Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2025-05-05 · Baudžiamoji byla Nr. T-181-804/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-05-05
Bylos Nr.
T-181-804/2025
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Prašmuntas
Pareiškėjas
M. B.
Advokatai
Eugenijus Markevičius
Kategorijos
Byla (teikimas) Nr. T-181-804/2025
Teisminio proceso numeris nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 2.5.19; 2.5.21 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. gegužės 5 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Ričardas Prašmuntas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. B. prašymą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. B. Trakų rajono apylinkės teismo 1991 m. kovo 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-25/91, pripažinta kalta pagal tuo metu galiojusio 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį (piktybinis chuliganizmas), jai paskiriant laisvės atėmimą 2 metams ir atidedant nuosprendžio vykdymą 2 metų laikotarpiui.

2. 1993-04-23 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi Pareiškėja atleista nuo 2 metų laisvės atėmimo bausmės paskirtos Trakų rajono apylinkės teismo 1991-03-28 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1 -25.

3. Teisme 2025 m. balandžio 3 d. gautas pareiškėjos M. B. atstovo advokato E. M. prašymas dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo, kuriame prašoma M. B. veiką, dėl kurios ji buvo pripažinta kalta Trakų rajono apylinkės teismo 1991 m. kovo 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-25/91, iš 1961 m. (1997 m. vasario 7 d. veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) BK 225 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 284 straipsnį. Prašyme nurodo, kad pareiškėjos teistumas yra išnykęs, bausmė atlikta, visgi pareiškėja teikia prašymą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo, kadangi nuosprendyje numatytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimas palengvintų pareiškėjos teisinę padėtį. Pareiškėja pagal 2020-08-10 darbo sutartį Nr. 300 dirba (duomenys neskelbtini), kurios darbo pobūdis lemia kontaktavimą su vaikais. Kadangi padaryta nusikalstama veika buvo laikoma sunkiu nusikaltimu neturi galimybės gauti QR kodo, kad galėtų tęsti darbinę veiklą. Pagal 1961 m. BK 8¹ straipsnio 2 dalį, galiojusią nusikalstamos veikos padarymo metu, 1961 m. BK 225 straipsnyje 2 dalyje įtvirtinta bausmė už piktybinį chuliganizmą yra laikoma sunkiu nusikaltimu, už kurią baudžiama laisvės atėmimu nuo vienerių iki penkių metų.

4. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau - VTAPĮ) pakeitimus QR kodą gali gauti ir tie asmenys, kurie buvo nuteisti už nesunkų tyčinį nusikaltimą, todėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimas iš esmės pagerintų pareiškėjos teisinę padėtį, t. y. jai būtų palikta teisė dirbti, priešingu atveju pareiškėja netektų darbo, remiantis vien ta aplinkybe, kad ji 1991 m. buvo nuteista už sunkų nusikaltimą, nors šiuo metu pareiškėjos įvykdyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į pareiškėjos prašymą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis nustato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2003 m. liepos 9 d.) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2003 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka naujajame BK numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą naujojo BK straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

7. Šio įstatymo 5 straipsnyje nurodoma nusikalstamų veikų perkvalifikavimo tvarka. Nustatyta, kad baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų, padarytų iki 2003 m. gegužės 1 d., veikos perkvalifikuojamos remiantis šio Įstatymo 4 straipsnio ir naujojo BK 3 straipsnio nuostatomis bei vadovaujantis naujuoju BPK <...> (5 straipsnio 1 dalis). 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenų, kurių kasaciniai skundai iki naujojo BK įsigaliojimo jau buvo išnagrinėti arba kuriems yra pasibaigę kasacinio skundo padavimo terminai, nusikalstamas veikas, padarytas iki 2003 m. gegužės 1 d., nekeisdami ir nenaikindami ankstesnių teismų sprendimų, perkvalifikuoja ir šio Įstatymo 10 bei 10¹ straipsniuose numatytus klausimus išsprendžia teismai naujojo BPK 362¹ straipsnio nustatyta tvarka.

8. Įstatymo 15 straipsnyje nustatytas Baudžiamųjų įstatymų taikymas šiame Įstatyme nenumatytais atvejais, t. y. kad šiame Įstatyme nenumatytais atvejais galutinį sprendimą dėl baudžiamojo įstatymo taikymo priima teismas, vadovaudamasis naujojo BK 3 ir kitų straipsnių nuostatomis (15 straipsnio 1 dalis).

9. Šiuo metu galiojančio BK 3 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

10. Nagrinėjamu atveju pareiškėja M. B. yra atlikusi bausmę, teistumas yra išnykęs, todėl formaliai svarstyti prašymo dėl veikos perkvalifikavimo teismas neturi pagrindo. Tačiau šis perkvalifikavimas susijęs su kita juridinę reikšmę turinčia aplinkybe – veikos perkvalifikavimas suteiktų teisę pareiškėjai toliau dirbti (duomenys neskelbtini) (pareiškėja dirba nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d.), į kurį, kaip nurodyta prašyme nepriimami asmenys teisti už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, nors teistumas ir yra išnykęs ar panaikintas (ši nuostata įtvirtinta VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalyje), todėl šis prašymas svarstytinas. Tokios praktikos, kad tam tikrais atvejais galima svarstyti prašymus dėl veikos perkvalifikavimo, net ir esant išnykusiam teistumui, laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Kauno apygardos teismo nutartys Nr. 1S-2242-478/2014, 1S-332-397/2017).

11. Kaip minėta, BK 3 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Tai bendros taisyklės, kad asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė, taip pat tuo atveju, jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir panašiai.

12. M. B. pripažinta kalta ir nuteista Trakų rajono apylinkės teismo 1991 m. kovo 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-97/91, pagal 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalį už piktybinį chuliganizmą o būtent: 1990 m. spalio 26 d. apie 8.00 val. Vievio grūdų perdirbimo įmonės malūno ceche įvykdė piktybinį chuliganizmą – tyčiniais veiksmais šiurkščiai pažeidžiant viešąją tvarką ir rodančia aiškų visuomenės negerbimą pasižymėjusį ypatingu įžūlumu susijusiu su smurto, sukėlusio kūno sužalojimus panaudojimu, be jokios priežasties grubiai pažeisdama viešąją tvarką ūkaliojo G. N. necenzūriniais žodžiais, o po keleto minučių cecho rūbinėje iš chuliganiškų paskatų sudavė G. N. vieną smūgį šepečio kotu per nugarą, o pastarajai ginantis ir laikant teisiamąją už plaukų, M. B. sudavė vieną smūgį skardine dėžute nukentėjusiajai per veidą.

13. Įvertinus minėtame nuosprendyje nustatytas aplinkybes, tokia M. B. baudžiamojo įstatymo uždrausta veika atitinka šiuo metu galiojančio BK 284 straipsnio numatytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos - viešosios tvarkos pažeidimo – požymius t.y. tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Pagal BK 11 straipsnio 3 dalį, šis nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, nes tai tyčinis nusikaltimas, už kurį bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo

14. Pažymėtina, kad šiuo atveju, veikos perkvalifikavimas pagal šiuo metu galiojantį BK, net ir atsižvelgus į tai, kad M. B. bausmę yra atlikusi, teistumas išnykęs (1961 m. BK 58 straipsnis), lengvina jos teisinę padėtį, kadangi perkvalifikavus nusikalstamą veiką, sumažėja jos pavojingumas ir M. B. yra laikoma įvykdžiusi ne sunkių, o nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką. Tokią teismo išvadą pagrindžia ir tai, kad neperkvalifikavus M. B. veikos, jai būtų apribota teisė toliau dirbti slaugytojo padėjėjo darbą. VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalyje nurodyta, kad asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, draudžiama dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis socialines, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose. Taigi neperkvalifikavus M. B. veikos, jai būtų apribota teisė dirbti socialines, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, darbą įmonėse ir organizacijose. Dėl to ji netektų darbo, remiantis vien ta aplinkybe, kad buvo nuteista už sunkų nusikaltimą, nors šiuo metu jos įvykdyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai.

15. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas tenkintinas ir, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsniu, M. B. padaryta nusikalstama veika (piktybinis chuliganizmas), kvalifikuota pagal 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuojama į BK 284 straipsnį.(2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-2277 redakcija).

16. Pažymėtina, kad pagal Įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, šiame straipsnyje numatytos bausmių pakeitimo ir suderinimo taisyklės taikomos tik tuo atveju, jeigu paskirtos bausmės nėra įvykdytos. Nagrinėjamu atveju M. B. jau yra atlikusi bausmę ir teistumas yra išnykęs, todėl bausmė nekeičiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjos M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Eugenijaus Markevičiaus prašymą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo tenkinti.

M. B. nusikalstamą veiką, dėl kurios ji buvo nuteista Trakų rajono apylinkės teismo 1991 m. kovo 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-25, iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį. (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-2277 redakcija).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėjas Ričardas Prašmuntas