbuotojų apklausą. Veiklą vykdė abi profsąjungos. Buvo paruošta darbuotojų apklausos anketa, kad žinoti jų poziciją dėl steigiamos dukterinės įmonės, kur buvo planuota, jog darbuotojai neliks be darbo, o pereis į ją. Buvo kreiptasi į profsąjungas, kad jie patartų, įtakotų savo narius apsispręsti, kad žmones kuo mažiau nukentėtų, kad neapsiriktų. Tai buvo viešas procesas, kuris visiems buvo žinomas. Netgi pats bendrovės generalinis direktorius prašė profsąjungas įtakoti darbuotojus, kad jie sutiktų pereiti dirbti į naujai įsteigtą dukterinę įmonę. Tačiau prabalsuota buvo labai didele balsų persvara prieš. Kažkas apie 74 procentus žmonių pereiti nesutiko. Žmonių, kuriuos saugo DK 129 str. buvo nedaug. L. ir G., kurie turėjo vaikus iki 14 metų ir J. buvo pratęstas atleidimo terminas, nes vadovai jį pasirinko kaip specialistą specifinei veiklai atlikti. „RMB“ baro vadovu liko A. S., tačiau ir to baro veikla buvo labai susiaurinta, nes toks buvo biznio sprendimas. Pasilikti tik tuos specialistus, kurių neįmanoma pakeisti, nes tik jie gali atlikti specifinį darbą. Ieškovui buvo išmokėta 12 visos bendrovės atlyginimo vidurkių, kaip numato kolektyvinė sutartis( IIt.b.l.117-120,142-145 ).

Liudytoja J. J. teismo posėdyje parodė, kad ji yra personalo skyriaus direktorė. Bendrovėje imta diegti tokia politika, kad naikinti cechus, jų padalinius ir steigti dukterines įmones. Remonto cecho naikinimas prasidėjo vienas pirmųjų ir tam buvo ruošiamasi iš anksto. Ji turėjo pokalbį su generaliniu direktoriumi, kad steigti dukterinę įmonę, tačiau nutarė pirmiausia pasiklausti darbuotojų nuomonės, ką jie apie tai mano. Procesas buvo labai viešas ir aiškus. Buvo kalbamasi, tariamasi su vadovais, darbuotojų grupėmis, galiausiai, buvo paruoštas anketavimas ir organizuotas slaptas balsavimas pereiti į dukterinę įmonę, ar ne. Darbuotojas, neįvardindamas savęs, turėjo parašyti tik „taip“, arba „ne“. Rezultatas buvo toks, kad 75 proc. darbuotojų pasisakė prieš darbą naujoje įmonėje, žodžiu, jie darbo nepageidavo, kas buvo labai keista. Kadangi dukterinė įmonė veikti nepradėjo, nes neatsirado norinčių joje dirbti, buvo ieškoma rangovų, kas atliks darbus, tai yra paskelbtas konkursas, kas atliks pigiausiai. Ir prasidėjo žmonių atleidimas. Tai nėra paprastas procesas, todėl jis vykdomas palaipsniui, gabalais, kadangi yra reikalinga užtikrinti likusių įrenginių ir žmonių saugumą. Buvo vedami pokalbiai su darbuotojais ir jų vadovais, tai vyko ir elektrinėje. Viename pokalbių, kuris buvo surengtas elektrinėje dalyvavo ir ji pati ir prisimena, kaip V. iš jo išėjo tik jam prasidėjus, tačiau pokalbiuose apie dukterinės įmonės steigimą, V. tikrai dalyvavo ir žinojo kaip ir kas žadama būti. Rangovais laimėjo kompanija iš Visagino ir ji kalbėjosi su jų vadovais, ar jie nesutiktų įdarbinti jų darbuotojus, kurie tą darbą dirbo ir išmano, ar tai jiems nebūtų pigiau, nei atsivežti ir apgyvendinti savo darbuotojus, žodžiu ieškojo kompromisų ir naudos savo žmonėms. Darbuotojai dėl atleidimo nebuvo visi įspėti vienu metu, tai neįmanoma, nes ir tas atleidimas vyko palaipsniui. Palaipsniui buvo dalijami ir įspėjimo lapeliai. Pirmiausia iš cecho liko baras, o paskui ir tas baras buvo naikinamas. Formavimo principai yra aiškūs. Naftos perdirbimas savo apimtimi yra žymiai didesnis, tai yra kelių kilometrų spinduliu, o elektrinė telpa po stogu. Elektrinės įrenginiams atsirado kontraktorius, o naftos perdirbimo dalyje jie negalėjo rasti kontraktorius visiems specifiniams įrenginiams aptarnauti, todėl liko išeitis pasilikti senuosius darbuotojus. Darbuotojai, kurie liko, buvo pasirinkti vadovaujantis dviem principais, tie, kuriuos saugo kodeksas, kurių nevalia atleisti ir tie, kurie yra specifiniai specialistai su didele darbo patirtimi. Ir liko 9 laisvos vietos pasirinktinai. Tačiau jau tada buvo žinoma, kad baro, kuris buvo suformuotas iš senųjų darbuotojų, veikla yra terminuota, nenutrūkstama, todėl naujų darbuotojų mokyti nebuvo kada, dirbti reikėjo tuoj ir dabar. Buvo reikalingi praleidimo įrenginių aptarnavimo specialistai, šilumininkų yra kita specifika. Pasirinkimas darbuotojų buvo aiškus, liko tie specialistai, kurie turėjo specifines žinias ir patirtį dirbti su specifiniais naftos perdirbimo įrenginiais. 2009-09-09 dvi darbuotojos ėjo į cechą įteikinėti darbuotojams lapelių apie įspėjimą dėl atleidimo. Netrukus į skyrių grįžo L. V. ir pasakė, kad procesą sustabdė, nes R. V. iškėlė klausimą, ar yra pasikonsultuota su jo profsąjunga. L. sakė, kad pasikonsultavę tikrai yra, tik nėra pasirašytas konsultacijos protokolas. Buvo pasikviestas S. Ž. ir konsultacijų protokolas su jo vadovaujama profsąjunga nedelsiant buvo pasirašytas. Konsultacijos tikrai buvo pravestos, tik protokolas buvo pasirašytas vėliau, po pasirašymo buvo teikiami darbuotojams įspėjimo apie atleidimą lapeliai. Vidaus tvarka sako, kad visi darbuotojai yra laisvi ieškodami darbo bendrovėje ir už jos ribų. Žmonės gali pakeisti pareigas, sužinoję, kad kokia vieta atlaisvėjo, dalyvauti konkursuose naujoms pareigoms užimti, nutraukti darbo sutartį ir t.t. L. K. jai minėjo, jog pas jį pasiteirauti dėl naujo darbo buvo užėjęs R. V., tačiau jis tuo metu dėl atleidimo dar nebuvo įspėtas. K. sakė, kad naujai įsteigtai pareigybei R.V. patirtis nelabai tiktų, tačiau pagalvoti apie jį būtų galima. Sakė, kad R. V. labai domėjosi atlyginimu, koks jis būtų ir L.K. nieko negalėjęs atsakyti, nes ir pats nežinojęs. Daugiau apie R.V. iš L.K. nieko negirdėjo. Įspėjimo laikotarpiu R. V. visiškai neturėjo ką pasiūlyti, žodžiu, nebuvo nei vienos laisvos vietos, kuri jam tiktų. Kai vyksta bet kokia atranka į laisvas vietas, jie pirmiausia pasiima įspėtų atleisti asmenų sąrašą ir labai nuodugniai tikrina, kuris darbuotojas tiktų labiausiai. Šiuo atveju buvo likęs vienintelis mechaninių įrenginių remonto baras, kurio gyvavimas bebuvo laikinas ir kurio personalas buvo suformuotas būdu, kurį jau paaiškino. Samdos politika ir kolektyvinė darbo sutartis viena kitai neprieštarauja. Atleidžiamam darbuotojui visada yra pasiūlomas kitas darbas jeigu jis yra, tačiau tokiu metu, kai darbo paklausa yra žymai didesnė nei pasiūla, kolektyvinės sutarties sąlygos savaime pasikeičia. Darbo vietų gali atsirasti 2-3, o įspėtų atleisti darbuotojų -160, tai tada paliekami patys geriausi specialistai. V. neturėjo pirmenybės prieš S., nes S. turėjo patirties naftos perdirbimo srityje, o jis visą laiką dirbo elektrinėje, kuri buvo prijungta, tačiau jos darbo specifika buvo visiškai kita. A. S. naftos perdirbimo įrenginius remontavo 20 metų, tad kas gali ginčytis, kad jis nebuvo patyręs savo darbo specialistas. Jeigu būtų laikinai likęs elektrinės įrenginių remonto baras, žinoma jam vadovauti būtų likęs R. V., be jokių abejonių. A. S. yra specialistas su aukštesniuoju išsilavinimu, ko jo užimamai pareigybei pilnai pakanka. Jie V. nesiūlė kito darbo, nes neturėjo ko pasiūlyti. Kiekvienai darbo vietai yra sudarytas pareigybės aprašas. Kiekvienas specialistas gali persikvalifikuoti, tačiau tam reikalingas laikas. Pareigybei, kurią užėmė S., aukštasis universitetinis išsilavinimas nėra privalomas, ir specialistas su patirtimi yra šiuo atveju žymiai pranašesnis už, sakykime ką tik magistratūrą baigusį jaunuolį. Taigi šiuo atveju, V., turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą tikrai nebuvo pranašesnis už patyrusį savo darbo srities specialistą A. S.. Turimi pažymėjimai yra saugos tarnybos reikalavimai, kurių kiekis irgi neapsprendžia pranašumo. Kiekviena pareigybė kelia savų specifikų saugumo reikalavimus ir specialistas ,išklausęs specialius kursus, tokius pažymėjimus įsigyja. Jeigu bendrovės darbuotojas išrenkamas į profsąjungos komiteto narius, tai jie apie tai turėjo būti informuoti. Informuoti turėjo būti raštu. Kadangi ji jokio rašto negavo, vadinasi, nežinojo, kad R. V. yra profsąjungos komiteto narys. Kad vis tik R. V. yra profsąjungos komiteto narys, ji sužinojo likus kelioms dienoms iki jo atleidimo. Dirbdama ilgus metus bendrovėje, žino visus žmones iš veidų, pažįsta vadovus, tačiau V. kaip profsąjungiečio niekada niekur nebuvo sutikusi. Kai gavo pranešimą, jog R. V. yra profsąjungos komiteto narys, kreipėsi į profsąjungą dėl sutikimo jį atleisti ir sutikimas buvo gautas. Įspėjimo laikotarpyje laisvos darbo vietos, kurią būtų galėję pasiūlyti R.V., nebuvo. Nebūtų atsiradę ir tada, jeigu jis būtų persikvalifikavęs, nes pakankamai buvo specialistų su patirtimi, kurie tą darbą galėjo atlikti tuoj ir dabar. Žinant žmogaus darbo praktiką, žinias ir gebėjimus, negali imti ir pakeisti žmogaus, vien dėl to, kad jo aukštesnis išsilavinimas. Pas juos yra per daug atsakingi ir pavojingi darbai, kad galėtum rizikuoti, ar eksperimentuoti mainydamas darbuotojus. Terminai kai kuriuose padaliniuose buvo pratęsti dėl gamybinio būtinumo. Būna, kad neatsiranda tinkamas kontraktorius, arba kol su juo pasirašoma sutartis, užtrunka porą mėnesių. Pas juos darbai vyksta nenutrūkstamai, žodžiu, negali būti skylė, todėl atleidimo terminas ir pratęsiamas. Kodėl R. V. nebuvo priimtas pas L.K., nežino, nes nežino, dėl kokių priežasčių jis nedalyvavo atrankoje tai pareigybei užimti ir nežino, kiek pretendentų į tą vietą be V. taikė. Visi juk negalėjo užimti tos vietos. Apie perkėlimą nebuvo nei kalbos, nes tada R. V. net nebuvo įspėtas dėl atleidimo. Kai atsirado kontraktorius, tada pradėjo įteikinėti įspėjimo lapelius. Iš anksto to daryti negalėjo, nes niekas negarantuoja, kad iš viso atsiras kontraktorius tiems darbams atlikti. Įspėjimas žmogui apie atleidimą iš darbo yra labai stiprus psichologinis smūgis. Būti įspėtam dėl atleidimo yra labai sunku dirbti, todėl kaip įmanydami švelnina ir trumpina tą laikotarpį ir lapelius teikia laipsniškai, pamažu. Kodėl G., J., S., K. vietoje nebuvo paliktas R. V., dabar vienareikšmiškai į tai negali atsakyti. Tačiau ir jie netrukus darbo bendrovėje neturės, nes ir tam barui atsirado kontraktoriai. Jų palikimas buvo labai laikinas. Kolektyvinė darbo sutartis yra teisinis dokumentas. R. V. atveju vadovavosi sutarties ne 3.10 p., o 3.6 p. 3.10 p. remtis nereikėjo, nes reikėjo remtis 3.6 p. Privalo vykdyti kolektyvinę darbo sutartį, tačiau kiekvienu atveju yra taikomi atskiri sutarties punktai. S. turėjo 20 metų darbo patirtį naftos perdirbimo įrenginių remonte, V. ne mažesnę patirtį elektrinėje, tačiau jis su naftos perdirbimo įrenginiais tikrai niekada nebuvo dirbęs, kad išmanė teoriškai, nebeabejoja .Pareigybės, kurią užima L. V., nuostatose yra parašyta, kad ji yra atsakinga už bendradarbiavimą su profsąjungomis, tad ji tikrai turi teisę pasirašyti konsultacijų protokolus. 20 metų dirbdama personalo skyriuje, mintinai žino bendrovės specialistų trūkumus ir privalumus ir užmetus akį į sąrašą, žino, kurio darbuotojo net neverta trukdyti, nes jis neatitinka keliamų pareigybės reikalavimų, tad kam be reikalo formalumais gaišinti žmonių laiką. Kurį pretendentą iš tinkamų pasirinkti, sprendžia personalas ir aukštesnio rango vadovas. Išrinkti tinkamą specialistą yra didelė atsakomybė. Be personalo žinios nei vienas darbuotojas niekur nebūna nei priimtas, nei atleistas. V. kaip padalinio vadovas buvo atsakingas pasižiūrėti 930 tinklapyje ir sužinoti, kas keičiasi jo padalinyje ir kokios naujienos plačiau. Visa informacija besąlygiškai buvo prieinama. Nurodo, kad turi didžiulius failus, į kuriuos žmones siunčia savo CV pretenduojantis į laisvas darbo vietas, kada jos bus laisvos. Per įspėjimo laikotarpį R. V. į ją dėl darbo nesikreipė nė karto. Kad R. V. pasinaudojo teise persikvalifikuoti, tai nėra jokia išimtis. Jei tik darbo turi, tai įspėtiesiems jo visada ir pasiūlo. Persikvalifikuoti ieškovui nebuvo pasiūlyta, jis visada tokią savo teisę žinojo ir, tiesiog, paskutiniu metu apsisprendė ja pasinaudoti (II t.b.l. 146-150 ).

Liudytojas D. V. teismo posėdyje parodė, kad yra įrenginių techninės priežiūros cecho vyriausiojo specialisto pavaduotojas. Nurodo, kad jie dalyvauja tik pokalbyje, kai kviečiami kandidatai tai pareigybei užimti. Teko būti kabinete pas L.K., kai buvo atėjęs ieškovas. Kalba ėjo apie naują darbą, jo apimtį. Suprato, apie ką kalba. Dabar S., kuris buvo išrinktas toms pareigybėms užimti, yra jo pavaldume. Jis yra atsakingas už šiluminės elektrinės slėginių indų, slėginių ir garo vamzdynų ir katilų techninės priežiūros vykdymui. Ar V. toms pareigybėms užimti būtų tikęs, nežino. Jie vykdo įrenginių priežiūrą. Techninei priežiūrai vykdyti V. turimi pažymėjimai nėra reikalingi ,reikalingos gilios suvirinimo žinios. Jis tų žinių įgijo per 6 mėnesius vokiečių universitete. Kvalifikacijos pažymėjimai, ar mokslo baigimo diplomas yra privalumas. Čia reikalingas tarptautinio, ar Europinio lygio inžinieriaus kvalifikacija, kuri yra pripažinta visame pasaulyje. Atestatai reikalingi ten, kur vykdoma veikla už įmonės techninę priežiūrą. Renkant žmogų naujai pareigybei užimti, buvo vadovaujantis sena įprastine tvarka. Įsakymą pasirašo personalo direktorius. Girdėjo, kaip su L. K. V. kalbėjosi apie darbą. Buvo kalba apie atlyginimą. V. pasakė, kiek uždirba dabar ir jis mintyse pagalvojo, kad tai yra neblogas atlyginimas, kad pas juos tiek neuždirbama. Ar buvo kalbama apie tai, koks atlyginimas bus mokamas, neatsimena. S. pas juos atlieka tai, kas anksčiau nebuvo vykdoma. Jis sudarinėja įrenginių resursų pratęsimo programas. Anksčiau tuos darbus atlikdavo rangovai, nes nebuvo žmogaus, kas sugebėtų tai padaryti, nes tam reikalingos gana gilios žinios. S. turimų žinių jo darbe pilnai pakanka. ( IIIt.b.l. 8,9).

Liudytoja D. B. teismo posėdyje parodė, kad R. V. atleidimą iš darbo prisimena. Jos funkcija jo atleidime buvo įforminti jo pareikštą norą persikvalifikuoti. Kadangi jis turėjo įspėjimą, tai suėjus terminui buvo atleistas. Kai vyksta žmonių atleidimas, atidžiai peržiūrima, ar tų žmonių sąraše nėra žmonių ,sergančiu profesine liga ir, ar galima juos siūlyti į laisvas darbo vietas. Pamačius atsilaisvinusią vietą, tikslina pagal sąrašus, kurį kandidatą būtų galima siūlyti ir atkreipia dėmesį į tuos, kurie turi pirmumo teisę. Per V. įspėjimo laiką buvo laisvos vietos Būtingėje, Biržuose ir Mažeikiuose. Tų laisvų darbo vietų R. V. nesiūlė. Jis pareiškė norą persikvalifikuoti ir tas jo noras buvo išpildytas. Jie nupirko pasirinktą mokslą ir tai įformino. Į laisvas darbo vietas ieškovas savo kandidatūros iškėlęs nebuvo. Jis tik kartą parašė SMS žinutę, kad norėtų kandidatuoti. Kandidatai buvo renkami iš vidaus ir išorės, tai yra iš šalies. Tai pareigybei užimti buvo reikalingos logistikos žinios ir būtinybė – anglų kalba. Po kurio laiko R. V. jai paskambino, kad jis tikrai nėra stiprus anglų kalboje ir jie dar derėjomės, kad gal būt Latvijoje ir Estijoje jis galėtų bendrauti rusų kalba. Nežiūrint į tai, kad R. V. atsisakė kandidatuoti, jo kandidatūra vis tiek buvo nuosekliai peržiūrima, nes jis turėjo pirminę teisę tai darbo vietai užimti. Grupės vyr. specialisto etatas visada buvo, jis pretendavo į grupės vadovo vietą. Tiek į vyr. specialisto vietą, tiek į grupės vadovo reikalavimai kandidatams buvo tie patys. Atrankos buvo vykdomos tuo pačiu pagrindu. Svarbu buvo geras anglų kalbos žinojimas ir patirtis bei žinios logistikos srityje. Kadangi viduje tinkamo kandidato neturėjo, žmogus buvo priimtas iš išorės. Kodėl inžinieriumi priimtas S., o ne V., paaiškina, kad atsiradus šiai naujai pareigybei, peržiūrėjo visų įspėtų atleisti darbuotojų sąrašus, per skelbimus šį kartą nėjo. Vadovybė suteikė galimybę pereiti darbuotojui to paties cecho suteikiant galimybę karjerai. S. baigė universitetą, dalyvavo atrankoje ir jį atrinko kaip perspektyvų darbuotoją. Šiandieną jis mokosi doktorantūroje. Laisvos darbo vietos siūlomos tiems, kurie yra įspėti būti atleisti, atitinka reikiamą kvalifikaciją ir jeigu jį pasirenka vadovas. Atrankos kriterijų yra labai daug. Čia kalba eina apie liepos mėnesį, kai ieškovas dar neturėjo įspėjimo dėl atleidimo. Apie šią laisvą vietą nei laikraštyje, nei internete paskelbta nebuvo. Darbuotoją renkasi vadovas pagal jo kvalifikaciją, patirtį bei asmenines savybes. Tai yra inžinierinės tarnybos, tačiau grupelės yra atskiros pagal atskiras struktūras. Jeigu yra vakancija, tai pirmiausia peržiūrimi įspėtų darbuotojų sąrašai ir išsiaiškinama ar jų tarpe nėra sergančių profesine liga. Jeigu esantys sąraše atitinka reikiamą kvalifikaciją, jis siūlomas kandidatu laisvai darbo vietai užimti. Darbuotojas gali sutikti, gali ne, tai yra jo teisė. V. nei viena laisva darbo vieta per jo įspėjimo laikotarpį, pasiūlyta nebuvo. S. buvo perkeltas iš vienos pareigybės į kitą kaip perspektyvus specialistas, tačiau prieš tai buvo peržiūrėtas visas įspėtų darbuotojų sąrašas ir matomai tinkamesnio už S. neatsirado.

V. jokios laisvos darbo vietos pasiūlyta nebuvo. Todėl, kad įvertinus jo kvalifikaciją jam nebuvo nei vienos tinkamos vietos. Pagrindinis kliuvinys buvo jo silpnas anglų kalbos žinojimas, nes darbo funkcijos yra bendrauti su naftą atplukdančiais tanklaiviais, kur bendravimas yra tik anglų kalba. S. tam darbui tiko labiausiai, nes jis turėjo žinias ir gebėjimus tam darbui atlikti tuojau pat, be atskiro mokymo. V. su S. nebuvo net lyginamas, nes pirmiausia buvo peržiūrimas įspėtų atleisti darbuotojų sąrašas, V. įspėtas nebuvo, o paskui pasivadovauta samdos politika. Žinoma, pirmenybė būtų buvusi įspėtam darbuotojui, tačiau jų tarpe tinkamo nebuvo. R. V. persikvalifikuoti pareiškė norą jau baigiantis įspėjimo terminui. Persikvalifikuoti yra darbuotojo teisė, kuria jis gali pasinaudoti iki atleidimo. Ketvirtadienį, iki darbo pabaigos belikus 5 minutėms, atėjo R. V. ir pareiškė norą persikvalifikuoti, nurodė, kur pageidauja mokytis. Paprašė, kad jam duoti įmonės rekvizitus, kad jis galėtų atsiųsti savo sąskaitą. Penktadienį jis pasiėmė išeiginę ir tą dieną ji sutvarkė visus mokymo įforminimus. Per visą įspėjimo laikotarpį R. V. pas ją buvo atėjęs du kartus ir dar kartą paskambinęs, kai pasakė, jog į Būtingę jis dirbti nevažiuos. Atsimena, kaip jai paskambino R. V. ir pasakė: - D., suprask mane teisingai, inžinieriaus pareigybėje važinėti man į Būtingę, tiesiog neapsimoka. Raštu ieškovui ji neatrašė. Kalba apie inžinieriaus darbą Būtingėje ir darbą logistikos skyriuje. V. atsisakė pretenduoti į laisvą darbo vietą Būtingėje dėl anglų kalbos nežinojimo, tačiau jo kandidatūra vis tiek buvo peržiūrėta. V. tikrai atsisakė vadovo pareigybės, nes ten buvo būtina anglų kalba. Telefonu jis jai pasakė, kad inžinieriumi į Būtingę dirbti nevažiuos. Kad ir atsisakė V. savo kandidatūros, esmės nekeičia, ji buvo peržiūrėta bendra tvarka, tačiau jis kaip kandidatas nebuvo tinkamas tai pareigybei užimti, ką jis ir pats žinojo. Pagrindinis kriterijus buvo išmanymas ir patirtis magistraliniuose vamzdynuose. Nežiūrint į tai, sutiko ieškovas kelti savo kandidatūrą į pretendentus, ar ne, jo kandidatūra nebūtų tikusi. Buvo paskelbta laisva darbo vieta, ieškovas pasiteiravo ir netrukus pagalvojęs atsisakė pretenduoti. Atleidimo lapelis ir kandidatavimas neturi nieko bendro. Galima kandidatuoti ir neturint atleidimo lapelio bei laimėti konkursą. Žinoma, pirma peržiūrima tie kandidatai, kurie turi įspėjimo lapelius, tačiau, jeigu jų tarpe nėra tinkamo, galima pereiti ir iš kitos pareigybės į tą, kaip ne kartą ir nutinka. J. turėjo įspėjimą būti atleistas, tačiau jis liko darbe. Atrenkant darbuotoją, žiūrimą ne vien į jo išsilavinimą. Jis liko dirbti buvusiame RMC. J. turi išskirtinę kvalifikaciją, specialias žinias, patirtį ir gebėjimą dirbti išskirtinį darbą, todėl jis ir buvo išrinktas tai pareigybei. A. S. dabartinei jo užimamai pareigybei tiko labiau, nei būtų tikęs R. V., nes S. ir iki tol dirbo tokį pat darbą. V. vadovaujamas cechas buvo panaikintas ir jo atliekamas funkcijas perėmė atlikti rangovai. S. dirbo analogišką darbą dabartiniam ir turėjo tam praktikos, patirties bei išskirtines žinias darbui atlikti. Šiuo atveju, svarbesnė buvo patirtis nei išsilavinimas. Liko visi įrenginiai, kuriuos visą laiką aptarnavo S., todėl nereikėjo gaišti laiko paruošiant ir apmokant kito darbuotojo. S. galėjo dirbti ką jis ir darė, nepertraukiamai. V. šis darbas būtų analogiškas buvęs tik tuo, kad vadovauti žmonėms, kitos pareigos nebuvo panašios į jo atliktas iki tol. Mokytis nebuvo kada, reikėjo perimti ir dirbti be jokios pertraukos, todėl ir buvo reikalingas toks darbuotojas kaip S.. Saugos darbe visi reikiami pažymėjimai išduodami tą minutę. Gali būti, kad visus reikiamus pažymėjimus V. jau turėjo, tačiau jų turėjimas nepranoko S. patirties, žinių ir gebėjimo atlikti tą darbą. A. S. buvo atrinktas užimamoms pareigoms įvertinus jo tinkamą kvalifikaciją, žinias, patirtį ir asmenines jo savybes. Nuo lapkričio 2 d, darbuotojai L. ir G. buvo perkelti į barą. E. bei K. pareigybes užėmė ta pačia bendra patvirtinta tvarka. Pareigybė nėra kažkoks šventas dalykas, tai yra siekiamybė užimti norimas pareigas ir tiek paliekant darbdaviui teisę pasirinkti. Žinias vertina vadovas, personalui belieka įforminimas. Personalas negali paruošti klausimų iš darbo pusės, nes tam reikalingos specifinės darbo žinios, tuos klausimus paruošia vadovas. V. vadovaujamas darbas buvo atiduotas rangovams, S. vadovaujamas baras vykdė darbų tęstinumą. Liko tas, kuris labiausiai tiko tam darbui, pagal turimas žinias, patirtį ir kitus tai pareigybei teikiamus privalumus. Baro Nr. 6 darbai buvo atiduoti rangovams. Didžioji dalis darbų, kuriems vadovavo A. S., liko, todėl jiems vadovauti ir buvo paskirtas A. S.. Pats A. S. su rotaciniais renginiais nėra dirbęs. Atrenkant žmones pareigybėms užimti profsąjunga tikrai nėra kliuvinys. Ką atliko elektrinė, dabar tuos darbus atlieka rangovai. Jeigu būtų likęs visas RMC, rangovų nebūtų reikėję, tačiau verslo sprendimas buvo kitoks. Baras, kuriam vadovauja A. S., liko laikinai. Dabar ir jis yra naikinamas ir visiems jo darbuotojams įteikti atleidimo lapeliai. Atlyginimą nustato atlyginimo grupės personalo skyrius. Yra sistema, tačiau derybos galimos personalo skyriuje, tai suderinus su vadovu, iki pasirašoma darbo santykių sutartis. V. atėjo apsisprendęs persikvalifikuoti ir paprašė įforminti sutartį. Jokių nusiskundimų ar patirtų nuoskaudų dėl jam nepasiūlyto darbo, jis neišsakė nei žodžiu, nei raštu, per visą jo įspėjimo laiką. Net girdėjusi nebuvo, kad R. V. būtų buvęs kuo nepatenkintas. Visa informacija apie laisvas darbo vietas bendrovėje sistemingai talpinama laikraštyje „Fakelas“. Tai yra laisva darbo pasiūla. Tai yra vieša informacija, prieinama visiems darbuotojams. Jeigu tai yra darbininkiška vieta, skelbimas talpinamas laikraštyje, stenduose; jeigu inžinierinė ar pareigūno, skelbiama intranete. Kadangi visi vadovaujantys darbuotojai turi priėjimą prie intraneto, jiems tokia informacija yra žinoma ir pasiekiama. Tai yra pasiūlymas visiems norintiems dalyvauti darbo atrankoje, tiek dirbantiems, tiek įspėtiems dėl atleidimo. Laikraštis „Fakelas“ bendrovėje platinamas nemokamai. Jis dalijamas praėjimo postuose, jį galima rasti visoje bendrovės teritorijoje. Tai yra informacinis laikraštis, tačiau jo skaitymas bendrovės darbuotojams nėra privalomas. Net kolektyvinėje sutartyje yra punktas, kad informacija darbuotojams teikiama per laikraštį „Fakelas“. Per įspėjamąjį laikotarpį R. V. į laisvas darbo vietas dalyvavo daugiau nei trejose atrankose. Po atrankos tinkamam kandidatui konkreti darbo vieta siūloma raštu. Jeigu tinkamų darbuotojų yra daugiau, jie kviečiami pas vadovą pokalbiui ( III t.b.l. 9-13 ).

Liudytoja V. V. teismo posėdyje parodė, kad žino, jog R. V. dirbo vadovu remonto mechanikos ceche, Kadangi visas cechas buvo likviduotas, tai ir V. su kitais ten dirbusiais buvo atleistas.. 2008-05-13 buvo vienas stambus susirinkimas, dalyvavo 215 darbuotojų, jų tarpe ir R. V.. Susirinkime buvo aptariami klausimai dėl pasiūlymo dirbti steigiamoje dukterinėje įmonėje, nes buvo naikinamas visas cechas. Po to susirinkimo darbuotojai iškėlė sąlygą, kad jie norėtų žinoti bei pasirašyti sąlygas dėl perėjimo dirbti į dukterinę įmonę. Derybas su dukterinės įmonės savininkais vedė jie. Jos vyko labai ilgai – apie metus laiko. 2009-02-29 buvo pasirašytas ketinimų protokolas, kuris buvo išplatintas po visą cechą. Po to buvo organizuojama darbuotojų apklausa, kurią organizavo profsąjunga, o elektrinės profsąjungos tiesiog atsiklausė, ar jų žmonės sutiktų pereiti. 2009-05-07 buvo apklausti darbuotojai užpildant apklausos anketas. Po apklausos protokolu pasirašė komisijos nariai, kurie suskaičiavo balsus. Iš visų apklaustųjų 75 % nesutiko pereiti į dukterinę įmonę, nors buvo suderėtos visos socialinės garantijos, kurias darbuotojai turėjo dirbdami AB „Mažeikių nafta“. Tas sąlygas iškovojo labai sunkiai ir labai gaila, kad žmonių tai netenkina. Su 25% darbuotojų buvo nutarta dukterinės įmonės nesteigti. Tada prasidėjo konsultacijos dėl darbuotojų atleidimo. Jos vyko konkrečiai, su kiekvienu padaliniu atskirai, tada, kai buvo pasamdyti rangovai. Po konsultacijos buvo įteikti lapeliai dėl įspėjimo apie atleidimo. Atleidimą darbuotojai pasirinko patys. Prie AB „Mažeikių nafta“ buvo prijungta elektrinės profsąjunga. Profsąjunga prie jų profsąjungos neprisijungė, tik perėjo 46 nariai, t.y. įstojo į jų profsąjungą. Kurie neįstojo, liko elektrinės profsąjungoje. Jungtinė profsąjunga įsteigta tik dėl kolektyvinės sutarties pasirašymo. Trejų profsąjungų vardu veikė centrinė profsąjunga, ir ji turėjo galią pasirašyti po visais protokolais. Kolektyvinė sutartis R. V. galiojo, nes ji galiojo visiems darbuotojams. Sutikimą atleisti R. V. iš darbo davė ne jie. Bendras atleidimas vis tiek turėjo įvykti ir visi tai žinojo, nes naikinamas buvo visas cechas. Jungtinės atstovybės sutartį pasirašė dėl kolektyvinės sutarties pasirašymo. Konsultacijas dėl atleidimo vedė už save, ne už elektrinę. Darbdavys į juos kreipėsi dėl jų profesinės sąjungos narių, kurie dirbo RMC ceche. Žino, kad elektrinės profsąjunga irgi vedė konsultacijas, nes atėjo pas juos pasikonsultuoti, kaip tai daroma. Susirinkimai vyko žymiai anksčiau prieš konsultacijas, kai buvo sprendžiamas dukterinės įmonės steigimas. Kad darbuotojai bus atleidinėjami, buvo žinoma iš anksto, todėl buvo stengiamasi, kad jie kuo mažiau nukentėtų. Atleidimas palietė visus, ir renkamus organus tuo pačiu. Visiems davė sutikimą atleisti, nes kito pasirinkimo nebuvo. Be to, kaip būtų buvę galima neduoti, nes tai nepažeidė profsąjungos intereso. A. S. irgi davė sutikimą dėl atleidimo, tačiau parašė sakinį, jog prašo atkreipti dėmesį į jo pirmumo teisę būti įdarbintam. Jis šiandieną dirba, tačiau darbas yra terminuotas iki liepos mėnesio pabaigos, nes tas baras, kuriame jis dirba, buvo įkurtas laikinai. Dukterinė įmonė buvo įkurta, tačiau nepradėjus dirbti likviduota, nes neatsirado žmonių, norinčių joje dirbti. R. V. aktyvumas elektrinės profesinės sąjungos veikloje jai nėra žinomas. Komisija nustatė, kad darbuotojai nesutinka dirbti dukterinėje įmonėje su pasiūlytomis sąlygomis. Visos trys profesinės sąjungos veikė AB „Orlen Lietuva“ mastu ,jos veikė pagal padalinius. Jungtinė buvo dėl kolektyvinės sutarties pasirašymo, o šiaip jos veikė atskirai savo padaliniuose, nes atstovavo savo darbuotojus. Šiandieną elektrinės profsąjungoje yra likę tik penki nariai. Jokių nusiskundimų, kad AB „Orlen Lietuva“ ignoruotų ar blogai elgtųsi su kitomis profsąjungomis nei girdėjo, nei pastebėjo. Visi raštai, visa informacija buvo siunčiami ir perduodami lygiai visoms. ( IIItb.l. 55-58 ).