- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-03
- Bylos Nr.
- e2-777-780/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00562-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Trečiasis asmuo
- A. Š., Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
- Atsakovas
- Lazdijų rajono savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Jolanta Špakauskaitė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl atlyginimo už paslaugas, susijusias su gyvūno laikymu, priteisimo pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nuaras“ ieškinį atsakovei Lazdijų rajono savivaldybės administracijai, tretieji asmenys Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir A. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Nuaras“ pateikė teismui ieškinį dėl atlyginimo už paslaugas, susijusias su gyvūno laikymu, priteisimo, kuriuo prašo priteisti iš atsakove į bylą įtrauktos Lazdijų rajono savivaldybės administracijos 1 600,83 Eur skolą, 77,11 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovės struktūrinis padalinys - Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Šventežerio seniūnija, 2018-10-26 paprašė ieškovės atvykti paimti gyvūną bei juo pasirūpinti ir 2018-10-26 aktu gyvūną perdavė ieškovei, kuri atsakovės užsakymu turėjo juo pasirūpinti. Dėl gyvūno kraujavimo jis buvo skubiai nugabentas į Kauną, kad jam būtų suteikta skubi veterinarinė pagalba. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018-12-11 nutarimu Nr. A13.-1142-393/2018 gyvūno laikytojas A. Š. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 str. 18 d., ir jam buvo paskirta nuobauda kartu su administracinio poveikio priemone - gyvūno konfiskavimu. 2019-02-14 Konfiskuoto gyvūno perdavimo–priėmimo aktu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Lazdijų valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba perdavė gyvūną ieškovei. Kol gyvūno laikytojo A. Š. atžvilgiu pradėta administracinė teisena nebuvo baigta, vadovaujantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 str. 5 d., prievolę užtikrinti tinkamą gyvūno laikymą turėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracija. Paslaugos buvo užsakytos bei teikiamos atsakovei, su kuria ieškovę ir sieja sutartiniai santykiai pagal sudarytą žodinę sutartį dėl gyvūno laikymo paslaugų, nes seniūnė telefonu pažadėjo sumokėti už ieškovės paslaugas, kurias reikės teikti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dėl gyvūno galimo konfiskavimo. Ieškovė teigia, kad jos vykdoma ūkinė komercinė veikla nėra reglamentuojama Gyvūnų gerovės įstatymo 4 str. 5 d. nuostata, todėl ginčo santykiui taikytini bendri principai, kad už suteiktas paslaugas turi atsiskaityti tas asmuo, kuris jas užsakė. Minėta įstatymo norma neįpareigojo ieškovės priimti gyvūną, todėl tarp ieškovės ir atsakovės buvo sukurti sutartiniai santykiai ir paslaugos buvo suteiktos atsakovei. Tuo tarpu ieškovės su buvusiu gyvūno savininku A. Š. nesieja jokie teisiniai santykiai, todėl ieškovė neturi nei sutartinio, nei įstatyminio pagrindo reikalauti atlygio už suteiktas paslaugas iš jo. Ieškovė pabrėžia, kad prašo priteisti ne gyvūno laikymo išlaidas, bet siekia gauti atlygį už savo suteiktas paslaugas atsakovei. Gyvūnų gerovės įstatymo 4 str. 5 d. numatytų gyvūno laikinosios globos, gydymo, laikymo išlaidų niekas dar nėra patyręs, kadangi su ieškove nėra atsiskaityta už suteiktas paslaugas. Tuo tarpu ieškovė savo paslaugų teikimui, yra patyrusi veiklos sąnaudas, kurios nelaikytinos gyvūno laikymo/gydymo išlaidomis. Šias išlaidas atsakovė patirs tik sumokėjusi už ieškovės paslaugas ir galės prisiteisti iš gyvūno savininko A. Š.. Ieškovė reikalavimą grindžia ir analogija su bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų globos paslaugomis bei tarp šalių susiklosčiusia praktika, kai savivaldybė bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų laikinąją globą organizuoja perduodama juos ieškovei pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 13-14 straipsnius ir visada atsiskaito su ieškove už jos suteiktas paslaugas. Kadangi Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 str. 5 d. ir 14 str. 1 d. naudojamos vienodos formuluotės, kurios įpareigoją savivaldybės administraciją perduoti globoti gyvūnus globėjui, o už bepriežiūrių ir beglobių gyvūnų laikymo paslaugas atsakovė visada sumokėdavo, tai iš šioje byloje nagrinėjamu atveju atsakovė taip pat turi sumokėti ieškovei, nes neturėjo pagrindo tikėtis, jog ieškovė jai suteiks neatlygintinas gyvūno laikinosios globos paslaugas. Nors Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 str. 5 d. nenurodo kieno konkrečiai patirtas išlaidas atlygina gyvūno savininkas ar laikytojas, tačiau ieškovė teigia, kad įstatymas numato išlaidas būtent to asmens, kuriam įstatymas numato pareigą paimti ir perduoti jį gyvūnų globėjui ar kitokiu būdu užtikrinti tinkamą gyvūno laikymą, ir kuris patiria gyvūno laikinosios globos, gydymo, laikymo išlaidas, t. y. sumoka gyvūnų globėjui už šio paslaugas.