Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. R. (E. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, šiuo metu atliekantis privalomąją karo tarnybą (duomenys neskelbtini), iki tol faktiškai gyvenęs (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ­,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. R. sugadino svetimą turtą, o, būtent, jis 2018-06-15, apie 19.53 val., adresu (duomenys neskelbtini), stovėdamas lauke, koja spardė minėto namo įėjimo laiptinės duris, po ko įsikibęs rankomis jas stipriai patraukė ir tokiu būdu jas sulaužė bei taip sugadino svetimą (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai priklausantį 2 700 Eur vertės turtą. Šiais veiksmais E. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. R. nurodė kaltu prisipažįstantis. Vakarėliui išsinuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Vartojo alkoholį, buvo neblaivus. Atsimena, kad išėjo į lauką parūkyti, sugrįžti atgal nebegalėjo, kadangi lauko durys užsidarė, o jis su savimi nepasiėmė telefono. Bandydamas įeiti, traukė duris per jėgą ir taip jas atidarė. Iki bandydamas atidaryti duris, dar spardė į durų stiklą (apatinę dalį), tačiau jo neišdaužė. Pripažįsta, jog tokiais savo veiksmais sugadino durų spyną bei varčią. Tai, kad per jėgą atidarydamas duris, jas išlaužė, tuo metu nesuprato, nematė jokių apgadinimų. Tiksliau, tų durų jis ir neapžiūrėjo, buvo tamsu, atidaręs duris, tiesiog iškart užėjo į vidų, buvo neblaivus. Jokių apgadinimų nesiaiškino ir kitą dieną, dėl ko išvykdamas iš buto apie sulaužytas duris savininkui nieko nepranešė. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi, dėl visko kaltas alkoholis. Kas liečia civilinį ieškinį, kaltinamasis E. R. 2019-01-23 posėdyje nurodė jį pripažįstantis iš dalies. Teigė, kad prašoma atlyginti žala yra per didelė, kaltinamojo vertinimu, nebuvo jokio reikalo keisti visas duris, buvo galima jas sutvarkyti (b. l. 105-109). Visgi bylos nagrinėjimo metu, aiškinantis su durų apgadinimu susijusias aplinkybes, civilinio ieškovo atstovui kiek sumažinus prašomą atlyginti žalą, kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino, su civilinio ieškovo atstove sudarė rašytinį susitarimą dėl žalos atlyginimo, įsipareigodamas padarytą žalą padengti per dvejus metus, taip pat atlyginti ir prašomas atstovavimo išlaidas. Kaltinamasis prašė sudarytą susitarimą patvirtinti, o jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl įvykdyto nusikaltimo atleisti pagal laidavimą, perduodant motinos žinion (b. l. 168-173).

Byloje esančiame liudytojo E. R. (E. R.) apklausos protokole užfiksuota, kad 2018-06-15 jis vienai parai išnuomojo E. R. butą, esantį (duomenys neskelbtini). E. R. minėtame bute gyveno parą, o kitą dieną apie 11 val. iš buto išsikraustė. Po kelių dienų jam (E. R.) paskambino namo pirmininkė ir pranešė, kad galimai jo buto nuomininkas sulaužė šio namo laiptinės duris (b. l. 29).

2018-07-09 apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas (pavadinimas „Durys), kuriame yra vaizdo medžiaga, nufilmuota dviem vaizdo stebėjimo kameromis, įrengtomis (duomenys neskelbtini) namo pirmame aukšte (vestibiulyje). Įraše yra 5 atskiri vaizdo failai. Protokole nurodyta, kad, atidarius failą Nr. 1, matyti dviejų vaizdo kamerų filmuota medžiaga; pirmoji kamera yra stacionari, filmuoja lauko duris; antroji – vestibiulį. Šios vaizdo kameros 2018-06-15, 19:53:12 filmuotame vaizdo įraše matyti, kaip du vaikinai (apie 20 metų amžiaus) išeina iš name esančio lifto ir pro laiptinės duris, išeina į lauką. Vienas iš vaikinų yra neaukštas, kitas – aukšto ūgio. Pirmesnis išeina žemesnysis vaikinas, apie 1,70 cm ūgio, dėvi baltos spalvos marškinėlius, mėlynus džinsus; antrasis – apie 1,95 cm ūgio, dėvi mėlynos spalvos šortus, baltus marškinėlius. Išėję į lauką, vaikinai stovi prie durų, įrašas baigiasi 2018-06-15, 19:53:50. Faile Nr. 2 matyti, kaip aukštasis vaikinas koja spardo laiptinės duris, o žemesnysis jį traukia, veja nuo durų, įrašas trunka 23 sek. Faile Nr. 3 tie patys vaikinai grįžta prie durų, aukštesnis vaikinas, įsitvėręs į durų rankeną, jas bando atidaryti jėga. Taip jas išplėšė ir durys atsidarė, po ko aukštasis vaikinas užeina į pastato vidų, įlipa į liftą, o žemesnysis toliau lieka lauke. Įrašas trunka 29 sek. Faile Nr. 4 užfiksuotas tas pats vaikinas, kuris grįžta iš lauko, eina link lifto, bet paskui nusuka į laiptinę, nevažiuodamas liftu. Įrašas trunka 50 sek. Failas Nr. 5 yra 20 sek. trukmės, jame joks veiksmas neužfiksuotas (b. l. 26-27).

Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas „IF P&Insurance AS“ pateikė civilinį ieškinį dėl 3 488,43 Eur dydžio žalos atlyginimo (b. l. 10). Teisme civilinis ieškinys patikslintas, prašomas atlyginti žalos dydis sumažintas iki 2 213,43 Eur, taip pat pateiktas prašymas atlyginti 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (b. l. 147-157, 127-129).

Teisminio nagrinėjimo metu tarp kaltinamojo ir civilinio ieškovo atstovės buvo pasirašytas susitarimas dėl 2 213,45 Eur turtinės žalos ir 300 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo, įsipareigojant nurodytas sumas sumokėti per 2 metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, mokant lygiomis įmokomis kas mėnesį, pirmąją įmoką sumokant iki mėnesio, kurį įsiteisės teismo procesinis sprendimas, paskutinės dienos (b. l. 160-161).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog E. R. pareikštas kaltinimas dėl svetimo turto sugadinimo pasitvirtino pilna apimtimi.

Nagrinėjamoje byloje E. R. kaltinamas sugadinęs svetimą turtą, t. y. koja spardęs įėjimo į (duomenys neskelbtini) namo laiptinės duris, įsikibęs rankomis jas stipriai patraukęs ir tokiu būdu jas sulaužęs. Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad buvo pažeista durų dešinioji varčia (apie 1,60 cm aukštyje nuo žemės, virš spynos įlenkimas), apžiūrint duris, jos neužsidarė, kas užfiksuota sunaikinto, apgadinto turto apžiūros akte bei fotonuotraukose (b. l. 122, 123-124). Iš liudytojų R. S. ir G. J. parodymų matyti, kad po įvykio įėjimo durys nebefunkcionavo, nors iki tol jokių sugadinimų nebuvo. G. J. teigimu, durys buvo sugadintos mechaniškai, pažeista varčios dalis, pati varčia išlenkta, išgaubta (R. S. nurodė mačiusi pažeidimus metalinėje durų dalyje, ties magnetinių kortelių skaitytuvu). Iš pradžių buvo ieškoma būdų, kaip duris suremontuoti, tačiau tokios galimybės nebuvo. Neatsirado rangovas, kuris būtų apsiėmęs keisti durų dalį, ardyti varčią gabalais, kadangi dėl naudojamų specifinių profilių šie vėliau būtų skyręsi. Niekas nedavė garantijos, jog suremontavus dalį durų jos funkcionuos tinkamai, todėl nebuvo jokios galimybės atlikti dalinį remontą, juo labiau, kad būtų tekę duris išmontuoti, tokiu atveju neapibrėžtam laikui paliekant įėjimą į laiptinę atvirą (b. l. 147-157). Durų sugadinimai užfiksuoti byloje esančiose nuotraukose, dvivėrių durų keitimas pagrįstas dokumentais (sąmata, PVM sąskaita-faktūra, atliktų darbų aktu, žalos skaičiavimo išvada) (b. l. 13-16, 39). Pats kaltinamasis E. R. savo kaltę pripažino. Nors ikiteisminio tyrimo metu pastarasis pirmos apklausos metu formaliai ir nurodė kaltę neigiantis, tačiau E. R. duotų parodymų turinys rodo, kad iš esmės jis patvirtino esmines kaltinimo aplinkybes, t. y. nurodė, kad užsitrenkus durims jis, negalėdamas jų atidaryti, kelis kartus spyrė, po to, sugriebęs už rankenos, stipriai jas patraukė į save, taip jas atidarydamas (b. l. 46). Kaltinamojo išsakyti teiginiai, kad jis tokiais veiksmais nenorėjo sugadinti duris, nereiškia, kad jis neigia tą padaręs. Pakartotinai apklaustas tyrėjo E. R. teigė kaltę pripažįstantis, neprieštaravo žalą mokėti dalimis, prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 53-54). Atkreiptinas dėmesys, jog dar prieš apklausas E. R. pateikė nuoširdų prisipažinimą, kuriame taip pripažino sulaužęs duris (b. l. 43). Teisme kaltinamasis kaltinimo neneigė, pastebėtina, jog tam tikras aplinkybes pradžioje aiškino subjektyviai (esą galvojo, jog durys galbūt nebuvo iki galo uždarytos, nebuvo tikras dėl kaltinime nurodyto laiko, teigė sugadinęs spyną), tačiau matyti, jog toks aplinkybių dėstymas nėra susijęs su noru išvengti atsakomybės, ginčyti kaltinimą, greičiau kyla iš subjektyvaus situacijos supratimo, juo labiau, kuomet nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo neblaivus. Paskutinio teisiamojo posėdžio metu E. R. dar kartą pakartojo, jog pilnai pripažįsta savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, pabrėžė savo veiksmais sugadinęs laiptinės įėjimo durų varčią, sudarė su civiliniu ieškovu susitarimą dėl žalos atlyginimo (b. l. 168-173). Kaltinamojo parodymus patvirtina ir anksčiau įvardintų liudytojų R. S., G. J. parodymai, svetimo turto sugadinimą ir sugadinimo šalinimą liudijantys dokumentai, vaizdo įrašų medžiaga (kaltinamasis teismui patvirtino juose atpažįstantis save). Kaltinamojo E. R. nusikalstami veiksmai baigti, teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Kaltinamojo E. R. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina, kad pastarasis pilnai pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino dalį padarytos žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Bylą perdavus į teismą buvo gautas kaltinamojo motinos Ž. R. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskiriant ją laiduotoja (pirminio prašymo skirti laiduotoju kaltinamojo motinos sugyventinį atsisakyta) (b. l. 130-131). Analogiškas prašymas žodžiu buvo išsakytas ir iš paties kaltinamojo E. R.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog kaltinamasis E. R. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau baudžiamojon atsakomybėn traukiamas nebuvo (b. l. 54), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 57-59), savo kaltę pripažįsta (esmines kaltinimo aplinkybes pripažino viso proceso metu), dėl įvykdyto nusikaltimo gailisi. Trečioji sąlyga, kurią būtina nustatyti atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip minėta, yra bent dalinis padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas arba įsipareigojimas ją atlyginti. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis E. R. savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais sugadino svetimą turtą. Bendra žala dėl tokio turto sugadinimo (pačios durys kartu su remonto darbais) įvertinta 3 448,50 Eur suma. Dalį jos kaltinamojo artimieji (dėl atliekamos karinės tarnybos pats E. R. šiuo metu nedirba) padengė dar iki pradedant nagrinėti bylą (2019-01-21 K. Š. draudimo bendrovei pervedė 675 Eur) (b. l. 96-97). Nors teisminio nagrinėjimo metu ir buvo kilęs ginčas dėl žalos dydžio, dėl ko atliekant įrodymų tyrimą buvo aiškinamasi visos žalos dydžio nustatymui reikšmę turinčios aplinkybės, apklausti liudytojai R. S., G. J., priimti papildomi dokumentai, išklausyta civilinio ieškovo atstovė. Pastaroji civilinį ieškinį sutiko sumažinti 600 Eur dydžio suma ir, iš pirminės ieškinio sumos išminusavus jau pervestus 675 Eur, nurodė, kad galutinė prašomo priteisti civilinio ieškinio suma yra 2 213,43 Eur (b. l. 147-157). Kaltinamasis su tokiu galutiniu ieškiniu sutiko ir 2019-02-25 posėdžio metu pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo per 2 metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo pilnai atlyginti nurodyto dydžio žalą, o taip pat 300 Eur dydžio atstovavimo išlaidas (prašymas dėl tokių išlaidų buvo pateiktas teisminio nagrinėjimo metu), mokant lygiomis įmokomis kas mėnesį, pirmąją įmoką sumokant iki mėnesio, kurį įsiteisės teismo procesinis sprendimas, paskutinės dienos (b. l. 160-161). Taigi, esant atlygintai žalos daliai ir sudarytam susitarimui, dėl kurio įvykdymo teismas neturi pagrindo abejoti, laikytina, kad yra pilnai įgyvendintos laidavimo instituto taikymui būtinos sąlygos, susijusios su žalos atlyginimu.

Galiausiai tikslinga aptarti paskutinės sąlygos dalį, apibrėžiančią būtino pagrindo manyti, jog kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas), konstatavimą. Svarstydamas klausimą dėl nurodyto pagrindo buvimo, teismas užtruko bene ilgiausiai. Pažymėtina, jog kaltinamasis E. R. praeityje neteistas, taigi, teisiamas pirmą kartą, tačiau šiuo atveju teismas negalėjo nevertinti to, kad pastarasis yra padaręs administracinių nusižengimų. Iš AN registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus matyti, kad E. R. per vienerius metus yra padaręs smulkių nusižengimų dėl važiavimo visuomeniniu transportu neįsigijus bilieto, taip pat laiku nenuvyko pasitikrinti sveikatos ir taip nevykdęs karo prievolininko pareigos (b. l. 57-59). Jei minėti nusižengimai savo pobūdžiu nelaikyti šiukščiais, kur kas kitaip vertintinas transporto priemonės vairavimas, neturint specialiosios teisės (to paties įvykio metu padaryti ir kiti KET nusižengimai – automobiliu vežė daugiau keleivių nei numatyta techninėje charakteristikoje, automobilis buvo nedraustas privalomu draudimu, neatlikta valstybinė techninė apžiūra). Svarbu ir tolesnis faktas – nors minėtame išraše ir neatsispindi, tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad E. R. dar kartą buvo baustas už transporto priemonės vairavimą, neturint teisės vairuoti (tokią aplinkybę nurodė pats kaltinamasis, pažymėdamas, jog įvykis buvo 2018 m. pabaigoje, visai prie šventes) (b. l. 168-173). Tokios aplinkybės rodo, jog kaltinamasis turi sunkumų laikantis įstatymų, kritiškų išvadų nedaro, juo labiau, kad visi išraše nurodyti nusižengimai įvykdyti po nusikalstamos veikos padarymo. Visgi, teismo vertinimu, vien faktas dėl administracinių nusižengimų, už kuriuos skirtos nuobaudos yra apmokėtos (b. l. 57-59, 164), negali nulemti išvados dėl laidavimo instituto taikymo negalimumo, jeigu byloje nėra jokių kitų aplinkybių, leidžiančių abejoti tuo, jog kaltinamasis ateityje elgsis tinkamai ir nebenusikals. Teismo vertinimu, nebūtų teisinga jaunam, nė karto neteistam asmeniui, šiuo metu atliekančiam privalomą karo tarnybą, kurią pastarasis vykdo nepriekaištingai, būrio vado charakterizuojamam teigiamai (b. l. 166), atitinkančiam likusias BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, atimti galimybę būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės. Visgi tuo pačiu pažymėtina, kad objektyvūs duomenys dėl kaltinamojo įvykdytų administracinių nusižengimų sudaro pagrindą nustatyti griežtesnes atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas (pavyzdžiui, skirti ilgesnį terminą, parinkti baudžiamojo poveikio priemonę), kas nagrinėjamu atveju kaip tik ir taikytina kaltinamajam.

Taigi anksčiau nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuotina esant visas būtinąsias sąlygas, numatytas BK 40 straipsnyje, leidžiančias atleisti kaltinamąjį E. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Vertinant laiduotoju prašančio būti asmens tinkamumą, matyti, jog nagrinėjamu atveju laiduotoja prašoma skirti kaltinamojo motiną. Nors teisme apklausiamai Ž. R. sunkiai sekėsi atsakyti į klausimus, susijusius su laiduotoju statusu, tačiau buvo matyti, kad ji labai jaudinosi, išgyveno dėl sūnaus padėties, teismui nuoširdžiai atsakė į visus užduotus klausimus. Ž. R. neslėpė, kad apie įvykį sūnus jai iš karto nepasisakė, ji tą sužinojo po kuri laiko, kai į namus buvo atsiųstas teismo šaukimas. Tokios aplinkybės gali kelti klausimų, kiek stiprūs ir artimi yra jos ir sūnaus santykiai. Kita vertus, iš dalies galima suprasti, kad jaunuolis, pirmą kartą sulaukęs kaltinimų baudžiamajame procese, apsisprendė nieko nesakyti, galimai baimindamasis mamos reakcijos, nenorėdamas jai sukelti neigiamų emocijų ir pan. Išklausęs Ž. R., teismas neturi pagrindo abejoti, kad jos ir sūnaus santykiai yra pakankami artimi, o ji pati turi galimybę daryti jam visokeriopą įtaką. Kaltinamasis iki karo tarnybos pradžios gyveno kartu su motina, išleistas poilsio dienų parvyksta į tuos pačius namus, matyti, jog šiltus santykius kaltinamasis palaiko ir su mamos gyvenimo partneriu (būtent jis buvo pateikęs pirminį prašymą būti laiduotoju, padeda kaltinamajam, kuris šiuo metu neturi galimybės dirbti, apmokėti baudas, atlyginti žalą). Vertindamas, ar Ž. R. yra tinkama laiduotoja, teismas atsižvelgia į tai, jog pastaroji praeityje neteista, yra padariusi vieną administracinį nusižengimą, už kurį jai skirtas įspėjimas. Administracinio nusižengimo buvimo faktas nesureikšmintinas, jis savaime pats abejonių dėl Ž. R. asmenybės nekelia. Paties nusižengimo pobūdis, padarymo aplinkybės neleidžia teigti, jog laiduotoju prašantis būti asmuo yra linkęs nusižengti įstatymams. Tad, atsižvelgiant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada esant pagrindą laikyti Ž. R. tinkama laiduotoja, kuri būdama kaltinamojo motina turi visas galimybes daryti teigiamą įtaką sūnui. Siekiant, kad pastaroji įdėtų maksimalias pastangas ir kaip įmanoma dar labiau sustiprintų tarpusavio ryšį, pasitikėjimą, jog kaltinamajam nekiltų noras nuslėpti nuo motinos jį ištikusias bėdas, tikslinga nustatyti laidavimo institutui bei pačiai laiduotojai papildomą sąlygą, padėsiančią užtikrinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tikslus (skirtinas užstatas).

Teismas, įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog yra tikslinga kaltinamąjį E. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Ž. R. laidavimą, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis). Kartu su laidavimu skirtinas užstatas (laiduotoja iš esmės neprieštaravo mokėti užstatą), laidavimo terminas nustatytinas 2 (dvejiems) metams. Nors prokuroras kartu su laidavimu prašė skirti dar ir įpareigojimą laidavimo metu atlyginti padarytą turtinę žalą, teismo vertinimu, tokia baudžiamojo poveikio priemonė, atsižvelgiant į sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo, yra perteklinė. Prokuroro argumentas esą minimas įpareigojimas padėtų kaltinamajam laikytis susitarimo yra deklaratyvus. Teismas plačiau nepasisako dėl prokuroro išsakytų svarstymų esą neįvykdžius susitarimo sąlygų būtų galimybė kaltinamajam pradėti baudžiamąjį persekiojimą, tik pažymi, kad tiek laidavimo taikymo, tiek susitarimo vykdymo terminai (prokuroras taip pat prašė nustatyti 2 metų laikotarpį) yra analogiški, todėl argumentai dėl paprašyto skirti įpareigojimo tikslingumo iš esmės yra neaiškūs.

Dėl civilinio ieškinio

Kaip nurodyta anksčiau, ikiteisminio tyrimo metu ieškovas „IF P&Insurance AS“ pateikė civilinį ieškinį dėl 3 488,43 Eur dydžio žalos atlyginimo (b. l. 10). Teisme civilinis ieškinys patikslintas, prašomas atlyginti žalos dydis sumažintas iki 2 213,43 Eur, taip pat pateiktas prašymas atlyginti 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (b. l. 147-157, 127-129). Teismas nesprendžia tokio civilinio ieškinio, taip pat prašomų atlyginti atstovavimo išlaidų pagrįstumo klausimo, kadangi teisminio nagrinėjimo metu tiek dėl turtinės žalos, tiek ir dėl atstovavimo išlaidų buvo pasirašytas susitarimas (b. l. 160-161). Tokį susitarimą pasirašė kaltinamasis E. R. ir civilinio ieškovo įgaliota atstovė advokatė J. M., teismo posėdžio metu abi šalys patvirtino dokumento teisingumą. Teismas neturi pagrindo abejoti tokio susitarimo teisėtumu ir pagrįstumu, minėtas susitarimas tvirtintinas, o procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Ikiteisminio tyrimo metu E. R. sulaikytas nebuvo. Kardomoji priemonė jam nepaskirta.

Kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais paliktini saugoti su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40 straipsniu, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

E. R. (E. R.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos Ž. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą, nustatant 2 (dvejų) metų terminą su 1 200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų dydžio užstatu.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-578-932/2019 dėl E. R. (E. R.) nutraukti.

Patvirtinti E. R. (E. R.) ir civilinio ieškovo „IF P&Insurance AS“ įgaliotos atstovės advokatės J. M. 2019 m. vasario 25 d. sudarytą susitarimą, kuriuo kaltinamasis įsipareigojo per 2 (dvejus) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 2 213,45 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų trylikos eurų keturiasdešimt penkių euro centų) turtinę žalą ir 300 (trijų šimtų) eurų atstovavimo išlaidas, mokant lygiomis įmokomis kas mėnesį, pirmąją įmoką sumokant iki mėnesio, kurį įsiteisės teismo procesinis sprendimas, paskutinės dienos.

Procesą dėl civilinio ieškovo „IF P&Insurance AS“ civilinio ieškinio nutraukti.

Kompaktinius diskus (2 vnt.) su vaizdo įrašais, esančiais vokuose (prisegtuose prie bylos tomo galinio viršelio), palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti Ž. R., kad 1 200 eurų dydžio užstatą ji turi įnešti per 30 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT72 7044 0600 0786 9964, esančią bet kuriame banke (gavėjas – Vilniaus miesto apylinkės, įmonės kodas 302942160).

Išaiškinti E. R. (E. R.), kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai Ž. R., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.