Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Rasai Jonaitienei, dalyvaujant

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams J. K. ir A. G., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, V. K. ir S. K. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės

7. Iš byloje esančio gimimo liudijimo kopijos (b. l. 7) matyti, kad K. G. gimė (duomenys neskelbtini), motina - atsakovė J. K. (buvusi – G.), tėvas – atsakovas A. G. (b. l. 6-9). Iš mokinių registro duomenų bazės išrašo matyti, kad K. G., gim. (duomenys neskelbtini), mokosi bendrojo ugdymo mokykloje (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje pagal pagrindinio ugdymo programą (b. l. 10). Iš trečiojo asmens V. K. 2022-07-19 paaiškinimo matyti, kad ji kartu su vaiko seneliu S. K. augina anūkę K. G. nuo vienerių metų amžiaus iki šiol, jau keturiolika metų. Kitą anūkę E. G., gim. (duomenys neskelbtini), užaugino iki aštuoniolikos metų. Šiais metais ji baigė vidurinę ir įstojo mokytis toliau. Anūkių tėvai išsiskyrę. Nei motina, nei tėvas vaikais nesirūpina visai. Abu tėvai vaikams išlaikymo nemoka. Vaiko tėvas A. G. labai geria, o mama retkarčiais dirba, bet pinigų neduoda (b. l. 11-12). Iš nepilnamečio vaiko K. G. 2022-07-21 paaiškinimo matyti, kad 2022-07-21 atvykusi į Skyrių, paaiškino, jog visą laiką gyvena su seneliais. Su tėvais daug nešneka, su tėčiu matosi retai. Abu tėvai vartoja alkoholį ir negali ja rūpintis. Ji nori, kad laikina globa būtų skirta seneliams, nori gyventi su seneliais. Senelių namuose gyvena teta I. K. ir sesuo E. G.. Jų namuose jaučiasi saugiai, su visais gerai sutaria, tik su mama nesutaria (b. l. 23). Iš J. K. 2022-07-21 paaiškinimo dėl laikinos globos K. matyti, kad J. K. sutinka, kad K. G. būtų suteikta globa seneliams, nes pati neturi galimybių rūpintis vaiku, ilgai nesirūpino ir dėl to labai gailisi. Bandys išvažiuoti į užsienį užsidirbti. Vaiko tėvas A. G. gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, girtauja, vaiku nesirūpina. Ji pati su vaiku bendrauja minimaliai (b. l. 24).

8. Iš 2022-07-21 Vaiko laikino apgyvendinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Skyrius nepilnametę K. G. laikinai apgyvendino adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, senelių V. K. ir S. K. šeimoje (b. l. 15-16). Iš 2022-07-25 vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atliekant vaiko situacijos vertinimą, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015-10-29 iki 2018-11-08 buvo nustatyta laikinoji K. G. globa V. K. ir S. K. šeimoje; laikotarpiu nuo 2018-10-25 iki 2018-10-31 J. K. ir A. G. šeimai buvo skirta atvejo vadyba Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose. Į Skyrių atvykusi nepilnametė K. G. nurodė, kad gyvena kartu su seneliais, kurie ja rūpinasi nuo mažens ir ją išlaiko. Teigė, kad pas senelius dar gyvena mama, teta, sesuo E. Pasakojo, kad mama dažnai išeina iš namų ir negrįžta po savaitę ar ilgiau, vartoja alkoholį. Nurodė, kad tėtis taip pat girtuokliauja, jį kartais sutinkanti prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), o kur jis gyvenantis, ji nežino, taip pat nežino ir tėvo kontaktinio numerio. Nurodė, kad tėvas jai neteikia išlaikymo. Mama taip pat jos neišlaiko. Teigė, kad tėtis kartais ateina pas ją į namus, bendrauja su ja, o mama labai mažai ja domisi, nors gyvena vienuose namuose, su mama santykiai yra prasti, ryšys silpnas. Pas senelius jai gyventi patinka, turi savo kambarį, kuriame kartu gyvena su seserimi E. Pasakojo, kad nuo rudens eis į (duomenys neskelbtini) klasę, mokysis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (b. l. 17-29).

9. Iš 2022-07-26 V. Ž. pareiškimo matyti, kad jos sūnus A. G. gyvena jos namuose, yra jos išlaikomas, turi sveikatos problemų, piktnaudžiauja alkoholiu. Jis 2018-03-10 pateko į eismo įvykį, kuriame buvo sužalotas. Nuo to laiko jis niekur nedirba ir nesigydo, nes pastoviai geria, jos pilnai išlaikomas, savo pajamų jokių neturi. Savo dukra K. pasirūpinti negali, jis ja nesirūpina nuo vienerių metų (b. l. 30). Skyriaus specialistams atlikus vaiko K. G. situacijos vertinimą, nustatyti rizikos veiksniai: 26.8 p. vaikas išreiškia pageidavimą būti paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą; 26.11 p. vaiko atstovai pagal įstatymą atsisako naudoti tėvų valdžią vaiko atžvilgiu. Iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-08-05 nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2022-07-27 Skyrius kreipėsi į teismą dėl leidimo paimti K. G. iš tėvų išdavimo, prašymas buvo patenkintas, leista paimti K. G. iš vaiko tėvų (b. l. 31-35). Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-08-10 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios rūpybos nustatymo K. G.“ matyti, kad nuo 2022-08-10 nepilnamečiui vaikui K. G. buvo nustatyta laikinoji rūpyba V. K. ir S. K. šeimoje, nepilnamečio vaiko K. G. laikinoji rūpybos vieta nustatyta pas laikinuosius rūpintojus, laikinaisiais rūpintojais ir turto administratoriais paskiriant V. K. ir S. K. (b. l. 36-37).

10. Iš 2022-09-01 Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto matyti, kad nepilnametis vaikas K. G., jos teigimu, gyvena pas senelius beveik nuo pat gimimo, jos ir senelių santykiai geri, artimi, ji pasitiki seneliais, sulaukia iš senelių paramos ir palaikymo; rūpintojų teigimu, jų ir K. ryšys artimas, santykiai geri, yra sukurtas tarpusavio pasitikėjimas, jie rūpinasi vaiku nuo pat gimimo, mergaitė su tėvais susitinka epizodiškai, tačiau jos ir tėvų ryšys silpnas (2.4 punktas), vaiko teigimu, jos mama kažkur yra dingusi, galimai apsigyveno pas savo draugą, o tėvas girtuokliauja, su vaiku epizodiškai susitinka (3.1 punktas), rūpintojų teigimu, vaiko tėvai nusišalinę nuo vaiko priežiūros, epizodiškai su vaiku bendrauja, vaiko tėvas piktnaudžiauja alkoholiu, turi sveikatos problemų, o mama galimai turi draugą ir vaiku labai mažai domisi (4.2 punktas), rūpintojų teigimu, vaiko tėvai neskiria pinigų vaiko išlaikymui (7 punktas) (b. l. 38-45). Iš 2022-12-20 Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų socialinių darbuotojų, teikiančių socialines paslaugas atsakovų šeimoms, motyvuoto siūlymo matyti, kad atsakovai į socialinės pagalbos procesą neįsitraukė, asmeninės iniciatyvos keistis nerodė, abu tėvai gyvena be atsakomybės savo vaikui, neturi rūpesčio dėl vaiko gerovės užtikrinimo, neteikia finansinės paramos, nekuria ir nesiekia atstatyti prarasto ryšio. K. praradusi pasitikėjimą abiem tėvais, nes pažadai nepildomi, kuriamas žemos moralės įvaizdis visuomenėje, piktnaudžiaujama tėvų valdžia. Teigiama, kad visos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai (b. l. 46-49). 2023-01-11 Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose vykusiame atvejo vadybos posėdyje atsakovas A. G. nurodė, kad jo gyvenime niekas nepasikeitė. Į mamos namus grįžta tik permiegoti, daugiau gyvena pas draugus. Su dukra nebendrauja, išlaikymo neteikia. Žino, kad mergaitei pas senelius yra labai gerai, nes jie ją užaugino. Nori, kad globą turėtų seneliai. Paaiškinus, kad bus kreipiamasi į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo, atsakovas nurodė, kad sutinka, bei mano, kad toks sprendimas teisingas (b. l. 50-58). Iš 2023-01-17 Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto matyti, kad akto 1 punkte nurodyta, jog K. teigia, kad gerai jaučiasi senelių šeimoje, nuo mažens yra įpratusi gyventi kartu su seneliais, su kuriais turi artimą ryšį ir kuriais pasitiki. Teigė, kad tėvai ja nesirūpina, ryšys su tėvais nutolęs, ji tėvais yra nusivylusi ir nemano, kad jų elgesys galėtų pasikeisti į teigiamą pusę (b. l. 59-63). Ieškovo atstovė teismo posėdyje nurodė, jog iki 2023-02-06 atsakovai į Skyrių dėl vaiko susigrąžinimo nesikreipė, buvo nutarta kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

11. Iš ieškovo atstovės ir trečiųjų asmenų paaiškinimų, duotų teismo posėdyje, bei byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovai J. K. ir A. G. nevykdo savo konstitucinės pareigos vaiko K. G. atžvilgiu, nevykdo savo pareigos visapusiškai rūpintis vaiku, jį prižiūrėti, auklėti, išlaikyti. A. J. K. ir A. G. į socialinės pagalbos procesą neįsitraukė, asmeninės iniciatyvos keistis nerodė. Abu tėvai gyvena be atsakomybės savo vaikui, neturi rūpesčio dėl vaiko gerovės užtikrinimo, neteikia finansinės paramos, nekuria ir nesiekia atstatyti prarasto ryšio. Nepilnametė K. G. praradusi pasitikėjimą abiem tėvais, nes pažadai nepildomi, kuriamas žemos moralės įvaizdis visuomenėje, piktnaudžiaujama tėvų valdžia. Abu atsakovai nevykdo socialinių darbuotojų nurodymų, pagalbos šeimai planas nėra įgyvendinamas, jiems teikiamos paslaugos nėra veiksmingos, jie jų net nepriima. A. J. K. niekur nedirba, buvo išvykusi trumpam uždarbiauti į užsienį, tačiau grįžusi vėl niekur nedirba, gyvena iš santaupų, jai palaikyti nuolatinio darbo nepavyksta, stebima alkoholio vartojimo problema. Dukra domisi mažai, su ja bendrauja epizodiškai, mergaitė nurodė, jog su mama nesutaria, beveik nebendrauja, ji dingusi, taigi, jos ir dukros emocinis tarpusavio ryšys nutrūkęs, bet nesiima jokių priemonių jį atstatyti. J. K. nuolat keičia gyvenimo vietas ir partnerius, negeba užtikrinti stabilių ir pastovių gyvenimo sąlygų savo vaikui, neturi jam įtakos, nededa pakankamai pastangų surasti pastovų darbą ir dirbti, gauti pastovias pajamas ir reguliariai materialiai išlaikyti dukrą, jokios priemonės neveiksmingos, jokių pokyčių jos elgesyje nepastebėta.

12. Atsakovė nesiekia susigrąžinti vaiką į šeimą, nesuvokia esamos situacijos rimtumo, neprisiima atsakomybės, išlieka rizika, kad grąžinus vaiką į atsakovės aplinką vaiko interesai nebus tinkamai užtikrinti. Ji nerodo jokių pastangų keisti savo gyvenimo būdą bei sąlygas, susirasti darbą ir dirbti, ji sutinka, kad dukra augtų pas senelius. Kartkartėmis ir fragmentiškai domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkinti jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius nuolat. Atsakovės elgesys atitinka tris tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas, darymą žalingos įtakos vaikui savo amoraliu elgesiu ir nesirūpinimą vaiku, o atsakovės kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. atsakovė visiškai nesidomi vaiku, jo neprižiūri, neauklėja, neteikia išlaikymo, nededa maksimalių pastangų siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą. Atsakovei buvo suteikta galimybė įrodyti, kad ji gali pakeisti savo gyvenimo būdą bei sąlygas, surasti pastovų darbą ir dirbti, gauti pastovias pajamas, siekti susigrąžinti vaiką į šeimą, tačiau ji to nepadarė, net nesiekė vaiko susigrąžinti, nepateikė prašymo dėl jo grąžinimo į šeimą, mergaitė nuo gimimo auga pas senelius ir yra visiškai jų auklėjama bei išlaikoma, atsakovę tai tenkina, ji pati nurodė, kad neturi sąlygų vaiką auginti ir nenori jo auginti, todėl yra pagrindas (atsakovė vengia atlikti savo pareigas auklėti, nesirūpina vaiku bei daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu) motinos valdžios apribojimui. Ji nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į teismo posėdį, nors apie tai jai buvo tinkamai pranešta, išliko procesui abejinga. Ieškovo atstovės ir trečiųjų asmenų teigimu, jai nesvarbu, ar vaikas jai bus grąžintas, ar ne, reikšmės neturi, ji neturi galimybių juo pasirūpinti, nori, kad vaikas augtų globojamas senelių, ir tai pati raštu nurodė (b. l. 14). Taip pat konstatuotina, kad nėra duomenų, jog ateityje padėtis gali pasikeisti, todėl motinos valdžia J. K. jos dukros K. G. atžvilgiu turi būti apribota neterminuotai.

13. Iš ieškovo atstovės ir trečiųjų asmenų paaiškinimų, duotų teismo posėdyje, bei byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovas A. G. taip pat nevykdo savo konstitucinės pareigos dukros K. G. atžvilgiu, nevykdo savo pareigos visapusiškai rūpintis vaiku, jį auklėti, su dukra bendrauja labai mažai, epizodiškai, yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, neteikia išlaikymo, priteisto teismo sprendimu. Atsakovas A. G. niekur nedirba, turi sveikatos problemų, nuolat vartoja alkoholį, nesuvokia savo problemos, nesigydo ir nenori gydytis, gyvena savo motinos bute, yra pilnai jos išlaikomas. Dukra domisi mažai, su ja bendrauja epizodiškai, emocinis ryšys nutrūkęs, bet nesiima jokių priemonių jį atstatyti. Sutinka, kad mergaitė augtų pas senelius ir būtų jų globojama, mano, jog tai būtų teisinga, jis neturi tam sąlygų. Jis negeba užtikrinti stabilių ir pastovių gyvenimo sąlygų savo vaikui, neturi jam įtakos, nededa pakankamai pastangų surasti pastovų darbą ir dirbti, gauti pastovias pajamas ir reguliariai materialiai išlaikyti dukrą, jokios priemonės neveiksmingos, jokių pokyčių jo elgesyje nepastebėta.

15. Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

16. Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Pažymėtina, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei.

17. Iš atsakovų J. K. ir A. G. priežiūrą, stebėjimą, kontrolę atliekančių institucijų pateiktų duomenų, išvadų matyti, kad atsakovai nevykdo pagalbos planuose nustatytų jiems įpareigojimų, nesiekia įsidarbinti, su vaiku bendrauja epizodiškai, neturi socialinių ir tėvystės įgūdžių, pastangas juos įgyti nerodo, nededa pastangų ir noro, kad vaikas gyventų šeimoje, turi priklausomybę alkoholiui, nededa pastangų priklausomybę įveikti, jie į socialinės pagalbos procesą neįsitraukė, asmeninės iniciatyvos keistis nerodė, abu tėvai gyvena be atsakomybės savo vaikui, neturi rūpesčio dėl vaiko gerovės užtikrinimo, neteikia finansinės paramos, nekuria ir nesiekia atstatyti prarasto ryšio, yra visiškai nusišalinę nuo vaiko auginimo ir išlaikymo. Nepilnametė K. G. yra praradusi pasitikėjimą abiem tėvais, nes pažadai nepildomi, kuriamas žemos moralės įvaizdis visuomenėje, piktnaudžiaujama tėvų valdžia, teigia, jog tėvai ja nesidomi, neremia materialiai, piktnaudžiauja alkoholiu, nemano, jog padėtis galėtų pasikeisti, nes nuo pat gimimo ją augina seneliai. Teigiamų pokyčių šeimoje nematyti, vaikui reikia stabilumo ir saugumo jausmo, vaikas nuo pat gimimo auga pas senelius, atsakovus tokia padėtis tenkina, jie sutinka, kad vaikas ir toliau pas senelius augtų, kad seneliai vaiką globotų, patys keistis neketina.

18. Esant bent vienam iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.

19. Remiantis ieškovo atstovės ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, darytina išvada, kad atsakovai savo vaiku beveik nuo pat gimimo tinkamai nesirūpina, jo neišlaiko, neauklėja, neprižiūri, nesidomi, bendrauja epizodiškai, jie abejingai žiūri į socialinių darbuotojų patarimus, nevykdo pagalbos plane numatytų įsipareigojimų, nepripažįsta savo priklausomybės nuo alkoholio, nededa pastangų gydytis nuo alkoholio priklausomybės, nesiekia susirasti darbo ir dirbti, pagerinti gyvenimo sąlygas, nesiekia, kad vaikas grįžtų į šeimą, juos tenkina tai, kad mergaitė nuo pat gimimo auga pas senelius, jie sutinka, jog ji ir toliau būtų globojama senelių. Visos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Taigi, nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismo vertinimu, atsakovai iš esmės pažeidė savo kaip tėvų pareigas vaiku rūpintis, jį auklėti, prižiūrėti, išlaikyti, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Pažymėtina, kad domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014

20. Visuma aukščiau nurodytų aplinkybių patvirtina, kad atsakovai sąmoningai ir toliau vengia atlikti savo pareigą auklėti vaiką, rūpintis juo, išlaikyti. Jie visiškai nusišalinę nuo vaiko priežiūros ir netenkina jokių vaiko poreikių. Teismo nuomone, tėvų, nevykdančių savo pareigų šiam nepilnamečiui vaikui, veiksmai ar neveikimas, laikytini priešingais teisei. Atsakovai savo elgesiu bei veiksmais daro ir ateityje darys žalą nepilnamečio vaiko vystymuisi ir nėra duomenų, kad ateityje jų elgesys galėtų pasikeisti. Dėl to, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, jo išreikštą nuomonę, jog nori gyventi pas senelius (b. l. 13), bei į tai, kad atsakovai Skyriui nurodė, jog sąlygų auginti vaiką neturi ir sutinka, kad mergaitė būtų globojama senelių, į tai, kad jie pozicijos dėl ieškinio neišreiškė, liko abejingi procesui, noro susigrąžinti vaiką nepareiškė, ir nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti, jiems taikytinas neterminuotas tėvų valdžios apribojimas jų nepilnamečio vaiko K. G. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnis).

21. Atsakovams išaiškintina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Be to, tėvų valdžios apribojimas, globos vaikui nustatymas ir globėjo paskyrimas yra laikina priemonė, todėl pasikeitus aplinkybėms (tėvams dirbant, materialiai remiant vaiką, turint pastovią gyvenamąją vietą ir esant įrodymams, kad tėvai gali pradėti tinkamai rūpintis vaiku), vaikas tėvų rašytiniu prašymu teismui gali būti grąžintas į biologinę šeimą, t. y. tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad atsakovai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3 dalis numato, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. CK 3.182 straipsnio 3 dalis numato, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko rūpybos nustatymo

22. CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Be to, CK 3.183 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

23. Nagrinėjamu atveju nuo 2022-08-10 K. G. Š. miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-08-10 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta laikinoji rūpyba, laikinaisiais rūpintojais paskiriant senelius V. K. ir S. K. (b. l. 36). Ieškovas prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą V. K. ir S. K. šeimoje iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės rūpybos vaikui nustatymo, tam neprieštarauja atsakovai, tretieji asmenys, todėl nepilnamečio vaiko K. G. gyvenamoji vieta nustatytina dabartinėje vaiko buvimo vietoje V. K. ir S. K. šeimoje.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

24. CK 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą ir iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys). Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaiko interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, kad pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.

25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-01-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta santuoka tarp atsakovų J. K. (buvusi – G.) ir A. G., patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 10 punkte šalys susitarė, kad pareiškėjas A. G. nuo 2018-12-01 įsipareigoja mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai K. G. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Kadangi apribojus tėvų valdžią išlieka tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus (CK 3.195 straipsnis), ieškovas prašo priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui ir iš atsakovės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur iki vaiko pilnametystės. A. J. K. turi vieną nepilnametį vaiką K. G., kurią privalo išlaikyti (b. l. 8). Ji nedirba, registruota darbo biržoje, neturi nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto (b. l. 64, 66). Atsakovė yra vidutinio amžiaus, sveika, darbinga moteris. Ji į nagrinėjamą bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jos darbingumo lygis yra sumažėjęs (pvz., Nedarbingumo lygio nustatymo pažymą, medicinos įstaigos pažymą apie negalimumą dirbti konkretų darbą ir pan.), todėl ji negali nuolat dirbti ar dirbti konkretaus darbo, taip pat, kad ji dėjo pastangas susirasti darbą, tačiau jai dėl subjektyvių (pvz., konkrečių gebėjimų trūkumo) ar objektyvių (pvz., amžiaus) aplinkybių to nepavyko padaryti.

26. Minėta, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 13 straipsnis). Atsakovė pozicijos dėl išlaikymo dydžio nepareiškė. Pažymėtina, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, sunki turtinė padėtis negali būti pagrindinis kriterijus sprendžiant išlaikymo teikimo klausimą, nes, pripažįstant šį argumentą pagrįstu, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir vienas iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų, numatytų tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (LR Konstitucijos 38, 39 straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Atsakovė nedirba, apie jos pajamas teismas neturi duomenų, tačiau aplinkybė, kad atsakovė nedirba ar gauna mažas pajamas, apskritai nėra pagrindas atleisti ar sumažinti jos, kaip motinos, pareigą teikti tinkamą išlaikymą savo vaikui, nes atsakovė pati renkasi tokį gyvenimo būdą ir už tai yra atsakinga. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Teismo vertinimu, ieškovo prašomas priteisti 200,00 Eur išlaikymas nėra neprotingai didelis, priešingai, nurodomo išlaikymo dydis laikytinas racionaliu ir protingu, nepažeidžiantis šalių pusiausvyros ir socialinio teisingumo, be to, pati atsakovė susitarė su A. G. dar 2019 metais, kad jis mergaitei teiks 200 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį.

27. Atsakovė dukrai išlaikymo gera valia niekada neteikė ir neteikia, tačiau ji privalo mergaitę išlaikyti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2023 m. MMA neatskaičius mokesčių — 840 Eur, atskaičius mokesčius – 633,20 Eur. Išminusavus 85,75 Eur išmoką vaikui – 547,45 Eur, pusę šios sumos sudaro 273,73 Eur. Ieškovo prašoma priteisti suma yra mažesnė nei pusė minimalios algos. Pažymėtina, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad, esant galimybei taikyti tokį teisinį gynybos būdą, kuris užtikrins, jog bus apsaugoti vaiko interesai, jis turi būti taikomas, nors dėl to atsiradę teisiniai padariniai ir būtų nepalankūs kitiems asmenims. Teismas, įvertinęs atsakovės turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko amžių, tai, kad vaikui augant atitinkamai reikalingas ir didesnis išlaikymas, tai, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra vidutinio amžiaus, darbinga, galinti dirbti, uždirbti ir teikti vaikui didesnį išlaikymą, kurio iki šiol nei vienas iš tėvų neteikė, sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų teigti, jog atsakovė nėra pajėgi teikti savo vaikui po 200,00 Eur dydžio išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas tenkintinas, iš atsakovės J. K. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui K. G. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2023-02-07, iki vaiko pilnametystės. Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis), o išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise skirtini V. K. ir S. K. (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).

28. Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis). Teismo iniciatyva pradėtina byla dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo, vaiko rūpintojo paskyrimo (CPK 496¹ straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovų J. K. ir A. G. valstybei turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas paduodant ieškinį (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas): žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo, žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovai prieštaravimų dėl ieškinio neteikė, procesui liko abejingi, į tai, kad prioritetas teiktinas atsakovų turtinės pareigos vaikui, o ne valstybės atžvilgiu vykdymui, bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu) valstybei iš atsakovų nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 282 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 376 straipsniu, 400-407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, 496¹ straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko K. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko K. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. K., gim. (duomenys neskelbtini), šeimoje iki kol įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės rūpybos vaikui nustatymo.

Priteisti iš atsakovės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 euro centų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2023-02-07) iki vaiko pilnametystės, sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

P. V. K. ir S. K. nepilnamečiui vaikui K. G., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytojais uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vykdyti skubiai.

Priimti atskirą nutartį, kuria pradėti rūpybos nustatymo procesą.

Sprendimo patvirtintą kopiją po jo įsiteisėjimo per 3 darbo dienas išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.