Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo R. R. atstovas advokatas Robertas Skėrys nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu, prašo: 1) panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria A. R. ir I. S. buvo nuteisti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir perkvalifikavus nuteistųjų veiką pripažinti A. R. ir I. S. kaltais pagal BK 284 straipsnį; 2) visiškai tenkinti nukentėjusiojo R. R. civilinį ieškinį ir priteisti nukentėjusiajam solidariai iš nuteistųjų A. R. ir I. S. 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 3) priteisti solidariai iš nuteistųjų A. R. ir I. S. visas nukentėjusiojo R. R. patirtas proceso išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

2.1. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas atsisakydamas perkvalifikuoti nuteistųjų padarytą nusikalstamą veiką iš BK 140 straipsnio 1 d. į 284 straipsnį netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir tai turėjo įtakos skundžiamo nuosprendžio priėmimui - bausmių skyrimui nuteistiesiems.

2.1.1. Atsisakydamas perkvalifikuoti nuteistųjų veiką pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai konstatavo, jog nors įvykis ir įvyko viešojoje vietoje, bet pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistieji A. R. ir I. S. prieš nukentėjusįjį A. R. pavartojo fizinį smurtą, sukeldami jam nežymų sveikatos sutrikdymą, asmeninio pobūdžio konflikto metu, įvykis truko trumpai ir pašaliniai asmenys jo nematė bei negirdėjo. Taigi, anot teismo, nuteistųjų A. R. ir I. S. veiksmai nebuvo skirti pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir jokios realios įtakos visuomenės rimčiai bei tvarkai nepadarė. Skunde nurodoma, jog atsižvelgiant į Aukščiausiojo Teismo praktiką atmestini kaip nepagrįsti skundžiamo nuosprendžio motyvai, jog A. R. ir I. S. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje sudėties požymių, nes nuteistųjų veiksmai buvo nukreipti ne į aplinkinius ir aplinką, o konkrečiai į nukentėjusįjį R. R.. Apelianto nuomone, teismui padarant tokias išvadas visiškai nebuvo atsižvelgta į 2017-07-25 įvykių seką, taip pat esmines faktines aplinkybes, neigiamai charakterizuojančias įtariamuosius, nustatant jų konfliktišką elgesį 2017-07-25 vakarą ir polinkį nusikalsti.

2.1.2. Iš nukentėjusiojo bei R. R. nuoseklių parodymų yra akivaizdu, jog agresyviai nusiteikę ir apsiginklavę nuteistieji 2017-07-25, 22.30 val. iš A. K. Ž. buto į lauką išėjo ne tik pamokyti nukentėjusiojo. Apelianto nuomone, įtariamieji veikė neapibrėžta tyčia, t. y. siekė ne tik sumušti nukentėjusįjį, bet galbūt ir apgadinti jo turtą ar nuskriausti kitus nukentėjusiojo R. R. šeimos narius, o pats konfliktas truko ilgesnį laiką.

2.1.3. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog visą įvykio dieną abu nuteistieji savo draugo A. K. Ž. bute vartojo alkoholį bei galbūt narkotines medžiagas, garsiai leido muziką, triukšmavo, konfliktavo su kaimynais visiškai nereagavo į kaimynų pastabas ir prašymus, juos ignoravo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, grasino nusileisti į kiemą ir bandžiusius sudrausminti kaimynystėje gyvenančius asmenis sumušti. Tokius nuteistųjų veiksmus patvirtino tiek nukentėjusysis, tiek kaip liudytoja apklausta R. R., tiek policijos pareigūnai. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančio 2017-07-26 tyrėjos R. B. tarnybinio pranešimo turinio buvo aiškiai nustatyta, jog po 2017-07-25 22.00 val. R. R. sumušimo nuteistieji pasislėpė. Vėliau, 2017-07-26 apie 01.40 val., policijos pareigūnams pakartotinai atvykus į A. K. Ž. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Neringoje, nuteistieji buvo aptikti ir toliau besilinksminantys bei keliantys triukšmą. Sulaikymo metu nuteistieji A. R. ir I. S. bei jų draugas A. K. Ž. buvo apsvaigę nuo alkoholio ir galbūt nuo narkotinių medžiagų, priešinosi pareigūnams. Jie nevykdė pareigūnų nurodymų įsileisti juos į buto vidų, suskubo slėpti bute laikytas ir galbūt vartotas narkotines medžiagas bei teleskopinę lazdą, kuria buvo sužalotas nukentėjusysis. Todėl prieš policijos pareigūnams besipriešinančius nuteistuosius buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai, ašarinės dujos ir antrankiai. Atlikus kratą A. K. Ž. bute buvo rasta paslėpta teleskopinė lazda, kuria buvo sužalotas apeliantas, taip pat narkotinės medžiagos, malūnėlis marihuanai smulkinti, svarstyklės, svareliai, tabako popierius ir kiti daiktai, skirti narkotinių medžiagų platinimui. Dėl šių įvykių A. R., I. S. bei A. K. Ž. buvo pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas ir pareikšti įtarimai pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 2018-02-05 Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

2.1.4. Po sulaikymo tiek abiem nuteistiesiems, tiek A. K. Ž. buvo nustatytas vidutinis girtumas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos buvo nustatyta, jog A. R. ir I. S. jau ne kartą buvo pakliuvę į teisėsaugos akiratį, teisti ir bausti administracine tvarka. A. R. jau anksčiau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką - vagystę (BK 22 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 1 d.) (baudžiamosios bylos Nr. 12-1-04102-06), taip pat jis jau buvo kartą teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (BK 259 straipsnio 2 dalis) (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-45120-15). Abu nuteistieji buvo ne kartą bausti administracine tvarka už chuliganizmą, piniginės vagystę, alkoholio vartojimą viešose vietose, viešosios tvarkos pažeidimus, važiavimą be viešojo transporto bilieto, šiukšlių konteinerio padegimą ir pan. Taigi atsižvelgiant į veikos padarymo metu nuteistiesiems nustatytą neblaivumą, praeityje padarytų nusikaltimų bei administracinių teisės pažeidimų pobūdį bei kiekį, byloje apklaustų liudytojų nuoseklius parodymus apie nuteistųjų konfliktišką elgesį bei alkoholio vartojimą visą 2017-07-25 dieną, galima daryti vienareikšmišką išvadą, jog nuteistųjų veiksmai buvo nukreipti ne tik į nukentėjusįjį R. R., bet į visus kitus aplinkinius asmenis, bandžiusius juos sudrausminti. Iš jų veiksmų matyti jų siekis aplinkinius asmenis įbauginti, šokiruoti, sukelti jų išgąstį, t. y. aplinkiniams asmenims parodyti, kas nutinka su tais asmenimis, kurie mėgina juos sudrausminti.

2.1.5. Skunde nurodoma, jog atmestini kaip nepagrįsti skundžiamo nuosprendžio motyvai, jog nuteistieji nusikalstamą veiką nukentėjusiajam padarė kieme prie jo namo, t. y. ne viešojoje vietoje. Viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešojoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo padarymo vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų gali patirti nepatogumų. Viešoji vieta bendrąja prasme yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Teismų praktikoje viešąja vieta pripažįstama ir gyvenamojo namo kiemas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. birželio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-360-677/2015). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog tęstinis konfliktas tarp abiejų nuteistųjų ir nukentėjusiojo vyko viešojoje vietoje, t. y. kieme prie nukentėjusiojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Skunde pažymima, jog nukentėjusiojo namas yra tankiai apgyvendintoje vietoje, (duomenys neskelbtini), kurortinėje-turistinėje zonoje, o nukentėjusiojo namas ir namo kiemas yra apsupti daugiabučių bei poilsio namų, skirtų poilsiui, kuriuose vasarą daug turistų. Todėl kilusį konfliktą matė tiek nukentėjusiojo žmona bei duktė, tiek ir kiti kaimynai bei pašaliniai asmenys. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina vienareikšmiška išvada, jog nuteistieji A. R. ir I. S. nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam padarė viešojoje vietoje, sutrikdydami visuomenės rimtį bei tvarką, pademonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, siekdami juos įbauginti bei šokiruoti.

2.1.6. Skunde pažymima, kad BK 284 straipsnyje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti, ir tai reiškia, kad BK 284 straipsnyje aprašytos veikos konstatavimui šie subjektyvieji požymiai jokios reikšmės neturi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr 2K-652/2007, 2K- 249/2009, 2K-414/2010, 2K-450/2010, 2K-386/2013, 2K-397-895/2015). Dėl šių priežasčių atmestini kaip nepagrįsti skundžiamo nuosprendžio motyvai, jog nuteistųjų atsakomybę pagal BK 284 straipsnį šalina aplinkybė, jog nukentėjusysis pats nesistengė išvengti konflikto ir pats jame dalyvavo - pastojo kelią trims apsvaigusiems ir ginkluotiems jaunuoliams, o pats konfliktas netruko ilgai. Nesutinkant su šiais skundžiamo nuosprendžio motyvais pažymėtina, jog pagal BK 284 straipsnį veikos turi būti kvalifikuojamos visais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-652/2007, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-7-62-489/2015, 2K-467-976/2015).

2.2. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 ir 115 straipsniuose nustatyta tvarka baudžiamojoje byloje spręsdamas nukentėjusiojo R. R. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam bei nustatydamas jos dydį, netinkamai laikėsi civilinės teisės normų nuostatų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo kriterijus bei nukrypo nuo teismų praktikos. Apelianto nuomone, teismo jam solidariai iš abiejų nuteistųjų priteistas 3000 Eur neturtinės žalos dydis neatitinka įstatyme nustatytų kriterijų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, nuteistųjų ekonominės padėties ir teismų praktikos.

2.2.1. Apeliantas baudžiamojoje byloje paduodamas civilinį ieškinį prašė A. R. bei I. S. pripažinus kaltais priteisti iš jų 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Tik iš dalies tenkindamas nukentėjusiojo civilinį ieškinį pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu konstatavo, jog R. R. į bylą nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad po patirtų sužalojimų jis lankėsi pas psichiatrus ar psichologus, ar kad jam būtų diagnozuotas psichinės sveikatos sutrikimas, todėl laikėsi pozicijos, jog siekiant protingos nukentėjusiojo ir nuteistųjų skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo turėtų būti tenkinamas tik iš dalies, t. y. R. R. priteistina 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.2.2. Skunde nurodoma, jog tenkindamas tik 60 procentų reikalavimo dalį nuo visos prašomos priteisti neturtinės žalos sumos teismas išsamiau neanalizavo Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų ir neatsižvelgė į kartu su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu pateiktus rašytinius įrodymus. Iš šių įrodymų buvo matyti, jog po 2017-07-25 įvykdyto užpuolimo nukentėjusysis 2017-07-26 buvo gydytas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kur jam buvo susiūta muštinė žaizda plaukuotoje galvos dalyje (TLK kodas: (duomenys neskelbtini)) 2017-08-02 (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam iš galvos buvo išimti siūlai. Be to, po patirtų sužalojimų 2018-07-25 užpuolimo metu nukentėjusiajam išsivystė potrauminio streso sutrikimas (TLK kodas: (duomenys neskelbtini)), lydimas nemigos, nerimo ir depresijos epizodų. Dėl šių priežasčių nukentėjusiajam buvo paskirtas medikamentinis gydymas, apeliantas R. R. buvo priverstas pradėti vartoti receptinius raminamuosius ir migdomuosius medikamentus. Dėl užpuolimo metu patirtos dešinio peties sąnario traumos nukentėjusiajam taip pat buvo nuolat leidžiami nuskausminamieji vaistai bei traumatologo kabinete į dešinįjį paties sąnarį leidžiamas Kenalog vaistinis preparatas. Be to, po patirtos traumos nukentėjusiajam R. R. sutriko regėjimas ir vargino nuolatinis akių ašarojimas, todėl nuo 2017-08-08 nukentėjusysis taip pat buvo pradėtas gydyti oftalmologų. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ akių klinikos pateikiamos medicininių dokumentų išrašo buvo matyti, jog po patirto užpuolimo ir gauto smūgio teleskopine lazda į galvą nukentėjusiajam buvo nustatytas ūminis akių konjunktyvitas (TLK kodas: (duomenys neskelbtini)) bei akių astigmatizmas (TLK kodas: (duomenys neskelbtini)), paskirtas medikamentinis gydymas. Atsižvelgiant į šių rašytinių įrodymų visumą, patvirtinančią nukentėjusiajam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo padarinius bei paskirtą gydymą, darytina vienareikšmiška išvada, jog išimtinai dėl nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos ir dėl jos patirtų sužalojimų nukentėjusysis iki šiol jaučia skaudžius patirtos galvos ir peties traumos padarinius, todėl prarado viltį visiškai pasveikti. Be minėtų fizinių sužalojimų, nukentėjusysis iki šiol patiria didelius dvasinius išgyvenimus: smarkiai nukentėjo jo gyvenimo kokybė, nuolat reikalingos įvairios procedūros, gydymo kursai, kurių dėl suprastėjusios sveikatos būklės ateityje gali reikėti dar daugiau. Nuolatiniai vizitai pas gydytojus bei vaistų vartojimas ypač neigiamai paveikė R. R. gyvenimą ir emocinę būseną. Nepaisant to, kad nukentėjusysis nesikreipė į psichiatrus ar psichologus, jis pateikė į bylą rašytinius įrodymus, jog po patirtų sužalojimų 2018-07-25 užpuolimo metu jam išsivystė potrauminio streso sutrikimas (TLK kodas: (duomenys neskelbtini)), lydimas nemigos, nerimo ir depresijos epizodų. Todėl nukentėjusiajam buvo paskirtas medikamentinis gydymas stipriais antidepresantais - Bromozepamu, Xanaxu, Relaniumu, Valdoxanu, Lexotaniliu ir kt. vaistais. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti skundžiamo nuosprendžio motyvai, jog nukentėjusysis neįrodė, kad jam buvo diagnozuotas psichinės sveikatos sutrikimas, nes nemiga, nerimas ir depresija, kuriuos gydosi nukentėjusysis antidepresantais, yra priskiriami prie psichikos sveikatos sutrikimų.

2.2.3. Skunde nurodoma, jog teismas nustatydamas apeliantui priteistinos neturtinės žalos dydį, turėjo atsižvelgti į tai, kad nuteistųjų tyčiniais veiksmais buvo siekiama pasikėsinti į vieną iš labiausiai teisės ginamų vertybių - sveikatą. Nukentėjusiajam R. R. tokie įvykiai sukėlė pavojų sveikatai, depresiją, šoką ir nerimą. Dėl minėtų įvykių sukelto streso ir išgyvenimų, nukentėjusysis pradėjo jausti maudimą širdies plote, stiprų galvos skausmą, atsirado nemiga, pablogėjo jo regėjimas. Visi šie teiginiai buvo pagrįsti į bylą pateiktais medicininiais dokumentais. Tiek patirtų fizinių sužalojimų liekamieji reiškiniai, tiek užsitęsęs ikiteisminis tyrimas sukėlė nukentėjusiajam žymų ilgalaikį sveikatos pablogėjimą. Apelianto patirti psichologiniai išgyvenimai nuteistiesiems padarius tyčines nusikalstamas veikas, nukreiptas į apelianto sveikatą, buvo ir tebėra ypač dideli ir turintys skaudžias pasekmes, todėl jo civilinis ieškinys turėjo būti patenkintas visa arba bent jau didesne apimtimi.

3. Apeliaciniu skundu nuteistieji A. R. ir I. S. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nuosprendį ir juos visiškai išteisinti.

3.1. Skunde nurodoma, kad iš to, kaip skundžiamame nuosprendyje buvo interpretuoti įrodymai, akivaizdžiai matyti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas (dėl nuteistiesiems nežinomų priežasčių palankus nukentėjusiajam), arba klaidingai, neatidžiai analizavo ir vertino byloje surinktus įrodymus bei aplinkybes.

3.2. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pats pacitavo liudytojo A. K. Ž. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kurie iš esmės nesiskyrė nuo jo anksčiau duotų parodymų per jo apklausą bei akistatą su R. R., jog jis kartu su nuteistaisiais ilsėjosi jo senelio vasarnamyje (duomenys neskelbtini). Tą vakarą jie sėdėjo verandoje, klausėsi muzikos, buvo vartoję alkoholio, bet neblaivūs nebuvo. Atėjo R. R., ėmė iš apačios kažką rėkauti dėl muzikos. Kadangi jų muzika trukdė vienam kaimynui (R. R.), kiti kaimynai nesiskundė, jie susirinko daiktus, pasiėmė ir kolonėlę, kuri buvo išjungta, ir išėjo į pajūrį. Pažymėjo, kad jie nebuvo agresyvūs, buvo linksmai nusiteikę. Einant į pajūrį, prie (duomenys neskelbtini), gatvėje, R. R. jiems pastojo kelią, išvadino necenzūriniais žodžiais. Jis bandė užglaistyti žodinį konfliktą, tačiau tuo metu R. R. priėjo prie A. R. ir tris kartus trenkė jam delnu per veidą. A. R. jį atstūmė. Tada R. R. atsitraukęs smogė A. R. kumščiu į nosį. Jie susigrūmė. I. S. prišoko padėti A. R.. I. S. su R. R. nuvirto ant žemės. Tada A. R. gynė I. S.. Jis, pamatęs, kad jo draugai mušasi su jo kaimynu, susirinko daiktus ir nuėjo į pajūrį. Parodė, kad teleskopinė lazda buvo kuprinėje, kurią ant nugaros nešėsi I. S.. I. S. susigrūmus su R. R. kuprinė nukrito ant žemės, iš jos išbyrėjo visi daiktai: kolonėlė, raktai, teleskopinė lazda, telefonai. Jis rinko daiktus, nes besimušantieji juos mindė, trypė. Jis į konflikto detales nesigilino, nes visi besimušantieji buvo ant žemės, ir jis nematė, ar jo draugai smurtavo prieš nukentėjusįjį. Vėliau draugai jį pasivijo. R. R. juos taip pat vijosi, ėmė šaudyti. Pirma iššovė į jį, paskui pradėjo rėkti.

3.3. Minėti A. K. Ž. parodymai yra logiškai susiję ir atitinka šiuos skundžiamame nuosprendyje aprašytus įrodymus: 2017 m. liepos 31 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad A. R. padaryti sužalojimai: nosies nugarėlės, abiejų akių apatinių vokų poodinės kraujosruvos, padarytos kietu buku daiktu (daiktais), galbūt nurodytu laiku (2017 m. liepos 24 d.). Sužalojimai vertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Šis įrodymas konkrečiai patvirtina A. K. Ž. teiginį, jog būtent R. R. pradžioje trimis smūgiais delnu pažemino A. R., o po to, kai šis R. R. norėjo nustumti nuo savęs, trenkė jam kumščiu į nosį, todėl buvo padarytas nosies nugarėlės sužalojimas bei nuo smūgio paakiuose atsirado poodinės kraujosruvos. Tai, kad būtent R. R. pirmas pradėjo fizinį kontaktą, nekelia jokių abejonių. Šiame kontekste labai svarbu pastebėti, kad A. K. Ž. yra nesuinteresuotas ir objektyvus liudytojas, nes yra R. R. kaimynas, o vienintelė kita liudytoja R. R. yra R. R. žmona, emociškai, finansiškai ir lojaliai susijusi su R. R..

3.4. Skunde nurodoma, jog R. R. parodymai apie tai, jog įvykio dieną apie 22.30 val. ji matė, kaip jos vyras kažką pasakė vaikinams, o tada iš vaikinų kilo agresija, jie stumdė jos vyrą, spyrė jam, trenkė į veidą, vienas iš vaikinų išsitraukė lazdą, trenkė vyrui iš nugaros į galvą, vyras susiėmė už galvos, yra melagingi ir galbūt jos pirminiai parodymai buvo padiktuoti R. R., o pati R. R. apskritai nematė muštynių, nes iš apklausos teismo posėdžio metu matyti, kad ji fantazavo, kai kurias aplinkybes dėstė priešingai nei per pirminę apklausą, o per pirminę apklausą taip pat melavo arba iškraipė faktus. Taip pat nurodoma, jog teismo posėdžio metu R. R. tvirtino, kad nuteistieji prie namo atėjo 22.30 val., tuo tarpu 2018-01-19 R. R. apklausos protokole aiškiai teigiama, kad ji nežino, kiek buvo valandų, nes nežiūrėjo, o teisiamajame posėdyje, praėjus daugiau nei metams, ji jau prisiminė, kiek tada buvo valandų, o tai patvirtina parodymų derinimą atsižvelgiant į jos vyro nurodymus.

3.5. Patikėjus R. R. melagingais parodymais, kurie buvo duoti pagal jos vyro nurodymus, būtų neįmanoma paaiškinti, kaip nuteistieji buvo sužaloti, nes jeigu R. R. būtų iš nugaros gavęs smūgį į galvą, jis nebūtų turėjęs galimybės nuteistiesiems padaryti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje aprašytų sužalojimų, nes būtų iš karto praradęs sąmonę.

3.6. Pirmosios instancijos teismas atsisakymą remtis liudytojo A. K. Ž. parodymais pateisino tuo, kad jis galbūt yra suinteresuotas ir buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tačiau A. K. Ž., I. S., A. R. apsvaigimas nuo alkoholio yra grindžiamas tik tuo, kad jie patys teigė, jog 2017-07-25 šiek tiek vartojo alkoholio bei tuo, kad į įvykio vietą atvykę pareigūnai manė, kad jie buvo vartoję alkoholio. Jų blaivumas nebuvo patikrintas ne dėl šių asmenų kaltės, o dėl pareigūnų aplaidaus darbo pareigų vykdymo. Sertifikuotu prietaisu nepatikrinus blaivumo, nėra galimybės nustatyti, koks yra apsvaigimo laipsnis. Teismų praktikoje yra vertinami ir sunkų girtumą turinčių asmenų parodymai, tuo tarpu iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad A. K. Ž. buvo visiškai adekvatus, o jei ir buvo dienos metu prieš tai išgėręs, tai neturėjo jokios įtakos jo parodymų adekvatumui.

3.7. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nekreipė dėmesio į tai, kas sukėlė konfliktą, kas pirmas pradėjo muštynes bei į tai, kad muštynių sąmoningai siekė būtent R. R.. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad nuteistieji pripažintini kaltais pagal BK 140 straipsnio 1 dalį sunkinančiomis aplinkybėmis, nes neva buvo apsvaigę nuo alkoholio ir veikė bendrininkų grupe, taip pat, kad nėra lengvinančių aplinkybių, o tai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

3.8. Teismas rėmėsi pareigūnų parodymais, kad nuteistieji buvo galbūt išgėrę, tačiau detaliau nė vienas iš pareigūnų negalėjo paaiškinti, kuo remiantis taip teigiama, o rėmėsi tik prielaidomis, o to daryti baudžiamajame procese negalima. Konkretus girtumo laipsnis nebuvo nustatytas, todėl teiginys, kad nuteistieji muštynių metu buvo apsvaigę nuo alkoholio, yra pagrįstas tik prielaidomis, o tai prieštarauja nekaltumo prezumpcijai.

3.9. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nuteistieji veikė bendrininkų grupe, nes buvo ignoruota, kad būtent R. R. buvo agresyvus, savavaldžiavo bei sukėlė muštynes todėl nuteistieji buvo priversti gintis, t. y. buvo būtinosios ginties aplinkybės. Juo labiau, A. K. Ž. aiškiai paliudijo, kad būtent R. R., išėjęs pro vartelius, užtvėrė kelią, tris kartus delnu trenkė A. R., o kai pastarasis jį atstūmė, stipriai trenkė A. R. į veidą.

3.10. Apeliantai prie apeliacinio skundo pateikia oficialią bei viešą informaciją iš google.lt/maps bei regia.lt žemėlapių, iš kurių matyti, kad iš adreso (duomenys neskelbtini) patekti prie marių arba jūros galima tik einant vieninteliu taku, kuris veda pro R. R. žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra aiškiai aptvertas tvora ir į kurį galima patekti tik einant pro vartelius. Takas, kuriuo apeliantai norėjo eiti link marių, pro (duomenys neskelbtini) esantį darželį, kaip tik yra įsiterpęs tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypo, kurį yra apsitvėręs R. R.. Nuteistieji ėjo tuo taku, kaip įprastai eidavo ir anksčiau, kiekvieną kartą eidami link marių ir jiems buvo netikėta, nelaukta, kad R. R. staiga išėjo pro vartelius, užstojo jiems kelią bei agresyviai artėdamas link A. R. tris kartus sudavė jam delnu sakydamas, „tai kas čia vaikas“. Todėl natūralu, kad A. R. dviem rankomis stumtelėjo nuo savęs R. R., o šis, reaguodamas į tai, kumščiu trenkė A. R. į veidą. Išsigandęs A. R. stvėrė žiebtuvėlį, kuriuo pradėjo daužyti R. R. galvą, kol šis paleido jo draugą I. S..

3.11. Skunde pažymima, jog teisiamajame posėdyje R. R. patvirtino, kad galėjo neišeiti iš savo sklypo teritorijos per vartelius, taip pat pats pripažino, kad jei nebūtų išėjęs pro vartelius, jokio konflikto nebūtų buvę. Būtent šis aspektas parodo, kad R. R., pats atidarydamas vartelius, kurie riboja įėjimą į jo sklypo teritoriją, išeidamas pro juos, o vėliau delnu suduodamas A. R., pats pradėjo fizinį kontaktą.

3.12. Skunde nurodoma, kad pats R. R., pateisindamas savo smurto veiksmus, buvo nenuoseklus ir vis keitė savo parodymus, nes teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie 22.00 val. vakaro jis išėjo į kiemą pailsėti, atsigerti alaus. Muzika toliau garsiai skambėjo, todėl jis priėjo prie kaimynų pavėsinės ir paprašė išjungti muziką. Jam buvo negražiai atsakyta, todėl jam atsirado noras iškviesti policiją, bet jis nekvietė policijos, nes tikėjosi, kad jo bus paklausyta ir muzika bus išjungta. Kai jis ėjo atgal į namą, eidamas pamatė, kad link jo eina tie patys trys vaikinai, kurie leido muziką. Manė, kad vaikinai išeina pasivaikščioti, bet po to pamatė, kad jie eina pas jį, nes tuo keliu, kuriuo ėjo vaikinai, niekur kitur nueiti negalima. Tačiau 2018-01-15 akistaton su A. R. suvestas R. R. jau tvirtino, kad pamatė einančius per kiemą tris vaikinus, suprato, kad jie eina pakalbėti su juo. Tuo metu buvo savo namo viduje, lipo laiptais tarp pirmo ir antro aukšto ir pro langą pamatė, kad trys vaikinai eina taku, einančiu tarp jų namo ir jo namo bei uždaro kiemo. Kai pamatė juos einančius, jie nebuvo įėję į jo kiemą, kiemas yra privatus ir uždaras. Savo 2017-07-26 protokole-paaiškinime R. R. teigė, jog pamatęs, kad trys jo minėti vaikinai leidžiasi iš trečio aukšto į kiemą, parvedė namo šunį ir pasiėmė ginklą, o tai skiriasi nuo akistatos metu duotų parodymų. Kaltinamajame akte teigiama dar kitaip: 2017-07-26 apklausos metu, 2018-01-15 akistatų metu, 2018-06-27 parodymų patikrinimo vietoje metu R. R. parodė, kad po to jis grįžo į namus ir pro langą pamatė, kad lauke taku ties jo namo varteliais eina minėti trys vaikinai, tada jis iš kambario pasiėmė su savimi ginklą.

3.13. Apeliantai teigia, jog R. R. vis keitė parodymus apie tai, kaip jis išėjo pro vartelius ir kurioje vietoje kilo muštynės. Kaltinamajame akte yra teigiama, kad R. R. 2017-07-26 apklausos metu, 2018-01-15 akistatų metu, 2018-06-27 parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kad iš kambario pasiėmė su savimi ginklą, užsikišo sau už nugaros, už juosmens ir išėjo į lauką prie kiemo vartelių, kiemo vartelius atidarė į išorę, tuo metu vaikinai buvo apie 1-2 m atstumu nuo vartų. Tuo tarpu 2018-01-15 akistaton su A. R. suvestas R. R. tvirtino, kad pamatęs vaikinus einančius, jis nusileido į kiemą ir kai pamatė, kad vaikinai pasuko link jo, išėjo iš kiemo pro vartus. Kai išėjo pro vartus, prieš jį stovėjo trys vaikinai. Tuo tarpu R. R. apie savo išėjimą pro vartelius teisiamajame posėdyje dėstė kitaip, nurodydamas, jog jis nuėjo į kiemą, pamatė, kad vaikinai stovi apačioje, prie vartelių. Jis stūmė vartelius, kad vaikinai atsitrauktų nors keletą žingsnių. A. K. Ž. bandė užglaistyti konfliktą. Nukentėjusysis kartą plekštelėjo A. R. per žandą ar per petį. Tai akivaizdžiai skiriasi nuo anksčiau duotų parodymų, kai jis teigė, kad nuteistieji buvo per 1-2 metrus nuo vartų, o teisiamajame posėdyje jau teigė, kad turėjo stumti vartelius, kad vaikinai atsitrauktų nuo vartelių, o tai akivaizdžiai rodo, kad R. R. suprato, kad pats neteisingai, rizikingai pasielgė išeidamas pro vartelius ir fiziškai užstodamas jiems kelią, todėl teisiamojo posėdžio metu norėjo sudaryti įspūdį, jog nuteistieji jau neva ketino eiti pro vartelius, nors akistatų bei parodymų patikrinimo vietoje metu R. R. akivaizdžiai pats patvirtino, kad būtent jis sąmoningai išėjo pro vartelius ir paėjo 1-2 metrus, vadinasi, sąmoningai užstojo jiems kelią.

3.14. I. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog jis teleskopine lazda trenkė R. R. per galvą ir tvirtina, kad šios lazdos apskritai nėra lietęs ir ja niekados nėra naudojęsis. I. S. atstovas buvo atkreipęs pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad turėjo būti atlikta pirštų atspaudų ekspertizė, atsakant į klausimą, ar I. S. yra lietęs šią lazdą ir ar ant lazdos yra R. R. kraujo bei kitų jo kūno pėdsakų.

3.15. Apeliantai mano, kad jiems turėtų būti taikoma BK 28 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

3.16. Pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kuris nustato, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tuomet, kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojamas ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Šiuo atveju būtent R. R. rizikingas elgesys ir išprovokavo muštynes.

3.17. Civilinė (materialinė) atsakomybė yra taikoma, kai yra nustatomi šie elementai: žala, neteisėti veiksmai, kaltė bei priežastinis ryšys. Teismo posėdžio metu R. R. pats pripažino, kad iki šiol vairuoja motociklą, po muštynių yra dalyvavęs šimtų kilometrų atstumo kelionėje su motociklu, vadinasi, yra fiziškai pajėgus, o teismas skundžiamame nuosprendyje net nenurodė, kokiais įrodymais remdamasis jis priteisė materialinę žalą. Be to, CK 6.253 straipsnio 1 d. nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nukentėjusio asmens veiksmai yra tokie, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai, o šio straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad būtinoji gintis - tai veiksmai, kuriais siekiama gintis arba ginti kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio neteisėto pavojingo kėsinimosi, jeigu jais nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos.

Šalies argumentai

5. Teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo atstovas prašė nukentėjusiojo skundą tenkinti, o nuteistųjų skundą atmesti; nuteistieji ir jų gynėjai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, o nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė visus apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.