Kauno apygardos teismo nutartis

2021-06-22 · Civilinė byla Nr. e2A-1012-924/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-22
Bylos Nr.
e2A-1012-924/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03520-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas, Edvardas Paliokas
Atsakovas
F. I.
Ieškovas
I. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1012-924/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03520-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 3.3.1.20 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arvydo Žibo teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo F. I. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui F. I. dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, kainos grąžinimo, nuostolių atlyginimo, procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui F. I. prašydama: 1) nutraukti 2020 m. vasario 17 d. tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą lengvojo automobilio AUDI A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį; 2) taikyti restituciją – iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 3 200 Eur, sumokėtų už automobilį, ieškovę įpareigoti atsakovui grąžinti lengvąjį automobilį; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 110 Eur nuostolių atlyginimo; 4) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 procentų dydžio palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo galutinio įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2020 m. gruodžio 18 d. teisme gautas patikslintas ieškinys, kuriame keliamas alternatyvus reikalavimas – nusprendus netenkinti 1-2 reikalavimų, taikyti alternatyvų pažeistų teisių gynybos būdą – priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 3 167,53 Eur sumą, reikalingą atsakovo parduoto nekokybiško lengvojo automobilio AUDI A4 defektų taisymui. Ieškovė nurodė, kad iš atsakovo įsigijo lengvąjį automobilį, kurio variklio ir kiti gedimai paaiškėjo jau kitą dieną po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Automobilio remonto kaina praktiškai lygi automobilio kainai, todėl ieškovė siekia sudarytą sutartį nutraukti. Net ir parduodamas naudotą automobilį pardavėjas turi garantuoti, kad šis atitinka įprastus reikalavimus, tačiau variklio drebėjimas, gesimas, išmetamųjų dujų kvapas salone tokių reikalavimų neatitinka.

Atsiliepimas

2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu nesutiko. Jis nurodė, kad automobilis buvo eksploatuojamas 15 metų, tačiau prižiūrėtas, jo būklė pakankamai gera, todėl jam negali būti keliami reikalavimai kaip naujam parduodamam automobiliui. Atsakovo nuomone, ieškovė transporto priemonės būklę turėjo patikrinti iki įsigijimo. Atsakovas nėra automobilių perpardavinėtojas, todėl jam negali būti keliami reikalavimai kaip profesionaliam pardavėjui. Atkreipė dėmesį, kad pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės, kai daikto trūkumai akivaizdūs, tačiau sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį tenkino – nutraukė 2020 m. vasario 17 d. tarp ieškovės I. K. ir atsakovo F. I. sudarytą lengvojo automobilio AUDI A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį; taikė restituciją – įpareigojo atsakovą F. I. grąžinti ieškovei I. K. 3 200 Eur sumokėtus už automobilį, įpareigoti ieškovę I. K. grąžinti atsakovui F. I., lengvąjį automobilį AUDI A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė iš atsakovo F. I. ieškovės I. K. naudai 110,00 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 310 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 074,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovė automobilį pirko asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl ji turėjo pagrindo tikėtis, jog parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį.

5. Teismas vertino, jog automobilio trūkumų faktą įrodo 2020 m. vasario 21 d. UAB ,,Autojuta“ defektinis aktas bei liudytojo S. M. parodymai. Atsakovas šių trūkumų fakto kitais įrodymais nepaneigė. Jo pateiktas 2018 m. liepos 24 d. transporto priemonės apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad bendra transporto priemonės būklė prieš apgadinimą yra vidutiniška, nepaneigia automobilio trūkumų fakto, nes jo rida apžiūros metu buvo 185 744 km, apžiūra atlikta 2018 m. liepos 24 d., tuo tarpu automobilis nuo šios apžiūros iki jo pardavimo ieškovei buvo atsakovo ar jo sugyventinės eksploatuojamas dar ne trumpiau kaip metus laiko ir nuvažiavo 11 638 km atstumą. Trūkumų fakto nepaneigia ir 2019 m. gegužės 7 d. techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita), nes ir po šios techninės apžiūros automobilis toliau buvo eksploatuojamas atsakovo ar jo sugyventinės bei iki pardavimo ieškovei nuvažiavo 2 985 km atstumą. Liudytojų M. D. bei R. D. parodymai automobilio trūkumų fakto taip pat nepaneigia, nes iš jų parodymų nenustatyta, kad jie būtų vertinę automobilio techninę būklę jo pardavimo ieškovei dieną 2020 m. vasario 17 d. ar apžiūros UAB „Autojuta“ dieną 2020 m. vasario 19 d. ir nustatę, kad defektiniame akte išvardytų automobilio trūkumų nėra; nenustatyta ir tai, kad liudytoja R. D. apskritai turi kompetenciją vertinti transporto priemonių techninę būklę.

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas, turėdamas pareigą įrodyti aplinkybes, jog parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl ieškovės kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Be to, vien tai, kad automobilis nuo paskutinės privalomos techninės apžiūros atlikimo 2019 m. gegužės 7 d. iki aukščiau minėtų trūkumų nustatymo 2020 m. vasario 19 d. atsakovo valdyme buvo virš devynių mėnesių ir jo valdymo metu nuvažiavo 2 985 km atstumą, o ieškovės valdyme buvo 2 dienas ir nuvažiavo 237 km atstumą, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog nustatyti trūkumai atsirado būtent atsakovo valdymo metu. Byloje nebuvo nustatyta, kad ieškovė, įsigijusi automobilį, atliko automobilio mechanizmų remonto darbus, patyrė eismo įvykį, netinkamai automobilį eksploatavo, kitaip jį apgadino, nuvažiavo neįprastai didelį atstumą. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2020 m. vasario 19 d. atliktos apžiūros metu užfiksuoti trūkumai galėjo atsirasti dėl ieškovės nuvažiuoto atstumo.

7. Teismas sprendė, jog atsakovo parengtas parduodamo automobilio skelbimo tekstas, pirkimo-pardavimo sutartyje įrašytas pareiškimas, jog automobilis trūkumų neturi, liudytojų S. M. bei L. K. parodymai apie atsakovo teiginius apie automobilio būklę (neva, būklė gera, automobilis prižiūrėtas, nereikalaujantis jokių investicijų, be defektų) įrodo, jog atsakovas garantavo parduodamo automobilio kokybę. Liudytojo S. M. parodymai apie tai, kad, jam apžiūrint automobilį 2020 m. vasario 15 d., neįprasto dūmingumo, išmetamųjų dujų kvapo ar neįprasto variklio darbo jis nepastebėjo, šiuos trūkumus pastebėjo tik nuvažiavus tam tikrą atstumą ir varikliui įšilus iki darbinės temperatūros, įrodo, kad automobilio trūkumai nebuvo akivaizdūs ir ieškovei automobilio pirkimo metu nebuvo žinomi.

8. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog atsakovas neįvykdė pareigos atskleisti ieškovei automobilio trūkumus, nurodytus 2020 m. vasario 19 d. defektiniame akte, pardavė ieškovei nekokybišką, t. y. pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos, jog trūkumų nėra, neatitinkantį automobilį. Ieškovė, įsigydama automobilį asmeniniams poreikiams tenkinti su pardavėjo garantija, jog jis neturi trūkumų, turėjo pagrindą ir galėjo protingai tikėtis, kad, jį vairuojant, jame nebus išmetamųjų dujų kvapo, jis nedūmins, jo variklis dirbs tinkamai, jame bus visi privalomai montuojami įrenginiai, tarp jų ir katalizatorius, be kurio, automobilio eksploatavimas yra draudžiamas, gali būti kenksmingas aplinkai.

9. Dėl netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių. Teismas nustatė, jog vienas iš automobilio trūkumų yra tuščias katalizatoriaus bakelis (nėra katalizatoriaus). Abi šalys pripažįsta, jog katalizatoriaus paskirtis – mažinti cheminių medžiagų išmetimą į aplinką. Pats atsakovas 2020 m. rugsėjo 30 d. posėdyje patvirtino, jog, jei techninės apžiūros atlikimo metu automobilyje nebūtų buvę katalizatoriaus, jis nebūtų praėjęs privalomos techninės apžiūros, t. y. nebūtų atitikęs nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, teismas darė tikėtiną išvadą, jog atsakovas ieškovei pardavė automobilį, kuris jo pardavimo dieną neatitiko jam keliamų privalomų techninių reikalavimų ir kurio eksploatavimas gali būti kenksmingas aplinkai. Vien šio trūkumo šalinimas (katalizatorius bei jo keitimo darbai) kainuoja 1 429,74 Eur, t. y. beveik pusę automobilio kainos. Šį trūkumą bei šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimą teismas vertino kaip esminius.

10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad liudytojo S. M. parodymais, automobilio varikliui įšilus, purtosi variklis, vairas, sklinda balti-melsvi dūmai, defektiniame akte nurodyta, kad dėl nesandaraus AGR sistemos vamzdžio, automobilio salone jaučiamas išmetamųjų dujų kvapas, blogai dirba ketvirtas cilindras. Tai leido teismui daryti išvadą, jog automobilio eksploatavimas su nustatytais trūkumais kelia didelį diskomfortą. Visų nustatytų trukumų šalinimas kainuotų 3 157,63 Eur, kas beveik siekia automobilio įsigijimo kainą (3 200 Eur). Šios aplinkybės taip pat sudarė pagrindą išvadai, jog ir kiti automobilio trūkumai yra esminiai. Todėl ieškinio reikalavimus nutraukti sutartį ir taikyti restituciją teismas laikė pagrįstu ir tenkintinu.

11. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju ieškiniu pareikšti du alternatyvieji reikalavimai, reikalavimų dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo tenkinimas reiškia kilusio ginčo išsprendimą iš esmės, todėl juos patenkinus, kito alternatyvaus reikalavimo dėl išlaidų automobilio defektų šalinimui priteisimo patenkinti nebegalima.

12. Dėl nuostolių atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė patyrė (arba jos naudai buvo patirtos) 110 Eur išlaidas automobilio trūkumams nustatyti. Šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su atsakovo neteisėtais veiksmais – sutarties pažeidimu, pasireiškusiu sutarties sąlygų bei kokybės reikalavimų neatitinkančio automobilio pardavimu. Jei nebūtų buvę šių neteisėtų veiksmų, ieškovė nebūtų pirkusi serviso paslaugų bei patyrusi minėtų išlaidų. Atsakovo kaltė preziumuojama, šios prezumpcijos jis įrodymais nepaneigė (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, jog byloje nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, sudarančios pagrindą tenkinti ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad apžiūros paslaugas užsakė liudytojas S. M., nagrinėjamu atveju lemiamos reikšmės neturi, nes paslauga suteikta ieškovės, kaip automobilio savininkės, naudai, nėra duomenų, jog patirtos išlaidos būtų neproporcingos

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Atsakovas F. I. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo taikyti CK 6.334 str. 1 d. 4 p.

13.2. Teismas,priimdamas sprendimą, vadovavosi vien tik ieškovės liudytojų prieštaringais parodymais ir UAB „Autojutos” serviso surašyta sąskaita, visiškai ignoruodamas atsakovo liudytojų parodymus ir jo pateiktą 2018 m. liepos 24 d. transporto priemonės apžiūros aktą, atliktą specialistų.

13.3. Pirmosios instancijos teismas UAB „Autojutos” serviso išrašytą atsarginių dalių ir darbų kainą išankstinėje sąskaitoje traktuoja kaip objektyvų įrodymą prilygstantį ekspertizei ir pagrindžiantį automobilio remontui reikalingas išlaidas. Toks teiginys prieštarauja tinkamam įrodymų vertinimu ir yra labai abejotinas. Atsakovas ieškovei pareiškus pretenzijas, siūlė vykti į servisą, kuriame buvo remontuojamas automobilis ir įvertinti trūkumus jei tokie yra, tačiau ieškovė kategoriškai atsisakė. Atsakovo nuomone, esant kokiems nors nedideliems automobilio trūkumams juos buvo galima sutvarkyti. Esant tokiai situacijai negalima tvirtinti, kad automobilio eksplotacija negalima.

13.4. Teismas cituodamas ir vienpusiškai vertindamas teismų praktiką, esančią panašaus pobūdžio bylose daro neteisingas išvadas, jog alternatyvaus reikalavimo dėl išlaidų automobilio defektų šalinimui priteisimo patenkinti nebegalima ir sutarties nutraukimas yra vienintelis būdas išspręsti ginčą. Atsakovo manymu tokia išvada yra neteisinga, nes nurodoma praktika yra bylose, esant kitokioms faktinėm aplinkybėm t.y. kada automobilis po jo įsigijimo sugedo ir dėl gedimo tapo netinkamas eksploatuoti. Šiuo atveju to nebuvo ir teismas priimdamas sprendimą rėmėsi vien ieškovės liudytojų parodymais ir privataus serviso išankstine sąskaita už atliktinus darbus. Remdamasis tokiais įrodymais teismas darė tik tikėtinas išvadas, kad automobilis netinkamas eksploatuoti.

Atsiliepimas

14. Ieškovė I. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo F. I. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš F. I. I. K. naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais.

14.1. Atsakovas civilinės bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis nėra atsakingas už UAB „Autojuta“ defektiniame akte nurodytų automobilio trūkumų atsiradimą. Jis iš esmės pasirinko poziciją, kad automobilio techninė būklė buvo gera, o nustatyti trūkumai – neesminiai. Nepagrįstai teigia, kad techninės būklės tinkamumą patvirtino beveik prieš dvejus metus, t.y. 2018 m. liepos 24 d. surašytas automobilio techninės apžiūros aktas, nors akivaizdu, jog automobilis dėvisi labai greitai ir per dvejus metus jo būklė gali pablogėti iš esmės (juolab, kad kaip matyti iš rašytinių įrodymų, nuo 2018 m. liepos 24 d. techninės apžiūros akto surašymo iki jo pardavimo 2020 m. vasario 17 d. automobilis buvo nuvažiavęs 11 638 km (197 382-185 744).

14.2. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog teismas privalėjo vadovautis atsakovo liudytojų (M. D. ir R. D.) parodymais, kurie atsakovo teigimu, patvirtino gerą automobilio būklę, nors iš esmės liudytoja R. D. neturi jokių specialiųjų žinių, kurios būtų leidusios jai komentuoti automobilio būklę, o automechanikas M. D. neturėjo informacijos apie automobilio būklę sutarties sudarymo metu. Akcentuotina ir tai, kad apeliaciniame skunde atsakovas taip ir nenurodo, kokių konkrečiai liudytojų parodymų teismas neįvertino, ar juos įvertino netinkamai.

14.3. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo taikyti CK 6.334 str. 1 d. 4 p. numatytą pirkėjo teisių gynybos būdą.

14.4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad automobilio trūkumai nėra esminiai, dėl ko teismas nepagrįstai taikė kraštutinę pirkėjos teisių gynybos priemonę – sutarties nutraukimą. Visgi šiuo aspektu, kad automobilio trūkumai nėra esminiai, atsakovas taip pat nepateikė absoliučiai jokių įrodymų ar motyvų.

14.5. Apeliacinis skundas grindžiamas motyvu, jog ieškovė neįvykdė pirkėjui tenkančios pareigos patikrinti perkamą daiktą, įskaitant patikrinimą automobilių servise ar techninės priežiūros stotyje. Apeliantas cituoja Šiaulių apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1528-237/2017, Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1817-614/2015, t.y. atsakovas vadovaujasi žemesnės (pirmosios ir apeliacinės) instancijos teismų praktika. Tuo tarpu ieškinys ir pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, suformuota vėlesnėse kasacinio teismo nutartyse: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018.

14.6. Apeliaciniame skunde nurodytas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1528-237/2017 pateiktas išaiškinimas apie pirkėjo pareigą patikrinti perkamą naudotą automobilį yra suformuotas žemesnės instancijos teismo sprendimu, kuris apeliacinėje instancijoje (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-208-856/2018) buvo panaikintas, o kasacinėje instancijoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius 2018 m. gruodžio 4 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018, kuria paliko galioti Šiaulių apygardos teismo sprendimą. Taigi, ginčo situacijoje atsakovas nepagrįstai vadovaujasi panaikintame Šiaulių apylinkės teismo sprendime pateiktais išaiškinimais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16. Įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

Dėl bylai reikšmingų esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

17. Byloje nustatyta, kad 2020 m. vasario 17 d. tarp ieškovės I. K. ir atsakovo F. I. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, kuria ieškovė iš atsakovo už 3200 Eur įsigijo automobilį Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), pirmosios registracijos data 2005 m. balandžio 7 d. Šioje sutartyje jokie transporto priemonės trūkumai nebuvo nurodyti ir pardavėjas deklaravo, kad parduodama transporto priemonė trūkumų neturi, automobilio rida pardavimo metu 197 382 km, techninė apžiūra galiojo iki 2021 m. gegužės 10 d. (apžiūra atlikta – 2019 m. gegužės 15 d.).

18. Ieškovė I. K. jau kitą dieną (2021 m. vasario 18 d.) po automobilio įsigyjimo, juo nuvažiavusi apie 30 km., transporto priemonės viduje pajuto išmetamųjų dujų kvapą, variklio, vairo vibraciją. Kitą dieną (2021 m. vasario 19 d.) nuvarė automobilį į UAB ,,Autojuta” servisą, kurį patikrinus nustatyti šie defektai (2020 m. vasario 21 d. defektinis aktas): 1) blogai dirba 4-tas cilindras; 2) nesandarus AGR sistemos vamzdis, dėl to salone jaučiamas išmetamųjų dujų kvapas; 3) tuščias katalizatoriaus bakelis (nėra katalizatoriaus); 4) variklis apibėgęs alyva; 5) susidėvėjusios priekinės važiuoklės apatinių svirčių visos įvorės; 6) susidėvėjusi kairės pusės stabilizatoriaus traukė. Remonto kaina pagal išankstinę sąskaitą – 3 167,53 Eur. Už automobilio patikrą 2020 m. vasario 21 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra 110 Eur sumai.

19. Ieškovė apie tai nedelsiant informavo atsakovą, išsiųsdama SMS žinutę, kuria reikalavo grąžinti už automobilį sumokėtą kainą, tačiau pardavėjas tokį reikalavimą laikė nepagrįstu.

20. Ieškovė 2020 m. kovo 2 d. teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė: 1) nutraukti 2020 m. vasario 17 d. tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą lengvojo automobilio AUDI A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį; 2) taikyti restituciją – iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 3 200 Eur, sumokėtų už automobilį, ieškovę įpareigoti atsakovui grąžinti lengvąjį automobilį; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 110 Eur nuostolių atlyginimo; 4) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 procentų dydžio palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo galutinio įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2020 m. gruodžio 18 d. teisme buvo gautas patikslintas ieškinys, kuriame pareikštas alternatyvus reikalavimas – nusprendus netenkinti 1-2 reikalavimų, taikyti alternatyvų pažeistų teisių gynybos būdą – priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 3 167,53 Eur sumą, reikalingą atsakovo parduoto nekokybiško lengvojo automobilio AUDI A4 defektų taisymui.

Žemesnės instancijos teismas

21. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino visiškai, t.y. nutraukė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir taikė abipusę restituciją, taip pat priteisė ieškovės patirtus nuostolius bei procesines palūkanas.

22. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės teigdamas, kad nagrinėjant bylą neteisingai buvo įvertinti įrodymai dėl parduoto automobilio kokybės, dėl ko teismas nepagrįstai pardavėjui taikė civilinę atsakomybę už parduotą netinkamos kokybės daiktą.

23. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės reikavimas dėl automobilio pirkimo–pradavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, taip pat nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Ginčas byloje kilo dėl parduoto automobilio kokybės ir pardavėjo atsakomybės už parduotą (ne)tinkamos kokybės daiktą.

Dėl parduoto automobilio kokybės ir pardavėjo atsakomybės

24. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pagrindinė pardavėjo pareiga pagal pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui kokybišką, sutarties reikalavimus atitinkančią prekę (CK 6.327, 6.333 straipsniai). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, jog pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008, 2019 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2019). Kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).

25. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotą naudotą daiktą buvo galima naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018). Toks teisinis reglamentavimas leidžia teismui spręsti, kad vien aplinkybė, jog gedimas išryškėjo po prekės perdavimo, nepaneigia pardavėjo atsakomybės už jos trūkumus.

26. Kilus ginčui dėl naudoto daikto kokybės, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui. Įstatymas nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas, todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018).

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. jog daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje. Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti įrodymus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, jog šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

28. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje jokie jo trūkumai nebuvo nurodyti, preišingai pardavėjas deklaravo, jog sutarties sudarymo metu nėra parduodamo daikto trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas arba nebūtų jo visai pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Pardavėjas atsako už minėtus trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daikto perdavimo dėl pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės arba dėl nenugalimos jėgos(CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Taigi, tokios ginčo sutarties sąlygos reiškia, kad ginčo atveju pardavėjas (atsakovas) garantavo, jog parduodamo daikto kokybė atitinka jam keliamus reikalavimus.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nagrinėjamu atveju įvykdė jai tenkančią pareigą įrodyti transporto priemonės trūkumus (gedimus). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad AUDI A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gedimai buvo pastebėti netrukus po jo įsigijimo (sekančią dieną), ką patvirtino tiek liudytojas S. M., tiek UAB ,,Autojuta” 2020 m. vasario 21 d. surašytas defektinis aktas. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad automobilio trūkumų (gedimų) mastas yra toks, kad remontuoti yra ekonomiškai neproporcinga, nes jo remontas kainuotų 3 157,63 Eur, t.y. iš esmės siektų jo įsigijimo kainą (3 200 Eur). Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, vien katalizatoriaus nebuvimas yra esminis trūkumas dėl kurio nebūtų galima eksploatuoti automobilio, nes neatitiktų transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų (privalomos techninės apžiūros rezultatai būtų neigiami). Be to, ieškovė įrodė, kad automobilis turi ir kitų trūkumų, t.y. blogai dirba 4-tas cilindras; EGR (angl. - „Exhaust gas recirculation“) sistemos, kuri valdo išmetamujų dujų recirkuliaciją, gedimas, važiuoklės detalių defektai, kurių visuma teismui sudarė pakankamą pagrindą spręsti, kad atsakovo parduotas automobilis neatitiko jam keliamų kokybės reikalavimų dėl ko automobilį nėra galimybės eksplotuoti pagal jo paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas arba nebūtų jo visai pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.

30. Šiuo atveju pardavėjas neįrodė aplinkybių, kad šie automobilio trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, ar dėl pirkėjo kaltės. Aplinkybė, kad automobilio techninė būklė 2019 m. gegužės 15 d. atitiko visus jai keliamus techninius reikalavimus ar, kad liudytojų M. D. ar R. D. vertinimu automobilis pardavimo metu esminių trūkumų neturėjo, nėra pakankamas pagrindas priešingai išvadai konstatuoti. Atsakovas, nesutikdamas su bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, pateikia tik savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo, taigi iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos jam palankios aplinkybės. Tačiau teisėjų kolegija su tokia apelianto nuomone nesutinka. Automobilio defektai nustatyti po labai trumpo laiko nuo jo pardavimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad automobilio trūkumai, nors ir paaiškėjo vėliau, tačiau buvo jo perdavimo ieškovei momentu. Teismas sutinka su atsakovu, kad parduotas automobilis pakankamai senas (15 metų), tačiau vien tai neleidžia daryti išvados, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu turėjo tikėtis, kad automobilis dėl jo natūralaus nusidėvėjimo bus be katalizatoriaus, turės kitus autoservise nustatytus gedimus (pvz. blogai dirbantis 4-tas cilindras; EGR sistemos gedimas; važiuoklės detalių defektai), kurių pašalinimas kainuotų panašiai kaip pats automobilis, t.y. būtų už neproporcingą kainą.

31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs sutarties šalių pateiktus įrodymus pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176 – 224 straipsniai), daro išvadą, kad ieškovė įrodė ne vien parduoto daikto trūkumų faktą, taip pat nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad šie trūkumai buvo ir iki automobilio perdavimo pirkėjai, ir pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių padarė teisingas išvadas. Kadangi atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad daikto trūkumai atsirado po daikto perdavimo dėl pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės, ar dėl nenugalimos jėgos, teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pardavėjas nėra atsakingas už parduoto naudoto daikto kokybę, juolab, kad pardavėjas atsako už netinkamos kokybės daikto pardavimą ir be kaltės (CK 6.334 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019).

32. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises specialiaisiais CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais ir bendraisiais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019). Nagrinėjamu atveju ieškovė (automobilio pirkėja) pasirinko reikalauti iš atsakovo (automobilio pardavėjo) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties (CK 6.334 straipsnio 1 dalie 4 punktas). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nupirkto daikto kokybės trūkumai yra esminis sutarties pažeidimas, suteikiantis teisę reikalauti ieškovei atsisakyti sutarties, todėl pirkimo–pardavimo sutartį nutraukė.

33. Akcentuotina, kad iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovė pirko naudotą automobilį turėdama tikslą šį naudoti asmeniniams poreikiams, apžiūrėjo automobilį kaip vidutinis naudoto automobilio pirkėjas, jai nebuvo nurodyti jokie automobilio trūkumai, priešingai pardavėjas deklaravo, kad automobilis trūkumų neturi, tačiau jau kitą dieną po šio automobilio įsigijimo paaiškėjo trūkumai, kurie negali būti vertinami kaip akivazdūs, t.y. tokiais, kuriuos kaip vidutinis naudoto automobilio pirkėjas ir be specialaus tyrimo galėtų pastebėti ir nustatyti pirkimo metu, apie kuriuos ieškovė nebuvo informuota ir kurie trukdo automobilį naudoti pagal paskirtį. Pažymėtina, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).

34. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas nesutiko atlyginti galimų pirkėjo išlaidų automobilio trūkumams ištaisyti, be to, nepateikė jokių įrodymų, kad jo remontas kainuotų ženkliai mažiau, nei įrodinėjo ieškovė, t.y., kad trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo jokio pagrindo teismui spręsti, kad pirkėjo pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas yra netinkamas ar neproporcingas. Nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad dėl automobilio trūkumų, jo nėra galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas arba nebūtų jo visai pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Taigi, pirkėjas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, tai sudarė pakankamą pagrindą teismui pripažinti sutarties pažeidimą esminiu ir nutraukti sutartį CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė 110 Eur nuostolių, kuriuos ji patyrė siekdama įvertinti nupirkto automobilio būklę (defektus) (išlaidos už automobilio patikrą servise UAB „Autojuta“) bei įrodyti bylai reikšmingas aplinkybes (CK 6.245 straipsnis). Apeliantas jokių argumentų dėl teismo priteistų nuostolių bei jų dydžio apeliaciniame skunde nenurodo, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako.

36. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai atsižvelgiant į pirmiau teisėjų kolegijos pateiktus išaiškinimus ir motyvus neturi teisinės reikšmės teisiniam bylos rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės bylos baigties

22. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką dėl naudoto daikto kokybei keliamų reikalavimų, nustatė faktines aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl pirkėjo prašomo taikyti galimai pažeistų teisių gynybos būdo įsigijus netinkamos kokybės naudotą automobilį, bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti (ar pakeisti) apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 265 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

24. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantui neatlyginamos ir nepriteisiamos.

25. Ieškovė pateikė duomenis dėl patirtų 800 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Ieškovės prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio, todėl jos priteistinos iš apelianto.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei I. K. iš atsakovo F. I. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algimantas KukalisEdvardas PaliokasArvydas Žibas