- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-08
- Bylos Nr.
- 2-843/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00032-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Kreditorius
- žemės ūkio kooperatyvo „Raseinių javai“
- Kategorijos
- 102.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) bankrutavusios techninių paslaugų kooperatinės bendrovės „Kotenas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 5 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-1123-280/2010 pagal kreditoriaus žemės ūkio kooperatyvo „Raseinių javai“ pareiškimą skolininkui techninių paslaugų kooperatinei bendrovei „Kotenas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl pagrindo procesui atnaujinti užbaigtoje civilinėje byloje egzistavimo ir procesinių terminų kreiptis dėl to į teismą skaičiavimo.
Kreditorius žemės ūkio kooperatyvas (toliau – ŽŪK) „Raseinių javai“ 2010-10-29 kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su pareiškimu (c. b. Nr. L2-1123-280/2010, b. l. 3-4) skolininkui techninių paslaugų kooperatinei bendrovei „Kotenas“ (toliau – TPKB „Kotenas“) dėl teismo įsakymo išdavimo. Panevėžio apygardos teismas priėmė 2010-11-03 teismo įsakymą, kuriuo iš skolininko TPKB „Kotenas“ kreditoriaus ŽŪK „Raseinių javai“ naudai priteisė 935 273,06 Lt skolą, 13 651,46 Lt delspinigius, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (c.b. Nr. L2-1123-280/2010, b. l. 54-55).
Šalies argumentai
Pareiškėjas bankrutavusi TPKB „Kotenas“ pateikė Panevėžio apygardos teismui 2014-01-23 prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-1123-280/2010 (b. l. 2-6). Nurodė, kad kreditoriaus pareiškimas buvo grindžiamas 2010-09-21 sąskaita-faktūra, kuri buvo išrašyta 935 273,06 Lt sumai už 600,17 tonų rapsų pardavimą. Iš prie pareiškimo pridėtų važtaraščių, priėmimo/svėrimo aktų bei AB „Lietuvos geležinkeliai“ krovinio priėmimo kvito matyti, kad 600,17 tonų rapsų kreditorius pareiškėjui niekuomet nepristatė. Tačiau tiek skolininko, tiek kreditoriaus vadovu buvo tas pats asmuo – A. K., todėl prieštaravimas dėl priimto 2010-11-03 teismo įsakymo tuo metu nebuvo pareikštas. Iki 2013-12-18 negavo antstolės pranešimo, bankroto administratoriui aplinkybės apie priimtą teismo įsakymą nebuvo žinomos. Prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas 2014-01-23, nepraleidus CPK 368 straipsnyje įtvirtinto 3 mėnesių termino. Prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-1123-280/2010, remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu bei panaikinti 2010-11-03 teismo įsakymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2014-03-05 nutartimi (b. l. 66-69) pareiškėjo bankrutavusios TPKB „Kotenas“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-1123-280/2010 atmetė.
Teismas sprendė, kad nustatant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet ir įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, jeigu atitinkamoje situacijoje veiktų kaip apdairus ir rūpestingas, besirūpinantis savo teisių gynyba asmuo. Teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad dar 2012-03-09 raštu pareiškėjas TPKB „Kotenas“ informavo iškėlusį bankroto bylą teismą apie savo kreditorius, debitorius bei teismuose nagrinėjamas bylas. Teismui buvo nurodyta, kad kreditorius ŽŪK „Raseinių javai“ teisme yra iškėlęs bylą dėl 948 834,52 Lt skolos. Teismo 2012-03-21 nutartyje, kuria iškelta bankroto byla, taip pat buvo nurodyta, kad TPKB „Kotenas“ yra pradelsęs atsiskaityti su šešiais kreditoriais. Bankroto administratoriui buvo žinoma ir apie bendrovės turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones 948 834 Lt sumai, ką patvirtina arešto registro duomenys bei pirmam kreditorių susirinkimui 2012-07-31 pateikta administratoriaus ataskaita. Bankroto administratorius visus įmonės dokumentus perėmė 2012 m. balandžio 5 ir 12 dienomis. Be to, kreditorius ŽŪK „Raseinių javai“ 2012-06-28 pateikė finansinį reikalavimą 1 246 045,17 Lt sumai ir prašė atnaujinti terminą jam pareikšti, o administratorius 2012-07-04 prašė šio kreditorinio reikalavimo netvirtinti, teismas šio reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėjo pakankamai ilgai, kelis sykius atidėjęs posėdžius. Administratorius tikrino ir abiejų įmonių sudarytus sandorius, nes jam buvo žinoma apie tą patį vadovą - A. K.. Taip pat administratorius disponavo Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012-10-24 sprendimu (bankroto administratoriaus ieškinys atsakovams ŽŪK „Raseinių javai“ ir UAB „Uosto vartai“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu), kurio motyvuojamojoje dalyje nurodyta apie iškeltą civilinę bylą Nr. L2-1123-280/2010, taip pat nurodyta, kad TPKB „Kotenas“ įsipareigojimai ŽŪK „Raseinių javai“ atsirado 2010-09-01 sutarties pagrindu. Šio sprendimo kopijos šalims išsiųstos 2012-10-25, taigi įvertinus protingą laiško siuntimo paštu laikotarpį, sprendimo kopiją bankroto administratorius gavo ne vėliau, kaip 2012-10-30. Vadinasi, administratorius objektyviai dar 2012-10-30 turėjo sužinoti apie įmonės galimą teisių pažeidimą.
Kadangi pareiškėjas termino atnaujinti neprašo, o teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių, gindamas viešąjį interesą, galėtų atnaujinti praleistą terminą savo iniciatyva, pripažino CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą tokiam prašymui reikšti praleistu. Taip pat teismas aptarė ir tokias aplinkybes, kad nėra įrodymų, jog skolininkas nepirko rapsų. Apie A. K. vadovavimą abiem įmonėm buvo žinoma dar 2012-07-31, teikiant kreditoriams administratoriaus veiklos ataskaitą. Todėl vertino, kad pareiškėjas prašymą pateikė nesant CPK 366 straipsnio 1 dalyje 2 punkte nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas bankrutavęs TPKB „Kotenas“ atskirajame skunde (b. l. 73-76) prašo Panevėžio apygardos teismo 2014-03-05 nutartį panaikinti ir pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas formaliai vadovavosi ta aplinkybe, kad bankroto administratoriui buvo žinoma apie byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad administratorius jau nuo 2012-10-30 galėjo žinoti apie priimtą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1123-280/2010. Apie priimtą teismo įsakymą, jo įsiteisėjimą bei dalinį vykdymą sužinojo tik 2013-12-18 iš pokalbio telefonu su antstole N. B..Teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo prašymas pateiktas nesant CPK 366 straipsnio 1 dalyje 2 punkte nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų. Prie kreditoriaus pareiškimo pridėti važtaraščiai, priėmimo-svėrimo aktai bei AB „Lietuvos geležinkeliai“ krovinio priėmimo kvitai nepatvirtina, jog 600,17 tonų rapsų buvo pristatyta pareiškėjui, kai 2010-09-21 sąskaita-faktūra 935 273,06 Lt sumai buvo išrašyta už 600,17 tonų rapsų.Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas užkirto kelią apginti ne tik pareiškėjo, bet ir pareiškėjo kreditorių interesus. Atnaujinus procesą ir atmetus ŽŪK „Raseinių javai“ reikalavimą, bankrutavusios įmonės kreditoriai turėtų daugiau galimybių patenkinti savo kreditorinius reikalavimus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (kreditorius) ŽŪK „Raseinių javai“ atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 78-84) prašo skundą atmesti, palikti nutartį nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas ir jam taikomi aukštesni veiklos standartai. Bankroto administratorius buhalterinės apskaitos dokumentus perėmė 2012 m. balandžio 5 ir 12 dienomis, jau tada turėjo įvertinti ir sudarytus sandorius, ir mokėjimo pavedimus tretiesiems asmenims. Antstolės atliktas 126 468,45 Lt nurašymas negalėjo likti nepastebėtas. UAB „Abagrain“ pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo TPKB „Kotenas“ priedas Nr. 7 buvo Turto arešto aktų registro išrašas, kuriame nurodyta informacija apie 2010-11-03 areštuotą pareiškėjo turtą 948 834,52 Lt sumai pagal 2010-11-03 nutartį c.b. Nr. L2-1123-280/2010. Todėl bankroto administratorius privalėjo pasidomėti, kokiu pagrindu areštuota ženkli suma kreditoriaus naudai, be to, jis pats 2012 m. kovo-balandžio mėnesiais kreipėsi į teismą dėl turto areštų panaikinimo.
2. TPKB „Kotenas“ vadovas 2012-03-09 pateikė Panevėžio apygardos teismui bendrovės kreditorių sąrašą, jame nurodyta, kad TPKB „Kotenas“ skolingas ŽŪK „Raseinių javai“ 948 834,52 Lt sumą. Administratorius 2012-07-31 veiklos ataskaitoje pirmajam kreditorių susirinkimui nurodė informaciją apie turto areštus, tuo pačiu ir apie civilinėje byloje Nr. L2-1123-280/2010 priimtą areštą. Todėl jau nuo 2012-07-31 pareiškėjui buvo žinoma apie priimtą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1123-280/2010. Tą patvirtina ir bankroto administratoriaus ataskaitoje kreditoriams įvardinta tiksli skolos suma, kreditorius ir teismo įsakymą priėmęs teismas paminėti du kartus, o bankroto bylos pirmuose tomuose šie duomenys skirtinguose vietose randami net penkis kartus. Bankroto administratoriaus nerūpestingumas negali būti svarbia priežastimi atnaujinti CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą.
3. Bankroto administratorius neginčija pačios skolos egzistavimo fakto, tačiau abejoja dėl skolos dydžio. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos tos pačios aplinkybės, kaip ir prašyme dėl proceso atnaujinimo, nesudaro pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
4. Pareiškėjo bankroto administratorius elgiasi nesąžiningai, nes praleidęs CPK nustatytą terminą prisidengia kreditorių interesų gynimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs aplinkybes, susijusias su pareiškėjo prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisingai sprendė dėl šio procesinio instituto taikymo sąlygų, susijusių su termino tokiam veiksmui atlikti skaičiavimu bei jo praleidimo padariniais, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirajame skunde nurodyti motyvai bei argumentai prielaidų skundžiamos nutarties panaikinimui nesudaro.
Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 366 str. 1 d. 2 p.)
Proceso atnaujinimo instituto paskirtis – ištaisyti teisines arba faktines klaidas, jei jų pasitaikytų anksčiau teismų priimtuose procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į proceso atnaujinimo, kaip yra išimtinės teismų procesinių sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo tikrinimo formos, paskirtį CPK normos imperatyviai reglamentuoja tiek tokio atnaujinimo pagrindus, tiek ir tvarką. Pagal CPK 370 straipsnio 1 bei 3 dalis, teismas gali nutartimi atnaujinti procesą tik nustatęs, jog prašymas atnaujinti procesą atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, yra paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino (CPK 368 str. 1 d.) ir yra pagrįstas CPK 366 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintais pagrindais. Laikantis rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo principų, bylos proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (CPK 369 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-24 nutartis c.b. Nr. 3K-3-145/2014).
Nagrinėjamu atveju apeliantas procesą civilinėje byloje prašo atnaujinti remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte (dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti jam žinomos bylos nagrinėjimo metu), numatytu pagrindu. Pagal teismų suformuotą praktiką naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios sudaro pagrindą atnaujinti procesą, yra tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, tai yra jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Vadinasi, naujai paaiškėjusių aplinkybių egzistavimo ir paaiškėjimo laike momentai turi nesutapti: aplinkybės turi egzistuoti nagrinėjant bylą iš esmės, o apie jas turi būti sužinoma išsprendus bylą. Sprendžiant dėl proceso atnaujinimo, turi būti nustatyta nurodytų aplinkybių visuma. Jeigu pareiškėjas neįrodo bent vienos iš sąlygų, tai reiškia, jog šis proceso atnaujinimo pagrindas nenustatytas, ir todėl procesas negali būti atnaujintas.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jokių naujų aplinkybių (faktinių duomenų) apeliantas neįvardija, naujų įrodymų į bylą taip pat neteikia, o proceso atnaujinimo pagrindą grindžia vien savo nesutikimu dėl baigiamojo dokumento, kuriuo ne ginčo tvarka (priimant teismo įsakymą) buvo išspręstas kreditoriaus reikalavimas, nukreiptas dabar jau bankrutuojančiai įmonei, teigdamas, kad įsakymą priėmęs teismas netinkamai įvertino toje byloje pateiktus įrodymus dėl parduotų rapsų kiekio. Apeliantas, teikdamas nuorodą į civilinėje byloje Nr. L2-1123-280/2010 esančius UAB „Gen Cargo“ priėmimo-svėrimo dokumentus (b. l. 35-41), atskirajame skunde tvirtina, jog buvo priimta ir pasverta tik 186,12 tonų, o ne 229,8 tonų rapsų, todėl PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytas parduotų rapsų kiekis neatitinka svėrimo duomenų. Tačiau esminis naujai paaiškėjusios aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo (šiuo atveju teismo įsakymo) išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-24 nutartis c.b. Nr. 3K-3-183/2010; 2010-06-01 nutartis c. b. Nr. 3K-3-250/2010; 2011-05-03 nutartis c.b. Nr. 3K-3-192/2011). Aptariamu atveju apeliantas, kaip minėta, nepateikė jokių naujų faktinių duomenų, kurių anksčiau nebuvo pateikta į civilinę bylą Nr. L2-1123-280/2010, ir kurie galėtų būti pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ar paneigti civilinėje byloje Nr. L2-1123-280/2010 esančius duomenis. Ir nors bylą nagrinėjant supaprastinta tvarka kreditorius neturėjo pareigos teikti jo reikalavimo pagrįstumą patvirtinančių įrodymų (CPK 433 str. 3 d.), o Panevėžio apygardos teismas, išduodamas įsakymą, neturėjo pareigos tokių duomenų vertinti reikalavimo pagrįstumo aspektu, kreditorius įrodymus, patvirtinančius sutartinių santykių su skolininku vykdymą, vis tik su savo pareiškimu buvo pateikęs. Šie civilinėje byloje Nr. L2-1123-280/2010 esantys rašytiniai įrodymai neleidžia sutikti su apelianto teiginiais, kad jo turtinė prievolė suinteresuotam asmeniui (kreditoriui) ŽŪK „Raseinių javai“ galėjo būti mažesnė dėl netinkamai kreditoriaus nurodomo parduoto rapsų kiekio. Kaip matyti iš bylos, automašinomis pristatyta 370,72 tonų rapsų (c.b. Nr. L2-1123-280/2010, b. l. 21-34), o geležinkelio vagonais – dar 229,8 tonų rapsų (c.b. Nr. L2-1123-280/2010, b. l. 42-44). Tiek krovinio priėmimo kvitas (c.b. Nr. L2-1123-280/2010, b. l. 43), tiek vagonų sąrašas, kuris yra važtaraščio Nr. 135934 priedas (c.b. Nr. L2-1123-280/2010, b. l. 44), patvirtina aplinkybę, kad siuntėjas (t.y. kreditorius) pateikė būtent 229,8 tonų rapsų. Pagal Geležinkelių transporto kodekso 37 ir 38 straipsnius, važtaraštis, kurio formą bei jo užpildymo tvarką nustato Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės, yra krovinių vežimo sutarties sudarymo ir jos turinio įrodymu, o jame krovinio svorį nurodyti yra privalu. Taigi nenuginčijus krovinio gabenimo važtaraščio ir jo priedų duomenų teisingumo (jų turinio), aplinkybė dėl bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ pateikto pervežti rapsų kiekio nepaneigta.
Pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimto teismo įsakymo teisėtumu ir pagrįstumu, o nagrinėjant prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo esminė reikšmė teikiama ne formaliajam procesinio sprendimo, dėl kurio peržiūrėjimo siekiama atnaujinti bylos procesą, teisėtumui, bet galutiniam teisiniam rezultatui. Tai reiškia, kad nors proceso įstatymas tiesiogiai nenustato teismo pareigos šiame etape vertinti byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismo priimto baigiamojo akto teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau pats proceso atnaujinimo pagrindas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, ar jis sudaro pagrindą atsirasti protingų abejonių dėl bylos baigties teisingumo. Šiuo atveju to konstatuoti, kaip jau buvo nurodyta, negalima. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad tam tikrų faktinių bylos aplinkybių atitinkamas vertinimas ar jų interpretavimas nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Apelianto nurodytos aplinkybės neturi esminio požymio – nėra naujai paaiškėję faktiniai duomenys (aplinkybės, įrodymai). Todėl atskirojo skundo argumentus dėl pagrindo atnaujinti procesą byloje egzistavimo apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus. Nenustačius vienos iš privalomų proceso atnaujinimo sąlygų – proceso atnaujinimo pagrindo, atnaujinti procesą dėl teismo procesinio sprendimo (įsakymo) ir pakartoti bylos nagrinėjimą iš naujo teisinių prielaidų nėra ir su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutiktina.
Dėl prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino skaičiavimo pradžios momento, kai prašymą paduoda bankroto administratorius
Apeliantas teigia, jog apie priimtą Panevėžio apygardos teismo 2010-11-03 teismo įsakymą sužinojo tik iš 2013-12-18 telefoninio pokalbio su antstole N. B., o ne 2012-10-30 iš Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012-10-24 sprendimo, su kuriuo termino eigos pradžią susiejo pirmosios instancijos teismas. Taigi nepaisant konstatuotos aplinkybės, kad proceso atnaujinimo pagrindas (naujai paaiškėjusios aplinkybės) nenustatytas, kas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą, atskirajame skunde keliamas ir termino tokiam procesiniam veiksmui atlikti skaičiavimo klausimas, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad apeliantas 3 mėnesių (CPK 368 str.) terminą prašymui paduoti yra praleidęs. Todėl aptartini ir šie skundo argumentai.
Prašymą pateikiančiu asmeniu yra bankrutavusi įmonė, kurią pavedimo sutarties pagrindu atstovauja administratorius. Pagal formuojamą teismų praktiką, nuo to momento, kada administratoriui yra perduodami atitinkami dokumentai, iš kurių jis turi galimybę nustatyti proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą, paprastai prasideda termino paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo eiga (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-24 nutartis c.b. Nr. 2-346/2013). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo bei suinteresuoto asmens atsiliepime į atskirąjį skundą pozicija, kad bankroto administratoriui, kaip savo srities profesionalui, taikytini aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, todėl tai, kad pusantrų metų užtruko teismo įsakymo bylos aplinkybių išsiaiškinimas nepateisinamas jokia priežastimi. Sužinojimas apie tam tikras aplinkybes yra subjektyvus momentas, kuomet paaiškėja (tampa žinomi) faktai, sudarantys proceso atnaujinimo pagrindą. Skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t.y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galimai pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-16 nutartis c.b. Nr. 3K-3-108/2009).
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktinių aplinkybių visumą, konstatavo, kad iki objektyvaus sužinojimo apie atstovaujamos įmonės galimą teisių pažeidimą (Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012-10-30 sprendimo kopijos gavimas), ir prieš tai dar sekė eilė įvykių, kurie galėjo apspręsti apdairaus, rūpestingo bei savo srities profesionalo bankrutuojančios įmonės administratoriaus sužinojimą apie galimai neteisėtą ir nepagrįstą, jo vertinimu, teismo įsakymą. Iš byloje esančių duomenų bei pirmosios instancijos teismo konstatuotų faktinių aplinkybių matyti, kad bankroto administratorius visus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus perėmė 2012 m. balandžio 5 ir 12 dienomis (b. l. 57); dar 2012-03-09 į bankroto bylą TPKB „Kotenas“ buvo pateikęs duomenis apie bendrovės kreditorius, debitorius bei teismuose nagrinėjamas bylas (b. l. 48); Panevėžio apygardos teismas bankroto bylos iškėlimo 2012-03-21 nutartyje Nr. B2-505-198/2012 nurodė, kad bendra įmonės įsipareigojimų suma yra 3 823 182,30 Lt, kurioje išskirta ir ši teisimo įsakymu priteista 948 834,52 Lt skola (b. l. 21-23). Pats bankroto administratorius, 2012-07-31 teikdamas savo ataskaitą pirmajam kreditorių susirinkimui (b. l. 44-47), ne vieną kartą įvardijo tikslią skolą ŽŪB „Raseinių javai“ bei įmonei taikytą turto areštą 948 834,52 Lt sumai.
Nors 2010-11-03 teismo įsakymą į bankroto bylą antstolė pateikė 2013-12-20 (b. l. 62), vien ši aplinkybė objektyviai negali pateisinti bankroto administratoriaus, kaip savo srities profesionalo, neapdairumo, turint kitus bankrutuojančios įmonės duomenis, finansinius dokumentus ir pan. Pažymėtinam, kad bankroto administratorius, vykdydamas įstatyminę pareigą patikrinti įmonės sandorius per 6 mėnesius nuo dokumentų gavimo, 2012-10-01 prašė bankroto bylą iškėlusio teismo pratęsti ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytą terminą dar 6 mėnesiams, akcentuodamas platų įmonės veiklos spektrą, sutarčių gausą ir didelį kiekį apskaitos dokumentų (b. l. 57). Teismas 2012-10-09 nutartimi pratęsė terminą iki 2013-03-31 (teismų informacinės sistemos Liteko duomenys; CPK 179 str. 3 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bankroto administratorius per tą laiką, kai buvo gauti įmonės finansiniai dokumentai (2012 m. balandžio mėn., b. l. 57) ir teismo pratęstas terminas iki 2013-03-31 įmonės sandoriams patikrinti (beveik vieneri metai), turėjo ir galėjo išsiaiškinti faktines aplinkybes, kokiu pagrindu įmonei buvo taikytas turto areštas tokiai ženkliai 948 834,52 Lt sumai, kokių sandorių pagrindu bankrutuojančiai įmonei buvo iškelta civilinė byla. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas procesinio 3 mėnesių termino praleidimą, nurodo mažiau palankias apeliantui aplinkybes, nustatydamas termino skaičiavimo pradžią ne vėliau kaip 2012-10-30, kai Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimo kopijos civilinėje byloje Nr. 2-559-783/2012 2012-10-25 buvo išsiųstos šalims (b. l. 58) ir galimai įteikta bankroto administratoriui 2012-10-30, tačiau tai ginčo esmės nekeičia. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus 3 mėnesių termino eigos skaičiavimo pradžią 2013-03-31, o prašymą atnaujinti procesą padavus 2014-01-28, procesinis terminas tokiam prašymui paduoti neabejotinai yra praleistas.
Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Suinteresuotas asmuo (kreditorius) ŽŪK „Raseinių javai“ savo prašymo priteisti jam bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas nepagrindė tokių išlaidų faktą bei dydį patvirtinančiais įrodymais, todėl šis jo prašymas negali būti patenkintas (CPK 98 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.