- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-18
- Bylos Nr.
- e2-5785-1030/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02955-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Lapukaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Agrolain“
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Tomas Puzinas
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrolain“ atstovui advokatui Tomui Puzinui,
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei V. V.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrolain“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo išnuomoti žemę ir sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Agrolain“ ieškiniu (el. b. t. I, psl. 1-10) prašo teismo:
1) įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą išnuomoti ieškovei jai nuosavybės teise priklausantiems poilsio nameliams, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esantiems valstybiniame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatuoti reikalingas šio žemės sklypo dalis poilsio namelių naudojimo trukmės terminui, t. y. iki 2054 m. sausio 1 d., panaikinant atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su 2017 m. spalio 16 d. atsakymu Nr. (duomenys neskelbtini);
2) priteisti iš atsakovės ieškovei žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esantys poilsio nameliai. Šie poilsio nameliai, vadovaujantis galiojančiais ir nenuginčytais viešo Nekilnojamojo turto registro duomenimis, yra teisėtai pastatyti dar 1965 metais, teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kaip savarankiški nekilnojamieji daiktai, ir visą laiką, t. y. jau daugiau nei 50 metų, buvo eksploatuojami pagal savo tiesioginę – poilsio (rekreacinę) – paskirtį, tai pačiai paskirčiai kelis dešimtmečius eksploatuojant ir žemės sklypą, kuriame yra aptariami poilsio nameliai. Teisės aktų nustatyta tvarka 2004 m. rugsėjo 16 d. sudarytomis valstybinės žemės nuomos sutartimis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) minėtiems poilsio nameliams eksploatuoti pagal tuometę jų būklę (ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę – trylikos metų terminui (iki 2017 m. rugsėjo 15 d.) – buvo išnuomotos atitinkamos dalys aptariamo žemės sklypo. Ieškovė pažymi, kad nuomos sutartys sudarytos dar 2004 m. pačios Lietuvos Respublikos valstybės, veikusios per teisėtą atstovą, valia, esant galiojančiai Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai (generaliniam planui), patvirtintai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269, galiojant Kuršių Nerijos nacionalinio parko nuostatams, patvirtintiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308, ir per visą šį laiką t. y. daugiau nei 10 metų, nei viena valstybės institucija nėra jų nuginčijusi teisės aktų nustatyta tvarka, kaip ir Nuomos sutartys niekada nebuvo teismų pripažintos neteisėtomis ar negaliojančiomis. Nuomos sutartys nebuvo ginčijamos ir ginčijant Žemės sklypo detalųjį planą ir pan. Taigi nuomos sutartys buvo sudarytos teisėtai ir pagrįstai, pačios Lietuvos Respublikos valstybės valia, ir aptariamas žemės sklypas per visą nuomos sutarčių galiojimo terminą buvo tinkamai, t. y. teisėtai ir pagrįstai, naudojamas poilsio namelių eksploatavimui, nepažeidžiant niekieno teisių ir teisėtų interesų, nepadarant jokios žalos gamtai ir pan. Ieškinyje taip pat pažymima, kad nuomos sutarčių galiojimo metu 2013-2015 metais ieškovė ir keli kitų žemės sklype esančių poilsio namelių savininkai savo lėšomis patys ėmėsi žemės sklypo ir jame esančių statinių sutvarkymo darbų pagal visus teisės aktų reikalavimus ir beveik pilnai sutvarkė poilsio namelius bei žemės sklypą. Atliekamų žemės sklypo bei poilsio namelių kapitalinio remonto darbų teisėtumą patvirtino kompetentinga institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
Ieškinyje akcentuojama, kad nuomos sutartys buvo sudarytos jau esant priimtai galiojančiai Schemai, galiojant Nuostatams ir pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analogiško pobūdžio bylose nepripažino ginčo Žemės sklypo nuomos sutarčių niekinėmis ar negaliojančiomis, priešingai, jų nutraukimą, atliktą atsakovės įsakymais, netgi pripažino neteisėtu ir nepagrįstu. Tai, ieškovės nuomone, patvirtina, kad žemės sklypas galėjo ir gali būti nuomojamas, nepažeidžiant jokių teisės aktų reikalavimų. Be to, nė viena nuomos sutarties šalis neinicijavo jų sąlygų pakeitimo ar sutarties nutraukimo, bet toliau tęsė žemės nuomos santykius. Tai patvirtina, kad žemės sklypas ir toliau galėtų (turėtų) būti nuomojamas ieškovei tinkamam žemės sklypo naudojimui, nepažeidžiant jokių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad 2015 m. pradžioje buvo atliktas poilsio namelių kapitalinis remontas, ir, kaip yra nustatyta atitinkamų institucijų aktais bei išvada, tai nebuvo padaryta neteisėtai, ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama pratęsti nuomos sutarčių terminą pasikeitusiam (atlikus kapitalinio remonto darbus) poilsio namelių ekonomiškai pagrįstos naudojimo trukmės terminui, tačiau atsakovės skyrius atsisakė tai padaryti, pateikdamas ieškovei savo atsakymą, kuriuo nurodė ieškovei ne tai, ar bus pratęstos, ar nepratęstos nuomos sutartys, o tai, kad ieškovė per vieną mėnesį nuo atsisakymo gavimo dienos turi atlaisvinti žemės sklypą, nusikeldama arba nugriaudama poilsio namelius ir sutvarkydama teritoriją. Atsakovė tai motyvavo tuo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-103-524/2017 paliko nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-928-769/2016, kuriuo nuspręsta įpareigoti ieškovę savo lėšomis per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtos statybos padarinius, o, jei per nustatytą terminą šis reikalavimas nebus įvykdytas, leisti Nacionalinei žemės tarnybai pačiai juos nugriauti, visas patirtas išlaidas išieškant iš ieškovės. Taigi atsakymu visiškai neteisėtai ir nepagrįstai ieškovei buvo nurodyta ne tai, kad vykdyti teismo sprendimą dėl nuomos sutarčių nutraukimo, o atlaisvinti žemės sklypą nusikeliant arba nugriaunant poilsio namelius ir sutvarkant teritoriją. Tuo akivaizdžiai buvo pažeistos ieškovės, kaip poilsio namelių savininkės, teisės ir teisėti interesai. Ieškovė, nesutikdama su tokiu neteisėtu ir nepagrįstu skyriaus atsakymu, atsižvelgdama į tai, kad atsakyme nebuvo nurodyta jokios jo apskundimo tvarkos, vadovaudamasi išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje ne teismo tvarka taisyklėmis, patvirtintomis Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90, pateikė skundą Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui. 2018 m. kovo 5 d. gautas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimas, kuriuo skundas netenkintas. Ieškovė nesutinka su šiuo Nacionalinės žemės tarnybos atsakymu ir nurodo, kad sprendime visiškai neteisėtai ir nepagrįstai nurodyta, kad atsisakymas išnuomoti, t. y. šiuo atveju neveikimas, nenagrinėjamas išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka. Iš atsakymo turinio nėra aišku, kuo žemės sklypo detaliojo plano panaikinimas susijęs su ieškovės skundu ir neteisėtu Nacionalinės žemės tarnybos neveikimu, t. y. neteisėtu ir nepagrįstu atsisakymu nuomoti ieškovei žemės sklypą, be to, teismo panaikintas žemės sklypo detalusis planas buvo patvirtintas vienašališkai valdžios institucijos, o ne ieškovės. Ieškovė taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 389 yra nutarta tikslinti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“. Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, Valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų nuomos ne miškų ūkio veiklai organizuoti taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 1257, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalį net ir miško žemė gali būti nuomojama. Atsakovė iš esmės kvestionuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką analogiškose bylose, taip pat viešo registro įrašus, kurie patvirtina esamą ieškovės nuosavybę ir šie įrašai nėra nuginčyti ir (ar) ginčijami Atsakovės teisės aktų nustatyta tvarka. Ginčijamu sprendimu buvo ne tik pakartotas teismo sprendimu dėl nuomos sutarčių nutraukimo nustatytas reikalavimas, bet ir pasisakyta apie likvidavimą, taip skyrius akivaizdžiai viršijo savo kompetenciją ir išėjo už teismo sprendimo ribų, nepaisydamas išvados ir kt., taigi, šiuo atveju, vietoj to, kad administracinė procedūra būtų buvusi pradėta pagal ieškovės prašymą dėl žemės sklypo nuomos ir kad prašymas būtų buvęs tinkamai išnagrinėtas, gautas atsakymas, kuris akivaizdžiai pažeidžia ieškovės, kaip poilsio namelių, savininkės teises ir teisėtus interesus. Ieškovės teigimu, atsakovė tinkamai neišnagrinėjo nei ieškovės prašymo, nei skundo, taip akivaizdžiai vengdama išnuomoti žemės sklypą pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalį ir kitus teisės aktus.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime (el. b. t. I, psl. 116-119) prašo teismo ieškinį atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad Regionų apygardos administracinio teismo (buvęs pavadinimas Klaipėdos apygardos administracinis teismas) 2009 m. kovo 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-60-609/2009 buvo panaikintas Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ patvirtintas ginčo teritorijos detalusis planas, kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams, inter alia dėl to, kad aukštesnės galios teisės aktuose imperatyviai nurodyta, jog ginčo valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – miško parkas su poilsio aikštelėmis, t. y. nurodyta rekreacinė ginčo teritorijos paskirtis buvo numatyta (pakeista iš miško parko su poilsio aikštelėmis) tik panaikintame detaliajame plane. Pagal Neringos miesto bendrojo plano, patvirtinto Neringos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. Tl-164, sprendinius, ginčo teritorija numatyta kaip ekosistemų apsaugos miškų sklypai. Tuo tarpu specialiojo teritorijų planavimo dokumento – Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“, sprendiniuose numatyta, kad žemės sklypo teritorijoje numatytas esamų objektų likvidavimas ir ekosistemų apsaugos miškų veikla. Taigi ginčo teritorijoje pagal šiuo metu galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatyta tik miškų ūkio paskirtis bei šioje teritorijoje esančius statinius numatyta likviduoti.
Atsakovė pažymi, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-928-769/2G16, kuris buvo paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-103-524/2017, UAB „Agrolain“ yra įpareigota savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. savavališkai atstatytus namelius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-928-769/2016 taip pat buvo paliktas galioti Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015-07-29 priimtas įsakymas Nr. 13V|-309-(14.13.2) „Dėl 2004 m. rugsėjo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2004 m. rugsėjo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“. Taigi įsiteisėjusioje teismo nutartyje nurodyta, jog UAB „Agrolain“ negali būti išnuomojama dalis žemės sklypo, nes ginčo teritorija gali būti naudojama tik miškų ūkio paskirties veiklai, taip pat nurodyta, kad UAB „Agrolain“ nuosavybės teise priklausantys statiniai atstatyti neteisėtai.
Atsiliepime taip pat nurodoma, kad Neringos savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V13-591 „Dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo pakeitimo“, pakeitė valstybinės žemės sklypų: (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinę naudojimo paskirtį kitos paskirties žemė į miškų ūkio paskirties žemę, o žemės sklypų naudojimo būdą iš rekreacinės teritorijos į ekosistemų apsaugos miškų sklypai. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjas 2018 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 13SK-77-(14.13.111.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ patvirtino minėto žemės sklypo kadastro duomenis. Žemės sklypo duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, įrašas galioja nuo 2018 m. kovo 21 d.
Teismo posėdyje šalių atstovai davė paaiškinimus, atsakė į klausimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmetamas.
Nustatyta, kad ieškovei UAB „Agrolain“ nuosavybės teise priklauso pastatai – poilsio nameliai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės įgyti 2012 m. vasario 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, psl. 32, 38). Šiems pastatams – poilsio nameliams eksploatuoti 2004 m. rugsėjo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutartimis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, psl. 44-47), kartu su 2014 m. liepos 2 d. susitarimais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, psl. 26) buvo išnuomotos valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalys.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė, remdamasi CK 6.551 straipsnio 2 dalimi, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, prašo teismo įpareigoti atsakovę išnuomoti valstybinę žemę, reikalingą minėtiems poilsio nameliams eksploatuoti.
Nagrinėjant šalių ginčą, visų pirma pažymėtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-928-769/2016 yra išspręsti ginčo poilsio namelių kapitalinio remonto (atstatymo) ir ginčo valstybinės žemės sklypo dalių nuomos sutarčių su ieškove nutraukimo teisėtumo klausimai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-103-524/2016) buvo paliktas nepakeistas, taigi yra įsiteisėjęs.
Tam, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo teisme pareikšti tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, ir tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią; res judicata savybė yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2012). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui; teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-928-769/2016 nurodyta, kad 2015 m. gegužės 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius raštu Nr. 13SD-624-(14.13.55) informavo ieškovę, kad po dviejų mėnesių bus nutrauktos 2004 m. rugsėjo 16 d. sudarytos nuomos sutartys; 2015 m. liepos 29 d. raštu Nr. 13SD-1149-(14.13.55.) ieškovei pranešta, kad 2015 m. liepos 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 13VĮ-309-(14.13.2.) „Dėl 2004 m. rugsėjo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2004 m. rugsėjo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“ priimtas sprendimas nutraukti 2004 m. rugsėjo 16 d. nuomos sutartis ir 2014 m. liepos 2 d. susitarimus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu UAB „Agrolain“ ieškinys dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu buvo atmestas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-928-769/2016 konstatuotos šios nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės: įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-60-609/2009 buvo panaikintas Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimas „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“; Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 13SK-185-(14.13.111.) nuspręsta išformuoti valstybinės žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mieste, bei kreiptis į VĮ Registrų centras su prašymu paminėtus išformuotus žemės sklypus ir atsakovės patikėjimo teises į juos išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro; 2015 m. lapkričio 5 d. VĮ Registrų centras raštu Nr.(4.6.11)RA-5537 pranešė, kad nekilnojamo turto registre išregistruotas žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės į jį ir juridiniai faktai.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-928-769/2016 konstatuota, kad, teismui panaikinus detalųjį planą, kurio pagrindu buvo suformuotas ginčo sklypas, išnyko žemės nuomos sutarties dalykas. Nagrinėjamos civilinės bylos kontekste teismas pažymi, kad, išnykus valstybinės žemės nuomos sutarties dalykui, nėra galimas ne tik nuomos teisinių santykių tęstinumas, bet ir atsakovės įpareigojimas iš naujo išnuomoti valstybinę žemę.
Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju ne tik nėra objekto, kuris galėtų būti valstybinės žemės nuomos dalyku, tačiau nėra ir teisinio pagrindo valstybinės žemės nuomos teisiniams santykiams atsirasti.
CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyme nurodytas pagrindas – teisėtas (nuomos ar nuosavybės teise) šioje žemėje esančių ir statinio ar įrenginio statusą atitinkančių objektų valdymas. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamą jų turimų statinių eksploatavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, esant teisminiam ginčui dėl to, ar asmeniui turi būti išnuomojamas žemės sklypas, reikia įvertinti, ar šiam asmeniui priklausantys statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2008).
Teismo nuomone, CK 6.551 straipsnio 2 dalyje, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtintos teisės normos negali būti aiškinamos taip, kad paneigtų pagrindinius teisės principus, be kita ko, taisyklę ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė nekyla). Pagal nurodytas teisės normas negali kilti atsakovės pareiga išnuomoti valstybinę žemę neteisėtai joje stovintiems statiniams eksploatuoti.
Nagrinėjamos bylos kontekste, teismo vertinimu, reikšminga tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-928-769/2016 ieškovė UAB „Agrolain“ yra įpareigota savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. savavališkai atstatytus namelius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Jei per nustatytą terminą šis reikalavimas nebus įvykdytas, teismo sprendimu leista Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nugriauti nurodytą objektą, visas patirtas išlaidas išieškant iš ieškovės UAB „Agrolain“.
Teismas atmeta ieškovės argumentus, kad pareiga išnuomoti statinius kyla iš to, kad jie pastatyti dar 1965 m. Kaip konstatuota, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendime, buvusios Juodkrantės pionierių stovyklos nameliai buvo skirti laikinam naudojimui. Ieškovė poilsio namelius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įsigijo 2012 m. birželio 23 d., jau žinodama apie aukščiau minėtą 2009 m. rugsėjo 13 d. teismo sprendimą dėl detaliojo plano panaikinimo, tokiu būdu prisiimdama su tuo susijusią riziką.
Atsižvelgiant į Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo rezoliucinės dalies formuluotę „<...> pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. savavališkai atstatytus namelius <...>“, taip pat į aptariamame teismo sprendime nustatytų aplinkybių visumą, kaip antai, kad iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2013 m. vasario 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktu buvo nustatyta, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nebuvo nei vieno pastato: pastatai sugriuvę arba nugriauti, 2014 m. gegužės 7 d. rangos sutartimi rangos sutartimi ieškovė užsakė statybos rangos darbus dėl poilsio namelių pamatų kapitalinio remonto (namelių pamatų pilnas ir dalinis išardymas, pamatų betonavimas ir kt.), 2014 m. lapkričio 17 d. užsakė pagaminti medinių konstrukcijų namelius, teismas šioje civilinėje byloje sutinka su atsakovės, be kita ko, ginčijamuose administraciniuose aktuose išdėstyta pozicija, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas atlaisvinant žemės sklypo dalį, t. y. nusikeliant arba nugriaunant ginčo poilsio namelius.
Vadinasi, ginčo poilsio namelių, kurių eksploatavimui ieškovė siekia išsinuomoti valstybinę žemę, buvimas ginčo žemės sklype apskritai yra neteisėtas, todėl negali sukurti pareigos pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalyje, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte išnuomoti ieškovei valstybinę žemę.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškove valstybinės žemės nuomos sutartį yra nepagrįstas ir netenkintinas.
Dėl ginčijamų administracinių aktų
Ieškovė, be kita ko, prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. spalio 16 d. atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)
Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. spalio 16 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, psl. 20-21), atsižvelgiant į tai, kad UAB „Agrolain“ atžvilgiu yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo UAB „Agrolain“ yra įpareigota atlaisvinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, ir tai, kad pagal teritorijų planavimo dokumentus ginčo žemės sklype yra numatytas objektų likvidavimas, bei siekiant mažiausiomis sąnaudomis įvykdyti teismo sprendimą, ieškovei nurodoma per vieną mėnesį nuo rašto gavimo atlaisvinti valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalį, t. y. nusikelti arba nugriauti statinius poilsio namelius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti teritoriją.
Šiame teismo sprendime, remiantis pirmiau išdėstytais argumentais, konstatuota, kad įsiteisėjęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-928-769/2016 turi būti įvykdytas atlaisvinant žemės sklypo dalį, t. y. nusikeliant arba nugriaunant ginčo statinius. Todėl nėra pagrindo manyti, kad atsakovė ginčo raštu viršijo savo kompetenciją ar kad jis kitais pagrindais yra neteisėtas ir nepagrįstas. Taigi atsakovės sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. kovo 1 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, psl. 12-15), atsakant į ieškovės skundą, iš esmės buvo konstatuota, kad nėra valstybinės žemės nuomos sutarties, kurią, ieškovės prašymu, būtų galima pratęsti, ir nurodoma vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Šiame teismo sprendime, remiantis pirmiau išdėstytais argumentais, konstatuota, ieškovė neturi teisinio pagrindo nuomotis valstybinę žemę, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad šis sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taigi atsakovės sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį atmetus, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.