Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 40 straipsnį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje, 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. R. 2019 m. gruodžio 7 d., apie 00.33 val., viešoje vietoje prie baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, būdamas neblaivus (nustatytas 2,02 prom. girtumas), apgadino J. B. priklausantį automobilį „Nissan Murano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o būtent: spirdamas koja sudaužė galinį vairuotojo pusės žibintą, 283 Eur vertės, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini), prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, sudavė kumščiu 3-4 kartus J. B. į veido sritį, tuo nukentėjusiajam padarydamas žaizdą viršutinėje lūpoje, nubrozdinimą kaktoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu (specialisto išvada Nr. G 4379/2019 (01)), šiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais savo veiksmais E. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Be to, E. R. sugadino svetimą turtą, o būtent: jis 2018 m. birželio 15 d., apie 19.53 val., adresu (duomenys neskelbtini), stovėdamas lauke, koja spardė minėto namo įėjimo laiptinės duris, po ko įsikibęs rankomis jas stipriai patraukė ir tokiu būdu jas sulaužė bei taip sugadino svetimą (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai priklausantį 2700 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais E. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. R. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. gruodžio 6 d. kartu su draugais vartojo alkoholinius gėrimus, trise išgėrė 2 vnt. po 0,7 l trauktinės ,,999“. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prie baro „(duomenys neskelbtini)“ kilo ginčas, dėl ko neatsimena, nes buvo girtas. Atsimena, kad sudavė vieną smūgį nukentėjusiam ir sudaužė automobilio žibintą. Alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams ir dėl to neatsimena aplinkybių. Po įvykio nebendravo daugiau su nukentėjusiuoju, neatsiprašė jo, tai norėjo padaryti teismo posėdžio metu. Pripažįsta civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, sutinka atlyginti turtinę žalą, dėl neturtinės žalos sutinka atlyginti 300 Eur. Padarė išvadas, dabar negeria. Šių metų vasario 25 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. B. paaiškino, kad važinėja automobiliu „Nissan Murano“ tik savaitgaliais, išdaužtas žibintas nėra pakeistas. Gruodžio mėnesį turėjo renginių, į kurios negalėjo nuvykti dėl patirtų sužalojimų. Ant veido buvo 5 siūlės, nubrozdinta kakta, buvo sunku valgyti, gerti, negalėjo groti. Tik po savaitės galėjo dalyvauti koncerte. Yra būgnininkas ir vizualiai turi gerai atrodyti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų, susijusių su 2019 m. gruodžio 7 d. veika ir veikos kvalifikavimo

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju E. R. parodė, kad 2019 m. gruodžio 6 d., apie 22.00 val., kartu su draugais A. P. ir V. B. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), galimai (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Trise išgėrė 2 vnt. po 0,7 l trauktinės ,,999“. Norėdami dar išgerti alkoholio, trise išėjo ieškoti baro. Kas įvyko toliau neatsimena. Prisipažįsta, dėl padarytos nusikalstamos veikos, nes atsimena, kad kažkam sudavė, tai neatmeta galimybės, kad galėjo apgadinti svetimą automobilį, o dėl to, kad buvo stipriai išgėręs, neatsimena. Daugiau įvykio aplinkybių paaiškinti negali. Dėl įvykdyto labai gailisi, atlygins padarytą žalą. Neturėjo tikslo sutrikdyti viešąją tvarką ar kažką sumušti bei apgadinti svetimą turtą, negali paaiškinti kodėl taip pasielgė, tikriausiai dėl girtumo (2 t., b. l. 84-86). Papildomai apklaustas įtariamuoju E. R. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, yra pasiryžęs atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajam ir nori su juo susitaikyti. Parodymus apie aplinkybes nurodytas pranešime apie įtarimą jau davė pirminės apklausos metu, jie yra teisingi prašo jais vadovautis. Nori papildyti, jog Jono mašinos galinį žibintą išdaužė spirdamas koja, kodėl taip pasielgė negali paaiškinti, mano todėl, kad buvo neblaivus. Su juo buvo du jo draugai V. B., A. P. Prisimena, kad nukentėjusiajam sudavė iš kumščio į veidą, kiek kartų neatsimena, kodėl sudavė taip pat nežino. Daugiau neatsimena, nes buvo neblaivus ir jau praėjo šiek tiek laiko nuo įvykio. Taip pat nori pridėti, jog išlaidas ligonių kasoms, dėl jo padarytos nusikalstamos veikos atlygins. Nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys jam yra per didelis, todėl jo atlyginti nesutinka. Savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, nori, jog žalos dydį nustatytų teismas (2 t., b. l. 98-99, 104-105).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas J. B. parodė, kad yra būgnininkas muzikos grupėje. Nuo 2019 m. gruodžio 6 d. 22.00 val. iki 2019 m. gruodžio 7 d. 00.00 val. su grupe koncertavo bare „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 7 d., apie 00.20 val., pasibaigus koncertui privažiavo su savo automobiliu „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su savo draugu K. V. prie minėto baro durų, kad galėtų susikrauti savo muzikos instrumentus. Jiems privažiavus prie minėto baro, prie durų stovėjo trijų vaikinų kompanija apie 22-28 metų amžiaus, kurie vartojo alkoholį, trauktinę „žalios devynerios“ ir pradėjo reikšti nepasitenkinimą, jog jis privažiavo prie baro, klausė ko jis čia privažiavo, ką jis čia daro, jis jiems atsakė, kad jam reikia susikrauti instrumentus. Po to jie dar kažką sakė, bandė konfliktuoti, tačiau jis negirdėjo ir jie su K. V. nuėjo į barą susirinkti savo instrumentus. Išėjus iš baro su daiktais pastebėjo, kad yra išdaužtas jo automobilio kairės pusės galinis žibintas, kurio vertė apie 250 Eur. Pamatę, kad yra išdaužtas jo automobilio žibintas pradėjo ieškoti kaltininkų ir jis paskambino į policiją. Kadangi prie automobilio stovėjo šių trijų vaikinų kompanija, jis įtarė, kad būtent jie galėjo išdaužti jo automobilio žibintą, todėl pamatę juos (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, pradėjo juos sekti, kad nepamestų jų iš akių. Pamatę, kad juos seka, vienas iš šių vaikinų sustojo, pribėgo prie jo ir be jokios priežasties viešoje vietoje (duomenys neskelbtini), trenkė jam kumščiu tris ar keturis kartus, kiek tiksliai jis negali pasakyti, į veidą, ir sukėlė jam fizinį skausmą, prakirto viršutinę lūpą. Po to jie visi trys pabėgo link (duomenys neskelbtini). Vėliau atvažiavę policijos pareigūnai sulaikė šiuos asmenis ir jis nurodė, kuris būtent iš šių asmenų jį sumušė. Jį greitosios medicinos darbuotojai pristatė į Žalgirio kliniką, kur jam susiuvo praskeltą lūpą. Jam padaryta apie 250 Eur turtinė žala bei fizinė žala (2 t., b. l. 35-37). Papildomai apklaustas kaip liudytojas J. B. nurodė, kad prie pirminių parodymų nori pridėti, kad po įvykio jį nuvežė iškart į Žalgirio klinikas, kur jam susiuvo prakirstą lūpą. Į teismo medicinos ekspertizės tarnybą nuvyko 2019 m. gruodžio 9 d., ten jį apžiūrėjo. Jam buvo padaryta turtinė žala 283 Eur, dėl išdaužto automobilio lempos, ir dėl to, kad dėl prakirstos lūpos negalėjo koncertuoti, koncerto kaina 1000 Eur. Taip pat jam padaryta 1000 Eur neturtinė žala, dėl to, kad patyrė pažeminimą, kankino nemiga, nervinosi, jautė fizinį skausmą. Prašo jį pripažinti civiliniu ieškovu (2 t., b. l. 45-46).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. V. parodė, kad tiksli įvykio data yra 2019 m. gruodžio 7 d., jis su kolega J. B. koncertavo bare „(duomenys neskelbtini)“, tikslaus adreso neatsimena, pasibaigus koncertui J. nuėjo atvaryti savo automobilio aparatūrai susikrauti. Prie klubo atėjo trys jaunuoliai pavartoti alkoholio, vienas iš jaunuolio pradėjo kabinėtis prie jų, sakydamas „kur čia mašiną paliekat“, „ar čia galima parkuoti“ ir taip toliau. Jie nekreipė dėmesio, susikrovę daiktus užrakino automobilį ir nuėjo į vidų pasiimti likusių daiktų, atėjus po minutės pamatė, jog yra išdaužta J. automobilio galinės kairės pusės lempa, tuo metu jaunuolių nebebuvo lauke. Jie pradėjo jų ieškoti, nes iškart suprato, kad čia jų darbas, netrukus pamatė juos einančius link (duomenys neskelbtini), kadangi jie akivaizdžiai buvo neblaivūs, tai toli nespėjo nueiti. Jie su J. pradėjo juos sekti, J. iškart paskambino į policiją, ir visą laiką kol juos sekė kalbėjo telefonu. Netrukus vienas iš tų asmenų, kuris ir bandė sukelti konfliktą prie baro, bei kuris galimai ir lempą išdaužė, užpuolė J. bei trenkė jam vieną kartą į veidą, ir tuo momentu prakirto J. lūpą. J. pasikėlė nuo žemės telefoną, nes nuo smūgio jį pametė ir toliau jie juos sekė, kol (duomenys neskelbtini) jį ir jo draugus sulaikė policijos pareigūnai (2 t., b. l. 52-54).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. parodė, kad tiksli įvykio data 2019 m. gruodžio 7 d., tai buvo vidurnaktis, jis su draugais V. B., ir E. R. buvo prie baro, tikslaus pavadinimo neatsimena, adresu (duomenys neskelbtini), žino, jog netoliese sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“, norėjo išsikviesti taksi, ir tuo momentu atvažiavo automobilis „Nissan“, valstybinių numerių neatsimena. E. yra teisybės ieškotojas ir jam nepatiko, kad vaikinai pasistatė automobilį, ten kur negalima jo statyti, jis tada nuėjo pažiūrėti į kelio ženklą, suprato, kad negalima statyti, ir kai atėjo, V. jam pasakė, kad E. išdaužė „Nissan“ mašinos lempą. Jie traukė E. nuo ateinančių vaikinų ir visi trys pradėjo bėgti, tada tie du vaikinai juos vijosi, jie pasivijo E. ir E. kažkaip atsisukdamas trenkė tam vaikinui į veidą, kumščiu ar delnu negali pasakyti, nepastebėjo. Tada tie vyrai lyg ir mėgino kažką E. padaryti, bet jis nustūmė juos ir toliau bėgo. Prie sustojimo (duomenys neskelbtini) pamatė atvažiuojančius pareigūnus (2 t., b. l. 56-57).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B. parodė, kad tiksli įvykio data 2019 m. gruodžio 7 d., jis su draugais A. P. ir E. R. buvo prie klubo „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), visi norėjo važiuoti namo ir laukė taksi automobilio, kai prie klubo atvažiavo „Nissan“ automobilis, tada E. pradėjo aiškintis su vaikinais, kur jie mašiną pasistatė, vaikinai atvažiavę nuėjo į vidų, A. nuėjo ženklo pažiūrėti, kuris draudžia stovėti, o E. koja išdaužė galinę mašinos lempą. Jis tada bėgo link A. pasakyti, kad E. išdaužė lempą, ir pamatė, kad ateina tie vaikinai, kurie su mašina atvažiavo. Jis tai pamatęs pradėjo tempti E., kad išvengti didesnio konflikto, ir paskui tie vaikinai pradėjo juos vytis. E. pavijo, nes jis atsiliko, lėčiau bėgo ir E. atsisukdamas sudavė vienam iš vaikinų į veidą, kaip sudavė nematė. Kai pamatė, kad sudavė E., tada pradėjo bėgti intensyviau ir E. bėgo iš paskos, ir kai atbėgo prie (duomenys neskelbtini) tada atvažiavo policijos pareigūnai (2 t., b. l. 59-60).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus protokole-pareiškime nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 7 d. pareiškėjas J. B. savo pareiškime nurodė, jog 2019 m. gruodžio 7 d., apie 00.33 val., E. R. prie (duomenys neskelbtini), esančio baro „(duomenys neskelbtini)“ viešoje vietoje įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, tai yra sudaužė jam priklausančio automobilio „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės galinį žibintą, o vėliau keletą kartų smogė kumščiu jam į veidą ir sukėlė fizinį skausmą. Jam padaryta apie 250 Eur turtinė žala (2 t., b. l. 7-12).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2019 m. gruodžio 7 d., apie 00.36 val., Vilniaus AVPK gautas pranešimas, kad trys vaikinai apgadino pranešėjo automobilį, šalinasi link „(duomenys neskelbtini)“, prie sankirtos su (duomenys neskelbtini). Patikslinus aplinkybes, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastebėti požymius atitinkantys bėgantys vaikinai, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo E. R., A. P., asmenys buvo sulaikyti, pranešėjas J. B. nurodė, jog asmenys sudaužė pranešėjo automobilio „Nissan Murano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žibintą, vėliau J. B., smogdamas kumščiu į veido sritį, E. R. sukėlė fizinį skausmą (2 t., b. l. 3).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 4379/2019 (01) J. B. nustatyta muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimas kaktoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 42-43).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad užfiksuotas apžiūros objektas yra aikštelė esanti (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato baro „(duomenys neskelbtini)“. Aikštelė yra išklota trinkelėmis, vienas įvažiavimas į aikštelę yra iš A. (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, kitas įvažiavimas yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Šalia baro „(duomenys neskelbtini)“ iš kairės pusės yra sporto klubas „(duomenys neskelbtini)“, kitoje aikštelės pusėje yra pastatas, pažymėtas (duomenys neskelbtini), kurio pirmame aukšte yra grožio salonas „(duomenys neskelbtini)“ ant kurio sienos šalia lango kairėje pusėje yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, nukreipta į minėtą aikštelę. Aikštelės viduryje apie 5 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato ant trinkelių matomos raudonos ir baltos spalvos stiklo šukės. Aikštelė yra neaptverta, nesaugoma, neapšviesta. Paėjus toliau tiesiai iki (duomenys neskelbtini) gatvės tarp (duomenys neskelbtini) numeriu ir (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtų pastatų matoma automobilių stovėjimo aikštelė, už jos šaligatvis ir metalinė tvora, prie kurios galimai buvo padaryta nusikalstama veika. Teritorija šalia tvoros yra laisvai prieinama. Ant (duomenys neskelbtini) esančio pastato pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, tačiau įvykio vietos apžiūros metu ji buvo nukreipta į kitą pusę nuo nusikalstamos veikos padarymo vietos. Ant pastato esančio tiesiai už tvoros (duomenys neskelbtini) gatvėje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) numeriais pažymėtų pastatų, taip pat yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, nukreipta į gatvės pusę (2 t., b. l. 14-15).

Iš automobilio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas automobilis „Nissan Murano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis yra juodos spalvos. Matomas išdaužtas kairės pusės galinis žibintas. Automobilis techniškai tvarkingas. Daugiau jokių matomų pažeidimų nėra, automobilio stiklai bei kitos automobilio dalys nepažeistos. Kitų pažeidimų nenustatyta (2 t., b. l. 27-32).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. gruodžio 7 d. 01.02 val. E. R. buvo nustatytas 2,02 promilių girtumas (b. l. 77).

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamojo E. R. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Viso proceso metu kaltinamasis savo kaltę pripažino, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, nurodė, kad 2019 m. gruodžio 6 d. kartu su draugais vartojo alkoholinius gėrimus. Trise išgėrė 2 vnt. po 0,7 l trauktinės ,,999“. Norėdami dar išgerti alkoholio išėjo ieškoti baro. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prie baro „(duomenys neskelbtini)“ kilo ginčas. Padarytos nusikalstamos veikos tiksliai neatsimena, nes buvo girtas. Atsimena, kad sudavė vieną smūgį nukentėjusiam ir sudaužė automobilio žibintą. Negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė, alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams ir dėl to neatsimena aplinkybių Tokius kaltinamojo parodymus bei tai, kad būtent E. R. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo J. B., liudytojų K. V., A. P., V. B. parodymai. Minėtus parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: specialisto išvada Nr. G 4379/2019 (01), apžiūros protokolai, alkotesterio rodmenys.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog E. R. pažeidė viešąją tvarką, t. y. jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2019 m. gruodžio 7 d., apie 00.33 val., viešoje vietoje prie baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, būdamas neblaivus (nustatytas 2,02 prom. girtumas), apgadino J. B. priklausantį automobilį „Nissan Murano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) spirdamas koja sudaužė galinį vairuotojo pusės žibintą 283 Eur vertės, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini), prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, sudavė kumščiu 3-4 kartus J. B. į veido sritį, tuo nukentėjusiajam padarydamas žaizdą viršutinėje lūpoje, nubrozdinimą kaktoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamojo padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Dėl duomenų, susijusių su 2018 m. birželio 15 d. veika ir veikos kvalifikavimo

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-578-932/2019 kaltinamasis E. R., vadovaujantis BK 40 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir pagal laidavimą perduotas laiduotojos Ž. R. atsakomybėn, nustatant 2 metų terminą su 1200 Eur dydžio užstatu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 12 d. nutartimi, atsižvelgęs į tai, kad 2019 m. gruodžio 7 d. nusikalstama veika, dėl kurios pareikštas kaltinimas šioje baudžiamojoje byloje, buvo padaryta nepraėjus dvejiems metams nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nuosprendžio, įrodymų tyrimą nutrauktoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-578-932/2019 atnaujino ir sujungė šias bylas. Dėl to ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta dėl abiejų nusikalstamų veikų (baudžiamoji byla Nr. 1-851-1034/2020; (2 t., b. l. 155-156)).

Apklaustas teisiamajame posėdyje dėl 2018 m. birželio 15 d. veikos kaltinamasis E. R. visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, kad vakarėliui išsinuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini) name, vartojo alkoholį, buvo neblaivus. Atsimena, kad išėjo į lauką parūkyti, sugrįžti atgal nebegalėjo, kadangi lauko durys užsidarė, o jis su savimi nepasiėmė telefono. Bandydamas įeiti, traukė duris per jėgą ir taip jas atidarė. Iki bandydamas atidaryti duris, dar spardė į durų stiklą (apatinę dalį), tačiau jo neišdaužė. Pripažįsta, jog tokiais savo veiksmais sugadino durų spyną bei varčią. Tai, kad per jėgą atidarydamas duris, jas išlaužė, tuo metu nesuprato, nematė jokių apgadinimų. Tiksliau, tų durų jis ir neapžiūrėjo, buvo tamsu, atidaręs duris, tiesiog iškart užėjo į vidų, buvo neblaivus. Jokių apgadinimų nesiaiškino ir kitą dieną, dėl ko išvykdamas iš buto apie sulaužytas duris savininkui nieko nepranešė. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi, dėl visko kaltas alkoholis. Kaltinamasis E. R. 2019 m. sausio 23 d. teisiamajame posėdyje nurodė jį pripažįstantis iš dalies. Teigė, kad prašoma atlyginti žala yra per didelė, kaltinamojo vertinimu, nebuvo jokio reikalo keisti visas duris, buvo galima jas sutvarkyti. Visgi bylos nagrinėjimo metu, aiškinantis su durų apgadinimu susijusias aplinkybes, civilinio ieškovo atstovui kiek sumažinus prašomą atlyginti žalą, kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino, su civilinio ieškovo atstove sudarė rašytinį susitarimą dėl žalos atlyginimo, įsipareigodamas padarytą žalą padengti per dvejus metus, taip pat atlyginti ir prašomas atstovavimo išlaidas. Kaltinamasis prašė sudarytą susitarimą patvirtinti, o jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl įvykdyto nusikaltimo atleisti pagal laidavimą, perduodant motinos žinion (baudžiamoji byla Nr. 1-578-932/2019; b. l. 106-107, 170-172).

Baudžiamosios bylos Nr. 1-578-932/2019 nagrinėjimo metu teisme apklausta liudytoja R. S. parodė esanti (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkė. Apie tai, kad sugadintos namo įėjimo durys, ji sužinojo kitos dienos ryte (atsimena, kad buvo šeštadienis), kai namo gyventojas į socialinį tinklą (duomenys neskelbtini) įkėlė apgadintų durų nuotrauką. Kadangi ji (R. S.) tuo metu atostogavo ir buvo išvykusi, skambino buhalterei, prašė nedelsiant susisiekti su namą administruojančia įmone „(duomenys neskelbtini)“, taip pat apie įvykį informuoti policiją. Vėliau paaiškėjo, kad pareiškimui pateikti buhalterės parašo neužteks, dėl ko pareiškimą pateikė ji pati, iškart kai tik grįžo iš atostogų. Apžiūrėjusi duris, matė, kad jos neužsidaro, ant metalinio apvado matėsi laužimo žymės (bent jau taip atrodė), kas gerai matėsi pateiktoje nuotraukoje. Metalinėje dalyje, ties ta vieta, kurioje yra magnetinių kortelių skaitytuvas, matėsi apgadinimas, suprato, kad buvo sugadintas mechanizmas, fiksuojantis užsidarymą. Tiksliau dėl apgadinimo pobūdžio papasakoti negali, techninių dalykų neišmano. Esmė ta, kad durys po tokių apgadinimų, kurių iki įvykio nebuvo, nebeužsidarė, nors iki tol funkcionavo gerai. Kaip Bendrijos pirmininkė, bendravo su namą administruojančios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju G. J., prašė imtis priemonių, kad apgadinimai būtų sutvarkyti, durys vėl funkcionuotų, prašė pastarojo susisiekti su draudimo bendrove. Rugsėjo mėn. įėjimo durys buvo pakeistos (visos metalinės dalys), stiklo paketai palikti tie patys (jie nebuvo sugadinti, pakako juos permontuoti). Iš pradžių atstovas pasakė, kad remontas kainuos ne mažiau kaip 1 000 Eur (pirmomis dienomis po įvykio, kol nebuvo nei pradinių dokumentų, nei jokių pasiūlymų iš firmų). Vėliau nurodė, kad duris reiks pakeisti naujomis, atlikti remonto nėra galimybės, pateikė sąmatą, kurią ji (R. S.) prašė suderinti su draudimo bendrove. Vėliau buvo pateiktas ir atliktų darbų aktas. Pamena, kad su atstovu kalbėjo, ar nebūtų galimybės duris pakeisti pigiau, surasti kitą rangovą, G. J. ieškojo pigesnio varianto, dėl ko durų keitimas užtruko pakankamai ilgai (pakeistos tik rugsėjo mėn.), tačiau pigiau sutvarkyti galimybės nebuvo (baudžiamoji byla Nr. 1-578-932/2019, b. l. 149-152).

Baudžiamosios bylos Nr. 1-578-932/2019 nagrinėjimo metu teisme apklaustas liudytojas G. J. parodė esantis (duomenys neskelbtini) namo administruojančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, jam priskirta administruoti minėtą namą. 2018 m. birželio mėn. Bendrijos pirmininkė pranešė, kad yra sugadintos namo įėjimo durys. Pats asmeniškai apžiūrėjo duris (kas dar dalyvavo apžiūroje, nebeatsimena), buvo nustatyta, kad sugadinta (sulenkta) durų varčia. Buvo išplėštas ar tai galimai įpjautas, pavyzdžiui, peiliu, varčios gabalas. Apgadinimas buvo maždaug 1,60 cm aukštyje. Pati varčia buvo išlenkta, išgaubta. Kas dar buvo sugadinta, dabar tiksliai nebepamena, turi būti nurodyta apžiūros akte. Sprendė klausimą, ką daryti su durimis. Remontuoti jas buvo sudėtinga, dalies durų pakeisti nebuvo galimybės, o keisti tik dalį konstrukcijos nebuvo įmanoma. Vienos pusės varčios nepakeisi, yra keičiamas visas komplektas, kitu atveju skirsis profiliai. Ieškojo rangovų, tačiau dalies pakeitimu niekas nenorėjo užsiimti, vieni rangovai nurodė, kad pakeitus dalį skirsis profilių plotis, jie gali nesueiti. Esant tokiai situacijai, buvo keičiamos visos durys. Viską derino su pirmininke ir draudimo bendrove. Buvo pakeistos abi durų (dvivėrių) dalys, išskyrus, stiklo paketus (buvo permontuoti senieji), praėjimo kontrolės sklendę ir pritraukėją. Teikė sąmatą (b. l. 39), kuri buvo sudaryta pagal rangovo (atrodo, rangovas buvo įmonė „(duomenys neskelbtini)“) pateiktą sąmatą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmatą tikslino kelis kartus, kadangi atsirasdavo papildomų darbų. Sąmatos (b. l. 39) grafoje „kaina“ nurodyta suma „2 700“ greičiausiai nurodyta neteisingai. Galutinė kaina yra 3 448,50 Eur, darbas – 900 Eur, mechanizmai – 1 950 Eur (pačios durys bei visos montažinės medžiagos, t. y. putos, tvirtinimo ankeriai ir kt.). Šią sąmatą (b. l. 39) UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė pagal rangovo pateiktą sąmatą, kuri buvo identiška, joje nedetalizuota, kiek kokių medžiagų sunaudota, neišskirti darbai (tokių detalių rangovas įprastai niekada nenurodo). Galutinė sąmata buvo patvirtinta jo ir pirmininkės parašais. Taip pat parodė, kad policijai pateikė vaizdo įrašą, kurį pats žiūrėjo, atrinko įrašo dalis, kuriuose buvo matyti, kaip jaunuoliai išeina iš pastato, vienas iš jų plėšė duris, po to dar grįžo ir jas pasižiūrėjo. Kiek pamena, antrasis jaunuolis dar bandė pirmąjį sulaikyti, patraukti nuo durų. Vaizdo kamera, iš kurios pateikė įrašus, filmuoja iš vidaus. Pats techninio išsilavinimo neturi, tačiau pastatų priežiūra užsiima 7 metus, iki tol 5 metus dirbo darbų vadovu, turi nemažai patirties. Paklaustas, kuo remdamasis pirmininkei iš pradžių nurodė, kad durų tvarkymas kainuos ne mažiau nei 1 000 Eur, liudytojas teigė sprendęs iš patirties. Jei būtų buvusi galimybė duris pakeisti, tai būtų kainavę tikrai ne mažiau nei tokia suma, kadangi vien darbai kainuoja pakankamai nemažai. Vėliau paaiškėjo, kad suremontuoti duris nėra galimybės, teko jas keisti, dėl ko kaina atitinkamai buvo didesnė (baudžiamoji byla Nr. 1-578-932/2019, b. l. 152-154).

Teisminio nagrinėjimo metu civilinio ieškovo „IF P&Insurance AS“ įgaliota atstovė J. M. patikslino civilinį ieškinį, prašė iš pirminės sumos išminusuoti pervestą dalį (675 Eur), o likusią dalį sumažinant 600 Eur (įskaitant nusidėvėjimą, taip pat tą faktą, jeigu būtų keliamas klausimas dėl pigiausios kainos), ir laikyti, kad prašomo priteisti ieškinio dydis yra 2 213,43 Eur. Taip pat papildomai prašo priteisti iš kaltinamojo bylinėjimosi 300 Eur dydžio išlaidas.

2018 m. birželio 23 d. pareiškime (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkė R. S. nurodė, kad laikotarpyje nuo 2018 m. birželio 15 d., 20 val., iki 2018 m. birželio 16 d., 01.30 val., buvo išlaužtos daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), įėjimo į laiptinę durys bei išdaužta lempa 8 aukšte. Padarytos žalos dydis bus patikslintas, kai pastatą administruojanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarys remonto darbų sąmatą. (duomenys neskelbtini) namo pirmas aukštas yra filmuojamas, todėl tikėtina, kad vaizdo kameros užfiksavo duris laužiančius asmenis (baudžiamoji byla Nr. 1-578-932/2019, b. l. 2).

Byloje esančiame liudytojo E. R. (E. R.) apklausos protokole užfiksuota, kad 2018 m. birželio 15 d. jis vienai parai išnuomojo E. R. butą, esantį (duomenys neskelbtini). E. R. minėtame bute gyveno parą, o kitą dieną apie 11.00 val. iš buto išsikraustė. Po kelių dienų jam (E. R.) paskambino namo pirmininkė ir pranešė, kad galimai jo buto nuomininkas sulaužė šio namo laiptinės duris (baudžiamoji byla Nr. 1-578-932/2019, b. l. 29).

2018 m. liepos 9 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas (pavadinimas „Durys), kuriame yra vaizdo medžiaga, nufilmuota dviem vaizdo stebėjimo kameromis, įrengtomis (duomenys neskelbtini) namo pirmame aukšte (vestibiulyje). Įraše yra 5 atskiri vaizdo failai. Protokole nurodyta, kad, atidarius failą Nr. 1, matyti dviejų vaizdo kamerų filmuota medžiaga; pirmoji kamera yra stacionari, filmuoja lauko duris; antroji – vestibiulį. Šios vaizdo kameros 2018-06-15, 19:53:12 filmuotame vaizdo įraše matyti, kaip du vaikinai (apie 20 metų amžiaus) išeina iš name esančio lifto ir pro laiptinės duris, išeina į lauką. Vienas iš vaikinų yra neaukštas, kitas – aukšto ūgio. Pirmesnis išeina žemesnysis vaikinas, apie 1,70 cm ūgio, dėvi baltos spalvos marškinėlius, mėlynus džinsus; antrasis – apie 1,95 cm ūgio, dėvi mėlynos spalvos šortus, baltus marškinėlius. Išėję į lauką, vaikinai stovi prie durų, įrašas baigiasi 2018-06-15, 19:53:50. Faile Nr. 2 matyti, kaip aukštasis vaikinas koja spardo laiptinės duris, o žemesnysis jį traukia, veja nuo durų, įrašas trunka 23 sek. Faile Nr. 3 tie patys vaikinai grįžta prie durų, aukštesnis vaikinas, įsitvėręs į durų rankeną, jas bando atidaryti jėga. Taip jas išplėšė ir durys atsidarė, po ko aukštasis vaikinas užeina į pastato vidų, įlipa į liftą, o žemesnysis toliau lieka lauke. Įrašas trunka 29 sek. Faile Nr. 4 užfiksuotas tas pats vaikinas, kuris grįžta iš lauko, eina link lifto, bet paskui nusuka į laiptinę, nevažiuodamas liftu. Įrašas trunka 50 sek. Failas Nr. 5 yra 20 sek. trukmės, jame joks veiksmas neužfiksuotas (baudžiamoji byla Nr. 1-578-932/2019, b. l. 26-27).

Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas „IF P&Insurance AS“ pateikė civilinį ieškinį dėl 3 488,43 Eur dydžio žalos atlyginimo (b. l. 10). Teisme civilinis ieškinys patikslintas, prašomas atlyginti žalos dydis sumažintas iki 2 213,43 Eur, taip pat pateiktas prašymas atlyginti 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (b. l. 147-157, 127-129). Teisminio nagrinėjimo metu tarp kaltinamojo ir civilinio ieškovo atstovės buvo pasirašytas susitarimas dėl 2 213,45 Eur turtinės žalos ir 300 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo, įsipareigojant nurodytas sumas sumokėti per 2 metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, mokant lygiomis įmokomis kas mėnesį, pirmąją įmoką sumokant iki mėnesio, kurį įsiteisės teismo procesinis sprendimas, paskutinės dienos (baudžiamoji byla Nr. 1-578-932/2019, b. l. 160-161).

Aukščiau nurodytų duomenų (kaltinamojo, liudytojų parodymai, vaizdo įrašo apžiūros protokolu), kurie pripažintini įrodymais, visuma patvirtina, kad E. R. sugadino svetimą turtą, o, būtent: jis 2018 m. birželio 15 d., apie 19.53 val., adresu (duomenys neskelbtini), stovėdamas lauke, koja spardė minėto namo įėjimo laiptinės duris, po ko įsikibęs rankomis jas stipriai patraukė ir tokiu būdu jas sulaužė bei taip sugadino svetimą (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai priklausantį 2 700 Eur vertės turtą.

Ši E. R. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė įrodyta visiškai. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL, laikytinas nedidelės vertės turtu. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai kaltininkas tyčia sunaikina ar sugadina svetimą turtą, kurio vertė yra didesnė nei 5 MGL dydis, bet neviršija 250 MGL dydžio. Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuotą, BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta, nes E. R. sugadino turtą, kurio vertė yra 2700 Eur.

Dėl bausmių skyrimo

BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Bylos duomenimis, E. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo, jį pagal laidavimą perduodant laiduotojos Ž. R. atsakomybėn. Atsižvelgiant į paminėtą aplinkybę, kad E. R., būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, per dvejus metus nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nuosprendžio priėmimo padarė naują tyčinį nusikaltimą, pastarasis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustojo galioti, todėl priimant nuosprendį šioje baudžiamojoje byloje, sprendžiamas klausimas dėl E. R. baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis).

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo E. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skirdamas bausmes kaltinamajam E. R., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, taip pat į kaltinamojo asmenybę: jauno amžiaus, anksčiau neteistas (2 t., b. l. 115-116, 117-121), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 122-125), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis). Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam E. R. BK 187 straipsnio 1 dalies bei BK 284 straipsnio sankcijose numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, bausmės dydį nustatant artimą bausmės rūšies vidurkiui.

Teismas pažymi, kad naują nusikalstamą veiką E. R. padarė po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nuosprendžio priėmimo, o tai sąlygoja išvadą, kad turėtų būti taikomos BK 64 straipsnyje numatytos bausmių bendrinimo taisyklės. Tačiau minėtu nuosprendžiu E. R. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam bausmė apskritai nebuvo paskirta. BK 64 straipsnis reglamentuoja bausmių subendrinimą, kai per neatliktos bausmės laiką vėl padaroma nusikalstama veika, todėl, teismas daro išvadą, kad E. R. skirtos bausmės turi būti bendrinamos pagal BK 63 straipsnio taisykles. Įvertinęs tai, kad padarytos nusikalstamos veikos priklauso tai pačiai nusikalstamų veikų rūšiai – nusikaltimams (BK 10 straipsnis), ir nesiskiria pagal savo pavojingumą – nesunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis), paskirtos bausmės bendrinamos taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 4 dalis).

Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis E. R. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2019 m. gruodžio 7 d., 01.10 val. iki 2019 m. gruodžio 7 d., 16.59 val. (2 t., b. l. 75-76, 89). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką. E. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios (2 t., b. l. 87-88).

Dėl civilinių ieškinių

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalies reikalavimais, nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos jiems padarytos žalos atlyginimą. Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 53,74 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo J. B. gydymo išlaidų, kurios buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų (2 t., b. l. 63-65). Kaltinamasis E. R. atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą turtinę žalą, todėl Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisakė civilinio ieškinio (2 t., b. l. 164). Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis BPK 112 straipsnio 3 dalimi, 113 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, civilinio ieškinio atsisakymas priimtinas, o procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Civilinis ieškovas J. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 1283 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t. b. l. 45, 47). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis J. B. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 1297,09 Eur turtinės žalos bei 5000 Eur neturtinės žalos (2 t., b. l. 171-174), taip pat 1210 Eur advokato išlaidas (2 t., b. l. 179). Kaltinamasis E. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog pripažįsta pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir sutinka jį atlyginti, dėl neturtinės žalos sutiko atlyginti 300 Eur (2 t., b. l. 167).

Civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, padaryta 1297,09 Eur turtinė žala civiliniam ieškovui J. B. grindžiama pateiktais dokumentais (2 t., b. l. 180-183). Kaltinamasis visiškai pripažino pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos ir sutiko jį atlyginti, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo.

Civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos grindžiamas tuo, kad nukentėjusysis patyrė moralinę žalą, pasireiškusią dvasiniais išgyvenimais ir sukrėtimais, nepatogumais, įtampos ir nerimo jautimu. Be to, nukentėjusysis nurodė, kad patyrė didelį pažeminimą ir šoką, fizinį skausmą, neigiamas emocijas, kurį laiką juto nuolatinę įtampą ir nerimą, dėl patirtų neigiamų emocijų kamavo nemiga, iki šiol jaučiasi nesaugiai. Dėl patirto viršutinės lūpos sužalojimo viršutinė lūpa tapo asimetriška, šiek tiek atvipusi, dėl susidariusio rando jaučia nuolatinį diskomfortą, mažiau pasitiki savimi, kas turi neigiamos įtakos ir apsunkina jo koncertinę veiklą (2 t., b. l. 174).

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose.

Nagrinėjamu atveju nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – J. B. nustatyta muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimas kaktoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų ir prieš jį įvykdytų smurto veiksmų jautė fizinį skausmą, pažeminimą. Teisiamojo posėdžio metu J. B. apklaustas dėl civilinio ieškinio nurodė, kad jo veikla yra susijusi su tuo, kad jis turi būti scenoje, o to daryti negalėjo, kai ant veido buvo 5 siūlės, nubrozdinta kakta, tik po savaitės galėjo dalyvauti koncerte, taip pat jam buvo sunku valgyti, gerti. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ir siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, svarbu atsižvelgti ir į kaltinamojo turtinę padėtį, jo galimybes atlyginti žalą (E. R. yra jauno amžiaus, darbingas, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“).

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau išdėstytų, neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu, nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas – 800 Eur. Teismo vertinimu būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Patikslintu civiliniu ieškiniu nukentėjusiojo atstovas advokatas M. Bliuvas prašė priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, teisiamojo posėdžio metu tokį prašomos priteisti neturtinės žalos dydį motyvavo Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-60-383/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-86-380/2019. Visgi, teismas pažymi, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Minėtų teismų sprendimų ir šios bylos ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) bei faktinės aplinkybės nėra iš esmės panašios (analogiškos), todėl šie precedentai netaikytini nagrinėjamoje byloje. Paminėtina, kad pvz. Kauno apygardos teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-60-383/2019 nukentėjusiajam padarytas ne nežymus (kaip šioje byloje), o nesunkus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų, o Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-86-380/2019 nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam padarytas dviejų kaltinamųjų bendrais veiksmais ir atitinkamai 3000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam priteista solidariai iš abiejų kaltinamųjų.

Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje įrodymai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-578-932/2019 netiriami, šioje byloje patvirtintinas E. R. ir civilinio ieškovo „IF P&Insurance AS“ įgaliotos atstovės advokatės J. M. 2019 m. vasario 25 d. sudarytas susitarimas, kuriuo kaltinamasis įsipareigojo per 2 (dvejus) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2019 m. kovo 26 d.) sumokėti 2 213,45 Eur turtinę žalą ir 300 Eur atstovavimo išlaidas, mokant lygiomis įmokomis kas mėnesį, pirmąją įmoką sumokant iki mėnesio, kurį įsiteisės teismo procesinis sprendimas, paskutinės dienos. Procesas dėl civilinio ieškovo „IF P&Insurance AS“ civilinio ieškinio nutrauktinas.

Dėl atstovavimo išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis J. B. prašo priteisti patirtas atstovavimo išlaidas 1210 Eur sumai, pateikė 500 Eur apmokėjimą patvirtinantį 2020 m. vasario 4 d. mokėjimo nurodymą (2 t., b. l. 177). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taip pat teismui suteikta prerogatyva šių išlaidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti, atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį. Sprendžiamu klausimu konstatuotina, kad kaltinamasis yra pilnametis, darbingo amžiaus, dirba, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo padėtis negali būti kriterijumi, kuris leistų teismui visiškai nepriteisti išlaidų susijusių su nukentėjusiojo atstovo dalyvavimu procese. Pažymėtina, kad priteistinos yra realiai patirtos atstovavimo išlaidos, kurios yra 500 Eur, kitos sumos priteisti nėra pagrindo. Teismo vertinimu, šioje byloje 500 Eur dydžio suma yra proporcinga bylos apimčiai, sudėtingumui, advokato dalyvavimo procese laikui ir kitoms aplinkybėms.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, saugomi prie pirmo bylos tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

E. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti visuomenės labui po 25 valandas per mėnesį.

E. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti visuomenės labui po 25 valandas per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti taikant dalinio bausmių sudėjimo būdą ir paskirti E. R. 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti visuomenės labui po 25 valandas per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. R. 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti visuomenės labui po 25 valandas per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti E. R. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. gruodžio 7 d., 01.10 val. iki 2019 m. gruodžio 7 d., 16.59 val.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Priteisti iš E. R. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. B. naudai 1297,09 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt septynis eurus, devynis euro centus) turtinei žalai atlyginti, 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, taip pat 500 Eur (penkis šimtus eurų) advokato išlaidoms atlyginti.

Priimti Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir procesą dėl pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Patvirtinti E. R. (E. R.) ir civilinio ieškovo „IF P&Insurance AS“ įgaliotos atstovės advokatės J. M. 2019 m. vasario 25 d. sudarytą susitarimą, kuriuo E. R. įsipareigojo per 2 (dvejus) metus nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nuosprendžio įsiteisėjimo (nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. kovo 26 d.) sumokėti 2 213,45 Eur (du tūkstančius du šimtus trylika eurų, keturiasdešimt penkis euro centus) turtinei žalai atlyginti ir 300 Eur (tris šimtus eurų) atstovavimo išlaidoms atlyginti, mokant lygiomis įmokomis kas mėnesį, pirmąją įmoką sumokant iki mėnesio, kurį įsiteisės teismo procesinis sprendimas, paskutinės dienos. Procesą dėl civilinio ieškovo „IF P&Insurance AS“ civilinio ieškinio nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, saugomus prie pirmo bylos tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

1. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

2. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, šaukiamas privalo atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą (pagal gyvenamąją vietą, Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 261 0339; +370 5 276 0159).

3. Viešųjų darbų bausmė vykdoma tik rašytiniu nuteistojo sutikimu.

4. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtą laiką.

5. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis.

6. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.