Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

1.Priteisti iš atsakovo R. G. ieškovui H. M. 21100 Lt skolos, 2.Priteisti iš atsakovo R. G. ieškovui H. M. 674 Lt palūkanų,

3.Priteisti iš atsakovo R. G. ieškovui H. M. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

Ieškovo atstovas advokatas Gintaras Žičkus palaikė atstovaujamojo išsakytus argumentus ir paaiškino, kad atsakovas pareigos atsiskaityti už parduotą turtą su ieškovu neįvykdė, todėl gautus 22 000 litų turi grąžinti ieškovui. Po turto pardavimo 2008-07-29 ieškovas iš atsakovo pinigų negavo. Ieškovas neigia gavęs 5000 Lt ar 15000Lt, sutartyse nėra fiksuota, kad ieškovas pinigus gavo, parašas nepatvirtina pinigų perdavimo fakto. Atsakovo pateiktos avansinė ir atsiskaitymo sutartys, nesusijusios su šia byla, nes atsakovas turi įvykdyti pareigą ir sumokėti ieškovui pinigus, kuriuos gavo pardavęs jo turtą pagal įgaliojimą.Visus ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimus prašė patenkinti.

Atsakovo atstovas advokatas Arūnas Koskus palaikė atstovaujamojo išsakytus atsikirtimus į ieškovo ieškinį, prašė jį atmesti ir paaiškino, kad byloje yra šalių pasirašyta avansinė ir atsiskaitymo sutartys, ieškovas jų neginčija ir teismas jomis turi remtis. Avansinę sutartį galima laikyti preliminaria sutartimi, nes joje šalys susitarė dėl parduodamo objekto kainos, pirkėjas sumokėjo avansą, šalys numatė pirkimo laikotarpį. Ieškovas parašė atsakovui įgaliojimą parduoti jo žemės sklypą ir byloje yra atsiskaitymo sutartis, kuri įrodo, kad įgaliotinis su ieškovu atsiskaitė 2008-07-15. Ieškovo patikslintą ieškinį prašė atmesti.

Ieškovas reikalavimą atsakovui grindžia tuo, kad atsakovas R. G., veikdamas kaip ieškovo įgaliotas asmuo jo vardu 2008-07-29 pardavė ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) už 22000 litų ir su juo, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą, neatsiskaitė.

Atsakovas R. G., atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, rėmėsi rašytiniais įrodymais – avansine ir atsiskaitymo sutartimis ir paaiškino, kad su ieškovu už jo parduotą žemės sklypą atsiskaitė visiškai, jam sumokėjo sutartą 15000 litų kainą, iki sklypo pardavimo, o tai ką gavo iš pirkėjo daugiau, yra jo uždarbis už tarpininkavimą.

Iš šalių nurodytų faktinių aplinkybių ir rašytinių įrodymų (b.l. 10, 21-22) matyti, kad ieškovas H. M. norėjo parduoti jam nuosavybės teise priklausantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio plotas 0,5300 ha, esantį Aukštelkės k. Šiaulių rajone ir ieškojo pirkėjo. Atsakovas R. G. ieškojo žemės pardavėjų, norėjo jiems tarpininkauti ir taip užsidirbti pinigų. Šalys pripažino, kad nuo pat susitarimo pradžios ieškovas žinojo, kad atsakovas pats parduodamos žemės sklypo nepirks, o veiks kaip tarpininkas, ieškovo įgaliotas asmuo ir ieškos pirkėjo ieškovo parduodamam žemės sklypui. Tokį šalių susitarimą patvirtina ir vėlesni šalių veiksmai. Atsakovas paaiškino, kad po to, kai jis sutiko ieškoti pirkėjo ieškovo žemės sklypui ir jie su pardavėju suderino parduodamo žemės sklypo kainą – 15000 Lt, ieškovas pradėjo prašyti pinigų. Kadangi jis pirkėjo ieškovo žemės sklypui dar neturėjo, paruošė avansinę sutartį ir iš savo pinigų sumokėjo ieškovui 5000 litų. Šią aplinkybę įrodo avansinė sutartis (b.l.21), iš kurios matyti, kad 2008-06-30 atsakovas sumoka avansu 5000 Lt ieškovui H. M. už parduodamą žemės sklypą unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kurio vertė 15000 Lt, sutartis patvirtinta šalių parašais. Iš byloje esančio įgaliojimo ( b.l.10) matyti, kad ieškovas 2008-07-04 notarinėje kontoroje parašė įgaliojimą atsakovui R. G. parduoti bet kuriam asmeniui už kainą ir sąlygas savo nuožiūra jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą unikalus Nr.(duomenys neskelbtini). Iš 2008-07-15 atsiskaitymo sutarties (b.l. 22) matyti atsakovas už žemės sklypą unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) sumokėjo H. M. 15000,00 Lt, sutartis patvirtinta šalių parašais, o iš Nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad atsakovas, veikdamas atstovaujamojo H. M. vardu, 2008-07-29 padavė ieškovui priklausiusį žemės sklypą unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) už 22000 Lt (b.l. 5-9).

Nors ieškovas avansinės ir atsiskaitymo sutarčių neginčijo, tačiau paaiškindamas teisme nurodė, kad jis iš atsakovo pagal šias sutartis pinigų negavo, pinigų perdavimas sutartyse neužfiksuotas, o pasirašinėjo jis ant tuščio popieriaus lapo. Ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jis pasirašė ant tuščio lapo, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai: avansinės sutarties tekstas spausdintas, įrašai sutartyje padaryti ranka, o skaitant pažodžiui sutarties tekstą „pirkėjas sumoka avansu 5000 Lt“ ir teksto pabaigoje, pasirašius šalims, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, kad ieškovo parašas po tokiu sutarties tekstu patvirtina faktą, kad atsakovas sumokėjo ieškovui sutartyje nurodytą pinigų sumą ir šį faktą patvirtino savo parašu. Kitos - atsiskaitymo sutarties tekstas rašytas ranka, sutarties forma laisva, teksto pabaigoje šalių parašai (b.l. 22). Pagal sutarties teksto išdėstymą lape, jo apimtį, šalių parašų vietą po tekstu, teismo manymu, nėra pagrindo pripažinti pagrįsta ieškovo nurodytą aplinkybę, kad jis pasirašė ant tuščio lapo, nes sutarties tekstas ir šalių parašai yra kaip vientisas dokumentas, o iš atsiskaitymo sutarties turinio matyti, kad ieškovas savo parašu vėl gi patvirtino faktą, kad R. G. sumokėjo ieškovui H. M. 15000 litų už žemės sklypą. Ieškovas parašų tikrumo sutartyse neginčija ir pripažįsta, kad parašai avansinėje ir atsiskaitymo sutartyse yra jo, todėl teismui, pagal sutarčių turinį sprendus, kad ieškovas savo parašu patvirtino atsakovo pinigų sumokėjimo faktą, jo argumentas, kad sutartyse nefiksuotas pinigų perdavimo faktas, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 177 str.). Be to, ieškovas aplinkybei, kad atsakovas su juo už žemę neatsiskaitė, įrodyti, pateikė garso įrašą (b.l.55). Įstatymas numato, kad įrodinėjimo priemone gali būti garso įrašas, jeigu jis padarytas nepažeidžiant įstatymų. Tokia išlyga nustatyta todėl, kad apskritai įrodymu civilinėje byloje gali būti tik tokia informacija, kuri gauta, surinkta, ištirta ir įvertinta nepažeidžiant įstatymų (CPK 177 str. 1d.). Ieškovas pripažino, kad pokalbį su atsakovu jis įrašė slapta po to kai sužinojo, kad atsakovas pagal įgaliojimą pardavė žemę. Atsakovas, pripažino, kad ieškovas jam skambino, reikalavo pinigų už žemę, grasino, tačiau ir kad jų pokalbį ieškovas įrašinėja, nežinojo. Iš garso įrašo išklotinės (b.l. 56-58) matyti, jog ieškovas specialiai pateikdavo atsakovui tokius klausimus, kad gautų jam naudingus atsakymus. Susižinojęs, kad atsakovas žemę pardavė už 22000 Lt, klausė kada juos jam atiduos, kai tuo tarpu paaiškindamas teisme teigė, kad už žemės sklypą jis iš atsakovo tikėjosi gauti apie 265 tūkstančius litų. Vadinasi, ieškovas pats savo iniciatyva rinko įrodymus, šiam tikslui slapta panaudodamas garso įrašymo techniką. Toks įrodymų rinkimas faktiškai prilygsta operatyvinei veiklai, o operatyvinės veiklos priemones gali naudoti tik valstybės įgalioti asmenys, o ne privatus asmuo, kito privataus asmens atžvilgiu, todėl teismas pripažįsta, jog garso įrašas nagrinėjamoje byloje nėra leistina įrodinėjimo priemonė (CPK 177 str. 3d.).