Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. O. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje V. O., –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje dalyvaujančių asmenų nurodytų aplinkybių santrauka.

1.1. Pareiškėjo motina V. O. yra gimusi (duomenys neskelbtini), mergautinė pavardė V. Š., V. Š. ir B. Š. duktė.

1.2. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi V. Š. padovanojo dukteriai V. Š. medinį namą su priestatu (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) pareiškėjo motina, sudariusi pirmąją santuoką su S. J. S., gavo S. pavardę.

1.3. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas V. S. išdavė orderį 28,92 kv. m. dviejų kambarių butui (duomenys neskelbtini). Orderyje matosi įrašas apie tuometinį pareiškėjo motinos sutuoktinį S. S. ir dukterį D. S., nesančius (duomenys neskelbtini) mirusio L. O. įpėdiniais.

1.4. Butas V. S. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vykdomosios valdžios institucijos buvo suteiktas todėl, kad iki tol buvo nugriautas jos tėvo V. Š. (duomenys neskelbtini) jai padovanotas namas su priestatu (duomenys neskelbtini).

1.5. Iš antrosios santuokos liudijimo matosi, kad pareiškėjo motina (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė antrą santuoką su L. O., įgydama dabartinę O. pavardę. Prieš tai, suprantama, išsituokusi su S. J. S., persikėlusi gyventi į ir (duomenys neskelbtini) netekusi nuomininkės teisių į (duomenys neskelbtini) suteiktą butą.

1.6. (duomenys neskelbtini) V. O. ir L. O. gimė sūnus A. O., pareiškėjas šioje byloje.

1.7. Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas (duomenys neskelbtini) pareiškėjo motinai V. O. išdavė orderį 73 kv. m. trijų kambarių butui (duomenys neskelbtini), nuomotis.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

3. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. O. ir L. O. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuokoje (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus (pareiškėjas) A. O. (duomenys neskelbtini) buvo privatizuotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybė registruota V. O. vardu. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono (miesto) liaudies teismo sprendimu buvo nutraukta V. O. ir L. O. (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka. (duomenys neskelbtini) L. O. mirė. V. O. nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). LITEKO informacinės sistemos duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad V. O. procesinio statuso atsakovė neturėjo.

Byloje nustatytų teisei taikyti reikšmingų aplinkybių teisinis vertinimas ir teismo išvados.

4. Pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo A. O. tėvui L. O., pareiškėjo motina V. O., kaip tuo metu nepilnamečio sūnaus A. O. atstovė pagal įstatymą, priėmė mirusiojo L. O. palikimą sūnaus A. O. vardu ir jo naudai sūnaus asmeninės nuosavybės teise, faktiškai pradėjusi paveldimą po L. O. mirties turtą valdyti atstovavimo teise.

5. Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-496-278/2017). Palikimo priėmimo faktui nustatyti taikytinos galiojusios 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 straipsnis, CK 1.7 straipsnio 2 dalis).

6. Vadovaujantis Lietuvos TSR santuokos ir šeimos kodekso (galiojusio V. O. ir L. O. santuokos metu), aktualios redakcijos 21 str. 3 d. nustatyta, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Atsižvelgiant į nurodytą aukščiau buvusį teisinį reglamentavimą laikytina, kad V. O. ir L. O. turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

7. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimą reglamentavusios teisės normos nustatė galimybę priimti palikimą dviem būdais: kreipiantis su pareiškimu į notarą arba pradedant palikimą faktiškai valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Palikimo priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti, turėjo būti atliekamas aktyviais veiksmais, tačiau nebuvo reikalaujama tokio palikimo priėmimo būdo teisinio įforminimo. Pagal galiojusį teisinį reglamentavimą, asmuo, priėmęs palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, ir norėdamas gauti jo nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą – paveldėjimo teisės liudijimą, privalėjo kreiptis į notarą ir pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad palikimas priimtas valdyti. Tokiais įrodymais galėjo būti: namų valdybos pažymėjimas, vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pažymėjimas, kad įpėdinis gyveno kartu su palikėju arba kad įpėdinis priėmė palikėjo turtą, finansų organo pažymėjimas, kad įpėdinis po palikimo atsiradimo mokėjo gyvenamojo namo mokesčius, arba mokesčių mokėjimo kvitai, įsigaliojusio teismo sprendimo, nustatančio faktą, jog palikimas buvo laiku priimtas, nuorašas bei kitokie dokumentai, patvirtinantys faktą, kad įpėdinis pradėjo valdyti palikėjo turtą (teisingumo ministro 1975-10-31 įsakymu Nr. 8 patvirtintos Notarinių veiksmų atlikimo Lietuvos TSR valstybinėse notarinėse kontorose instrukcijos 95 punkto 2 dalis). Taigi teismo sprendimas, kuriuo buvo nustatomas teisiškai reikšmingas faktas, kad asmuo priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, buvo vienas iš įrodymų, bet ne vienintelis palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, patvirtinti. Be to, reikalavimas priimti palikimą per šešis mėnesius nuo palikėjo mirties palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti turtą, atveju yra taikytinas tuo aspektu, jog asmuo per nustatytą terminą turi atlikti aktyvius veiksmus, patvirtinančius jo siekį įgyti turtą nuosavybėn, teisiniam tokio palikimo priėmimo įforminimui šis terminas netaikytinas, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš 1964 m. CK 587 straipsnyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įsyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Taip pat faktiniu valdymu pripažįstama, jeigu įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228-656/2017).

Lietuvos TSR santuokos ir šeimos kodekso 65 str. 2 d. buvo numatyta, kad nepilnamečių vaikų teises ir interesus privalo ginti jų tėvai; jie yra nepilnamečių savo vaikų globėjai arba rūpintojai be specialaus paskyrimo. 160 str. 1 d. buvo numatyta, kad globėjai yra teisėti savo globotinių atstovai ir jų vardu bei jų interesais sudaro visus reikiamus sandorius.

8. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos reikalingos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo – tai, kad (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo A. O. tėvui L. O., pareiškėjo motina V. O. būdama nepilnamečio sūnaus A. O. globėja, priėmė mirusiojo L. O. palikimą pareiškėjo vardu ir jo naudai, faktiškai pradėjusi paveldimą po L. O. mirties turtą valdyti atstovavimo teise. Po palikėjo L. O. ir pareiškėjo motinos V. O. santuokos nutraukimo, pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą pareiškėjo motina tapo savo nepilnamečio sūnaus (pareiškėjo) globėja, t. y. įstatyminė atstovė. LITEKO informacinės sistemos duomenimis pareiškėjo motina V. O. procesinio statuso atsakovė neturėjo. Nurodytos aplinkybės suponuoja, kad labiau tikėtina nei netikėtina, kad už butą, esantį (duomenys neskelbtini), komunaliniai ir kiti mokesčiai buvo mokami. Byloje nėra duomenų, kad po L. O. mirties paliktą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys.

9. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo A. O. tėvui L. O., pareiškėjo motina V. O. būdama nepilnamečio sūnaus A. O. globėja, priėmė mirusiojo L. O. palikimą pareiškėjo vardu ir jo naudai, faktiškai pradėjusi paveldimą po L. O. mirties turtą valdyti atstovavimo teise. Pagal 1964 m. CK 587 str. 2 d. laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

10. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas tenkinamas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo A. O. tėvui L. O., pareiškėjo motina V. O., būdama nepilnamečio sūnaus A. O. globėja, priėmė mirusiojo L. O. palikimą sūnaus A. O. vardu ir jo naudai, faktiškai pradėjusi paveldimą po L. O. mirties turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

11. Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas pareiškėjui yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

12. Teismo turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu, –

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. O., a. k. (duomenys neskelbtini) būdama nepilnamečio sūnaus A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) globėja, priėmė (duomenys neskelbtini) mirusiojo L. O. gim. (duomenys neskelbtini), palikimą sūnaus A. O. vardu ir jo naudai, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą (palikimą) valdyti atstovavimo teise.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjui A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyvendinti savo, kaip L. O., gim. (duomenys neskelbtini), įpėdinio teises ir pareigas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.