- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-20
- Bylos Nr.
- e2S-258-560/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30834-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Paslaugų ratas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Paslaugų ratas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugų ratas“ ieškinį atsakovei pastato Panerių g. 39, Vilnius, patalpų savininkų bendrijai „Panerių 39“ dėl susirinkimo pripažinimo neįvykusiu, priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama pripažinti visuotinį pastato Panerių g. 39, Vilnius, patalpų savininkų bendrijos „Panerių 39“ (toliau ir – Bendrijos) narių susirinkimą, vykusį 2021 m. spalio 28 d., neįvykusiu, šio susirinkimo protokolą ir priimtus nutarimus/sprendimus negaliojančiais.
2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti visuotinio patalpų savininkų bendrijos „Panerių 39“ narių susirinkimo, vykusio 2021 m. spalio 28 d., metu priimtų sprendimų vykdymą iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje. Ieškovė savo prašymą grindžia tuo, kad ieškiniu skundžiami Bendrijos priimti sprendimai yra susiję su bendrojo naudojimo objektų pakeitimu (telefonspynės įrengimu, leidimu montuoti, keisti kondicionierius ir t. t.), todėl, pasak ieškovės, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kyla reali grėsmė, kad byloje teismo priimtas sprendimas – pripažinti sprendimus negaliojančiais, nebus įvykdytas arba jo vykdymas pasunkės.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriame nurodė, kad ieškovei reiškiant reikalavimus dėl pripažinimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra realiai įmanomas. Pasak atsakovės, ieškovė prašo sustabdyti visų Bendrijos sprendimų vykdymą, tačiau iš esmės tokie sprendimai kaip darbo sutarties nutraukimas su namo pirmininke arba naujojo Bendrijos pirmininko išrinkimas, įvairių sprendimų priėmimas dėl leidimų išdavimo netgi nereikalautų priverstinio vykdymo, todėl toks prašymas laikytinas nepagrįstu. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovės nesąžiningumą, taip pat įrodymų, patvirtinančių, jog įvykęs Bendrijos susirinkimas ir jame priimti sprendimai buvo priimti neteisėtai. Ieškovė, prašydama taikyti minėtas laikinąsias apsaugos priemones, siekia bet kokiomis priemonėmis apriboti atsakovės veiklą, tokiais veiksmais pažeisdama visų namo savininkų teises bei teisėtus lūkesčius. Patenkinus ieškovės prašymą, galimai būtų pažeisti viso namo savininkų interesai, kadangi ieškovė nepagrindė, kaip būtų užtikrintas namo savininkų interesas dėl elektros tiekėjo pasirikimo, kuriam būtinas elektros įvado įvedimas, taip pat, kaip namo bendrija galėtų veikti be namo bendrijos pirmininko, kadangi vienas iš Bendrijos priimtų sprendimų buvo naujojo namo bendrijos pirmininko išrinkimas. Ieškovė nepaaiškino, kaip ir kokiu būdu būtų užtikrintas patekimas į patalpas, neįrengiant naujos telefonspynės, kadangi butų savininkai pritarė įrengti naują telefonspynę, kurios įrengimas yra būtinas dėl tinkamo patekimo į patalpas. Namo gyventojui prireikus skubios medicininės pagalbos arba gaisro atveju pateikimas iš lauko pusės nėra įmanomas, todėl telefonspynės keitimas yra objektyviai būtinas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, tačiau ji nepagrindė kokioms jos, kaip ne Bendrijos narės, teisėms ir pareigoms turėtų įtakos dalis ieškovės ginčijamų Bendrijos sprendimų (tokių kaip naujo Bendrijos pirmininko išrinkimas), ir atitinkamai, kaip pasireikštų grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtinybę stabdyti kitų jos ginčijamų Bendrijos sprendimų, kuriuos ieškovė įvardija kaip susijusius su visų pastato patalpų savininkų (ne tik Bendrijos narių) interesais (telefonspynės įrengimas, elektros įvado įrengimas ir kt.), vykdymą. Ieškovė nepagrindė, kad nepritaikius apribojimų, būsimo teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas arba labai sudėtingas, t. y. kad minėtų Bendrijos sprendimų įgyvendinimas sukeltų negrįžtamų padarinių. Ieškovės prašyme išdėstytos aplinkybės ir argumentai nėra pakankamai pagrįsti, kad jais remiantis atsirastų būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo vertinimu, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės prieštarautų proporcingumo principui, nes didesnė žala galėtų kilti atsakovei teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinį atmetus, palyginus su žala, kuri galėtų kilti ieškovei teismui atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinį patenkinus, turint omenyje atsakovės nurodytas aplinkybes dėl telefonspynės, elektros įvado įrengimo būtinumo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovė UAB „Paslaugų ratas“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartį ir tenkinti ieškovės prašymą.
6. Nurodo, kad atsakovė informacijos bei aktualių dokumentų nepaviešino ir/ar ieškovei nepateikė. Ieškovė dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybių pateikti įrodymų, galinčių patvirtinti, kad priimti bendrijos narių susirinkimo sprendimai tiesiogiai susiję su ieškovės kaip bendrojo naudojimo patalpų savininko teisėmis ir sprendimų įvykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių sukeltų negrįžtamų padarinių. Vienas iš ieškinio reikalavimų – pripažinti visuotinį bendrijos narių susirinkimą neįvykusiu. Didžioji dalis susirinkime priimtų sprendimų yra susiję su ieškovės kaip bendrojo naudojimo objektų savininko teisėmis. Iki šios dienos atsakovė slepia informaciją ir nei ieškovė, nei teismas neturi patikimos informacijos, kad svarstytu naujo bendrijos pirmininko rinkimo klausimu būtų buvęs priimtas konkretus sprendimas išrinkti naują bendrijos pirmininką. Pagrįsti įrodymais, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimų įgyvendinimas sukeltų negrįžtamų padarinių, nėra galimybių.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino esminio momento, kad didžioji dalis priimtų sprendimų yra tiesiogiai susiję su bendrojo naudojimo objektais - bendrosiomis pastato konstrukcijomis. Įrengus telefonspynę ir, teismo sprendimui pripažinus bendrijos narių priimtus sprendimus negaliojančiais, telefonspynė turės būti išmontuota, viso pastato patalpų savininkai patirs išlaidas. Nesustabdžius sprendimo vykdymo, įmontavus ar pakeitus kondicionierius ir vėliau teismo sprendimu panaikinus bendrijos narių priimtą sprendimą, sukeltų negrįžtamas pasekmes pastatui, jo konstrukcijai. Ieškovė, turinti apie 24% pastato ploto, negavo jokios informacijos (plano), kur būtų įrengiamas konkretus elektros įvadas. Esama telefonspynė buvo įrengta su patalpų savininkų pritarimais/sutikimais, kiekvienam patalpų savininkui buvo nemokamai išduotos kortelės. Ieškovė nėra gavusi jokių siūlymų ir/ar prašymų nei iš atskirų pastato bendrasavininkų, nei iš bendrijos dėl durų užrakinimo grafiko. Ieškovė, siekdama pakeisti duris ir užtikrinti saugumą, investavo asmenines lėšas. Norima keisti ne tik telefonspynę, bet ir visą esamą naujai įrengtą sistemą. Kiekvienas patalpų savininkas turi galimybę patekti į nuosavybės teise priklausančius objektus ir nėra būtinybės įrengti naują telefonspynę, siekiant užtikrinti saugumą ir nevaržantį patekimą į patalpas.
Atsiliepimas
8. Atsakovė pateikė atsiliepimą į atskirajį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad užtikrinti įvykdymą to, ko faktiškai nereikės vykdyti, negalima. Ieškovė prašo sustabdyti visų sprendimų vykdymą, tačiau iš esmės tokie sprendimai kaip darbo sutarties nutraukimas su namo pirmininke arba naujojo bendrijos pirmininko išrinkimas, įvairių sprendimų priėmimas dėl leidimų išdavimo, netgi nereikalautų priverstinio vykdymo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų bei nepaaiškino jokių galimų grėsmių, kurios įvyktų netaikius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą.
9. Atskirasis skundas yra grindžiamas naujomis aplinkybėmis bei įrodymais, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Ieškovė nepaaiškina kodėl ir kokiu būdu bendrijos narių kompetencijai priskirtini sprendimai faktiškai pažeidžia jos kaip suinteresuoto asmens teises. Ieškovė siekia suvaržyti ne vieno asmens, tačiau namų savininkų interesus, todėl ieškovei teko pagrįsti tokio prašymo būtinumą. Ieškovė siekia sudaryti klaidinantį įspūdį, kadangi protokole nurodytus sprendimus priėmė visi namo savininkai. Civilinėje byloje nėra duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pats savaime negali būti priežastimi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Atskirajame skunde yra sudaromos įspūdis, jog telefonspynės nuosavybės teisė priklauso ieškovei, kuri neneigia, jog kontroliuoja patekimą į namo bendrojo naudojimo patalpas (nustato patekimo grafikus). Susiklosčiusi situacija yra ydinga, kadangi patekimą į bendrąsias patalpas kontroliuoja ne bendrija ar administratorius, tačiau namo savininkas, kurio veiksmai pažeidžia visų namo savininkų interesus. Vien tik tai, jog neva atsirastų telefonspynės montavimo išlaidos, tai savaime nepagrindžia aplinkybės dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, kadangi ieškovė nenurodė jokių aplinkybių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai ar nurodyti argumentai, kurie pagrįstų tokių motyvų teisingumą, jog įmontavus ar pakeitus kondicionierius tai neva sukeltų negrįžtamas pasekmes pastatui. Savininkų sprendime nėra nurodyta, jog neva visi namo gyventojai bus įpareigoti išimtinai rinktis ta patį elektros tiekėją. Sprendimas buvo priimtas tik dėl naujo elektros įvado įvedimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų
11. Apeliantė su atskiruoju skundu teikia naujus įrodymus: susitarimus dėl įėjimo į pastatą durų atrakinimo elektroninių kortelių naudojimo ir prašo šiuos įrodymus prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įvertinęs naujų įrodymų pateikimo priežastis bei susipažinęs su naujais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas būtų šiuos įrodymus atsisakęs priimti, arba jų pateikimo būtinybė būtų iškilusi vėliau, todėl pagrindo priimti teikiamus naujus įrodymus nėra.
Dėl atskirojo skundo argumentų
12. Atskirojo skundo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. CPK numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymėtina tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog būsimas teismo sprendimas bus realiai įvykdytas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimais ar užtikrinti visai kitus šalių interesus (o ne būsimo teismo sprendimo įvykdymą). Tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinio reikalavimai tikėtinai yra pagrįsti.
13. Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintina antroji laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – grėsmė galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė neįrodė egzistuojant antrąją būtinąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – realios grėsmės, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti nebeįmanomas, egzistavimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-840-196/2018). Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl šio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-196/2018).
14. Šiuo atveju ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepagrindė, kokioms jos, kaip ne bendrijos narės, teisėms ir pareigoms turėtų įtakos dalis ieškovės ginčijamų bendrijos sprendimų ir kaip pasireikštų grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016). Atskirajame skunde apeliantė dėsto argumentus, susijusius su telefonspyne ir kondicionieriais, tačiau taip ir nepagrindžia, kuo remiantis ji prašo stabdyti visų priimtų sprendimų vykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2699/2011; 2013 m. sausio 7 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-338/2013). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitiktų proporcingumo principo, kadangi didesnė žala gali kilti atsakovei teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinį atmetus, palyginus su žala, kuri galėtų kilti ieškovei, teismui atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinį patenkinus, atsižvelgiant į tai, jog susirinkime buvo priimti sprendimai, aktualūs visų patalpų savininkams, jų saugumui ir gerovei (dėl naujo pirmininko išrinkimo, telefonspynės ir elektros įvado įrengimo).
15. Šiuo atveju ieškovė reiškia reikalavimą dėl visuotinio pastato Panerių g. 39, Vilnius, patalpų savininkų bendrijos „Panerių 39“ narių susirinkimo pripažinimo neįvykusiu, šio susirinkimo protokolo ir priimtų nutarimų/sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Teismų praktikoje pažymima, jog ieškiniai dėl pripažinimo paprastai turi prejudicinę galią ieškiniams dėl priteisimo ir nereikalauja priverstinio vykdymo. Užtikrinti įvykdymą to, ko faktiškai nereikės vykdyti, negalima. Būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-886/2010; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2498-661/2015; 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2893-450/2018).
16. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Ieškovės ,,Paslaugų ratas“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.