- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-01
- Bylos Nr.
- 2S-634-368/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Skolininkas
- R. G., J. G.
- Suinteresuotas asmuo
- J. G.
- Pareiškėjas
- H. M.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko R. G. ir suinteresuoto asmens J. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo H. M. prašymą skolininkams R. G., J. G., antstolei V. Š. dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas H. M. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamas nustatyti, kad skolininkui R. G. ir jo žmonai J. G. bendros jungtinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso antstolės V. Š. aprašytas ir areštuotas turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad antstolė V. Š. vykdo išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-207-207/2010 dėl 5338,77 Lt skolos išieškojimo iš skolininko R. G..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 29 d. nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino. Nustatė, kad R. G. ir J. G. lygiomis dalimis po ½ dalį priklauso nekilnojamasis turtas, vieno kambario butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nustatė, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise lygiomis dalimis po ½ dalį priklauso transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad antstolės V. Š. kontoroje priimtas vykdyti vykdomasis dokumentas dėl 8283,86 Lt skolos išieškojimo iš skolininko R. G. išieškotojui H. M.. Pažymėjo, kad šalys nepateikė įrodymų, jog butas yra J. G. asmeninė nuosavybė. Atkreipė dėmesį, kad suinteresuoti asmenys minėtame bute negyvena nuo 2008-01-17 ir jų gyvenamoji vieta deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdami Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį, apeliantai (skolininkas) R. G. ir (suinteresuotas asmuo) J. G. prašo teismo nutartį panaikinti ir pareiškėjo prašymą atmesti. Atskirajame skunde teigiama, kad apeliantai nuomoja butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tvirtinama, kad skolininkas yra bedarbis ir skolą gali dengti tik po 80 Lt kas mėnesį. Pabrėžiama, kad apeliantai turi nepilnametį vaiką, todėl teismas turėjo į bylą įtraukti Vaiko teisių apsaugos tarnybą.
Atsiliepdama į skundą, antstolė V. Š. prašo skundą atmesti ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliantų (skolininko) R. G. ir (suinteresuoto asmens) J. G. atskirasis skundas netenkintinas.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo sprendimo vykdymo metu įgyvendinamos sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Dėl to antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2012).
Pagal 663 straipsnio 1 dalį pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaičiavimus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Patys apeliantai nurodė, kad skolininkas nedirba, kito nekilnojamojo turto neturi, siūlė pareiškėjui kas mėnesį mokėti po 80 Lt (50 b. l.), tačiau pareiškėjas su šiuo pasiūlymu nesutiko (41 b. l.). Esant šioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo vertinti skolininko pasiūlymų dėl skolos dengimo.
Pagal 663 straipsnio 3 dalį išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija septynis tūkstančius litų. Nors apeliantai nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu įsiskolinimas pareiškėjui sudaro 5338,77 Lt, išieškojimas iš jiems priklausančio buto prieštarautų CK 1.5 straipsnio nuostatoms, patys apeliantai skunde patvirtino, jog savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), ir šiuo metu ginčo bute negyvena.
Pagal CK 3.84 straipsnio 4 dalies nuostata, sutuoktiniai šeimos turto statusą gali panaudoti prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, kai nekilnojamasis turtas yra įregistruojamas viešame registre kaip šeimos turtas. Pagal CK 3.84 straipsnio 2 dalies 1 punktą šeimos turtu pripažįstama šeimos gyvenamoji patalpa, nuosavybės teise priklausanti vienam ar abiem sutuoktiniams. Tam, kad nekilnojamasis turtas būtų pripažintas šeimos turtu, būtinos dvi sąlygos: turtas nuosavybės teise turi priklausyti vienam arba abiem sutuoktiniams; toks turtas turi būti šeimos gyvenamoji patalpa. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad šeimos gyvenamąja patalpa reikėtų laikyti tokią patapą, kurioje šeima iš tikrųjų gyvena ir naudojasi ja kaip savo būstu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2006; 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2006; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2008; kt.).
Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą ir į tai, kad apeliantai nurodė, jog ginčo bute negyvena, sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo spręsti, jog skolos išieškojimas iš ginčo buto pažeis apeliantų ar jų vaiko teises ir teisėtus interesus. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vaikų (vaiko) teisių įgyvendinimą, taip pat ir sudarant tinkamas gyvenimo sąlygas, pirmiausia turi užtikrinti tėvai (CK 3.163 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punktas). Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atsakomybė už apeliantų vaiko teisių užtikrinimą tenka būtent apeliantams, o ne pareiškėjui (išieškotojui).
Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.