Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – S. B., Vilniaus rajono 6-asis notaro biuras, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius, valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius ir Vilniaus rajono 6-asis notaro biuras nepateikė atsiliepimo į S. B. pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo dalyką, tai, jog nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad L. B., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad mirusioji L. B. mirė būdama santuokoje su sutuoktiniu (duomenys neskelbtini) A. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas S. B. yra L. B. (duomenys neskelbtini).

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų (Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad L. B., būdama santuokoje su pareiškėjo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) A. B., (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); bendrosios jungtinės nuosavybės teise butą, (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi pagal (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos buto privatizavimo įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) nr. (duomenys neskelbtini), adresu - (duomenys neskelbtini); bendrosios jungtinės nuosavybės teise kito nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) dalį, (registro įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi pagal (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Nr. (duomenys neskelbtini) nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra nuostata, kad įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vadovaujantis CK 5.51-5.53 straipsniais, atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: pradėjus faktiškai jį valdyti, kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės notarą dėl turto aprašo sudarymo, įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.3 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad po L. B. mirties įstatyminis įpėdinis – pareiškėjas S. B. (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, palikimo priėmimo faktas taip pat nėra registruotas (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys). Pareiškėjas nurodė, kad neturi teisinio išsilavinimo, apie tai, kad po mirties palikimui priimti yra nustatytas 3 mėnesių terminas, pareiškėjas nežinojo, be to, dėl pareiškėjo ligos – pareiškėjas po (duomenys neskelbtini) mirties susirgo (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad vertinant įpėdinio elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006).

Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas S. B. yra įstatyminis L. B. įpėdinis, be to, jis laikytinas pirmos eilės L. B. įpėdiniu pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Ginčas dėl pareiškėjo teisės paveldėti L. B. palikimą nėra kilęs, o paveldėjimo teisės liudijimas į L. B. palikimą kol kas nėra išduotas (CPK 178 straipsnis). Tai patvirtina, jog įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo. Be to, byloje nėra duomenų, liudijančių, jog pareiškėjas L. B. palikimo būtų atsisakęs, pateikdamas per tris mėnesius nuo jos mirties pareiškimą dėl to notarui (CK 5.60 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis). Po L. B. mirties pareiškėjas patikslintą prašymą teismui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pateikė (duomenys neskelbtini). Nors pareiškimo padavimo teismui metu pareiškėjas CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti buvo praleidęs beveik tris mėnesius, byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tokio termino praleidimą lėmė ne pareiškėjo sąmoningas siekis savo neveikimu atsisakyti priimti (duomenys neskelbtini) palikimą, bet tai, jog pareiškėjas suklydo, kadangi nežinojo, ką reikia daryti, norint palikimą priimti, kokie palikimo priėmimo terminai ir sirgo, turėjo išduotą nedarbingumo pažymą bei dėl ligos (duomenys neskelbtini). Pripažindamas minėtas aplinkybes svarbiomis CK 5.57 straipsnio 1 dalies prasme teismas įvertina ir tai, kad pareiškėjas siekia įgyvendinti teisę į jam artimo asmens – (duomenys neskelbtini), palikimą, įgyvendindamas šią teisę veikia sąžiningai, ką liudija į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, be to, kad pareiškėjui būtų atnaujintas terminas palikimui priimti, suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ neatlieka valstybei paveldėjimo procedūrų dėl palikėjos turto ir pareiškėjo prašymui neprieštarauja. Taigi, įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų, teismas mano esant pagrindą atnaujinti pareiškėjo praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą L. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, jį pratęsiant trims mėnesiams (CK 5.57 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 -270 straipsniais, 442 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 578 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą (duomenys neskelbtini) mirusios L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui priimti, jį pratęsiant trims mėnesiams.

Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.