Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

NŽT Trakų skyrius 2015-01-12 (klaidingai nurodyti metai – 2014) sprendimu nusprendė kompensuoti Žemės sklypo bendrasavininkams už po atliktų kadastrinių matavimų trūkstamą Žemės sklypo plotą. Kadangi T. D. 2015-04-07 mirė, pareiškėjas kaip vienintelis T. D. turto ir turtinių teisių paveldėtojas 2015-06-08 Vilniaus miesto 26-ajam notarų biurui pateikė pranešimą apie palikimo priėmimą, įskaitant, bet neapsiribojant, žemės sklypo ir piniginių lėšų, esančių banko sąskaitoje.

Nežinodamas apie NŽT Trakų skyriaus 2015-01-12 sprendimą, pareiškėjas 2015-06-08 informavo NŽT Trakų skyrių apie T. D. mirtį bei tai, kad pareiškėjas yra vienintelis mirusiojo paveldėtojas, todėl paprašė broliui priklausančią kompensaciją pervesti į pareiškėjo banko sąskaitą.

Į pareiškėjo prašymą dėl kompensacijos išmokėjimo NŽT atsakė tik 2015-08-24 raštu Nr. 46SD-3112-(14.46.7) bei pareikalavo pateikti paveldėjimo teisės liudijimą. Trūkstamus dokumentus pareiškėjas, susitaręs telefonu su NŽT darbuotoja, 2015-08-28 pateikė elektroniniu paštu, tačiau 2016-05-11 jam buvo pervesta tik 101 Eur dydžio kompensacija už jam priklausiusios Žemės trūkumo skirtumą, o likusios 101 Eur dydžio dalies kompensacijos už paveldėtos žemės trūkumo skirtumą po brolio mirties pareiškėjas negavo. Pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į NŽT dėl neišmokėtos kompensacijos dalies, tačiau NŽT 2016-06-10 sprendimu Nr. lSS-1869-(7.22E.) pareiškėjo prašymo netenkino, o VAGK 2016-08-18 sprendimu Nr. 3R-301(AG-234/03-2016) NŽT 2016-06-10 sprendimą paliko galioti.

Pareiškėjas nepagrįstu laiko NŽT reikalavimą gauti naują paveldėjimo teisės liudijimą, kuriame būtų nurodyta, jog pareiškėjas paveldi brolio kompensaciją (ir taip patirti papildomas išlaidas). Nurodo, kad NŽT neinformavo jo apie 2015-01-12 sprendimą dėl kompensacijos, į 2015-06-08 prašymą dėl kompensacijos po brolio mirties NŽT atsakė tik po 77 dienų, tuo tarpu jis NŽT buvo pateikęs visus reikalingus dokumentus. Pareiškėjo nuomone, būtent dėl NŽT netinkamų funkcijų vykdymo susidarė situacija, kad paveldėdamas brolio turtą, jis nežinojo, jog yra priimtas individualus administracinis teisės aktas dėl kompensacijos išmokėjimo (NŽT 2015-01-12 sprendimas), kurį būtų galėjęs pateikti notarų biurui prieš išduodant 2015-07-21 paveldėjimo teisės liudijimą.

Pareiškėjo nuomone, atsakovas pažeidžia gero administravimo principą, kadangi Žemės ploto skirtumas buvo atsiradęs dėl valstybės institucijų netinkamo veikimo. Pareiškėjas 2009 m. turėjo pagrįstų duomenų, jog valstybės žemės reformą vykdę darbuotojai neatsakingai arba piktnaudžiaudami savo pareigomis, padarė klaidas, dėl kurių 2015 m. buvo kompensuota už Žemės ploto skirtumą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė iš esmės jame išdėstytais argumentais. Prašė skundą tenkinti.

Pareiškėjas 2016-05-11 elektroniniu paštu kreipėsi į NŽT Trakų skyrių dėl kompensacijos, skirtos T. D., išmokėjimo (prašymas nebuvo pasirašytas saugiu el. parašu). Pareiškėjo buvo paprašyta tiesiogiai arba paštu pateikti originalius prašymą bei paveldėjimo teisės liudijimą, kuriame būtų nurodyta teisė paveldėti kompensaciją.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro NŽT 2016-06-10 sprendimo Nr. 1SS-1869-(7.22E.) ir VAGK 2016-08-18 sprendimo Nr. 3R-301 (AG-234/03-2016) (ginčijami sprendimai) teisėtumas bei pagrįstumas. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas R. D. ir T. D. 2014-12-05 NŽT Trakų skyriui pateikė prašymus ,,Dėl kompensavimo už trūkstamą žemės plotą“ atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus.

2015-01-12 NŽT Trakų skyriaus vedėjas sprendimo Nr. 46SK-(14.46.110.)-5 (sprendime klaidingai nurodyti metai – 2014 m.) 3.3 ir 3.4 punktais pavedė NŽT Trakų skyriui už trūkstamą (1212 kv. m) žemės sklypo plotą kompensuoti pareiškėjui R. D. ir T. D. po 101 Eur.

2015-04-07 pareiškėjo brolis T. D. mirė.

Pareiškėjas 2015-06-08 el. paštu pateikė NŽT Trakų skyriui prašymą ,,Dėl kompensavimo už trūkstamą žemės plotą mirus žemės sklypo bendrasavininkui T. D.“. Kartu su šiuo prašymu pateikė Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro išduotą 2015-06-08 pareiškimą apie palikimo priėmimą (bylos Nr. 116/2015).

Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarė Rima Vižinytė 2015-07-21 pareiškėjui išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, pagal kurį po T. D. mirties R. D. paveldėjo: ½ dalį buto / patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį buto / patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2585/11709 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¼ dalis pastato-kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¼ dalis pastato – svirno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¼ dalis pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¼ dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¼ dalis pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¼ dalis pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¼ dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 18227/80197 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 175/770 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 386/1700 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¼ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pinigines lėšas su palūkanomis, esančios T. D. vardu „Swedbank“, AB atidarytoje sąskaitoje.

NŽT Trakų skyrius, atsakydamas į pareiškėjo 2015-06-08 prašymą, 2015-08-24 raštu Nr. 46SD-3112-(14.46.7) „Dėl informacijos pateikimo“ įpareigojo pareiškėją pateikti paveldėjimo teisės liudijimą, įrodantį, kas po T. D. mirties paveldėjo turtą bei žemės sklypo (kadastrinis Nr. 7934/0002:282) VĮ Registrų centro pažymėjimą, kuriame būtų nurodyta, kad minėto žemės sklypo mirusiojo bendrasavininko dalis nuosavybės teise priklausys paveldėtojams.

2015-08-28 pareiškėjas el. paštu NŽT Trakų skyriui pateikė 2015-07-21 jam išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir VĮ Registrų centro išrašus.

2016-05-11 NŽT pareiškėjui išmokėjo jam tenkančią kompensaciją (101 Eur) už trūkstamo žemės sklypo (kadastro Nr. 7924/0002:282) ploto skirtumą.

Pareiškėjas 2016-05-11 el. paštu kreipėsi į NŽT Trakų skyrių dėl kompensacijos, skirtos T. D., išmokėjimo. NŽT Trakų skyriaus specialistė, atsakydama į pareiškėjo prašymą el. paštu nurodė, kad norint gauti kompensaciją, skirtą mirusiajam T. D., pareiškėjui reikia pateikti: originalų prašymą su pareiškėjo sąskaitos numeriu ir originalų paveldėjimo teisės liudijimą, kuriame turi būti nurodoma, kad pareiškėjas paveldi ir kompensaciją už trūkstamą žemės sklypo plotą.

Pareiškėjas 2016-05-12 el. laišku NŽT Trakų skyriui atsisakė pateikti paveldėjimo teisės liudijimo originalą, motyvuodamas tuo, kad jį turi tik vieną, o notariškai patvirtinta kopija kainuoja laiko ir pinigų. Informavo, kad prašymą su banko sąskaitos numeriu jau yra pateikęs anksčiau ir prašė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 3 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6 punktais bei gero administravimo principu tęsti prašymo (el. laiške klaidingai nurodyta prašymo data – 2015-06-28, turi būti 2015-06-08) nagrinėjimo procedūrą remiantis pateiktais dokumentais.

Pareiškėjas 2016-05-12 el. paštu pateikė prašymą NŽT informuoti apie jo 2015-06-08 (el. laiške klaidingai nurodyta prašymo data – 2015-06-28) prašymo svarstymo eigą ir rezultatus.

2016-06-10 NŽT rašte Nr. 1SS-1869-(7.22E.) ,,Dėl prašymo nagrinėjimo“ nurodė, kad norint įvykdyti pareiškėjo reikalavimą ,,Dėl kompensavimo už trūkstamą žemės plotą mirus žemės sklypo bendrasavininkui T. D.“, pareiškėjas NŽT Trakų skyriui turi pateikti pasirašytą prašymą (jei prašymas bus teikiamas el. paštu, jis turi būti pasirašytas saugiu elektroniniu parašu) dėl T. D. tenkančios kompensacijos už trūkstamą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto skirtumą pervedimo į pareiškėjo asmeninę sąskaitą. Taip pat nurodė, kad su prašymu pareiškėjas turi pateikti paveldėjimo teisės liudijimą, kuriame būtų nurodyta, jog pareiškėjas yra T. D. apskaičiuotos kompensacijos, nustatytos už trūkstamą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto skirtumą, paveldėtojas. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad NŽT manymu, paveldėjimo teisės liudijimas gali būti išduotas NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2015-01-12 sprendimo Nr. 46SK-(14.46.110.)-5 pagrindu, kuriuo nustatyta T. D. tenkanti kompensacija, nustatyta už trūkstamą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto skirtumą.

Pareiškėjas 2016-07-08 Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai pateikė skundą dėl 2016-06-10 NŽT rašto. Skundu pareiškėjas prašė panaikinti NŽT 2016-06-10 sprendimą ir įpareigoti NŽT kompensuoti už pareiškėjo paveldėtą trūkstamą žemės plotą, mirus buvusiam žemės sklypo bendrasavininkui T. D., kurio turėtą žemės sklypo dalį pareiškėjas paveldėjo visa apimtimi.

VAGK 2016-08-18 sprendimu Nr. 3R-301(AG-234/03-2016) R. D. skundą atmetė.

Dėl pareiškėjo prašymo formos

NŽT atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo prašymas pateiktas elektroniniu paštu, tačiau nepasirašytas saugiu elektroniniu parašu, neatitiko nustatytų reikalavimų, todėl NŽT Trakų skyrius pagrįstai paprašė pateikti prašymo originalą arba prašymą, pasirašytą saugiu elektroniniu parašu. NŽT 2016-06-10 rašte nurodoma, kad toks NŽT Trakų skyriaus prašymas nėra perteklinis ar nepagrįstas. VAGK 2016-08-18 sprendime nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai vadovaujasi Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, valstybės įgaliotų asmenų oficialių dokumentų įforminimo ir rengimo taisyklių bendraisiais reikalavimais, nes pareiškėjo prašymo nagrinėjimo atveju NŽT turi vadovautis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis.

Taisyklių 28 punktas numato, kad asmenų prašymai raštu, atsiųsti institucijai elektroniniais ryšiais, turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, arba suformuoti elektroninėmis priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą ir nepakeičiamumą, išskyrus atvejus, kai, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, į asmenų prašymus galima atsakyti nedelsiant. Taisyklių 42 punktas nustato, kad asmenų prašymai, pateikti elektroniniais ryšiais, nesilaikant Taisyklių 28 punkte nustatyto reikalavimo, per 2 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo institucijoje grąžinami asmeniui ir nurodoma tokio prašymo grąžinimo priežastis. Taisyklių 36 punkte nustatyta, kad jeigu asmens prašymui išnagrinėti būtina papildoma informacija, kurią privalo pateikti prašymą atsiuntęs asmuo, ir institucija tokių duomenų pati gauti negali, per 5 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo ji kreipiasi į asmenį raštu, prašydama pateikti papildomą informaciją, ir praneša, kad prašymo nagrinėjimas stabdomas, iki bus pateikta papildoma informacija. Kai per institucijos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos, papildoma informacija negaunama, prašymas nenagrinėjamas.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjo 2015-06-08 prašymas ,,Dėl kompensavimo už trūkstamą žemės plotą mirus žemės sklypo bendrasavininkui T. D.“ NŽT Trakų skyriui pateiktas 2015-06-08. Šis pareiškėjo prašymas buvo pateiktas el. paštu (nepasirašytas saugiu elektroniniu parašu), tačiau NŽT Trakų skyrius šio pareiškėjo prašymo negrąžino, nors, kaip nurodyta Taisyklių 42 punkte, nesilaikant Taisyklių 28 punkte nustatyto reikalavimo, per 2 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo institucijoje grąžinami asmeniui ir nurodoma tokio prašymo grąžinimo priežastis. Priešingai, NŽT Trakų skyrius 2015-08-24 raštu Nr. 46SD-3112-(14.46.7) įpareigojo pareiškėją pateikti paveldėjimo teisės liudijimą bei žemės sklypo VĮ Registrų centro pažymėjimą. Atkreiptinas dėmesys, kad papildomos informacijos pagal Taisyklių 36 punktą NŽT Trakų skyrius turėjo pareikalauti per 5 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo, tačiau tą padarė tik 2015-08-24, t. y. praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo pareiškėjo prašymo gavimo.

Pareiškėjas skunde teigia, kad NŽT daugiau nei metus nagrinėdama 2015-06-08 prašymą dėl kompensacijos, nesilaikė gero administravimo principų. Teismas sutinka su šiais pareiškėjo argumentais.

Viešojo administravimo subjektai savo veikloje turi vadovautis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais principais. Viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (įstatymo viršenybės principas). Administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus (proporcingumo principas). Viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų (nepiktnaudžiavimo valdžia principas).

Be kita ko, pažymėtina, jog Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nuolat pabrėžiama „gero valdymo“ principo svarba. Nurodytas principas reikalauja, kad, spręsdamos klausimą dėl viešojo intereso, ypač susijusio su tokiomis pagrindinėmis žmogaus teisėmis kaip nuosavybės teisė, valstybės institucijos veiktų greitai, tinkamai ir nuosekliai (žr. EŽTT 2011 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Rysovskyy prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 29979/04, par. 70–71). EŽTT praktikoje taip pat akcentuojama, kad kai taisomos valdžios institucijų padarytos klaidos, restitucijos proceso metu svarbu užtikrinti, jog jų atitaisymas nesukurtų neproporcingų naujų pažeidimų. Gero valdymo principas neturėtų atimti iš valdžios institucijų galimybės taisyti klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerūpestingumo (žr. EŽTT 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimą byloje Moskal prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 10373/05, par. 73). Valstybės institucijoms, kurios nesugeba įdiegti arba laikytis savo pačių procedūrų, neturėtų būti leidžiama gauti naudos dėl jų padarytų klaidų ar išvengti savo pareigų vykdymo (žr. EŽTT 2010 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Lelas prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 55555/08, par. 74). Tokios pozicijos laikomasi ir Kasacinio teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-415/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-265-611/2015).

Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju prašymas yra susijęs su valstybinių lėšų administravimu (išmokėjimu fiziniam asmeniui), todėl ypač svarbus prašymo atitikimas Taisyklių reikalavimams, t. y. asmens identifikavimas, taip pat paveldėjimo teisės liudijimo autentiškumo nustatymas (dėl ko ir buvo prašoma originalo arba notaro patvirtinto nuorašo) bei kompensacijos išmokėjimo teisinio pagrindo pareiškėjui. Atkreiptinas dėmesys, kad NŽT pareiškėjui išmokėjo jam tenkančią kompensaciją už trūkstamą žemės sklypo ploto skirtumą, nors, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pareiškėjo prašymas nebuvo pasirašytas saugiu elektroniniu parašu. Teismo vertinimu, NŽT veiksmai nebuvo nuoseklūs, pozicija prieštaringa.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo veiksmai vertintini kaip neatitinkantys gero administravimo principo nuostatų ir netinkami, pažeidžiantys pareiškėjo teises, todėl reikalavimas, kad pareiškėjas pateiktų prašymą su jo originaliu parašu ar pasirašytų saugiu elektroniniu parašu, nagrinėjamu atveju yra perteklinis, todėl laikytinas nepagrįstu.

Dėl pareiškėjo prašymo turinio

NŽT 2016-06-10 sprendime nurodo, kad NŽT Trakų skyrius pagrįstai prašo pateikti paveldėjimo teisės liudijimą, kuriame būtų nurodyta, jog pareiškėjas yra T. D. turto paveldėtojas bei paveldės kompensaciją už trūkstamą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto skirtumą. VAGK 2016-08-18 sprendime nurodo, kad turtinę reikalavimo teisę į kompensaciją už trūkstamą žemės ploto sklypą T. D. įgijo 2015-01-12, NŽT Trakų skyriaus vedėjui priėmus sprendimą dėl kompensacijos jam išmokėjimo. Iki T. D. mirties kompensacija jam nebuvo išmokėta, todėl ši teisė gali būti paveldima. Iš pareiškėjui išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą matyti, jog jis nėra paveldėjęs T. D. turtinės reikalavimo teisės į kompensacijos išmokėjimą, todėl NŽT neturi teisinio pagrindo pareiškėjui išmokėti T. D. priklausančią kompensaciją.

Atsiliepime į skundą nurodoma, jog iš paveldėjimo teisės liudijimo nėra galimybės nustatyti, kad pareiškėjas yra vienintelis T. D. paveldėtojas ir turi teisę paveldėti kompensaciją. Pažymima, kad pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas 2015-07-21, o apie broliui priskaičiuotą kompensaciją pareiškėjui buvo žinoma nuo 2015-05-11, taigi, pareiškėjas, žinodamas apie tokią turtinę teisę turėjo pareigą pranešti notarui ir pasirūpinti, kad tokia teisė būtų įrašyta į paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismas nesutinka su šiais atsakovo argumentais. Pirma, 2015-07-21 pareiškėjui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas patvirtinta, jog pareiškėjas yra vienintelis paveldėtojas, paveldėjęs T. D. turtą visa apimtimi, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.52 straipsnio 1 dalyje. Be to, iš VĮ Registrų centro išrašų matyti, jog T. D. žemės sklypą paveldėjo pareiškėjas (daiktinės teisės įregistravimo pagrindas – Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, 2015-07-21). Antra, pareiškėjas į bylą pateikė duomenis apie suskaičiuotą jo turimos žemės plotą, įskaitant ir paveldėtą, už kurį pareiškėjas sumokėjo mokesčius valstybei. Trečia, byloje duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui nuo 2015-05-11 buvo žinoma apie broliui priskaičiuotą kompensaciją, nėra. Pareiškėjas skunde nurodo, kad apie 2015-01-12 sprendimą pareiškėjas nebuvo informuotas, pirmą kartą jį gavo kartu su NŽT atsiliepimu 2016-08-04. Atsakovas įrodymų, paneigiančių šią pareiškėjo nurodomą aplinkybę, nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su pareiškėju, kad nežinant apie T. D. turtinę teisę, jis negalėjo pasirūpinti, kad ši būtų įrašyta į paveldėjimo teisės liudijimą.

Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali atsisakyti dalies palikimo, priimti dalį palikimo (CK 5.50 straipsnio 1dalis). Jis priima besąlygiškai visą palikimą, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises bei pareigas. Taigi įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir palikėjo turtinės reikalavimo teisės (CK 5.1 straipsnio 2 dalis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į nurodytą kasacinio teismo praktiką, reikalavimas, kad pareiškėjas pateiktų paveldėjimo teisės liudijimą, kuriame būtų nurodyta, jog pareiškėjas yra T. D. apskaičiuotos kompensacijos, nustatytos už trūkstamą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto skirtumą, paveldėtojas, teismo vertinimu, yra perteklinis, todėl laikytinas nepagrįstu.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti VAGK 2016-08-18 sprendimą Nr. 3R-301(AG-234/03-2016) ir NŽT 2016-06-10 sprendimą Nr. 1SS-1869-(7.22E.) yra pagrįsti, todėl tenkintini. Išdėstytų aplinkybių pagrindu taip pat tenkintinas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti NŽT kompensuoti už pareiškėjo paveldėtą trūkstamą žemės plotą, mirus buvusiam žemės sklypo bendrasavininkui T. D., kurio turėtą žemės sklypo dalį pareiškėjas paveldėjo visa apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132-133 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo R. D. skundą tenkinti.

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016-08-18 sprendimą Nr. 3R-301(AG-234/03-2016) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016-06-10 sprendimą Nr. 1SS-1869-(7.22E.) panaikinti.

Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos kompensuoti pareiškėjui R. D. už paveldėtą trūkstamą žemės plotą, mirus buvusiam žemės sklypo bendrasavininkui T. D., kurio turėtą žemės sklypo dalį pareiškėjas R. D. paveldėjo visa apimtimi.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.