Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. P. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 3, 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. sausio 25 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir J. P. galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 metai 1 mėnuo laisvės atėmimo, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 98 str. 1d. 1 p., jam taikytas priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichinės sveikatos priežiūros sąlygomis.

J. P. į bausmės laiką įskaitytas laikas, jo atliktas pagal 2012 m. sausio 25 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir laiką, jo išbūtą laikinėjame sulaikyme nuo 2011 m. gegužės 8 d. iki 2011 m. gegužės 9 d.

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas panaikintas ir skirta kardomoji priemonė - suėmimas, suimant teismo posėdžių salėje iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. nuteistas už tai, kad mušdamas nežymiai sutrikdė mažametės sveikatą, t. y. 2011 m. gegužės 8 d. apie 14 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini), kieme stūmė ranka į krūtinę mažametę R. P., dėl to ši apvirto ir susitrenkė galvą, po to koja vieną kartą spyrė į kairės kojos šlaunį, padarydamas kraujosruvą kairėje šlaunyje, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė mažametės R. P. sveikatą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis J. P. ir jo gynėja advokatė palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais bei prašė jį tenkinti.

Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė nurodė, kad būtų tikslinga, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, bausmę sušvelninti.

Prokurorė apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 326 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė ir teisingai kvalifikavo J. P. veiką, be to, nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija nusikalstamos veikos kvalifikacijos, todėl teisėjų kolegija, vadovaujantis LR BPK 320 str. 3 d., patikrino bylą nuteistojo nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Motyvuojamoji dalis

Dėl bausmės dydžio

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į lengvinančias aplinkybes, į tai, kad atsiprašė nukentėjusiosios, labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, supranta, jog blogai elgėsi.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendyje, teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, nurodė, jog atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (144 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, jog nusikalstamą veiką J. P. padarė alkoholinio apsvaigimo būsenoje – nustatytas 1,25 promilės girtumas (44 b. l.), o įstatymų leidėjas numato, kad apsvaigimas nuo alkoholio yra laikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jeigu ši apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.), tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nenustatė, jog apsvaigimas nuo alkoholio įtakojo nusikalstamos veikos padarymą.

Teismas asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, bausmę skiria vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir LR BK XI skyriuje numatytais ypatumais (LR BK 91 straipsnio 1 dalis).

Pagal LR BK 54 str. 1 d. ir 2 d. nustatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų bei atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

J. P. nuteistas pagal LR BK 140 str. 2 d. Šios normos sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki dviejų metų. Pirmosios instancijos teismas pagal LR BK 140 str. 2 d. J. P. paskyrė 3 mėnesius laisvės atėmimo, t. y. tokią bausmės rūšį, kokia numatyta minėto straipsnio sankcijoje bei savo dydžiu yra mažesnė nei numatytos straipsnio sankcijoje bausmės vidurkis. Kitokią, nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą bausmę teismas skiria tik esant LR BK 62 str. 1 d. ar 2 d. arba 54 str. 3 d. nurodytiems pagrindams, tačiau nagrinėjamoje byloje tokių nenustatyta. Pažymėtina, kad LR BK 54 str. 3 d. taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais, t. y. teismui nustačius išimtines aplinkybes, patvirtinančias, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Be to, LR BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs ne tik su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir su aplinkybių, parodančių veikos pavojingumą, visumos vertinimu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. P. 2011 metais padarė 3 nusikalstamas veikas, t. y. 2011-03-22 pradėtas ikiteisminis tyrimas, baudžiamojoje byloje Nr. 73-1-189-11 dėl 2011 m. vasario 26 d. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, 2011-03-13 pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 73-1-166-11 dėl 2011-03-13 sunkaus sveikatos sutrikdymo ir 2011-05-08 pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 73-1-311-11 dėl 2011-05-08 fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo (27-28 b. l.), priimti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. ir 2012 m. vasario 2 d. nuosprendžiai (115-120, 121-125 b. l.), kurie yra įsiteisėję, o taip pat jis ne kartą yra baustas administracine tvarka (29-30 b. l.).

Vertinant nuteistojo J. P. asmenybę, atsižvelgtina į 2011-11-15 ir 2011-12-16 ekspertizės aktus (38-42, 87-93 b. l.), kuriuose nurodyta, kad J. P. neserga lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, jam konstatuojamas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas, jis buvo paprasto alkoholinio apsvaigimo būsenoje, kad tai netrukdė suprasti jam savo veiksmų esmės ir juos valdyti, taip pat, jog nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių, bet dėl jo būsenos rekomenduojamas ambulatorinis psichologinis-psichiatrinis konsultavimas bendrais pagrindais psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą - ilgalaikį ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pagal gyvenamąją vietą (b. 1. 87- 93). Taip pat vertintina pateikta J. P. charakteristika iš (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos (32 b. l.), kurioje nurodyta, kad nuteistasis nesimokė, „jam neužteko valios prisiversti ateiti į pamokas. Per mokslo metus J. iš viso praleido 486 pamokas, iš kurių 430 nepateisintos. <...> J. laisvalaikį praleidžia su prastos reputacijos jaunuoliais. <...> Vaikinas rūko, vartoja alkoholį, bendrauja vartodamas necenzūrinius žodžius, smurtauja“ (32 b. l.). Taigi, J. P. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, suprasdamas, kad sukelia fizinį skausmą mažametei, žinodamas, kad ji mažametė ir suvokdamas savo veiksmus. Nuteistasis yra nepilnametis, nesimoko, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, šio nuosprendžio priėmimo metu jau buvo įsiteisėję du teismo nuosprendžiai, dėl ko pirmosios instancijos teismas bendrino skirtas bausmes. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, sprendžiant bausmės klausimą, teisingai, teisėtai bei pagrįstai buvo atsižvelgta, kad J. P. atlieka 2 metų laisvės atėmimo bausmę nepilnamečių pataisos namuose už sunkų žmogaus sužalojimą, vadovautasi LR BK XI skyriuje nustatytais nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais bei visais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais. Remiantis anksčiau išdėstytu teisingai J. P. skirta laisvės atėmimo bausmė, nes tik tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai, ir nėra pagrindo taikyti LR BK 54 str. 3 d., t. y. švelninti paskirtąją bausmę.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas bausmės rūšies bei dydžio skyrimo klausimą, tinkamai pritaikė įstatymą konkrečiam atvejui, atsižvelgė ne tik į LR BK siekiamus bausmės tikslus, paskirtos bausmės teisingumą, bet ir aptarė prevencijos reikšmę, įstatymo ginamas vertybes, kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, kaltinamojo šeimyninę padėtį, bet jį charakterizuojančius duomenis. Todėl įvertinus pirmosios instancijos teismo argumentus minėtais klausimais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pagrindo keisti paskirtos bausmės dydžio nėra, ji nėra per griežta.

Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai paskyrė J. P. laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas daug mažesnį už jo padarytos nusikalstamos veikos straipsnio sankcijoje numatytą vidurkį, taip teisingai įvertindamas ne tik nuteistojo padaryto nusikaltimo turinį, tačiau ir tinkamai kvalifikuodamas jo veiką, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingą savo dydžiu ir rūšimi bausmę, kurią bendrindamas su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme pridėjo tik 1 mėnesį laisvės atėmimo ir skyrė J. P. galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 metams ir 1 mėnesiui.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, švelninti bausmę apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo J. P. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendžio.